2017-02-15 Nr. AB-3794-3-62-3-01351-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-405-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01351-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3), kurį patikslino (b. l. 11, 17), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės PN direktorius 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu neteisėtai paskyrė jam nuobaudą už tai, kad jis duše maudėsi 21 minutę ir atsisakė filmuotis nuogas. Be to, pareiškėjui nebuvo leista paskambinti prokuratūrai, prieš paskiriant nuobaudą jam nebuvo leista susipažinti su kaltinimais bei teikti atsikirtimus. Tai, kad jis buvo filmuojamas duše nuogas, pažeidė jo orumą. Dėl to, kad buvo pažeistos jo teisės, pareiškėjui kilo neturtinė žala.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 32) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 1002, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, nėra panaikintas aukštesnės institucijos, todėl negalima vertinti, jog tai buvo pareiškėjo neteisėtas baudimas. Pareiškėjo skundas nepagrįstas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu (b. l. 56–59) pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė, dėl jo neteisėto nubaudimo bei neleidimo paskambinti prokuratūrai, taip pat jam nebuvo suteikta galimybė teikti atsikirtimus į nuobaudą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo baudžiamas dėl to, jog atsisakė nuogas filmuotis duše. Atsakovas su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, pateikė duomenis, kurie paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutarime nuteistajam skirti papeikimą nurodyta, jog pareiškėjui skiriama nuobauda dėl to, jog pareiškėjas nesilaikė pataisos įstaigos tvarkos ir nevykdė pataisos namų administracijos reikalavimų. Į bylą pateiktoje Marijampolės PN direktoriaus nutarime, Marijampolės PN apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų tarnybiniuose pranešimuose, Marijampolės PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo (toliau – PNDBP) tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pasibaigus naudojimosi dušu laikui nuteistiesiems buvo nurodyta palikti dušo patalpą ir eiti į jiems paskirtą administracijos kamerą, tačiau pareiškėjas pradėjo šaukti, kad nespėjo nusiprausti, nors jiems buvo suteikta papildomai 10 minučių tam atlikti; atsisakė vykdyti prižiūrėtojų nurodymus ir reikalavo iškviesti pataisos namų direktoriaus budintį padėjėją. Duomenų, jog pareiškėjui buvo nurodyta filmuotis nuogam nėra, tai pat, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog pareiškėjas nuogas nebuvo filmuojamas, jokių tai patvirtinančių vaizdo įrašų nėra. Taigi byloje, įvertinus šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentai dėl jo neteisėto baudimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis negalėjo susipažinti su jam skiriama nuobauda ir pateikti atsikirtimus, pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė protokolą, kuriame yra užfiksuota, jog pareiškėjas pateiks pasiaiškinimą būrio viršininkui kai turės tarnybinį pranešimą. 2015 m. gegužės 18 d. pareiškėjas direktoriui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jis buvo filmuojamas nuogas, išreiškė savo nuomonę apie pataisos namuose dirbančių pareigūnų intelektą ir sugebėjimus, bei nurodė, jog pageidauja traukti apkaltai kaltus asmenis. Pareiškėjui į minėtą skundą buvo atsakyta, jog jam atsakyta nebus, kadangi pagal tokį patį skundą yra pradėtas tyrimas Marijampolės kriminalinės policijos skyriuje. Atsakovas taip pat pateikė Marijampolės kriminalinės policijos nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi pareiškėjas neturtinės žalos nekildina iš to, jog pataisos namai netinkamai jam atsakė į jo skundą, teismas atsakovo pateikto atsakymo nevertina.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui pateikti savo poziciją prieš jam skiriant nuobaudą buvo suteikta net tris kartus, be to pareiškėjas prieš jam skiriant nuobaudą pateikė direktoriui skundą, kuriame nurodė savo versiją apie įvykį. Pareiškėjo atžvilgiu nutarimas skirti nuobaudą buvo priimtas diena vėliau, nei jis pateikė skundą ir atsisakymus teikti paaiškinimus (nutarimas priimtas 2015 m. gegužės 19 d.). Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo suteikta galimybė teikti atsikirtimus yra atmestini, pareiškėjui buvo siūloma teikti paaiškinimus ir jis pateikė skundą, nurodydamas įvykio aplinkybes. Be to, direktoriaus skirta nuobauda gali būti skundžiama, ką pareiškėjas ir padarė, tai patvirtina į bylą pateiktas Kalėjimų departamento atsakymas, kuriame, vertinant pareiškėjo skundžiamas aplinkybes, neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jam nebuvo suteikta galimybė paskambinti prokuratūrai, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 3 punktą nuteistiesiems atliekantiems bausmę drausmės grupėje yra suteikiama vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti nuteistajam, jeigu jis to prašo dėl svarbių aplinkybių. Nuteistajam tokiu atveju leidžiama paskambinti, jeigu jis yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas buvo išnaudojęs to mėnesio skambutį, pridėjo tai patvirtinančią nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę, kurioje matyti, jog 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjas skambino, tai patvirtino savo parašu. Atsakovas nurodė, jog Marijampolės PN negavo iš pareiškėjo prašymo suteikti jam papildomą skambutį. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo argumentai, jog atsakovas pažeidė jo teises, kadangi jam nebuvo leista paskambinti, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pareiškėjas prašo priteisti 4 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Ck) 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A556 -95/2009).

Įvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str., 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 62) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir jo reikalavimą tenkinti.

Pareiškėjo nuomone, teismas nenurodė, koks įstatymas draudžia jam paskambinti advokatui, prokurorui. Taigi, jam buvo atimta teisė į gynybą. Be to, teismas nenurodė, kokie įstatymai leidžia pareiškėją filmuoti nuogą. Pareiškėjo manymu, teismo veiksmai šališki.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 66) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas mano, kad teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atlyginimo.

Pareiškėjas V. K. neturtinę žalą grindė tuo, kad: 1) Marijampolės PN direktorius 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 1002 neteisėtai paskyrė jam nuobaudą (papeikimą); 2) jis 2015 m. gegužės 17 d. buvo neteisėtai filmuojamas duše nuogas; 3) prieš paskiriant jam nuobaudą, nebuvo leista susipažinti su kaltinimais bei pateikti atsikirtimus; 4) jam nebuvo leista paskambinti prokuratūrai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo nurodyta filmuotis nuogam. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog joks vaizdo įrašas 2015 m. gegužės 17 d. dušo metu nebuvo daromas. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjas pasinaudojo savo teise apskųsti jam paskirtos nuobaudos teisėtumą, kadangi 2015 m. gegužės 21 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 1002 panaikinimo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjui net tris kartus buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją prieš jam skiriant nuobaudą, taip pat jam skiriant nuobaudą pareiškėjas pateikė direktoriui skundą, kuriame nurodė savo versiją apie įvykį. Atmesdamas pareiškėjo skundo argumentą, kad jam nebuvo leista paskambinti prokurorui, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės mėnesį pasinaudojo BVK 75 straipsnio 3 punkte nustatyta teise vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu, o prašymo suteikti jam papildomą skambutį, nepateikė.

Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir priimtu sprendimu sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Remdamasi minėta praktika, kolegija iš naujo nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų. Papildomai šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi tik tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (žr., b. l. 39, 41–53), kuriais abejoti nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais argumentais ar įrodymais. Pažymėtina, kad vien tik asmens subjektyvi nuomonė apie priimto teismo sprendimo teisingumą (neteisingumą) nepagrindžia teiginio, kad šis teismo sprendimas priimtas šališkai vertinant byloje nustatytas aplinkybes ar šališkų teisėjų.

Apelianto teigimu, Kauno apygardos administracinis teismas nenurodė, koks įstatymas draudžia jam paskambinti advokatui ar prokurorui, todėl jam buvo atimta teisė į gynybą. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu sutikti negali, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal BVK 75 straipsnio 3 punktą, nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupėje, yra suteikiama galimybė tik vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo 2015 m. gegužės 12 d. (b. l. 50–51), todėl, norėdamas 2015 m. gegužės mėnesį paskambinti dar kartą, turėjo pateikti prašymą suteikti jam papildomą skambutį.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė