Legislator Case Law & Legislation
2023-06-07 Nr. AB-11701-4-52-3-00065-2023-2 AI generated

2023-06-07 Nr. AB-11701-4-52-3-00065-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-06-07 Nr. AB-11701-4-52-3-00065-2023-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B., užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. Z. A.-L., jo atstovei advokatei A. L.-K.,

Legislator headnote

AI generated

2023-06-07 Nr. AB-11701-4-52-3-00065-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. Z. A.-L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. Z. A.-L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1940-442/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00065-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant G. A.,

vertėjaujant Y. G.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. Z. A.-L., jo atstovei advokatei A. L.-K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. Z. A.-L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. Z. A.-L.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. Z. A.-L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime Centras nurodė, kad užsienietis 2021 m. liepos 29 d. buvo sulaikytas neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų; užsienietis apgyvendintas VSAT. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio motyvus, 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti į kilmės šalį, penkis metus uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimo teismui užsienietis neskundė.

3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centras 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu apgyvendino užsienietį VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Užsienietis 2022 m. liepos 3 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos; 2023 m. balandžio 25 d. grąžintas iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III Reglamentą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 25 d. Užsienietis 2023 m. gegužės 18 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo, o 2023 m. gegužės 19 d. buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

4. Teismo posėdyje užsienietis su Teikimu nesutiko. Paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) vyko, nes jam buvo grasinama. (Duomenys neskelbtini) suprato, kad gali grįžti ir gyventi, nėra taip, kad jį grąžina priverstinai. Užsieniečio atstovė pažymėjo, kad užsienietis Lietuvoje yra ilgą laiką, nėra objektyvių galimybių jį išsiųsti, todėl taikytinos priemonės yra betikslės.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gegužės 21 d. sprendimu Teikimą tenkino, skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

7. Teismas, apžvelgęs Teikime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsienietį į kilmės šalį; užsieniečiui atsisakant savanoriškai išvykti, jis negali būti grąžintas į savo kilmės šalį dėl joje galiojančių teisės aktų, todėl šiuo metu nėra realios galimybės įvykdyti Migracijos departamento sprendimą; Užsienietis pakartotinai yra pažeidęs VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus taisykles neteisėtai pasišalindamas, nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 8. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo:

9.1. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 19 d. spendimą administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023), kurioje nustatyta, kad sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta, o pareiškėjų, kurie į Lietuvą nelegaliai atvyko 2021 m. vasarą, atžvilgiu laisvė ribojama pernelyg ilgai, todėl šis asmuo taip pat turi būti nedelsiant paleistas į laisvę.

9.2. Nagrinėjamoje byloje taip pat aktuali naujausia tarptautinių teismų praktika (Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimas prieš Lietuvą, byla Nr. C 72/22 PPU, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2022 m. lapkričio 8 d. prejudicinis sprendimas sujungtose bylose Nr. C‑704/20 ir C‑39/21).

9.3. Tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas (toliau – ir Konvencija). Tik esant objektyviems įrodymams apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užsieniečio atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.

10. Centras pateiktame atsiliepime nesutinka su užsieniečio apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota ne todėl, kad jis nesutinka savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, o todėl, kad jis du kartus (2022 m. liepos 3 d. ir 2023 m. gegužės 18 d.) neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tikslu išvengti išsiuntimo į kilmės šalį, pasislėpti nuo išsiuntimą vykdančios institucijos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką toks nebendradarbiavimas sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2023, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2023). Taip pat pažymi, kad šiuo metu nėra nustatyta konkreti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos data, kadangi 2023 m. gegužės 2 d. ir pakarotinai 2023 m. gegužės 22 d. išsiųsti paklausimai (duomenys neskelbtini) ambasadai dėl kelionės dokumento išdavimo.

10.2. Užsieniečio išvardintos administracinės bylos negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamai, kadangi kiekviena asmens situacija yra individuali, turinti skirtingas aplinkybes (pavyzdžiui, asmens tapatybės patvirtinimas, teisės laisvai judėti suvaržymo laikotarpis, pažeidžiamumas ir pan.). Todėl negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad visais atvejais ar dauguma atvejų apeliacinės instancijos teismas suteikia tokiems asmenims laisvą judėjimo galimybę.

10.3. Mano, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 21 d. sprendimu Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose, iki 2023 m. rugpjūčio 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsienietis piktybiškai pažeidinėja alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tenkino VSAT teikimą ir skyrė jo judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, dėl to prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog užsieniečio klausimas dėl prieglobsčio jam nesuteikimo yra išspręstas. Nors byloje nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau pažymėtina, jog užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios 2023 m. balandžio 25 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas VSAT. Suteikiant laisvo judėjimo teisę užsienietis 2023 m. gegužės 18 d. vėl pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2023 m. gegužės 19 d. buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bei siekiant sudaryti prielaidas jo sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymui, judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams. Be to, yra pagrindas manyti, kad, netaikant apribojimų, užsienietis gali bandyti pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio A. M. Z. A.-L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys