da21607d-3b8a-4fac-88db-ad2862f06dc9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

       Administracinė byla Nr. I-4680-561/2015             Proceso Nr. 3-61-3-03943-2014-9                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,          n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. K. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 290 Eur (1 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ .Pažymėjo, kad laikotarpiais nuo 2014-06-12 iki 2014-07-01 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) palatoje, kurios plotas siekė 34,06 m2, o miegamųjų lovų buvo 8.

PareiÅ¡kėjo teigimu, minėtu palatos plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad ne tik ploto reikalavimai buvo pažeisti, tačiau ir tai, kad LAVL palatoje buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis.Nurodė, kad bÅ«damas per mažoje palatoje, kvėpuodamas tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, iÅ¡gyveno emociÅ¡kai, psichologiÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, todėl prašė teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde plačiai citavo Europos žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , rėmėsi Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ rekomendacijomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2014-07-01, Chirurgijos skyriaus 4 palatoje, kurios plotas 34,06 m2 ir joje įrengtos 9 miegamos vietos. Pažymėjo, kad negali pateikti duomenų, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma asmenų.Rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“.

Atkreipė dėmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems, todėl neneigė, kad nustatyta ploto norma vienam asmeniui galėjo būti pažeista. Pažymėjo, kad LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.Nurodė, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010).

LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2010) reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad LAVL laikosi draudimo rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, visur yra iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, o apsiribota bendro pobÅ«džio teiginiais bei samprotavimais.

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis).

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytÄ Å¾alÄ laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2014-07-01, bÅ«nant LAVL, pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis bei dėl to, kad nebuvo užtikrintas minimalus ploto reikalavimas.LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje                       Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).Dėl buvimo su rÅ«kančiais asmenimis.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad žalÄ patyrė, nes buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis.

Atsakovė tvirtino, kad laikosi draudimo rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, visur yra iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Å iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL kamerų tipo palatose Nr. 17, 20, 19 ir 16 buvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto reikalavimų tenka atsakovei.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė konkrečias aplinkybes ir argumentus, kuriais jis pagrindė savo teiginius, kad yra laikomas su rūkančiais asmenimis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo priešingai nei teigia pareiškėjas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad visose LAVL bendrojo naudojimo patalpose yra iškabinti draudžiantys rūkyti užrašai ir ženklai nėra pakankama priemonė užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims būtų sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ir kad nerūkantieji gyvenamosiose patalpose nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 4 dalis, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir kad nerÅ«kantieji gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru kyla pagal pirmiau minėtus teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar nerÅ«kantis asmuo atitinkamu bÅ«du (žodiniu ar raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, skundu) primena įstaigos administracijai Å¡iÄ pareigÄ , ar ne. Atsakovė neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LAVL palatoje Nr. 4 buvo laikomas užtikrinant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 4 dalies reikalavimus.

Atsakovei neįrodžius, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL palatoje Nr. 4 buvo laikomas užtikrinant Å¡ių teisės aktų reikalavimus, t. y. kad LAVL administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, valstybei kyla pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .Dėl minimalaus ploto reikalavimo.PareiÅ¡kėjo teigimu žalÄ patyrė dar ir todėl, kad palatose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, todėl nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.14 punkte, nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.

Tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu palatoje buvo gydoma asmenų, LAVL nepateikė. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatoje Nr. 4 laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2014-07-01 palatoje Nr. 4 (plotas 34,06 m2, 9 miegamos lovos) buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, o minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 m2, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad dėl laikymo palatose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, jis patyrė tam tikrų nepatogumų ir diskomfortÄ .

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, psichinė ar fizinė bÅ«klė, ar jis bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę (16 dienų), tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas sprendžia, kad vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (16 dienų) bei į tai, kad nebuvo užtikrinta teisė bausmę atlikti kameroje, kurioje jis nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 70 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo G.

K. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui G. K. 70 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 5 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui G. K. 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.KitÄ pareiÅ¡kėjo G.

K. skundo dalį atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                       ArÅ«nas Kaminskas            Â