da2548ec-ff5c-498d-9b8d-e72eb1dfb669 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-179-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18546-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

B. ieÅ¡kinį atsakovei I. B. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės I. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį atsakovei I.

B. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės I. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas nepilnamečių vaikų A.

B., gimusio (duomenys neskelbtini), S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu, uždrausti atsakovei iÅ¡sivežti nepilnamečius vaikus iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ar ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo.IeÅ¡kovas praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad dėl psichikos ligų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atsakovei dažnai bÅ«na nuotaikų kaita ir elgesio sutrikimai, atsakovė negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų, dėl to yra daroma žala vaikams.

Aplinkiniai ir ieÅ¡kovas negali nuspėti atsakovės elgesio, todėl yra bÅ«tina kuo skubiau vaikams užtikrinti saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ su ieÅ¡kovu jo gyvenamojoje vietoje, kurioje nebÅ«tų be priežiÅ«ros paliekamų atsakovei paskirtų itin stiprių medikamentų, vaikai nematytų keisto ir dažnai neobjektyvaus ar apatiÅ¡ko atsakovės elgesio, nepilnamečiai vaikai nebÅ«tų atsakovės palikti vieni su trečiaisiais asmenimis (auklėmis) be pateisinamų priežasčių. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas iÅ¡ ieÅ¡kinyje ir praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatė, kad Å¡alių mažamečiai vaikai gyvena su atsakove.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai rÅ«pintųsi vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, darytų jiems žalingÄ Ä¯takÄ savo elgesiu ar kitaip veiktų juos psichologiÅ¡kai neigiamai ir pan. Atsižvelgęs į tai, jog Å¡iuo metu Å¡alių mažamečiai vaikai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vaikai gyvena su atsakove, įprastinės mažamečių vaikų emocinės, socialinės aplinkos kaita, emocinio ryÅ¡io nutraukimas su motina gali turėti mažamečiams vaikams neigiamÄ Ä¯takÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu vaikų interesus ir jų teisę turėti saugiÄ , stabiliÄ aplinkÄ geriausiai atitinka gyvenimas kartu su motina.

Institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ , patvirtinus, kad vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos ir nenustatyta, kad atsakovės Å¡eimoje bÅ«tų pažeidinėjamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo, kadangi vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos ir saugi aplinka jų nuolatinėje, vaikams įprastoje ir saugioje gyvenamojoje vietoje. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovės sveikatos bÅ«klė pablogėjo, ji nesirÅ«pina vaikais ar kelia jiems grėsmę, neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog yra bÅ«tinas skubus vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių realiÄ jo vaikų interesams ir saugumui kylančiÄ grėsmę, neįrodė, kad ateityje nebus galimybės įvykdyti priimto teismo sprendimo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovės darbo (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo uždrausti atsakovei iÅ¡sivežti nepilnamečius vaikus iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ar ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo. Teismas konstatavo, kad, pritaikius laikinÄ jÄ apsaugos priemonę dėl draudimo iÅ¡vežti vaikus, bÅ«tų nepagrįstai suvaržytas nepilnamečių vaikų laisvalaikis ir galimybės iÅ¡vykti į užsienio valstybes atostogų ar ugdymo įstaigos organizuojamas ekskursijas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad buvo netinkamai vertinti nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingi byloje surinkti duomenys ir įrodymai. IeÅ¡kovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat 2017 m. spalio 13 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose yra pateikti faktiniai duomenys, aplinkybės ir įrodymai, kurie patvirtina, jog yra reali grėsmė vaikų neturtiniams interesams.

Atsakovė serga psichine liga, ji iÅ¡ esmės koncentruojasi ir yra pedantiÅ¡ka iÅ¡imtinai tik materialiniuose klausimuose, tačiau dėl ligos visiÅ¡kai negeba pasirÅ«pinti vaikų emociniais ir psichologiniais poreikiais. Atsakovei yra diagnozuotos psichinės sveikatos ligos yra objektyvios aplinkybės, kurios nulemia neigiamas pasekmes ir problemas atsakovės artimiesiems ir ypač nepilnamečiams vaikams. Turi bÅ«ti imtasi priemonių kurti saugiÄ aplinkÄ vaikams, atsižvelgiant į atsakovės ligÄ â€“ vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieÅ¡kovu nustatymas yra viena iÅ¡ priemonių, kuri sukuria prielaidas tolesnei atsakovei bÅ«tinai pagalbai.

Byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina atsakovės psichinės sveikatos problemas, aplinkybes, jog atsakovė nesilaiko gydytojų rekomendacijų, nevartoja vaistų, atsakovės sveikatos bÅ«klė reguliariai paÅ«mėja ir dėl to kasdieniniame gyvenime atsakovės elgesys tampa žalingas vaikams. Atsakovė buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini), trečiÄ kartÄ ir nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo gydoma (duomenys neskelbtini).

Atsakovė sÄ moningai teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus tik apie tris iÅ¡ keturių atvejų, kai ji buvo hospitalizuota dėl psichinės sveikatos problemų paÅ«mėjimo, tai liudija ilgÄ laikÄ besitęsiančias ir vis Å«mėjančias atsakovės sveikatos problemas. Atsakovė pati pripažįsta, jog vaistų ji nevartoja nuo 2016 metų. Kiekvienu atveju atsakovei nusprendus nebesilaikyti gydymo kurso, kartojasi atsakovės ligos paÅ«mėjimai. Nėra nurodoma faktinių duomenų, kokiu pagrindu Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė buvo keičiama tris kartus.

Vaiko teisių apsaugos skyrius neskyrė dėmesio vaikų saugumui bÅ«nant su atsakove, kiek tai susiję su nematerialinių poreikių tenkinimu. Nagrinėjamu atveju nebuvo aiÅ¡kinamasi, kokie yra vaikų interesai, kaip jie yra suderinami su noru tuo aspektu, jog yra pakankamai objektyvių duomenų apie atsakovės psichinės sveikatos problemas ir dėl to daromÄ Å¾alÄ nepilnamečiams vaikams. Aplinkybę dėl atsakovės negebėjimo tinkamai suvokti vaikų poreikius taip pat liudija aplinkybė, jog atsakovė leido nepilnamečiams vaikams susipažinti su ieÅ¡kovo pateiktu ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje, jame dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis.Atsakovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas nėra psichikos sveikatos specialistas, daugeliu atveju situacijÄ hiperbolizuoja, siekdamas savo procesinių tikslų. Turi bÅ«ti vertinama dabartinė situacija. Tuomet, kai buvo ligos epizodas (duomenys neskelbtini) metais, nebuvo poreikio teikti socialines paslaugas, taip pat nebuvo situacijos, dėl kurios bÅ«tų buvęs pagrindas rÅ«pintis vaikų priežiÅ«ra – Å¡eimos nariai dėl to susitarė tarpusavyje. Å iuo metu atsakovei nėra reikalo vartoti vaistus, nes ligos simptomai nepasireiÅ¡kia.

Å alys kartu negyvena nuo 2014 metų, jų bendravimas yra formalus ir trumpas, todėl neaiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovas galėjo susidaryti nuomonę apie jos dabartinę sveikatos bÅ«klę. Atsakovė neturi problemų bendrauti su vaikais, vaikai gyvena kartu su ja, jų teisių pažeidimai nėra fiksuoti. Atsakovė neneigia, kad (duomenys neskelbtini) metais ji turėjo psichikos sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dėl patirto streso, kuomet ieÅ¡kovas reguliariai palikdavo Å¡eimÄ .

Taip pat atsakovei buvo labai sunkus laikotarpis (duomenys neskelbtini) metais, kuomet ji laukėsi trečiojo vaiko – ieÅ¡kovas jÄ ignoravo, bÅ«dama gimdymo atostogose, vaikais rÅ«pinosi dažniausiai viena. Iki Å¡eimyninės krizės atsakovė neturėjo (duomenys neskelbtini) ar kitokio psichikos susirgimo, neturi nusiskundimų ir dabar. Atsakovė yra aktyvi, dirba atsakingÄ darbÄ , su vaikais gyvena pilnavertį ir vaikų poreikius atitinkantį gyvenimÄ , kuriame nėra ieÅ¡kovo melagingai nurodytų aplinkybių, pagrįstų tik jo nepagrįstomis prielaidomis.

Atsakovė nuolat stebi savo bÅ«klę, nes bylinėjimosi laikotarpiu nėra lengva, ypač ieÅ¡kovui žinant, kad ji gali bÅ«ti emociÅ¡kai pažeidžiama. Psichologines konsultacijas tęsia ir Å¡iuo laikotarpiu. Net sudėtingesniu laikotarpiu atsakovė rÅ«pinosi vaikais, iÅ¡ karto po paskutinės hospitalizacijos (duomenys neskelbtini) metais atsakovė gulėjo su dviem vaikais ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas nei karto jų neaplankė. Byloje nėra duomenų apie vaikams padarytÄ ar daromÄ Å¾alÄ .

Dažniausiai komandiruotės bÅ«na planuojamos mažiausiai 2 savaitės iki iÅ¡vykimo ir tai yra pakankamas laiko tarpas suplanuoti vaikų priežiÅ«rÄ tuo laikotarpiu. IeÅ¡kovas niekada neinformuoja apie savo bÅ«simas iÅ¡vykas su nakvyne iÅ¡ namų beveik kiekvienÄ savaitę. Bandydamas perdėtai sureikÅ¡minti atsakovės buvusias psichologines bÅ«senas, neadekvačiai vertindamas tariamus pavojus vaikams, nepagrįstai kritiÅ¡kai vertindamas atsakovės elgesį, ieÅ¡kovas gilina konfliktinę situacijÄ ir tikėtinai bando iÅ¡provokuoti atsakovės emocinį nestabilumÄ , neįvertindamas, kaip tai gali atsiliepti Å¡alių nepilnamečiams vaikams, o atsakovės emocinė bÅ«sena ieÅ¡kovui rÅ«pi mažiausiai.

Atsakovė visada priėmė jai taikomÄ gydymÄ , psichoterapijos priemones, pati savo iniciatyva ieÅ¡kojo specialistų pagalbos, nes jaučiasi atsakinga už save ir nepilnamečius vaikus, neatsisako ir neatsisakys tokios pagalbos ateityje, jeigu tik prireiks.Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai). Atsakovė su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus – bilietų į spektaklį kopijas, bilietų į Druskininkų parkÄ kopijas, praÅ¡ymÄ dėl komandiruotės, žaislų įsigijimo kvitus, nuotraukas, bilietų į zoologijos sodÄ kopijas, lankymosi pas psichologÄ sÄ skaitų kopijÄ , Å¡alių susiraÅ¡inėjimo žinučių kopijas.

Kadangi atsakovė nepraÅ¡o priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo bÅ«tinybės, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Dėl ieÅ¡kovo atskirojo skundo Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims praÅ¡ant gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

Å eimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, draudimo atsakovei iÅ¡sivežti nepilnamečius vaikus iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ar ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo.

IeÅ¡kovas nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirÄ jį skundÄ argumentuodamas tuo, kad buvo netinkamai vertinti duomenys apie atsakovės psichinę sveikatÄ , jos gebėjimÄ pasirÅ«pinti nepilnamečiais vaikais ir atsakovės jiems daromÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentÄ , kad Å¡alių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su juo, nes atsakovė dėl jai diagnozuotų psichikos ligų kelia grėsmę nepilnamečių vaikų neturtiniams interesams, nesugeba pasirÅ«pinti vaikų emociniais ir psichologiniais poreikiais, daro jiems žalÄ . Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje esantys duomenys Å¡ių ieÅ¡kovo teiginių nepatvirtina, o ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovės elgesys nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra netinkamas, nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl jie negali bÅ«ti vertinami kaip įrodantys bÅ«tinybę nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo grindė ieÅ¡kovės psichikos ligomis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl atsakovei diagnozuotų psichikos ligų Å¡iuo metu ji negali tinkamai rÅ«pintis Å¡alių nepilnamečiais vaikais, jos psichinė sveikata yra pablogėjusi, dėl to jai reikalingas gydymas ir pan. IeÅ¡kovas tokių įrodymų taip pat nepateikė, praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė medicininiais duomenimis apie atsakovės ligos paÅ«mėjimus (duomenys neskelbtini) metais ir savo paaiÅ¡kinimais. Pažymėtina, kad pats ieÅ¡kovas 2017 m. spalio 13 d. paaiÅ¡kinimuose nurodė negyvenantis su atsakove nuo 2014 metų, todėl jo dėstomi argumentai apie atsakovės netinkamÄ elgesį namuose vertintini kritiÅ¡kai.

Nors atskirajame skunde ieÅ¡kovas akcentuoja atsakovės Å¡alių nepilnamečiams vaikams daromÄ Å¾alÄ , tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, kurie dėl Å¡alių konfliktiÅ¡kų santykių ir prieÅ¡ingų interesų nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. spalio 18 d. patikslintoje iÅ¡vadoje Nr. 19-6-613 nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad B.

Å¡eimoje bÅ«tų pažeidžiamos nepilnamečių – A. B., S. B. ir S. B. teisės ar neužtikrinamas jų teisėtų interesų įgyvendinimas. Atsakovei diagnozuota psichinė liga, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos iÅ¡ medicinos įstaigų apie tai, kad atsakovė negali pasirÅ«pinti vaikais. 2017 m. spalio 20 d. teismo posėdyje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė patikslintÄ raÅ¡ytinę iÅ¡vadÄ , iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje neturėtų bÅ«ti taikomos.

IeÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad pirminėje iÅ¡vadoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo nurodęs esant pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta susipažinus tik su ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis. Dėl to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kausimÄ nagrinėjamoje byloje, nėra pagrindo vadovautis pirmÄ ja, o ne patikslinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, pateikta įvertinus abiejų Å¡alių argumentus.

Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė negali pasirÅ«pinti Å¡alių nepilnamečiais vaikais arba tÄ daro netinkamai, nėra pagrindo konstatuoti ir nepilnamečių vaikų neturtinių interesų pažeidimÄ , pirmosios instancijos teismui netenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo.Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , ginčas nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės, kitų byloje esančių dokumentų ir duomenų įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako.

Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei iÅ¡vengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Å¡ioms principinėms nuostatoms nenusižengė. Nors ieÅ¡kovas atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti visÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas uždrausti atsakovei iÅ¡sivežti nepilnamečius vaikus iÅ¡ Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo ar ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieÅ¡kovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja             Virginija Lozoraitytė