da26d6d3-cbb9-4c27-a068-4ffcf3255061 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-57-780/2012                                                                                 (Proceso Nr. 1-72-1-00415-2011-5)                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 6 d.Lazdijai   Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinamajam E. L., kaltinamojo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiosios įstatyminei atstovei O. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodesko (toliau BK) 138 str. 2 d. 1 p.     Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t a  t  ė :

E. L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. gruodžio 21 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., O. M. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, mažametei T. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), pradėjus verkti, jÄ paėmęs už kairės rankos iÅ¡ vežimėlio papurtė ir metė ant grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kairio žastikaulio distalinio galo lūžimo, nes nukentėjusiosios T.

M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis parodė, kad gyvena su O. M. ir jos dukra T. M.. 2011 m. gruodžio 21 d. į namus jis grįžo bÅ«damas neblaivus. Apie 17 val. sugyventinės dukra T. M. pradėjo verkti ir jis labai įpykęs ėjo jos nuraminti. Mergaitę abiem rankom paėmė už pažastų ir iÅ¡kėlė iÅ¡ vežimėlio. Po to norėjo užsidėti mergaitę ant savo kairės rankos laikydamas jÄ savo deÅ¡ine ranka už peties, tačiau jos neiÅ¡laikė ir netyčia iÅ¡metė mergaitę ant žemės. Jis gerai nevaldo savo kairės rankos pirÅ¡tų, buvo neblaivus, todėl mergaitę ir iÅ¡metė, tačiau tyčia to nedarė.

Labai gailisi dėl savo veiksmų. Liudytoja O. M. patvirtino, kad gyvena su kaltinamuoju ir kad 2011 m. gruodžio 21 d. į namus jis grįžo bÅ«damas neblaivus. Taip pat patvirtino, kad verkiančiÄ jos dukrÄ kaltinamasis iÅ¡ vežimėlio paėmė už vienos rankos, bÅ«damas labai įpykęs, ir jÄ pakratęs tyčia iÅ¡metė ant grindų. Pasidėti mergaitės ant savo kairės rankos, kaip tai darydavo anksčiau, jis nebandė ir mergaitė neiÅ¡krito jam netyčia. Kad mergaitė iÅ¡slydo netyčia E. L. meluoja, jis jÄ laikė už vienos rankos ir tiesiog paleido kristi ant žemės. ApžiÅ«rėjusi dukros rankÄ ji iÅ¡ karto matė, kad ji yra jautri, nes jÄ palietus mergaitė rėkė, jai skaudėjo.  Liudytoja I.

B. patvirtino, kad 2011 m. gruodžio 21 d. vakare, greitosios pagalbos centre buvo gautas praneÅ¡imas apie sužalotÄ mažametę T. M.. Nuvykus į vaiko motinos namus ji rado sužalotÄ mergaitę ir įtarė, kad jai lūžusi ranka, todėl iÅ¡vežė jÄ Ä¯ ligoninę. Tėvas sakė, kad ji iÅ¡krito iÅ¡ vežimėlio, bet liudytoja abejoja tokia versija. Ä® ligoninę kartu važiavo kaltinamasis ir sakė, kad dabar jį pasodins į kalėjimÄ dėl mergaitės sužalojimo. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. esantis gyvenamasis namas, kuriame gyvena O.

M., ir kad kambaryje yra vaikiÅ¡kas vežimėlis (b.l. 5-9).  2012-01-18 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 71/12 (06) konstatuota, kad T. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio žastikaulio distalinio galo lūžimo ir nurodyta, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas krentant ant grindų ir kaire ranka atsitrenkiant į grindis (b.l. 15-17).Teismo medicinos ekspertas L. U. teismo posėdžio metu detaliau paaiÅ¡kino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo ir patvirtino, kad kaulo lūžis negalėjo įvykti keliant nukentėjusiÄ jÄ mažametę už vienos rankos ir stipriai spaudžiant jÄ .

Toks lūžis galėjo įvykti tik nuo staigaus ir tiesioginio trauminio poveikio, kuris galėjo pasireikÅ¡ti kritimu iÅ¡ tam tikro aukščio ir atsitrenkimu į žemę. Liudytojos O. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad ji įvykio vietoje patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, jog E. L. tyčia metė jos dukrÄ ant grindų (b.l. 31-34).E. L. ranka raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad išėmęs iÅ¡ vežimėlio verkiančiÄ T. M. jis trenkė jÄ Ä¯ žemę nes ji nesiliovė verkusi (b.l. 40).

  Liudytojos O. M. ir įtariamojo E. L. akistatos protokolas patvirtina, kad liudytoja akistatoje su įtariamuoju patvirtintino, jog jis nukentėjusiÄ mergaitę ant žemės metė tyčia (b.l. 54-55).Nors kaltinamasis savo kaltę dėl tyčinio mažametės sužalojimo neigia, tačiau teismas sprendžia, kad aptartais įrodymais kaltinamojo kaltė dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo yra įrodyta, nes kaltinamojo E. L. parodymų dalyje dėl jo tyčios teismas nevertina kaip įrodymo, patvirtinančio, kad mažametę jis sužalojo dėl neatsargumo, o kaltinamojo kaltę grindžia kitų įrodymų visuma, kuri paneigia Å¡iÄ kaltinamojo parodymų dalį ir jo versijÄ .

Visų pirma, kaltinamojo parodymų dalies dėl jo tyčios teismas nelaiko patikimu ir abejonių nekeliančiu įrodymu, nes Å¡ie parodymai bylos eigoje nebuvo vienodi ir nuoseklÅ«s. Tik sulaikius kaltinamÄ jį E. L. jis savo ranka parašė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad paėmė T. M. už kairio peties ir trenkė į žemę (b.l. 40). 2011-12-23 vykusios įtariamojo apklausos metu kaltinamasis teigė, jog iÅ¡kėlęs mergaitę iÅ¡ vežimėlio pamatė, jog jos ranka jau yra lūžusi, o jis mergaitės nemetė ir rankos jai nesulaužė (b.l. 45).

Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimÄ teismo posėdyje E. L. jau nurodė, kad ant mergaitės užkrito neblaivus kaimynas su O. M. ir taip galėjo jÄ sužaloti (b.l. 62). Sekančių įtariamojo apklausų metu kaltinamasis jau pripažino, kad T. M. sužalojo jis, tačiau jos nemetė tyčia, o ji jam iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ rankų (46-47, 49-50, 52-53). Toks kaltinamojo nenuoseklumas ir parodymų keitimas teismo vertinamas kaip adekvačios atsakomybės už savo veiksmus vengimas ir siekimas kaip galima labiau jÄ suÅ¡velninti, bet ne kaip teisingi kaltinamojo parodymai apie tikrÄ sias įvykio aplinkybes.

Kad versijÄ apie netyčinį mergaitės iÅ¡kritimÄ iÅ¡ rankų kaltinamasis sugalvojo tik ikiteisminio tyrimo eigoje patvirtina ir liudytojos I. B. parodymai, nes ji patvirtino, kad E. L. iÅ¡ karto po įvykio jai sakė, jog mergaitė pati iÅ¡krito iÅ¡ vežimėlio, o ne atsitiktinai iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ jo rankų. Tuo tarpu liudytojos O. M. parodymai dėl kaltinamojo veiksmų bylos eigoje buvo vienodi ir nuoseklÅ«s nuo pat tyrimo pradžios. Liudytoja tiek visose savo apklausose, tiek parodymų patikrinimo metu, tiek akistatos su įtariamuoju metu nuosekliai parodė, kad viena ranka iÅ¡kėlęs T.

M. iÅ¡ vežimėlio E. L. tyčia jÄ metė ant žemės. Tokius parodymus liudytoja patvirtino ir teismo posėdžio metu, o kaltinamojo parodymus, kad mergaitė jam iÅ¡krito netyčia įvardijo kaip melÄ . Nors liudytoja teismo posėdžio metu iÅ¡kėlė prielaidÄ , kad T. M. rankÄ kaltinamasis galėjo sulaužyti ir keldamas mergaitę iÅ¡ vežimėlio už vienos rankos, tačiau teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas paneigė, kad toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas veikiant mergaitės rankÄ vien tik gniuždančia jėga, t.y. keliant jÄ už rankos iÅ¡ vežimėlio ir stipriai spaudžiant rankÄ .

Ekspertas patvirtino, kad tokiam kaulo lūžiui buvo bÅ«tinas staigus, tiesioginis trauminis poveikis ir kad lūžimas galėjo įvykti krentant mergaitei ant grindų.Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų nenuoseklumÄ , į liudytojos O. M. parodymus, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, į specialisto iÅ¡vada ir jo paaiÅ¡kinimais nustatytÄ sužalojimo padarymo mechanizmÄ , kuris atitinka liudytojos O. M. parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visiÅ¡kai įrodyta, jog kaltinamasis E. L., bÅ«damas girtas ir stipriai įpykęs dėl mažametės verkimo, tyčia jÄ pakėlė iÅ¡ vežimėlio už vienos rankos ir papurtęs, kad ji nustotų verkti, tyčia metė vaikÄ ant grindų taip padarydamas mažametei nukentėjusiajai T.

M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kairio žastikaulio distalinio galo lūžimo. Kaltinamasis savo veiksmus atliko tyčia ir norėjo juos atlikti, nes pats patvirtino, kad taip norėjo nuraminti vaikÄ . Ir nors kaltinamasis teigia tokių pasekmių nenorėjęs, tačiau akivaizdu, jog pasekmių atžvilgiu jis veikė neapibrėžta tyčia, nes jis suvokė, kad iÅ¡ tokio aukščio krisdamas ant grindų 6 mėnesių kÅ«dikis neiÅ¡vengiamai patirs kÅ«no sužalojimų ir kaltinamajam nebuvo svarbu kokio sunkumo sužalojimai atsiras.

Todėl Å¡iuo atveju kaltinamasis atsako pagal faktiÅ¡kai atsiradusias pasekmes, kurias kaip viena iÅ¡ galimų jo veiksmų padarinių jis suvokė ir savo veiksmais leido joms atsirasti. Kadangi nukentėjusioji yra mažametė, tai tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kÅ«no sužalojimo mastÄ , teisingai kvalifikuoti ir visiÅ¡kai atitinka BK 138 str. 2 d. 1 p.    Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , už kurį sankcijoje numatyta tik viena bausmės rÅ«Å¡is - laisvės atėmimas, todėl Å¡i bausmė jam ir skirtina. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad E. L. pirmÄ kartÄ skiriama bausmė už nusikalstamÄ veikÄ , tačiau praeityje jis jau buvo padaręs nusikaltimÄ ir 2008-03-21 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ ja O. M. (b.l. 81), buvo keturis kartus baustas pagal ATPK 183 str. už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ tuose pačiuose savo sugyventinės O.

M. namuose (b.l. 82-88), seniÅ«nijos charakterizuojamas kaip agresyvus dėl alkoholio vartojimo (b.l. 90), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes neteistam E. L. skirtina mažesnio nei vidurkis dydžio bausmė. Nurodytų aplinkybių visuma taip pat rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymus, daro tai nuolat ir savo gyvenamojoje aplinkoje, todėl Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, kad atidėjus bausmės vykdymÄ kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, kad bausmės tikslus bÅ«tų galima pasiekti be realaus jos atlikim, todėl BK 75 straipsnis netaikytinas.

Prokuroro ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini pilnai. IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad mažametė nukentėjusioji nusikaltimo metu jautė didelį fizinį skausmÄ ir iÅ¡gÄ stį, dėl panaudoto smurto patyrė nepatogumų, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji savaitę laiko buvo gydoma ligoninėje ir bÅ«dama svetimoje aplinkoje patyrė papildomÄ stresÄ . Visos Å¡ios aplinkybės įvertintos pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. pripažintinos neturtine žala.

Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios bejėgiÅ¡kumÄ , jos patirtus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, į kaltinamojo kaltės formÄ , ir nusikalstamų veiksmų pasekmes, teismas pripažįsta, kad prokuroro reikalaujama priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos dydžio suma nėra aiÅ¡kiai per didelė, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei teismų praktikÄ dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio analogiÅ¡kose bylose.

Be to, civilinio ieÅ¡kinio kaltinamasis neginčija. Kadangi nukentėjusioji yra mažametė, tai priteistÄ sumÄ tvarkyti uzufrukto teise pavestina jos motinai.               Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys taip pat tenkintinas, nes ieÅ¡kovas žalÄ patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų apmokėjęs nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį kaltinamÄ jį (CK 6.280 str.). IeÅ¡kinio dydis pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais (b.l. 118), kaltinamasis ieÅ¡kinio dydžio neginčija todėl ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai ir Valstybinei ligonių kasai iÅ¡ kaltinamojo priteistina 4 280,80 Lt suma.

Atsižvelgiant į paskirtÄ bausmę ir siekiant efektyviai užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ (BPK 119 str.) kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.                  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas n u s p r e n d ž i a :       E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 1 p. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Remiantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti E. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vienÄ sulaikymo ir suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Prokuroro civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti nukentėjusiajai T.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kaltinamojo E. L. 2 000 Lt (du tÅ«kstančius) litų neturtinei žalai atlyginti, pavedant Å¡ias lėšas tvarkyti uzufrukto teise mažametės T. M. motinai O. M., a.k. (duomenys neskelbtini)             Civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti pilnai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai iÅ¡ E. L. 4 280,80 Lt (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų 80 centų) turtinei žalai atlyginti.             Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                Ramūnas Šarka