2020-12-16 Nr. AB-24007-3-61-3-02026-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5033-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02026-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fratesa“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK, Komisija) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. S-86 (7-58/2018); 2) Muitinės departamento 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1A-90; 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2017 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190526S.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos TM, ketvirtą kartą atlikusi pakartotinį patikrinimą, 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190526S, kurioje pažymėjo, jog pareiškėjo importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1A-90 ataskaitą patvirtino, o MGK patvirtino pastarąjį Muitinės departamento sprendimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas MGK sprendimas iš esmės grindžiamas tik perrašytais Muitinės departamento teiginiais ir bendro pobūdžio išvadomis, jog mokesčių administratorius pateikė išsamius motyvus bei jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl sandorio vertės metodo netaikymo prekių muitinei vertei nustatyti. Pareiškėjo nuomone, toks MGK sprendimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir paremtas prielaidomis. Nei MGK, nei Muitinės departamentas visiškai nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pateiktas tarptautinis mokėjimo pavedimas Nr. 45 (2013 m. rugsėjo 26 d.) neatspindi visos faktiškai sumokėtos kainos už prekes, deklaruotas 2013 m. gruodžio 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134. Nei viena ginčą nagrinėjusi institucija neargumentavo, kodėl tikrindamos tik 2013 m. gruodžio 16 d. deklaruotų prekių muitinę vertę (15 2910 JAV dolerių), rėmėsi atliktais mokėjimais ir už kitus prekių importo atvejus. Komisija taip pat nepagrindė atsisakymo taikyti sandorio vertės metodą. Tiek Muitinės departamento, tiek MGK pozicija iš esmės apsiribojo deklaratyvia nuostata, jog apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamentas, nagrinėdamas skundą dėl Klaipėdos TM patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės pats konstatavo naujas faktines aplinkybes ir ataskaitą patvirtino žymiai didesne apimtimi negu buvo nustatyta, nepaisant to, jog Muitinės departamentas buvo saistomas Klaipėdos TM nustatytų faktų ir draudimo peržengti jo priimto sprendimo ribas. Pareiškėjas tvirtino, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė centriniam mokesčių administratoriui iš esmės pakeisti ar kaip nors daryti įtaką vietos mokesčių administratoriaus sprendimui. Šiuo atveju Muitinės departamentas sukūrė naujas faktines aplinkybes, o tai lėmė mokestinio ginčo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę į apeliaciją ikiteisminėje ginčo stadijoje.

5. MGK, priimdama sprendimą, turėjo pareigą vadovautis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei, priešingai nei teigia Muitinės departamentas, vertinti ne visus JAV įmonei „A Trend Inc“ 2013 – 2017 m. pareiškėjo atliktus mokėjimus 62 123,25 Eur sumai, o tik apmokėjimo už elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 deklaruotas prekes. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju prekių muitinei vertei nustatyti vienareikšmiškai turėjo būti taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas, nes yra aiški faktiškai sumokėta už deklaruotas prekes kaina, t. y. už 2013 m. gegužės 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 deklaruotas prekes JAV kompanijai „A Trend Inc“ tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 45 (2013 m. rugsėjo 26 d.) buvo pervesta 19 000 JAV dolerių, iš kurių pagal JAV kompanijos „A Trend Inc“ išrašytą sąskaitą Nr. 10.02.2013 apmokėta 15 290 USD už deklaruotas prekes, o susidaręs 3 710 USD skirtumas buvo avansinis mokėjimas už naujai formuojamą užsakymą. Todėl nagrinėjamu atveju atsisakyti taikyti sandorio vertės metodo nebuvo teisinio pagrindo.

6. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pareiškėjas nurodė, jog rinkos sąlygomis sudaromi sandoriai pirmiausiai turi būti vertinami atsižvelgiant į individualius požymius, o ne pagal muitinio įvertinimo duomenų bazėje surinktus duomenis. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nesutiko su MGK išvada, kad iš tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 45 turinio nėra galimybės nustatyti ir pripažinti, kad 19 000 JAV dolerių pavedimas yra atliktas už ginčo prekes (15 290 USD). Šiame kontekste pareiškėjas dar kartą akcentavo, kad tiek tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 45 data (2013 m. rugsėjo 26 d.), tiek 2013 m. spalio 2 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 10.02.2013, tiek elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 įforminimo data (2013 m. gruodžio 16 d.) vienareikšmiškai įrodo, kad tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 45 buvo sumokėta 15 290 JAV suma būtent už ginčo prekes.

7. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Muitinės departamentas nurodė, kad nustačius, jog apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios – pareiškėjas JAV kompanijai „A Trend Inc“ yra sumokęs daugiau nei pagal pateiktus dokumentus turėjo sumokėti, buvo pagrindas pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų EID Nr. 13LTLUB000IM01F134, muitinės vertės nustatymui netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo. Pareiškėjas teiginio, kad susidaręs 3 710 USD skirtumas buvo avansinis mokėjimas už naujai formuojamą užsakymą, nepagrindžia jokiais įrodymais. Mokėjimo pavedime nėra jokių duomenų, už kokias prekes yra mokama. Atsakovas nurodė, kad įvertinus visus importo iš JAV kompanijos „A Trend Inc“ atvejus ir šiai įmonei atliktus mokėjimus, nustatyta, kad tarp deklaruotų sandorių vertės (prekių deklaruota sandorių vertė – 43 140,52 Eur), ir JAV kompanijai „A Trend Inc“ sumokėtos sumos (62 123,25 Eur) yra akivaizdus skirtumas.

9. Atsakovas teigė, kad muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros aplinkybės, kurių poveikio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija, patvirtindama Muitinės departamento 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1A-89, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl teigė, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė ir palaikė Muitinės departamento išdėstytai pozicijai ir argumentams.

II

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) įgyvendinimo nuostatų 181a straipsnyje įtvirtintas taisykles, teismas priėjo prie išvados, kad nesant importuotą prekių vertę atspindinčio įrodymo, muitinė neprivalėjo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo konkrečiai už ginčo deklaracijoje nurodytas prekes (15 290 USD). Nei vienas mokėjimas nėra padarytas būtent tokiai sumai, nei viename iš jų nedetalizuota, kad mokėtina suma apima ir 15 290 USD sumą už deklaruotas prekes. Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius ginčo situacijoje pareiškėjo importuotoms prekėms pagrįstai netaikė sandorio vertės nustatymo metodo. Todėl ginčijami MGK 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. S-86 (7-58/2018).

III. 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi jį tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

15. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo importuotų prekių vertei nustatyti negalėjo būti taikomas sandorio vertės metodas, šią savo išvadą iš esmės motyvavo tik tuo, kad mokėjimo nurodymas, kuriuo buvo apmokėta už pareiškėjo deklaruotas importuojamas prekes, yra neaiškus ir jis nėra dokumentas, kurio pagrindu muitinė galėtų apskaičiuoti mokestį sandorio vertės nustatymo metodu, nes minėtas tarptautinis mokėjimas neatspindi deklaruotos prekių vertės. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta. Visų pirma, teismas, spręsdamas dėl ginčijamų mokesčių administratorių sprendimų teistumo ir pagrįstumo, turėjo įvertinti, ar bylos faktiniai duomenys patvirtina esant aplinkybes, numatytas Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkte, t. y. ar prekių pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia pareiškėjo importuotų ginčo prekių pardavimą ar jų kainą ir neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio pareiškėjo importuotų ginčo prekių pardavimui ar kainai. Pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami ginčijami mokesčių administratorių sprendimai, šiuo teisinio reguliavimo aspektu nevertino. Pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį faktinių duomenų (iš esmės tik su apmokėjimu susijusias aplinkybes), nors ginčijami mokesčių administratorių sprendimai buvo grindžiami ir kitais faktiniais duomenimis. Tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiškai jų netyrė.

IV. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš JAV importavo 32 pavadinimų prekes ir Klaipėdos TM įformino deklaraciją Nr. 13LTLUB000IM01F134 (2013 m. gruodžio 16 d.) (MGK bylos medžiaga, II t., b. l. 17–29). UAB „Fratesa“ JAV įmonei „A Trend Inc“ atliko 6 pavedimus: 2013 m. rugpjūčio 9 d. – 39 000 USD, 2016 m. rugpjūčio 26 d. – 17 000 USD, 2013-09-12 – 18 000 USD, 2013 m. rugsėjo 29 d. – 19 000 USD, 2013 m. rugsėjo 30 d. – 13 000 USD, 2013 m. lapkričio 6 d. – 12 000 USD (MGK bylos medžiaga, II t., b. l. 74–94). Be ginčo muitinės deklaracijos, pareiškėjas 2014–2017 m. įformino dar 2 importo deklaracijas: Nr. 14 LTLUB000IM000468 (prekėms pagal sąskaitą-faktūrą 2013 m. spalio 3 d., kaip ir ginčo prekės) ir Nr. 17LTLUB000IM0083A3 (prekėms, sandėliuotoms uoste nuo 2013 m.).

18. Klaipėdos TM, atlikusi pakartotinį patikrinimą, 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM19l. 0526S, kuria vykdydama Muitinės departamento 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 1A-156, nusprendė keisti importo deklaracijoje Nr. 13LTUB000IM01F134 (2013 m. gruodžio 16 d.) deklaruotų prekių (prekės Nr. 24, 25, 28 ir 31) muitinės nomenklatūros kodus, papildyti nauja preke Nr. 33, prekių muitinę vertę nustatyti taikant Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, atitinkamai perskaičiuoti importo mokesčius minėtoms prekėms, įregistruoti ir įpareigoti sumokėti 2 473,22 Eur mokestinę prievolę (1 850,27 Eur muitą, 51,85 Eur akcizą, 571 Eur baudą) bei įtraukti į apskaitą įskaitomą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaičiuotą PVM sumą, ją padidinant 3 366,82 Eur.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi šiais esminiais argumentais: 1) muitinės nepagrindė sandorio vertės metodo netaikymo pagrindų, nes pareiškėjos atliktas mokėjimas Nr. 45 (2013 m. rugsėjo 23 d.) atspindi visą faktiškai sumokėtą kainą už prekes, deklaruotas 2013 m. gruodžio 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134; 2) vertinant duomenų pakankamumą konkretaus sandorio vertei nustatyti nepagrįstai buvo naudojami tiesiogiai su šiuo sandoriu nesusiję duomenys (kiti mokėjimai); 3) Muitinės departamentas, nagrinėdamas skundą dėl Klaipėdos TM patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės pats konstatavo naujas faktines aplinkybes, pažeidė teisę į apeliaciją ikiteisminio nagrinėjimo metu.

20. Dėl pareiškėjos atlikto mokėjimo, kaip pagrindžiančio sandorio vertę, teismas nurodė, kad muitinė, atlikdama supaprastintą tikrinimą, nustatė, kad deklaruota sandorio vertė gerokai mažesnė, nei kitų importuotojų panašių prekių. Kai kuriose pozicijose vertės skyrėsi net kelis ar keliasdešimt kartų (MGK bylos II t, b. l. 6–8). Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas sandorio sudarymą grindė „A trend LLC“ vardu 2013 m. spalio 2 d. išrašyta sąskaita faktūra 15 290 JAV dolerių sumai (MGK bylos II t., b. l. 49, 50), JAV tarnybos pagal vykdant ikiteisminį tyrimą teikiamą informaciją nurodė, kad toks subjektas kaip „A trend LLC“ apskritai nėra registruotas. JAV tarnybų apklaustas šio subjekto vardu veikęs (pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus) V. G. paaiškino, kad atlikdavo apmokėjimus siuntų bendrovėms, jokių pardavimo sandorių su pareiškėju nenurodė, „A trend LLC“ veiklos dokumentus atsisakė teikti. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis „A trend LLC“ vardu sudaryto dokumento (sąskaitos-faktūros) negalima laikyti patikimai ir neabejotinai patvirtinančiu sandorio vertę.

21. Teismas nurodė, kad Klaipėdos TM savo ataskaitoje rėmėsi ir tuo, kad pareiškėjas neatskleidė visų prekių pirkimo aplinkybių, o deklaruojant iš JAV atgabentus krovinius išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo metu buvo keičiami duomenys apie importuotų prekių kiekius ir vertes, todėl ir dėl šių aplinkybių muitinei išliko abejonės dėl deklaruotos sandorio vertės. Vertindamas 2013 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pavedimą Nr. 45 (19 000 JAV dolerių) bei pareiškėjo paaiškinimus, kad iš jų tik 15 290 JAV dolerių skirta apmokėti pagal 2013 m. spalio 2 d. sąskaitą-faktūrą, teismas nurodė, kad šiuose pavedimuose nėra jokių mokėjimo paskirties paaiškinimų, jokio ryšio su sąskaita-faktūra, taip pat ir suma nesutampa, pareiškėjas taip pat nepateikė kitokių įrodymų, kurie pagrįstų jo pateiktą pavedimų paskirties aiškinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu teikdamas nuomonę Klaipėdos TM rėmėsi dviem pavedimais – Nr. 45 (2013 m. rugsėjo 26 d. 19 000 JAV dolerių suma) ir Nr. 46 (2013 m. rugsėjo 30 d. 13 000 JAV dolerių sumai). Taigi pareiškėjo pozicija šiuo klausimu nėra nuosekli. Tuo tarpu, muitinė vertino tai, kad per 2013–2017 laikotarpį pareiškėjas „A trend LLC“ iš viso sumokėjo 62 123,25 Eur, o per šį laikotarpį prekių deklaruota sandorių vertė – 43 140,52 Eur. Šio skirtumo pareiškėjas racionaliai nepaaiškino. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės remiasi tik „A trend LLC“ vardu 2013 m. spalio 2 d. išrašyta sąskaita-faktūra 15 290 JAV dolerių sumai, tačiau deklaruota prekių vertė, šio dokumento sudarymo aplinkybės, taip pat atsiskaitymų tarp pareiškėjo ir „A trend LLC“ eiga paneigia šiame dokumente nurodytų duomenų realumą. Tuo labiau, negalima teigti, kad pareiškėjas, pateikdamas informaciją apie mokėjimus, pašalino pagrįstas abejones dėl deklaruojamos sandorių vertės. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad egzistuoja sąlygos ar aplinkybės, kurios lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą, ir neįmanoma įvertinti jų poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai. Šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pagrįstos abejonės tiek dėl sandorio vertės, tiek dėl jo sudarymo aplinkybių, taip pat apmokėta suma ir deklaruotų sandorių vertė gerokai skyrėsi, todėl muitinė pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateikta sandorio verte.

22. Dėl rėmimosi kontekstiniais mokėjimų duomenimis teismas, remdamasis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 181a straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad muitinė turi ne tik teisę, bet ir pareigą rinkti duomenis tam, kad galėtų priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu, pareiškėjas siekia, kad muitinė vertintų tik jo nurodomus įrodymus. Be to, teismas pažymėjo, kad tiesioginio formalaus ryšio tarp pareiškėjo nurodomų mokėjimo pavedimų (Nr. 45 ir Nr. 46) ir 2013 m. spalio 2 d. sąskaitos-faktūros nėra, taigi pareiškėjas, siedamas šiuos mokėjimo pavedimus su sąskaita-faktūra, taip pat remiasi įvykių kontekstu.

23. Dėl Muitinės departamento sprendimo ribų nagrinėjant ginčą teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nedraudžia centriniam mokesčių administratoriui, nagrinėjančiam mokestinį ginčą, kitaip vertinti vietos mokesčių administratoriaus sprendime nurodytus faktus, kitaip interpretuoti taikytinas teisės normas, taip pat vertinti naujai pateiktus įrodymus. Be to, teismo vertinimu, Muitinės departamentas skundžiamą sprendimą iš esmės grindė ta pačia aplinkybe ir netgi vertinimu, kaip ir Klaipėdos TM, t. y. kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra aiškūs ir vienareikšmiškai patvirtinantys apmokėjimą už importuotas prekes.

V. 24. Pareiškėjas UAB „Fratesa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. S-86 (7-58/2018), Muitinės departamento 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1A-90 ir Klaipėdos TM 2017 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190526S.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas neatsišvelgė į LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-720-442/2020 išdėstytus argumentus. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad yra sąlygos ar aplinkybės, kurios lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir neįmanoma įvertinti jų poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios lėmė (turėjo įtakos) importuojamų prekių pardavimą ar jų kainą ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti.

25.2. Muitinė, turėdama įrodinėjimo pareigą, neįrodė sandorio vertės metodo netaikymo pagrįstumo. Vien formalūs teiginiai, kad nėra mokėjimo paskirties paaiškinimų, arba kad nėra nurodyta jokio ryšio su sąskaita-faktūra, savaime negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo. Šiuo atveju pareiškėjo sumokėta kaina už deklaruotas prekes yra visiškai aiški ir suprantama iš 2013 m. rugsėjo 26 d. pavedimo Nr. 45 turinio. Ši aplinkybė buvo patvirtinta ir ikiteisminio tyrimo metu, nustačius, kad surinkti duomenys įrodo, jog pareiškėjas pirkimo-pardavimo sandorį sudarė būtent su JAV kompanija „A Trend“, kuriai 2013 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. 45 apmokėjo už importuojamas prekes.

25.3. Muitinė, nustatydama importuojamų prekių muitinę vertę, neatsižvelgė į importuojamų prekių savybes. Sandoriai pirmiausiai turi būti vertinami atsižvelgiant į individualius požymius, o ne pagal muitinio įvertinimo duomenų bazėje surinktus duomenis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsiskaitymų tarp pareiškėjo ir JAV bendrovės „A Trend“ eiga paneigia tiek tarptautiniame mokėjimo pavedime Nr. 45, tiek JAV bendrovės „A Trend“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje Nr. 10.02.2013 nurodytos prekių kainos (15 290 USD) realumą. Teismo akcentuojamas mokėjimo pavedimo Nr. 45 sumos (19 000 USD) neatitikimas su deklaruota suma (15 290 USD) nesudaro teisinio pagrindo kvestionuoti faktiškai atsiųstų prekių ir faktiškai už tas prekes sumokėtos kainos teisingumo. Sumų skirtumas yra avansinis mokėjimas už naujai formuojamą užsakymą. Visos aplinkybės, susijusios su importuotų prekių kaina, apmokėjimo būdu, yra aiškios ir neprieštaringos. Nėra reikalavimo mokėjimo pavedime nurodyti konkrečią sąskaitą ar išvardinti prekes ir nurodyti mokėjimo tikslą. Be to, pareiškėjas, 2013 m. rugsėjo 29 d. iš anksto pervesdamas lėšas, tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti, kokios konkrečios prekės ir už kokią sumą jam bus išsiųstos. Taigi muitinė nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad realiai ginčo prekės buvo įsigytos ir ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis nei nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose.

26. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokia ikiteisminio tyrimo medžiaga ar dokumentais, kuriuose nagrinėtas jo „importuotų prekių deklaruotos muitinės vertės teisingumas“ teismas turėjo remtis. Byloje apelianto pateiktame Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nei deklaracija Nr. 13LTLUB000IM01F134, nei jos įforminimo ar kiti dokumentai (tarptautinis mokėjimo pavedimas Nr. 45, 2013 m. spalio 2 d. sąskaita faktūra Nr. 10.02.2013, pakavimo lapas B/Nr pirkimo pardavimo sutartis Nr. 01 (2013 m. liepos 26 d.) ar kt.) nėra minimi, taigi ir jokie su šio importo įforminimu faktai nėra nustatyti. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos. Tiek pirmosisios instancijos teismo sprendimas, tiek ikiteisminių šį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai bei Muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita yra pagrįsti ir teisėti, priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pareikštus prieštaravimus bei nurodytas aplinkybes.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo. Klaipėdos teritorinė muitinė pritaria Muitinės departamento atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar muitinė pagrįstai pareiškėjo 2013 m. gruodžio 16 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 deklaruotų prekių vertei nustatyti netaikė sandorio vertės metodo.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjo importuotoms prekėms atsisakė taikyti sandorio vertės metodą remdamasi Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu.

33. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nusttyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: – nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų, – riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba – neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus, ir d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi.

34. Taigi pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą, sandorio vertės metodas negali būti taikomas, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorio vertės metodo taikymą, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, galima paneigti tik nustačius, jog 1) konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2) neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai. Kitaip tariant, nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai materialinės išraiškos. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 181a straipsnio. Pastarojo straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-709/2013).

36. Įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei. Vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar kainai vertės neįmanoma nustatyti. Tuo atveju, jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės nurodomas aplinkybes, jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus, tai yra įtikinti muitinę, kad deklaruojamoji vertė vis dėlto, pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį, atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą už importuojamas prekes. Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir argumentais, ji privalo nurodyti, kodėl šie argumentai ir (ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-709/2013).

37. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 7LM190526S pakankamai išsamiai nurodė faktines aplinkybes ir sąlygas, kurios, muitinės nuomone, turėjo įtakos pareiškėjo importuotų prekių kainai ir kurių poveikio prekių kainai neįmanoma nustatyti. Iš Klaipėdos TM ataskaitos matyti, jog motyvais atsisakant taikyti sandorio vertės metodą Bendrovės importuotų prekių muitinei vertei nustatyti vietos mokesčių administratorius pripažino neatitikimus tarp pareiškėjo mokėjimų JAV vienetui ir iš šio siuntėjo įsigytų prekių pagal visas mokesčių administratoriui žinomas importo deklaracijas deklaruotos vertės, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl netinkamo deklaracijų pildymo, prekių siuntimo iš JAV į Lietuvos Respubliką įforminimo aplinkybes.

Klaipėdos TM nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog UAB „Fratesa“ pirko prekes iš JAV fondo „CIS Development Foundation Ine.“ pervesdama pinigus per įmonę „A. Trend Ine“. Pagal JAV imigracijos ir muitinės tarnybos pateiktą informaciją, JAV fondas „CIS Development Foundation Ine.“ užsiima labdaros siuntimu ir niekada nepardavė jokių prekių nei asociacijai „Žemaitijos šaulių namai“, nei UAB „Fratesa“, nei bendrovei „A Trend Ine.“, o siuntė kaip labdarą asociacijai „Žemaitijos šaulių namai“.

Tyrimo metu nustatyta, jog labiausiai tikėtina, kad JAV fondas „CIS Development Foundation Ine.“ siuntė humanitarinės pagalbos krovinius asociacijai „Žemaitijos šaulių namai“, o vėliau A. G. asociacijos „Žemaitijos šaulių namai“ vardu surašydavo atsisakymą nuo krovinio UAB „Fratesa“ naudai. Siekiant pagrįsti prekių įsigijimą, buvo surašomi dokumentai, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, neva tas pačias prekes UAB „Fratesa“ pardavė įmonė „A Trend Ine“. Klaipėdos TM nurodė, kad pareiškėjas neatskleidė visų prekių pirkimo aplinkybių, o deklaruojant iš JAV atgabentus krovinius išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo metu buvo keičiami duomenys apie importuotų prekių kiekius ir vertes, todėl dėl šių aplinkybių muitinei išlieka abejonės dėl deklaruotos sandorio vertės. Skundžiamame Muitinės departamento sprendime, kurio patvirtinta Klaipėdos TM 2017 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 7LM190526S, taip pat yra aptartos konkrečios aplinkybės, kuriomis remiantis muitinė sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra įtikinamai pagrįsta, jog deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą.

38. Mokestinių ginčų komisija skundžiamame sprendime pažymėjo, kad byloje yra pateikta JAV institucijų gauta informacija, iš kurios turinio matyti, kad išvežimo iš JAV metu prekės buvo forminamos kitais prekių dokumentais ir prekių gavėju nurodytas kitas subjektas – asociacija „Žemaitijos šaulių namai“ (pareiškėjo direktorius turėjo įgaliojimą veikti šios asociacijos vardu, asociacijos direktorius V. R. paaiškino, kad jis kiekvieną kartą parašydavo atsisakymą nuo siuntos, kratos metu rastas raštas dėl prekių atsisakymo). Tokio pobūdžio aplinkybės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytus pareiškėjo veiksmus, susijusius su neteisingu deklaracijų pildymu, rodo siekį neatskleisti mokesčių administratoriui tikrųjų aplinkybių, susijusių su prekių pardavimu ir kaina. Tai iš esmės patvirtina ir skundžiamuose muitinės sprendimuose bei pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta informacija apie atliktus mokėjimus JAV įmonei, iš kurios matyti, kad Bendrovė JAV įmonei yra sumokėjusi žymiai daugiau negu deklaruota prekių vertė. Pareiškėjas byloje neginčija šios nutarties 37 ir 38 punktuose nurodytų aplinkybių dėl prekių įsigijimo aplinkybių ir su tuo susijusių dokumentų įforminimo bei deklaracijų pildymo, o iš esmės ginčija tik išvadas dėl atliktų mokėjimų ir deklaruotos prekių vertės neatitikimų.

39. Įvertinus Klaipėdos TM ataskaitoje nurodytas prekių įsigijimo iš JAV subjekto aplinkybes, prekių įsigijimo dokumentų įforminimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo duomenis apie pareiškėjo atsakingo asmens ir deklaranto siekius sumažinti prekių kiekį ir apmokestinamąsias vertes, aplinkybes, kad deklaruojant iš JAV atgabentus krovinius išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo metu buvo keičiami duomenys apie importuotų prekių kiekius ir vertes, darytina išvada, kad šios aplinkybės laikytinos turinčiomis įtakos prekių pardavimui arba jų kainai ir akivaizdu, kad jų poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju muitinė pagrįstai deklaruotų prekių vertei nustatyti netaikė sandorio vertės metodo.

40. Pareiškėjas nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kurie paneigtų minėtas muitinės išvadas ir pagrįstų, kad deklaruojamoji vertė vis dėlto atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą už importuojamas prekes, t. y., kurie būtų pagrindas paneigti muitinės išvadas dėl sandorio vertės metodo netaikymo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, siekdamas užginčyti atsakovo išvadas dėl sandorio vertės metodo netaikymo, laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. atliktas mokėjimas Nr. 45 atspindi visą faktiškai sumokėtą kainą už prekes, deklaruotas 2013 m. gruodžio 16 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šiuos pareiškėjo argumentus, sprendime nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes pagrindė byloje surinktais įrodymais, kuriuos tinkamai įvertino. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotus faktinius duomenis, sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Bendrovė pirko prekes iš pirmiau minėtų JAV bendrovių ir joms sumokėjo, tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo importuotoms prekėms taikytinas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas jų muitinei vertei nustatyti, nepakanka nustatyti, kad įvyko prekių pirkimo-pardavimo sandoris. Apelianto teiginys, jog tikslus gautinų prekių asortimentas, kiekis, svoris ir kaina paaiškėdavo tik tuomet, kai JAV bendrovės išrašydavo konkrečias sąskaitas, pagal kurias ir buvo deklaruota faktiškai sumokėta kaina už importuojamas prekes, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, neįtikimas ir atmetamas. Iš pareiškėjo nurodytų mokėjimų pavedimų nėra aišku, už kokias konkrečias prekes, pagal kokius užsakymus yra atsiskaitoma.

41. Papildomai pažymėtina, kad muitinės vertės nustatymo pagrindas yra sandorio vertė, tačiau norint taikyti sandorio vertės metodą, būtina nustatyti faktiškai už prekes sumokėtą (mokėtiną) kainą. Tai viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagristos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-290/2009). Kadangi, kaip nustatyta šioje byloje, nagrinėjamu atveju, be kita ko, neaiški faktiškai už prekes sumokėta (mokėtina) kainą, nėra aiški sandorio vertė, todėl ir tai sudaro pagrindą netaikyti sandorio vertės metodo.

42. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju muitinė turėjo pagrindą pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę nustatyti netaikant sandorio vertės metodo. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, yra teisėtas bei pagrįstas ir pagrindo naikinti šį teismo sprendimą nagrinėjamu atveju nėra, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė