da210875-fa97-4948-bf3c-486d265258be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. I-286-426/2018                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02492-2017-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9; 12.14.1.3; 12.15.1; 12.15.3.2; 12.15.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovams G.

S. ir L. G.,atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gemaga“ (toliau – Bendrovė) skunde (b. l. 1–19) ir patikslintame skunde (b. l. 28-46) teismo praÅ¡o panaikinti:

Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 27 d. sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. S-147(7-98/2017) „Dėl UAB „Gemaga“ 2017-04-25 skundo“; Valstybinės mokesčių Inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, centrinis mokesčių administratorius, Inspekcija, VMI) 2017 m. kovo 31 d. sprendimÄ Nr. 69-34 „Dėl UAB „Gemaga“ 2017-01-20 skundo“ ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – trečiasis suinteresuotasis asmuo, Kauno AVMI, vietos mokesčių administratorius) 2017 m. sausio 2 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas   2016 m. spalio 27 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-673 (toliau – Patikrinimo aktas).

Nurodo, kad Kauno AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyrius atliko Bendrovės patikrinimÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir surašė Patikrinimo aktÄ , kuriame papildomai apskaičiavo 126 708,77 Lt (36 697,37 Eur), o bÅ«tent –       116 922 Lt (33 862,93 Eur) (1-12 pažeidimai) – pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 4 294 Lt (1 243,63 Eur) – gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nuo A klasės susijusių su darbo santykiais pajamų, 2 980,51 Lt (863,21 Eur) Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, 1 490,26 Lt (431,61 Eur) – VSD baudos, pelno mokesčio (toliau – PM) už 2011 metus –  1 022 Lt (295,99 Eur), sumažintas PM už 2010 metus – 448 Lt (129,75 Eur).

Bendrovė nurodė, kad Kauno AVMI sprendimÄ apskundė Inspekcijai, kuri jos skundo netenkino. PareiÅ¡kėja centrinio mokesčių administratoriaus sprendimÄ apskundė Komisijai, kuri 2017 m. birželio mėn. 27 d. sprendimu skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir sumažino paskirtas baudas, Inspekcijos priskaičiuotus papildomai mokėtinus mokesčius paliko galioti.PareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuoti GPM, VSD įmokų, PVM, PM mokesčių administratoriui konstatavus, jog G. S., Bendrovės direktorius, 2010-2011 m. gyvendamas Bendrovei nuosavybės teise priklausančiame name, nemokėdamas už patalpų Å¡ildymÄ , namo apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , gavo 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamas natÅ«ra, todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai Å¡ių sumų neapmokestino GPM, VSD įmokomis ir patirtas iÅ¡laidas priskyrė leidžiamiems atskaitymams.Taip pat Komisija sprendime konstatavo, kad Bendrovės pateikti sandorių su Estijos įmonėmis OU (duomenys neskelbtini) ir OU (duomenys neskelbtini) (toliau – Ä®monės) dokumentai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®)                                  56 straipsnio nuostatomis, yra nepakankami įrodymai, kad pagrįstų 0 proc.

PVM tarifo taikymÄ tiekimams minėtiems Estijos mokėtojams, todėl pripažino, jog mokesčių administratorius pagrįstai paneigė Bendrovės teisę į 0 proc. PVM tarifo taikymÄ pagal pareiÅ¡kėjos 2010-2011 m. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Estijos įmonėms ir pagristai apskaičiavo 31 145 Eur (107 538 Lt) pardavimo PVM.PareiÅ¡kėja su Komisijos vertinimais nesutinka, pažymi, kad PVMÄ® 56 straipsnio komentare nurodyta, kokius įrodymus gali pateikti PVM mokėtojas, norėdamas pagrįsti, kad įsitikino minėtų sÄ lygų egzistavimu bei 0 proc.

PVM tarifÄ taikė pagrįstai. Atkreipia dėmesį į tai, jog nereikalaujama turėti visus komentare iÅ¡vardintus dokumentus, svarbu, kad pastarųjų visuma leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog disponavimo teisė buvo perduota. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad nereikalaujama važtaraščiuose nurodyti pasiraÅ¡iusiojo asmens vardo ir pavardės. Visais atvejais prekes Ä®monės iÅ¡sivežė savo vardu samdytu transportu, iÅ¡skyrus vienÄ atvejį, kai prekes pirkėjui pristatė pareiÅ¡kėja savo transportu.PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai (toliau – CMR) kai kuriais atvejais užpildyti neatidžiai, tačiau visais atvejais matyti, jog prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos.

Patikrinimui pateikti CMR įrodo, kad prekės perduotos vežėjo dispozicijon ir tikrai iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos.Mokesčių administratorius patikrinimo metu įsitikino, kad prekių tiekimo metu Ä®monės buvo registruotos PVM mokėtojomis. PareiÅ¡kėjos nuomone, pateikti visi juridinę galiÄ turintys dokumentai, kurių visuma neginčijamai įrodo, kad prekės buvo iÅ¡gabentos pirkėjams į kitÄ valstybę narę, tačiau Komisija įrodymus įvertino kaip nepakankamus ir kaip vienÄ iÅ¡ didžiausių trÅ«kumų fiksavo, kad dauguma krovinio dokumentų sunkiai įskaitomi.

Bendrovei kyla klausimas, kaip Komisijos nariai galėjo matyti dokumentų originalus, kurių byloje nėra, nes originalai lieka pas mokesčių mokėtojÄ . PareiÅ¡kėja patikrinimui sandorių su Ä®monėmis bei prekių gavimo faktÄ patvirtinančias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, CMR su prekių gavėjo antspaudais, kurie patvirtina, jog prekė buvo perleista vežėjo dispozicijon ir atsakomybėn, atsiskaitymÄ patvirtinančius banko iÅ¡raÅ¡us, pavedimų kopijas bei grynais gautų pinigų kasos pajamų orderį, įrodančius, kad už minėtas prekes apmokėjo bÅ«tent Ä®monės ir tai negali bÅ«ti traktuojami kaip formalÅ«s įrodymai.Patikrinimo metu Bendrovė mokesčių administratoriui pateikė su D.

M. sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis: 2010 m. sausio 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarta iÅ¡nuomoti 327,20 m2 gyvenamojo namo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos, Namas), už 700 Lt (202,74 Eur), apmokant ir komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius, (kuriÄ nurodė pateikusi per klaidÄ , nes Å¡i sutartis neįsigaliojo) bei 2011 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam iÅ¡nuomojama 117,43 m2 Patalpų. Bendrovės direktorius G.

S. patikrinimo metu pateiktame 2016 m. rugsėjo 23 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad D. M. atsisakė nuomotis patalpas 2010 m. ir su juo 117,43 m2 patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta nuo 2011 m. pradžios, todėl 2010 m. 117,43 m2 NamÄ Bendrovė iÅ¡nuomojo jos direktoriui, o likusi dalis Patalpų buvo naudojama įmonės reikmėms. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad 2010-2011 m. nuomininkai (direktorius ir                    D. M.) pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Bendrovei sumokėjo 6 827,45 Lt (1 977,37 Eur) ir 1 433,76 Lt (415,25 Eur) PVM, t. y. 100 procentų kompensavo pareiÅ¡kėjai priklausančio Namo 2010-2011 m. elektros, telefono ir interneto iÅ¡laidas bei 2010 metais iÅ¡laidas iÅ¡vežimÄ ir namo apsaugÄ , neskirstant jų iÅ¡nuomotam plotui.

Tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad nuomininkai nekompensavo pareiÅ¡kėjos patirtų iÅ¡laidų kuro namo Å¡ildymui 2010-2011 m. ir 2011 m. iÅ¡laidų už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir namo apsaugÄ . Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad iÅ¡laidos Å¡ildymui 2010-2011 m. ir 2011 m. iÅ¡laidos už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir namo apsaugÄ , kurias padengė Bendrovė, buvo pajamos natÅ«ra (vertė 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur), kurias gavo D. M. ir įmonės direktorius.Mokesčių administratorius, įvertinęs patikrinimo metu surinktus įrodymus, papildomai pateiktus mokesčių mokėtojos dokumentus ir D.

M., Namo kaimynų paaiškinimus, konstatavo, kad pastarasis nei 2010, nei 2011 metais šiame name negyveno, sandoriai dėl gyvenamų patalpų nuomos su juo buvo sudaryti formaliai. G. S. 2010-2011 metais gyveno pareiškėjai nuosavybes teise priklausančiame Name. Inspekcija, įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, papildomai po patikrinimo pareiškėjos pateiktus dokumentus, sutiko su trečiojo suinteresuotojo asmens sprendime patikrinimo akto tvirtinimo padarytomis išvadomis pareiškėjos 2010-2011 m. patirtų 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) išlaidų vertinimo G.

S., su Bendrove asocijuoto asmens, (ne D. M.) gautomis pajamomis natÅ«ra ir apmokestinimo, vadovaujantis GPMÄ® 2 straipsnio 15 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi.PareiÅ¡kėja nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija dėl 2011 m. sausio 3 d. nuomos sutarties su D. M. vertinimo ir teigia, jog ji buvo reali. Taip pat nesutinka su                        100 proc. G. S. priskirtomis pajamomis natÅ«ra už Namo, patalpų Å¡ildymo iÅ¡laidas, laikydamasi pozicijos, kad iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos proporcingai, t. y. už 117,43 m2 patalpų plotÄ , nes likusi patalpų dalis buvo naudojama įmonės veikloje kaip sandėlis.

Komisijos vertinimu, mokesčių administratoriaus iÅ¡vados, jog D. M., nemokėdamas už patalpų Å¡ildymÄ , Namo apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , negavo iÅ¡ Bendrovės pajamų natÅ«ra, nes naudÄ bei nustatytas 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamas natÅ«ra gavo G. S., yra pagrįstos byloje nustatytų duomenų visuma ir mokesčių mokėtojo nepaneigtos objektyviais įrodymais. Atitinkamai, nuo nustatytų Bendrovės direktoriaus gautų 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamų natÅ«ra buvo pagrįstai apskaičiuoti 1 243,63 Eur GPM, 3 314,83 Eur VSD įmokos, 11,01 Eur PM bei vadovaujantis PVMÄ® 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, apskaičiuotas 1 439 Eur (4 969 Lt) pardavimo PVM.Su tokiu Komisijos sprendimu, apskaičiuotomis pajamomis natÅ«ra ir su jomis susijusiais mokesčiais pareiÅ¡kėja nesutinka.

Nurodo, jog sprendime nepaneigtas faktas, kad Bendrovė nuosavybės teise turi 0,1933 ha žemės sklypÄ ir 481,40 m2 bendro ploto gyvenamÄ jį NamÄ , kuris įsigytas 2004 m. gegužės 20 d. pagal nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. PaaiÅ¡kina, kad Bendrovė 2010 m. sausio 4 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ nuomininkui G. S. perdavė naudotis nuomos teise 117,43 m2 Å¡io gyvenamojo namo patalpų, mokant 700 Lt (202,74 Eur) nuomos mokestį per mėnesį bei nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Å ios sutarties kopija buvo pateikta su pastabomis, kadangi patikrinimo metu pateiktoje byloje klaidingai buvo įsegta ir patikrinimui pateikta negaliojanti 2010 metais sudaryta sutartis su D. M.. Tvirtina, kad jis 2010 metais bendrovės patalpų nenuomojo, apie tai paaiÅ¡kinta patikrinimo metu direktoriaus pateiktame paaiÅ¡kinime.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad 2011 m. sausio 3 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ perdavė naudotis nuomos teise 117,43 m2 Namo patalpų D.

M. (nesusijusias nei su darbo nei kokiais nors kitais santykiais) už 700 Lt (202,74 Eur) nuomos mokestį per mėnesį, mokant ir nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius nuo            2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. PaaiÅ¡kina, kad nuomos mokestis už 2010 ir už 2011 m. buvo nustatytas atsižvelgiant į rinkos kainas. Å i kaina buvo numatyta ir 2010/01 bei 2011/02 sutartyse su nuomininkais, papildomai apmokant nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius. Å ildymo iÅ¡laidos sutartyse atskirai nebuvo aptartos ir buvo įskaičiuotos į nuomos kainÄ .

Kadangi likusi didesnioji Namo dalis buvo naudojama Bendrovės veikloje, prekių sandėliavimui bei biurui, dalyje vyko remonto darbai, apÅ¡ildomas kietu kuru, todėl Å¡ildymu rÅ«pinosi Bendrovė.Skunde pažymi, kad G. S. pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už nuomÄ ir komunalines paslaugas apmokėjo 2010 m. birželio 30 d. – 4 200,00 Lt (1 216,40 Eur; be PVM); 2010 m. liepos 13 d. 2 077,83 Lt (601,78 Eur) plius 436,34 Lt (126,37 Eur) PVM, iÅ¡ viso už 2 514,17 Lt (728,15 Eur); 2010 m. gruodžio 31 d. – 4 200,00 Lt (1 216,40 Eur; be PVM); 2010 m. gruodžio 31 d.

–      1 692,35 Lt (490,14 Eur) ir 355,39 Lt (102,93 Eur) PVM, iÅ¡ viso 2 047,74 Lt (593,07 Eur).PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad, iÅ¡raÅ¡ydama PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nuomininkui už komunalinius patarnavimus, buhalterė per klaidÄ neperskaičiavo patirtų iÅ¡laidų nuomojamam 117,43 m2 plotui ir nuomininkai už 2010-2011 metus nepagrįstai kompensavo 100 patikrinimo akte nurodytų Bendrovės patirtų iÅ¡laidų už akte nurodytus komunalinius patarnavimus. Å i klaida iki patikrinimo nebuvo pastebėta.

Taip pat nepastebėta, jog patikrinimui už 2010 metus pateikta į bylÄ Ä¯segta ne ta nuomos sutartis, todėl ji buvo pateikta su pastabomis ir turėjo bÅ«ti įvertinta.Mokesčių mokėtoja 2010 metais sumokėjo už komunalinius patarnavimus 3 770,18 Lt             (1 091,82 Eur) ir 791,73 Lt (229,30 Eur) PVM, iÅ¡ viso 4 561,91 Lt (1 321,22 Eur), kuriuos 100 proc. padengė nuomininkas G. S. pagal bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nors nuomininkas pagal nuomos sutartį nuomojosi tik trečdalį bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. 117,43 m2.

Bendrovė 2010 m. šildymui patyrė 6 161,16 Lt (1 784,40 Eur) išlaidų, kuriuos nurašė į leistinus atskaitymus ir kurių dalies (nuomojamam plotui) nekompensavo nuomininkas, kadangi tai nebuvo numatyta sutartyje. Patikrinimo metu pareigūnė visas 100 proc. išlaidas ir 1 293,84 Lt (374,72 Eur) PVM, iš viso 7 455 Lt (2 159,12 Eur) priskyrė G. S. gautoms pajamoms natūra. Pareiškėja paaiškina, jog Pastabose nurodė, kad perskaičiavus Patikrinimo akte apskaičiuotas tariamas pajamas natūra nuomojamam 117,43 m2 plotui, skaičiuojant netgi ir šildymo išlaidas, nors jų kompensavimas sutartyje atskirai nebuvo numatytas, nuomininkas G.

S. negavo pajamų natÅ«ra, kaip tai apibrėžta GPMÄ® 9 straipsnyje ir jokios prekės ar paslaugos nebuvo suvartotos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kaip tai apibrėžta PVMÄ® 5 bei 8 straipsniuose, todėl sprendime apskaičiuoti mokesčiai nuo pajamų natÅ«ra, jos manymu, nepagrįsti ir naikintini.Sprendime konstatuota, kad Bendrovės pastabose nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai vertinami kritiÅ¡kai, siekiant sudaryti gynybinę pozicijÄ , kad naudÄ bei nustatytas pajamas natÅ«ra gavo bÅ«tent G.

S.. Pastarasis, pagrindinės akcininkės sÅ«nus, bei Bendrovės direktorius, 2010-2011 metais gyveno pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame Name ir 2010-2011 metais, nemokėdamas už patalpų Å¡ildymÄ , namo apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , gavo 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamų natÅ«ra. Tokios sprendimo iÅ¡vados, pareiÅ¡kėjos nuomone, grindžiamos ne objektyviais duomenimis ir jų analize, o mokesčių administratoriaus pareigÅ«nės asmeninėmis prielaidomis. PareiÅ¡kėja tvirtina, kad patalpas pagal 2011 metais sudarytÄ sutartį iÅ¡ Bendrovės nuomojo ir už nuomÄ mokėjo bÅ«tent D.

M., nepriklausomai nuo to, kokiais paraÅ¡ais jis pasiraÅ¡inėjo dokumentuose originaliais ar savitais ir ar jis yra iÅ¡saugojęs kokius nors dokumentus už tÄ laikotarpį. Juo labiau, kad Å¡iuo atveju buvo tikrinamas ne D. M., o Bendrovė. Pastarasis, pasak pareiÅ¡kėjos, sutartyje aptartÄ nuomos mokestį mokėjo, savo asmeninius daiktus laikė, nuomojamų patalpų raktai buvo jo žinioje ir tuo laikotarpiu niekas kitas, net ir Bendrovės direktorius, negalėjo įsikelti į nuomojamas patalpas.Sprendime pažymi, kad Bendrovė pateiktose pastabose taip pat nurodė, jog                              D.

M. negyveno Name, tačiau mokėjo nuomos mokestį bei komunalinius patarnavimus ir dėl to ekonominę naudÄ pareiÅ¡kėja gavo. Sutinka, kad ekonominę naudÄ gavo Bendrovė, o ne jos direktorius G. S..PareiÅ¡kėjos manymu, pagal GPMÄ® 3 straipsnį pajamų mokesčio mokėtoju yra laikomas pajamų gavęs gyventojas. Tuo tarpu, Bendrovė pastarojo įstatymo taikymo prasme yra šį mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo. Skunde nurodo, kad sprendime pagrįstai nuomininkui D. M. panaikintos akte nurodytos pajamos natÅ«ra, tačiau nepagrįstai jos perkeltos kitam asmeniui, t. y.

G. S., kuris, kaip fizinis asmuo, 2011 metais nei mokestinės, nei ekonominės naudos ar kokių nors pajamų natūra negavo, nuomos sutarties 2011 m. su pareiškėja nebuvo sudaręs ir Name negyveno.Pažymi, kad su pastabomis pateikė ir 2010-2011 metų inventorizacijos aprašų duomenis, kurie patvirtina, jog 2010 m. gruodžio 31 d. Name buvo saugoma 1 016 vnt. slidžių kostiumų,              2 272 vnt. duonos džiūvėsėlių pakuočių, 6 005 vnt. arbatos, 2011 metais saugoma 36 700 vnt. arbatos.

Sprendimuose Å¡ios aplinkybės nevertintos. Sprendimo argumentas, kad Bendrovė patikrinimo metu nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog Patalpose buvo saugoma arbata, pareiÅ¡kėjos tvirtinimu, neteisingas, nes inventorizacijos apraÅ¡ai buvo pateikti pirminiam patikrinimui su visais pagal pareikalavimÄ surinktais dokumentais pagal apraÅ¡Ä 2015 m. spalio 7 d. PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsakovė praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 104-120) nurodo, kad Patikrinimo akte užfiksuota, jog mokesčių mokėtoja neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifo jos įformintiems prekių tiekimams Estijos įmonėms. Nustatė, kad prekės nebuvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos ir disponavimo ginčo prekėmis teisė neperėjo Bendrovės kontrahentams (prekės nebuvo patiektos PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytiems pirkėjams). Taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, t. y. nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga sandorių su minėtomis įmonėmis metu, todėl žinojo ar galėjo žinoti apie dalyvavimÄ Ä¯ PVM sukčiavimÄ Ä¯trauktuose sandoriuose.

Atsakovė nurodo, kad vietos mokesčių administratorius nepripažino 0 PVM tarifo taikymo už įformintus prekių (tirpios kavos) tiekimus. Nustatė, kad Bendrovė nepagrįstai 2010 metų sausio-gruodžio mėnesiais įformino prekių tiekimus Estijos įmonėms – OÜ (duomenys neskelbtini) už 245 781,66 Lt (71 183,29 Eur) (2010 m. 01-05 mėn.) ir OÜ (duomenys neskelbtini) už 266 303,97 Lt (77 126,96 Eur) (2010 m. 06-12 mėn.), iš viso už 512 085,63 Lt (148 310,25 Eur), dėl ko papildomai apskaičiavo 107 538 Lt (31 145,16 Eur) pardavimo PVM.

Nustatė, kad pareiÅ¡kėja patikrinimui nepateikė sudarytų sutarčių su Ä®monėmis, nes, direktoriaus G. S. teigimu, sutartys su Å¡iomis įmonėmis nebuvo sudarytos. Patikrinimui buvo pateiktos iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose buvo Ä®monių spaudai ir atstovo paraÅ¡ai, tačiau nenurodytas vardas ir pavardė bei pateikti CMR, kurie daugeliu atvejų užpildyti neiÅ¡samiai: nenurodyti vežėjo vairuotojo vardas, pavardė, nėra nurodytas pasikrovimo bei iÅ¡krovimo laikas, nenurodytas prekių kiekis, nėra prekių gavimo datos, nenurodyta krovinį gabenusio automobilio markės bei valstybinis numeris ir pan.

Už prekes Estijos pirkėjai apmokėjo banko pavedimais bei grynaisiais per kasÄ . Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėja minėtoms Ä®monėms įformintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose prekių tiekimui pritaikė 0 proc. PVM tarifÄ pagal PVMÄ® 49 straipsnio 1 dalį. Ä®vertinus Bendrovės pateiktus patikrinimui dokumentus, konstatuota, jog pateikti dokumentai neįrodo, kad Ä®monės įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo (nenustatyta, kad prekės buvo patiektos dokumentuose nurodytoms įmonėms) ir iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Sandorių su Bendrove vykdymo metu abi Ä®monės buvo įregistruotos PVM mokėtojomis savo valstybėse. Mokesčių administratorius nustatė, kad minėtos įmonės neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įformino prekių tiekimus dviem Estijos įmonėms. Ä®formintose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas prekių pakrovimo adresas (duomenys neskelbtini), tačiau dalyje PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (13-oje iÅ¡ 23) iÅ¡krovimo adresas nurodytas Ryga, Latvija, nors, kaip minėta, prekės įformintos Estijoje įregistruotoms Ä®monėms.

IÅ¡ patikrinimui pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiÅ¡kėja Ä®monėms iÅ¡rašė 23 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 9 – OÜ (duomenys neskelbtini) ir 14 – OÜ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių 15-oje nėra nuorodos į PVMÄ® 49 straipsnį ar į Direktyvos 77/388/EEB 28c straipsnį, reglamentuojančius 0 proc. PVM tarifo taikymÄ Å¡iems tiekimams. Bendrovės pateiktuose CMR vežėjais nurodytos Latvijos transporto kompanijos: (duomenys neskelbtini) bei Estijos įmonės – pirkėjos OÜ (duomenys neskelbtini) bei OÜ (duomenys neskelbtini).

Bendrovės įformintuose CMR nurodyti prekių pristatymo (iÅ¡krovimo) adresai – tai Estijos įmonių buveinių registravimo adresai, nurodyti PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, iÅ¡skyrus vienÄ , kuomet iÅ¡krovimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Atsakovė atsiliepime nurodo, kad iÅ¡ patikrinimo metu surinktos informacijos matyti, jog dėl sandorių su Ä®monėmis Inspekcija pateikė paklausimus Estijos mokesčių administratoriui, o dėl CMR nurodytų vežėjų (duomenys neskelbtini) paklausimai pateikti Latvijos mokesčių administratoriui.

Estijos mokesčių administratoriaus pateikė informacijÄ , jog abi Estijos Ä®monės nerandamos, laiÅ¡kai grįžo neįteikti, todėl neturi pakankamai įrodymų ir negali patvirtinti nurodytų sandorių su Bendrove.Mokesčių administratorius, įvertinęs Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktÄ informacijÄ bei vežėjų pateiktus paaiÅ¡kinimus, priėjo prie iÅ¡vados, kad Latvijos įmonės nepateikė užsakymų, krovinio gabenimo dokumentų, nėra duomenų, iÅ¡ kur krovinys buvo paimtas ir kur nugabentas, t. y. negalima nustatyti, kad Bendrovės prekės, kurių pardavimas įformintas Estijos Ä®monėms, buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos ir pristatytos bÅ«tent nurodytiems Estijos prekių pirkėjams.

Latvijos įmonės negalėjo pateikti informacijos apie vykusius sandorius, arba iÅ¡ viso neigė turėjusios kokių nors sandorių su minėtomis Estijos ar Lietuvos įmonėmis. Bendrovės direktoriaus teigimu, visas prekes abi Estijos įmonės iÅ¡sivežė savo vardu samdytu transportu, iÅ¡skyrus vienÄ atvejį. 2010 m. gruodžio 29 d. CMR važtaraÅ¡tyje                  BL/4A 0489685 nenurodytas vežėjo pavadinimas, krovinį gabenusio automobilio valstybiniai numeriai, vairuotojo vardas ir pavardė, krovinio pakrovimo datos, o 24 laukelyje yra tik paraÅ¡as.

Bendrovė patikrinimo metu pateikė vairuotojo-vadybininko S. N. kelionės lapÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2010 m. gruodžio 29 d. prekių gabenimui į OÜ (duomenys neskelbtini), tačiau, centrinio mokesčių administratoriaus vertinimu, tai nepatvirtina, kad prekės pagal minėtus dokumentus iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos bÅ«tent nurodytai Estijos įmonei. Mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė įformino prekių pardavimÄ ne tam Å«kio subjektui, fiksuotos Å«kinės operacijos neatitinka faktiÅ¡ko Å«kinio įvykio turinio.

Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu negauta pilnos informacijos, kas už užsienio įmonėms patiektas prekes atsiskaitinėjo su pareiÅ¡kėja. Bendrovė skunde nurodo, kad prekių apmokėjimo faktas yra vienas iÅ¡ įrodymų, kad prekės iÅ¡gabentos. Akcentuoja, kad pastaroji aplinkybė gali patvirtinti tik prekių perleidimo faktÄ , o ne jų iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Å¡alies teritorijos bei jų patiekimÄ kitoje valstybėje narėje registruotiems PVM mokėtojams.Pažymi, kad Bendrovė taip pat nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių papildomų aplinkybių (asmenų, įgaliojimų, perdavimo dokumentų, vietos, susiraÅ¡inėjimo ir kt.), kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos ir nugabentos pirkėjui, o mokesčių mokėtojos pateikta VIES informacija apie PVM kodų suteikimÄ Estijos mokėtojams OÜ (duomenys neskelbtini), OÜ (duomenys neskelbtini), Swedbanko sÄ skaitos tarptautinių pavedimų kopijos nepagrindžia prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos fakto, todėl Bendrovės pateikta informacija yra formali ir vertinama kritiÅ¡kai.Akcentuoja, kad direktorius G.

S. patikrinimo metu pateiktuose paaiÅ¡kinimuose negalėjo nurodyti kaip surado pirkėjus, neatsiminė, ar Ä®monių atstovai buvo nors kartÄ atvykę į Bendrovę, negalėjo pateikti jokių kontaktinių duomenų (telefono ar el. paÅ¡to), taip pat nepateikė jokių užsakymų ar kitų susiraÅ¡inėjimo faktų, nes dėl mažos elektroninio paÅ¡to dėžutės talpos, turėjo iÅ¡trinti susiraÅ¡inėjimÄ . Ä®vertinus surinktÄ informacijÄ bei nurodytas aplinkybes, atsakovė tvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog pirkėjai įgijo teisę disponuoti prekėmis.Atsakovė pažymi, jog iÅ¡ Estijos ir Latvijos mokesčių administratorių gauta informacija yra laikoma gauta iÅ¡ patikimo Å¡altinio ir negali bÅ«ti laikoma iÅ¡vestine, kaip Bendrovė nurodo pateiktame skunde.PareiÅ¡kėja pateikė iÅ¡raÅ¡ytas pardavimo PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras bei neiÅ¡samiai užpildytus CMR, nepateikė Estijos mokėtojų patvirtinimų, kad prekes gavo ir įgijo teisę disponuoti jomis.

Estijos įmonės nerandamos, išregistruotos iš PVM mokėtojų, nedeklaravo įsigijimų iš Lietuvos,   t. y. nepateikė patvirtinančių įrodymų dėl 0 PVM tarifo taikymo pagrįstumo.Nurodo, kad Kauno AVMI surinkta informacija patvirtina, jog pareiškėja prekių pardavimui nepateikė sutarčių, kuriose galima būtų matyti, kas ir kieno transportu gabena prekes Estijos pirkėjui, pateikė neišsamiai užpildytus CMR, papildomai pateiktuose CMR nėra nurodytų egzempliorių numerių.

Pateikti CMR patvirtina, kad prekės buvo paimtos iÅ¡ Bendrovės, tačiau neįrodo, jog buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos. Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepateikė papildomų iÅ¡vežimÄ pagrindžiančių dokumentų ar raÅ¡tiÅ¡kų patvirtinimų dėl prekių gavimo, o iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, CMR bei kasos pajamų orderių kopijos yra formalÅ«s, nepakankami įrodymai, kurie nepaneigia patikrinimo metu surinktų ir nustatytų aplinkybių visumos bei nepatvirtina prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos.Bendrovė neįrodė, kad įforminant pardavimo sandorius Ä®monėms nedalyvavo sukčiaujant ir ėmėsi visų protingų priemonių įsitikinti, kad vykdomi prekių tiekimai į kitÄ ES valstybę narę neprisideda prie sukčiavimo mokesčių srityje.

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja pateikė prekes ne PVM sÄ skaitose faktÅ«rose pirkėjais įvardintiems Å«kio subjektams, o kitiems nenustatytiems subjektams, tokiu bÅ«du, dalyvaudama galimo PVM sukčiavimo grandinėje, sudarant prekių tiekimo sandorius. Atsakovės vertinimu, pareiÅ¡kėja žinojo ar galėjo žinoti apie kontrabandÄ ir kad bendrauja su Ä®monių atstovais – latviais, o ne estais, todėl galėjo įtarti, kad prekės nebus pristatytos į EstijÄ ir PVM niekas nesumokės, elgėsi nerÅ«pestingai ir neatidžiai, nes galėjo įtarti apie galimÄ kontrahentų sukčiavimÄ , tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja apsiribojo tik įmonių PVM kodų patikrinimu ir CMR įforminimu, tačiau juose nėra nurodyti prekes priėmusių asmenų vardai, pavardės, datos. UAB „Gemaga“ neturi ir nerinko jokios informacijos apie Ä®monių veiklos teisėtumÄ ir galimybę vykdyti atitinkamo pobÅ«džio veiklÄ , nesidomėjo prekių sandėliavimo patalpomis, samdomų darbuotojų iÅ¡tekliais, buveinės vietose nesilankė ir pan. Mokestinio patikrinimo metu negauta pilnos informacijos, kas už užsienio įmonėms pateiktas prekes atsiskaitinėjo su Bendrove.

Mokesčių mokėtoja nesidomėjo atsakingais įmonių asmenimis – ar Å¡ie asmenys turėjo teisę pasiraÅ¡yti buhalterinės apskaitos dokumentus, ar jie turėjo galimybę disponuoti bei atsiskaitinėti grynaisiais pinigais Å¡ių užsienio įmonių vardu. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja turėjo galimybę žinoti ir pasidomėti apie prekių pristatymo (iÅ¡krovimo) adresus Latvijoje, Rygoje, kadangi 13 iÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nurodytas iÅ¡krovimo adresas – Ryga, Latvija; surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie prekių gavėjus, pasidomėti įgaliotais užsienio įmonių asmenimis (atstovais), kurie faktiÅ¡kai buvo atsakingi už prekių priėmimÄ , pareikalauti iÅ¡ jų patvirtintų įgaliojimų ar kt. dokumentų, kad jie turi teisę atstovauti Ä®mones, taip pat pareikalauti įgaliojimo iÅ¡ O.

M. apmokant 2 543,36 Lt (3 632,81 Eur) pagal OÜ (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ser. GEM Nr. 02124. Bendrovė vienu atveju pati savo nuosavu transportu gabeno prekes, todėl turėjo žinoti, kas dalyvauja iÅ¡ minėtų įmonių atstovų prekių pakrovimo-iÅ¡krovimo metu. Mokesčių mokėtoja Kauno AVMI nepateikė informacijos, kur prekės pristatomos (iÅ¡kraunamos): prekių saugojimo sandėliuose, nuosavose ar nuomojamose užsienio įmonių patalpose. Estijos mokesčių administratorius informacijos apie jų turimus sandėlius ar kitose vietose (Å¡alyse) turimus padalinius, filialus, atstovybes nepateikė.Atsakovė, įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėja patikrinimo metu nepateikė visų įrodymų, jog gyvenamasis namas buvo naudojamas ekonominei veiklai ir jame buvo laikomos prekių atsargos, remdamasis tik pasisakymais apie laikytas prekes ar vykusius susitikimus su klientais.

Taip pat, įvertinusi surinktÄ informacijÄ iÅ¡ kaimynų, nustačiusi, kad D. M. nei 2010, nei 2011 metais Å¡iame Name negyveno, sandoriai dėl gyvenamų patalpų nuomos su juo buvo sudaryti formaliai, pagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, jog G. S., bÅ«damas su Bendrove asocijuotu asmeniu, 2010-2011 metais gyveno pastarajai nuosavybės teise priklausančiame Name ir 2010-2011 metais, nemokėdamas už patalpų Å¡ildymÄ , apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , gavo 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamų natÅ«ra.

Atsakovė pripažįsta, kad Å¡iuo pagrindu Kauno AVMI pagrįstai konstatavo, jog pajamas natÅ«ra gavo ne D. M., o G. S.. Atsakovės tvirtinimu, vietos mokesčių administratorius, įvertinęs Bendrovės iÅ¡nuomotoms gyvenamosioms patalpoms pagal nuraÅ¡ymo aktus į leidžiamus atskaitymus nuraÅ¡ytÄ kurÄ bei apsaugos ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo iÅ¡laidas, kurios pagal PVMÄ® 5 straipsnio nuostatas, laikomos suvartotos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, tikrinamuoju laikotarpiu pagrįstai apskaičiavo G.

S. 2010-2011 metais gavo 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamų natÅ«ra ir pagrįstai perskaičiavo patikrinimo aktu apskaičiuotų VSD įmokų ir PM, todėl praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės atstovas teismo posėdyje, remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmeti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas.             Byloje kilęs ginčas dėl papildomai apskaičiuoto PVM ir su juo susijusių sumų, mokesčių administratoriui konstatavus, kad Bendrovė nepagrįstai Ä®monėms teiktoms prekėms pritaikė                        0 proc.

PVM tarifÄ , nes nepateikė pakankamai įrodymų, jog prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos ir disponavimo jomis teisė perėjo jos kontrahentams. Nustačius, kad pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, Bendrovei papildomai apskaičiuota GPM, VSD įmokų, PVM, PM ir su jais susijusių sumų mokesčių administratoriui konstatavus, jog G. S., bÅ«damas asocijuotu asmeniu (Bendrovės direktoriumi), 2010-2011 m. gyvendamas Bendrovei nuosavybės teise priklausančiame Name, nemokėdamas už patalpų Å¡ildymÄ , namo apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , gavo 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamas natÅ«ra, todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai Å¡ių sumų neapmokestino GPM, VSD įmokomis ir patirtas iÅ¡laidas priskyrė leidžiamiems atskaitymams.             Remiantis Komisijos byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno AVMI atliko kompleksinį Bendrovės 2010-2011 m.

PVM, GPM, PM, VSD įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ ir surašė Patikrinimo aktÄ , kuriuo Bendrovei papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetÄ 33 862,93 Eur PVM, 295,99 Eur PM, 1 243,63 Eur GPM, 863,21 Eur VSD įmokas, 431,61 Eur VSD įmokų baudÄ , taip pat 129,75 Eur sumažino PM už 2010 m., nustačiusi, kad Bendrovė nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifÄ , bei konstatavusi, jog                       G. S., bÅ«damas asocijuotu asmeniu, 2010-2011 m. gyvendamas Bendrovei nuosavybės teise priklausančiame Name ir nemokėdamas už patalpų Å¡ildymÄ , namo apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , gavo 28 627,92 Lt natÅ«ra (Komisijos byla, I t., b. l. 132–150).

             PareiÅ¡kėja vietos mokesčių administratoriui pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (Komisijos byla, I t., 97-108).             Kauno AVMI, iÅ¡nagrinėjusi pateiktas pastabas, 2017 m. sausio 2 d. sprendimu                   Nr. (04.7.2)-FR0682-3 pakeitė Patikrinimo aktÄ , apskaičiuodama 11,01 Eur PM, 3 314,83 Eur VSD įmokas, 1 657,42 Eur VSD įmokų baudÄ , taip pat apskaičiavo 18 198,27 Eur PVM delspinigius, 707,44 Eur GPM delspinigius, 2,35 Eur PM delspinigius bei skyrė 10 159 Eur PVM baudÄ , 373 Eur GPM baudÄ ir 3 Eur PM baudÄ (Komisijos byla, I t., b. l. 68–96).             PareiÅ¡kėja pateikė skundÄ dėl trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimo (Komisijos byla, II t., b. l. 29–57).

             Inspekcija 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 69-34 patvirtino Kauno AVMI                  2017 m. sausio 2 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-3, kuriuo Bendrovei nurodyta sumokėti į biudžetÄ 33 862,93 Eur PVM, 18 198,27 Eur PVM delspinigius, 10 159 Eur PVM baudÄ ,                        11,01 Eur PM, 2,35 Eur PM delspinigius, 3 Eur PM baudÄ , 1 243,63 Eur GPM, 707,44 Eur GPM delspinigius, 373 Eur GPM baudÄ , 3 314,83 Eur VSD įmokas, 1 657,42 Eur VSD įmokų baudÄ , taip pat 129,75 Eur sumažintas PM už 2010 m.

Inspekcija sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovei nepateikus pakankamų įrodymų, jog prekės buvo patiektos dokumentuose nurodytoms Ä®monėms bei iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos, sprendime konstatuota, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai Bendrovės įformintus tiekimus 512 085,63 Lt (148 310,25 Eur) (245 781,66+266 303,97) apmokestino standartiniu 21 proc. PVM tarifu ir papildomai apskaičiavo 107 538 Lt (31 145,16 Eur) (512 085,63 x 21 proc.) pardavimo PVM. Pasak Inspekcijos, Kauno AVMI pagrįstai, konstatavusi, jog G.

S. 2010-2011 metais gavo 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamų natÅ«ra, pagrįstai atliko patikrinimo aktu apskaičiuotų VSD įmokų ir PM perskaičiavimÄ . Be to, nustatė, kad mažinti trečiojo suinteresuotojo asmens 2017 m. sausio 2 d. sprendimu                           Nr. (04.7.2)-FR0682-3 paskirtų 30 proc. dydžio baudų nėra pagrindo.             PareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Komisijai dėl Inspekcijos sprendimo dalies panaikinimo bei pateikė praÅ¡ymÄ Â dėl nepagrįsto baudos dydžio sumažinimo (Komisijos byla, I t., b. l. 1–16).

             Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2017 m. birželio 27 d. sprendimu                     Nr. S-147(7-98/2017) paliko Inspekcijos 2017 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 69-34 nurodymus Bendrovei sumokėti į valstybės biudžetÄ 33 862,93 Eur PVM, 18 198,27 Eur PVM delspinigius, 11,01 Eur PM, 2,35 Eur PM delspinigius, 1 243,63 Eur GPM, 707,44 Eur GPM delspinigius,           3 314,83 Eur VSD įmokas, 1 657,42 Eur VSD įmokų baudÄ ir pakeisti nurodymus sumokėti            30 proc. dydžio 10 159 Eur PVM baudÄ , 3 Eur PM baudÄ , 373 Eur GPM baudÄ Ä¯ nurodymus sumokėti 3 386 Eur PVM baudÄ , 1 Eur PM baudÄ , 124 Eur GPM baudÄ (Komisijos byla, V t.,       b. l. 94-118).

             PareiÅ¡kėja skunde nesutinka su ginčijamais sprendimais dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumo, dėl G. S. 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamų gavimo natÅ«ra (2010-2011 m. gyvenusio Bendrovei nuosavybės teise priklausančiame Name, nemokėjo už patalpų Å¡ildymÄ , namo apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ). PareiÅ¡kėja skunde nenurodė argumentų dėl baudos dydžio, kuris buvo sumažintas ginčijamu Komisijos sprendimu, todėl teismas sprendime Å¡iuo aspektu nepasisako.

             Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja skundÄ iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos Komisijos sprendime, naujų argumentų ar įrodymų teismui nepateikė. Dėl 0 proc. PVM tarifo taikymoPareiÅ¡kėja teigia, kad mokestinio patikrinimo metu pateikė visus juridinę galiÄ turinčius dokumentus, kurie įrodo, kad prekės buvo iÅ¡gabentos pirkėjams į kitÄ valstybę narę, t. y. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, CMR su gavėjo antspaudais, banko iÅ¡raÅ¡us, pavedimų kopijas ir kasos pajamų orderį.

Ginčo sandorių sudarymo metu galiojusio PVMÄ® 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena. PVMÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.

PVMÄ® 56 straipsnis reglamentuoja 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymÄ ,     t. y. Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifÄ pagal Å¡io įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas.

Pagal PVMÄ® 56 straipsnio 4 dalį nepaisant kitų Å¡io straipsnio nuostatų mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAÄ®) nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 proc. PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų Å¡io straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms ar paslaugoms nustatytas.Teismas akcentuoja, kad PVM yra visos Europos SÄ jungos mastu harmonizuotas mokestis, kurio principai bei apmokestinimo mechanizmas reglamentuoti Bendrijos teisės aktų lygmeniu 2006 m. lapkričio 28 d.

Tarybos direktyva 2006/1 12/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva). Å iuo atveju taikytinos ne tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančias PVMÄ® nuostatos, bet atsižvelgtina ir į PVM direktyvos nuostatas, jos tikslus bei ESTT praktikÄ . PVM direktyvos 138 straipsnio, įgyvendinančio PVMÄ® 49 straipsnį, 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo iÅ¡siunčia ar iÅ¡gabena į paskirties vietÄ , esančiÄ Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip tokiam, į kitÄ valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.Pažymėtina, jog Å¡io prekių tiekimo apmokestinimo mechanizmo tikslas yra perleisti mokestines pajamas valstybei narei, kurioje galutinai suvartojamos atsiųstos ar atgabentos prekės. ESTT 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendime byloje Nr. C-409/04 Teleos plc ir kt. pabrėžė, kad minėto mechanizmo veikimo pirminė sÄ lyga yra ta, kad sandoris vykdomas Bendrijos viduje ir vyksta fizinis prekių judėjimas iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ .

ESTT pabrėžė, kad be sÄ lygų prekių pirkėjui ir pardavėjui, prekių atleidimui nuo mokesčių keliamos dvi sÄ lygos. Pirma, pirkėjui turi bÅ«ti perleidžiama teisė disponuoti prekėmis kaip savo kilnojamuoju materialiuoju turtu. Antra, pardavėjas ar prekių įsigyjantis asmuo arba asmuo, veikiantis jų vardu, Å¡ias prekes turi atsiųsti arba atgabenti įsigyjančiam asmeniui į kitÄ valstybę narę nei valstybė narė, iÅ¡ kurios prekės yra iÅ¡siųstos ar iÅ¡gabentos, t. y. prekių fiziÅ¡kai neturi bÅ«ti tiekėjo valstybėje narėje.

Taigi, pagal susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 proc. PVM tarifÄ , turi bÅ«ti įvertinamos trys sÄ lygos:

1) ar prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir ar jas tiekė PVM mokėtojas;

2) ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo;

3) ar prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo Å¡alies teritorijos. 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrindas yra visų trijų sÄ lygų egzistavimas. Tais atvejais, kai Å¡ios sÄ lygos netenkinamos, turi bÅ«ti vertinama, ar tiekėjas veikė sÄ Å¾iningai, ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kurių galėjo imtis, ir nedalyvavo sukčiavime (pvz., 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1477-438/2017).ESTT yra pabrėžęs, jog nė vienoje PVM direktyvos nuostatoje konkrečiai nenumatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad galėtų pasinaudoti neapmokestinimu PVM.

Pagal PVM direktyvos 131 straipsnį valstybės narės turi nustatyti sÄ lygas, kuriomis jos neapmokestina prekių tiekimo Bendrijos viduje, siekdamos užtikrinti teisingÄ ir paprastÄ (tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ ) neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymÄ bei užkirsti keliÄ galimiems mokesčių vengimo, iÅ¡sisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams                  (2014 m. spalio 9 d. sprendimas byloje C- 492/13). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl 0 proc.

PVM tarifo taikymo tiekimams Bendrijos viduje laikosi pozicijos, jog, pirma, bÅ«tent mokėtojo pareiga yra įrodyti sÄ lygų, kurioms esant taikytinas 0 proc. PVM tarifas, buvimÄ ; antra, turimi duomenys, kuriais mokėtojas remiasi, turi nekelti abejonių, nes tai yra mokėtojo pareiga ir ji turi bÅ«ti įvykdyta tinkamai, siekiant pasinaudoti atitinkama mokestine teise (pvz., 2009 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-376/2009, 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1477-438/2017).

PareiÅ¡kėjos teigimu, juridinę galiÄ turintys dokumentai buvo pateikti ir ji turėjo teisę taikyti 0 proc. PVM tarifÄ . Teismo vertinimu, Å¡iuo aspektu mokesčių administratorius ir Komisija detaliai iÅ¡tyrė ir įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus bei nuodytus argumentus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Byloje nustatyta, kad Bendrovė 2010 metų sausio-gruodžio mėnesiais įformino prekių (kavos) tiekimus Estijos įmonėms – OŪ (duomenys neskelbtini) už 245 781,66 Lt (nuo                                         2010 m. sausio 29 d. iki 2010 m. gegužės 20 d.) pagal 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. vasario 4 d., 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. kovo 5 d., 2010 m. kovo 23 d., 2010 m. balandžio 9 d.,                                2010 m. gegužės 13 d., 2010 m. gegužės 18 d. ir 2010 m. gegužės 20 d. (Komisijos byla, II t., b. l. 162, 164, 166, 168, 170, 172, 173, 174, 176), t. y. 9 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir OŪ (duomenys neskelbtini) už 266 303,97 Lt (nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.) pagal                     2010 m. birželio 2 d., 2010 birželio 28 d. (dvi), 2010 m. liepos 22 d. (dvi), 2010 m. liepos 19 d. (dvi), 2010 m. liepos 28 d., 2010 m. rugpjūčio 5 d., 2010 m. rugpjūčio 25 d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. spalio 5 d., 2010 m. lapkričio 15 d., 2010 m. gruodžio 29 d. (Komisijos byla, II t., b. l. 177, 188, 189, 191, 192, 193, 194, 196, 197, Komisijos byla III t., b. l. 1, 2, 3, 5, 7), t. y. 14 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡ viso už 512 085,63 Lt sumÄ , kaip tiekimus į kitas Europos SÄ jungos valstybes nares ir apmokestino juos 0 proc.

PVM tarifu.Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs Bendrovės pateiktus 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ Ä¯rodančius dokumentus, kuriais pareiÅ¡kėja grindė teisę į 0 PVM tarifo taikymo pagrįstumÄ , be to, įvertinęs Estijos ir Latvijos mokesčių administratorių pateiktÄ ir mokestinio tyrimo metu papildomai surinktÄ informacijÄ , konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys neįrodo, jog: prekės buvo iÅ¡vežtos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, nes CMR užpildyti netinkamai, neįskaitomai, neiÅ¡samiai; prekių disponavimo teisės perėjo ginčo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose pirkėjomis įvardintoms Estijos įmonėms, kurios turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo.

Mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovė pažeidė PVMĮ 49 straipsnio               1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl, vadovaudamasi PVMĮ 56 straipsnio 5 dalimi, ginčo prekių tiekimams taikytas standartinis PVM tarifas ir Bendrovei papildomai apskaičiuotas              31 145,16 Eur (107 538 Lt) pardavimo PVM.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.) (pvz. 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2222-442/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimo (PVM direktyvos 14 str. 1 dalis) kad prekių tiekimo atveju pirkėju (įgijėju) PVM apmokestinimo tikslais yra laikomas asmuo, kuriam pardavėjas (tiekėjas) perdavė teisę disponuoti prekėmis kaip savo (pvz., 2013 m. liepos 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-996/2013). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nepateikė sutarčių su Estijos Ä®monėmis ir jokių papildomų iÅ¡vežimÄ pagrindžiančių dokumentų ar raÅ¡ytinių patvirtinimų dėl prekių gavimo.

TokiÄ pareigÄ pareiÅ¡kėja turėjo. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės atitiko tik pirmÄ jÄ sÄ lygÄ , kad ginčo sandorių metu prekes tiekė registruotoms Ä®monėms, tačiau kitos sÄ lygos nebuvo įrodytos ir buvo vertinama tiekėjos elgesys ir, ar ji elgėsi sÄ Å¾iningai, ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kurių galėjo imtis, ir nedalyvavo sukčiavime. Mokesčių administratoriaus vertinimu, pareiÅ¡kėjos elgesys nesÄ Å¾iningas. PareiÅ¡kėja nesutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad elgėsi nesÄ Å¾iningai,      t. y. sandorių su Ä®monėmis metu nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, nesidomėjo savo kontrahentais, todėl žinojo ar galėjo žinoti apie dalyvavimÄ Ä¯ PVM sukčiavimÄ Ä¯trauktuose sandoriuose.

Buvo vertinama visuma įrodymų. Ta aplinkybė, kad sandorių sudarymo metu Ä®monės buvo įregistruotos, ginčo nėra ir vien tik Å¡i aplinkybė neeliminuoja pareiÅ¡kėjos pareigos bÅ«ti atidžiai, rÅ«pestingai ir domėtis pačiai kontrahentų veikla. Kokių realių ir aktyvių veiksmų pareiÅ¡kėja ėmėsi, nenustatyta. Svarbu pažymėti, kad pareiÅ¡kėja žinojo, jog bendrauja su Estijos įmonės atstovais latviais, o tai jau turėjo jai sukelti pagrįstÄ Ä¯tarimÄ dėl PVM sumokėjimo realumo.

PareiÅ¡kėja turėjo aktyviais veiksmais iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes. Sutiktina su atsakovės iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog, įformindama pardavimo sandorius, pati nedalyvavo sukčiaujant ir ėmėsi bÅ«tinų priemonių, kad įsitikintų, ar neprisideda prie sukčiavimo mokesčių srityje. PareiÅ¡kėja tokiÄ pareigÄ turėjo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų iÅ¡ Estijos Ä®monių, kad gavo prekes ir įgijo teisę jomis disponuoti kaip savo, kadangi surinkti mokesčių administratoriaus duomenys patvirtina, jog Å¡ios Ä®monės nerandamos, iÅ¡registruotos iÅ¡ PVM mokėtojų bei nedeklaravo prekių įsigijimų iÅ¡ Lietuvos.

Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės yra detaliai apraÅ¡ytos tiek ginčijamame Kauno AVMI, Inspekcijos bei Komisijos sprendimuose ir dėl Å¡ių aplinkybių nustatymo ginčo nėra, todėl Å¡ios aplinkybės teismo sprendime neatkartojamos.Byloje vertinamas faktinių aplinkybių pakankamumas dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo, taikant PVMÄ® 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų visumÄ , pagrįstumÄ . Mokesčių mokėtojo administratoriui pateikti dokumentai neturėjo kelti abejonių dėl to, jog yra įvykdytos visos sÄ lygos, bÅ«tinos apmokestinimui 0 proc.

PVM tarifu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos pareiga pateikti tinkamus įrodymus ir tik jų pakankamumas, iÅ¡samumas suteiktų teisę pareiÅ¡kėjai taikyti 0 proc. PVM tarifÄ . Taigi, pagal PVMÄ® nuostatas, pareiga įrodyti, kad ginčo prekės buvo parduotos ir teisė disponuoti joms perduota Ä®monėms, kurios PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įvardytos kaip prekių pirkėjos. PareiÅ¡kėja prekių gavimo faktÄ patvirtinančiais dokumentais įvardija: PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, CMR važtaraščius su prekių gavėjo antspaudais, kurie, pareiÅ¡kėjos teigimu, patvirtina, jog prekė buvo perleista vežėjo dispozicijon ir atsakomybėn, atsiskaitymÄ patvirtinančius banko iÅ¡raÅ¡us, pavedimų kopijas bei grynaisiais gautų pinigų kasos pajamų orderį, įrodančius, kad už minėtas prekes apmokėjo bÅ«tent Ä®monės. Å ie įrodymai mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu buvo įvertinti.

Teismas neturi pagrindo abejoti tokiu vertinimu. PareiÅ¡kėja kitų duomenų, kurių nebÅ«tų vertinęs mokesčių administratorius, nepateikė ir iÅ¡ esmės naujų argumentų nenurodė. Tik iÅ¡dėstė nesutikimÄ su mokesčių administratoriaus bei Komisijos vertinimu. Teismo vertinimu, Komisijos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog prekės buvo paimtos iÅ¡ Bendrovės, tačiau nėra pakankami, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos, bei tai, jog Ä®monės įgijo teisę pastarosiomis disponuoti kaip savo.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys nepatvirtina, kad prekės buvo patiektos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytoms Ä®monėms. PareiÅ¡kėja taip pat nepaneigė ir iÅ¡vadų dėl CMR. Remiantis Komisijos byloje esančia medžiaga matyti, kad jie yra neaiÅ¡kÅ«s ir sunkiai įskaitomi. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji turi dokumentų originalus, neturi reikÅ¡mės mokestinio tyrimo rezultatams, pareiÅ¡kėja neginčijo atsakovės pateikto dokumentų vertinimo. Esminę reikÅ¡mę turi jų turinys, todėl sutiktina su atsakovės bei Komisijos vertinimu, kad jie nėra iÅ¡samÅ«s, užpildyti nepakankamai rÅ«pestingai, daugelyje nenurodyta krovinio vežėjo vairuotojo vardas, pavardė, vežėjų spaudų nėra arba jie yra neryÅ¡kÅ«s, neįskaitomi.

Nenurodytas pakrovimo bei iškrovimo laikas, prekių gavimo datos. Be to, nurodyti Įmonių įregistravimo adresai remiantis Estijos mokesčių administratoriaus duomenimis, tais adresais yra administracinės patalpos, o ne prekių sandėliai. Pareiškėja nepaneigė mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Jos abstraktus nesutikimas su mokesčių administratoriaus išvadomis nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Akcentuotina, kad direktorius paaiškinime nenurodė, kaip surado Įmones (Komisijos byla, II t., b. l. 62).

Komisijos posėdžio metu jis irgi tokių aplinkybių nedetalizavo, o tik nurodė asmenų vardus, tačiau negalėjo detalizuoti aplinkybių dėl prekių pardavimo. Teismui nebuvo pateikti nauji įrodymai. Be to, ir Bendrovės vadybininkas jokių duomenų nepateikė. Ta aplinkybė, kad susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu, jokiais įrodymais nepagrįsta. Šiuo aspektu teismas sutinka su tyrimo metu nustatytų aplinkybių vertinimu. Mokesčių administratoriaus surinkta informacija iš Latvijos ir Estijos mokesčių administratorių laikytina pirminiu įrodymu byloje.

PareiÅ¡kėja minėtos informacijos teisingumo nepaneigė. Teismo vertinimu, surinkta mokesčių administratoriaus informacija nepatvirtina, kad realiai Ä®monės galėjo vykdyti Å«kinę veiklÄ , kadangi Å¡ios įmonės Estijos mokesčių administratoriaus pateiktoje informacijoje įvardintos kaip nerandamos, nevykdančios veiklos ir iÅ¡registruotos (jau po sandorių su Bendrove vykdymo) iÅ¡ PVM mokėtojų ir iÅ¡ juridinių asmenų registro, iÅ¡ Bendrovės pirkimo sumų nedeklaravo ir PVM nesumokėjo, jų vardu veikė asmenys iÅ¡ Latvijos.

Be to, ir Estijos mokesčių administratoriaus apklaustas OŪ (duomenys neskelbtini) atstovas (J. L.) nepateikė objektyvių įrodymų dėl ekonominės veiklos vykdymo. Bendrovės darbuotojas vadybininkas S. N. (Komisijos byla, IV t., b. l.

97) paaiškinime ir Komisijos posėdžio metu nurodė, tačiau nepaaiškino, kokiu būdu įsitikino, kad ginčo prekes Latvijoje perdavė asmenims, įgaliotiems disponuoti prekėmis Estijos įmonės vardu. Tai, kad jis nurodė, jog prekes perdavė sandėlio darbuotojui, nepaneigia mokestinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Buvo vertinama įrodymų visuma, pareiškėja nepaneigė mokestinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Skundo argumentai dėl formalių reikalavimų pažeidimo yra nepagrįsti.

Teismo vertinimu, užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos pareiškėja nepaneigė, teismas neturi pagrindo abejoti atlikto tyrimo išsamumu ir objektyvumu. Byloje nustatyta, kad Bendrovė neidentifikavo ūkinių operacijų partnerių ir jiems atstovaujančių asmenų, neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu konkrečioms užsienio įmonėms, taip pat nesurinko daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams.

Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos iÅ¡vadomis, kad vykdant tiekimus, buvo prielaidų įtarti galimÄ Ä®monių sukčiavimÄ , tačiau Bendrovė jokių veiksmų dėl to nesiėmė, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja sandorių sudarymo metu elgėsi nerÅ«pestingai ir nesÄ Å¾iningai. Skundo argumentai, kad Bendrovė elgėsi sÄ Å¾iningai, laikytini nepagrįstais. Minėta, kad byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės apsiribojo tik patikrinimu, kad Ä®monės yra įregistruotos.

Nustatyta, kad sandoriai su OŪ (duomenys neskelbtini) vyko nuo 2010 metų sausio iki gegužės mėnesio ir po jų nuo 2010 metų birželio mėnesio (iki gruodžio mėnesio) PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl tų pačių prekių tiekimo Bendrovė pradėjo iÅ¡raÅ¡inėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras kitai Estijos įmonei OŪ (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėja nepaaiÅ¡kino, kodėl nesidomėjo minėtomis aplinkybėmis ir kodėl pati nesikreipė į Ä®mones paaiÅ¡kinti tokius neaiÅ¡kumus.

Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja tik vieÅ¡uose registruose tikrino duomenis apie Ä®mones ir prekes iÅ¡siųsdavo gavusi prekių apmokėjimÄ bankiniais pavedimais (tik vienu atveju buvo apmokėta grynaisiais), negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindžianti jos sÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčo sandorius su kontrahentais. Nustatyta, kad Bendrovė kontaktų ar užsakymų patvirtinimų, su kokiais Ä®monių asmenimis bendravo dėl užsakymų, kaip tikrino vairuotojų ir prekių gavėjų įgaliojimus perimti prekes.

Bendrovės direktorius 2016 m. spalio 10 d. paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui nurodė, kad jam yra žinoma apie Latvijoje veikiančius asmenis, kurie vengia mokėti mokesčius (Komisijos byla, II t., b. l. 64). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos veiksmai, vykdant tiekimus Estijos įmonėms, neatitiko rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų.Minėta, kad, remiantis Estijos mokesčių administratoriaus duomenimis (Komisijos byla, III t., b. l. 107), Ä®monės įvardinamos kaip „dingę prekeiviai“ .

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad už prekes buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais, patvirtina, jog kontrahentai buvo realiai veikiančios įmonės, tačiau šie dokumentai nepatvirtina prekių išgabenimo iš Lietuvos teritorijos ir perdavimo pirkėjui nuosavybėn kaip savo, t. y. kad prekių disponavimo teisė perduota Įmonėms. Mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvados, jog Bendrovė neidentifikavo ūkinių operacijų partnerių ir juos atstovaujančių asmenų, kad įsitikintų, jog prekės pristatytos pirkėjui, tačiau, neturėdama pakankamai įrodymų, minėtiems tiekimams Įmonėms skaičiavo ir deklaravo 0 proc.

PVM tarifÄ , taip iÅ¡vengdama mokėtino pardavimo PVM. Visuma aplinkybių tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai paneigė Bendrovės teisę į                         0 proc. PVM tarifo taikymÄ pagal jos 2010-2011 m. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras Ä®monėms ir pagrįstai apskaičiavo 31 145 Eur (107 538 Lt) pardavimo PVM, konstatavus, kad pareiÅ¡kėjos įrodymai yra nepakankami 0 procento PVM tarifui taikyti.

Dėl pajamų natÅ«ra PareiÅ¡kėja nesutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu dėl 2011 m. sausio 3 d. nuomos sutarties su D. M. ir teigia, jog ji buvo reali. Nesutinka ir su 100 proc. G. S. priskirtomis pajamomis natÅ«ra už Namo patalpų Å¡ildymo iÅ¡laidas, laikydamasi pozicijos, kad iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos proporcingai, t. y. už 117,43 m2 patalpų plotÄ , nes likusi Patalpų dalis buvo naudojama Bendrovės veikloje kaip sandėlis. Mokestinio ginčo byloje nustatyta, kad Bendrovei priklauso Namo patalpos (bendras plotas 481,40 m2;

Komisijos byla, IV t., b. l. 135). Å ių patalpų 117,43 m2 pagal pateiktas             2010 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarytÄ su Bendrovės direktoriumi G. S.; Komisijos byla, II t., 69-70) ir 2011 m. sausio 3 d. nuomos sutartį (sudarytÄ su D. M.; Komisijos byla, II t., b. l. 101-102); 2010-2011 metais buvo iÅ¡nuomotos. G. S. vardu 2010 metais buvo iÅ¡raÅ¡ytos 4 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už nuomÄ Â (2010 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra GEM Nr. 01863 (Komisijos byla, II t., b. l.

73) ir 2010 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra GEM Nr. 02132 (Komisijos byla, II t., b. l.

75) ir už komunalinius mokesčius (2010 m. liepos 13 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra GEM Nr. 01876 (Komisijos byla, III t., b. l.

45) ir 2010 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra GEM Nr. 02133 (Komisijos byla, III t., b. l. 53); 2011 metais D. M. buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (2011 m. gegužės 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra GEM Nr. 02285 (Komisijos byla, II t., b. l. 77), 2011 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra GEM Nr. 02537 (Komisijos byla, II t., b. l.

78) už nuomÄ ir komunalines paslaugas. Patikrinimo metu Bendrovė mokesčių administratoriui pateikė su D. M. sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis: 2010 m. sausio 4 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, II t., b. l. 69), kuria susitarta iÅ¡nuomoti 327,20 m2 Namo patalpas už 700 Lt mėnesinį mokestį, apmokant ir komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡i sutarties buvo pateikta per klaidÄ , nes ji neįsigaliojo. Taip pat pateikė ir 2011 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Bendrovė D.

M. iÅ¡nuomojo 117,43 m2 Namo patalpų (Komisijos byla, II t., b. l. 101-102). Bendrovės direktorius G. S. patikrinimo metu pateikė 2016 m. rugsėjo 23 d. paaiÅ¡kinimÄ (Komisijos byla, II t., b. l. 62), kuriame nurodė, kad D. M. atsisakė nuomotis patalpas 2010 m. ir sutiko tik nuo 2011 m. pradžios nuomotis dalį Patalpų. Nurodė, kad 2011 m. buvo iÅ¡nuomota 117 m2 D. M.. 2010 m. trečdalis namo buvo iÅ¡nuomota Bendrovės direktoriui, o dvi trečiosios dalys Namo naudojamos Bendrovės reikmėms, t. y. sandėliuojami slidinėjimo kostiumai ir dalis arbatos.

Å iuo teiginius grindė Bendrovės inventorizacijos aktais (Komisijos byla, I t., b. l. 115-120).Nustatyta, kad 2010 m. sausio 4 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija mokesčių administratoriui buvo pateikta 2016 m. spalio 27 d. kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto. Vietos mokesčių administratorius nustatė, kad 2010-2011 m. nuomininkai (direktorius ir D. M.) pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Bendrovei sumokėjo 6 827,45 Lt (2 498,68 Eur) ir 1 433,76 Lt (415,25 Eur) PVM, t. y. padarė iÅ¡vadÄ , kad kompensavo 100 proc.

Bendrovei priklausančio Namo 2010-2011 m. elektros, telefono ir interneto iÅ¡laidas bei 2010 metais iÅ¡laidas už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir namo apsaugÄ , neskirstant jų iÅ¡nuomotam plotui. Mokesčių administratorius nustatė, kad nuomininkai nekompensavo Bendrovei patirtų iÅ¡laidų kuro Namui Å¡ildyti 2010-2011 m. ir 2011 metais – iÅ¡laidų už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir namo apsaugÄ , t. y. iÅ¡laidos Å¡ildymui 2010-2011 m. ir 2011 metais iÅ¡laidos už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir namo apsaugÄ , kurias padengė Bendrovė, buvo vertinamos kaip pajamos natÅ«ra (vertė 28 627,92 Lt;

               8 291,22 Eur), kurias gavo D. M. bei Bendrovės direktorius.Mokesčių administratorius, tvirtindamas Patikrinimo aktÄ , įvertinęs įrodymų visumÄ , įskaitant papildomai pateiktus Bendrovės dokumentus ir D. M., Namo kaimynų paaiÅ¡kinimus (Komisijos byla, III t., b. l. 87, 89), konstatavo, jog D. M. nei 2010, nei 2011 metais jame negyveno, sandoriai dėl gyvenamų patalpų nuomos su D. M. buvo sudaryti formaliai, G. S., bÅ«damas su Bendrove asocijuotu asmeniu, 2010-2011 metais gyveno Bendrovei nuosavybės teise priklausančiame Name.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog ta Namo dalis, kuri nebuvo iÅ¡nuomota, buvo panaudota jos reikmėms, todėl, vadovaudamasi MAÄ® 69 straipsniu, neatsižvelgė į formalias namo nuomos sutartis ir konstatavo, kad Bendrovės direktorius, 2010/2011 metais, nemokėdamas už patalpų Å¡ildymÄ , namo apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ gavo 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) (2010 m. – 7 455 Lt (2 159,12 Eur), 2011 m. – 21 172,92 Lt (6 132,10 Eur) pajamų natÅ«ra, ir atitinkamai perskaičiavo mokesčius.

Teismas pritaria mokesčių administratoriaus vertinimui dėl pareiškėjos 2010-2011 m. patirtų 28 627,92 Lt išlaidų vertinimo G. S., su Bendrove asocijuoto asmens, gautomis pajamomis natūra ir jų apmokestinimo, vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 15 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjos skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia. Ginčui taikytinos ir MAĮ 10 straipsnio nuostatos. MAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

Nurodytas principas detalizuotas MAÄ® 69 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ â€“ tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (pvz. 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje             Nr. A-145-602/2016). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAÄ® 69 straipsnio 2 dalis).Mokesčių administratorius neatsižvelgė į Bendrovės su D.

M. 2011 m. sudarytÄ patalpų nuomos sutartį atkurdamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir Bendrovės direktoriaus G. S. gautomis pajamomis natÅ«ra pripažino visÄ 28 627,92 Lt sumÄ , nepripažindamas, kad dvi trečiosios Namo dalių buvo naudojamos Bendrovės ekonominėje veikloje prekėms sandėliuoti ir biuro patalpoms. PareiÅ¡kėja su tokiu vertinimu nesutinka. AiÅ¡kina, kad suklydus buvo pateikta nuomos sutartis bei inventorizacijos aktais grindžia Patalpų dalies naudojimÄ Bendrovės reikmėms.

PareiÅ¡kėjos teigimu, 2011 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutartis yra reali. Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais nesutinka. Bendrovės pateiktos minėtos patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su D. M., aplinkybės detaliai įvertintos ir paneigia jos realumÄ (Kauno AVMI patikrinimo akte detaliai įvertintos). Komisija pagrįsta atkreipė dėmesį į papildomas detales, t. y. Bendrovės 2016 m. lapkričio 27 d. pastabose nurodytas patvirtinimas, kad D. M. 2011 metais nuomojamose Bendrovei priklausančiose patalpose faktiÅ¡kai negyveno, todėl tarpusavio susitarimu, iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, iÅ¡laidos už patalpų apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ jam nebuvo įtrauktos;

D. M. 2016 m. rugsėjo 19 d. paaiÅ¡kinime Nr. 04.2.3-AU29-1654 mokesčių administratoriui nurodytos aplinkybės apie įsidarbinimÄ Bendrovėje nuo 2013 metų liepos mėnesio (darbÄ Ä¯monėje rado per darbo skelbimÄ internete), jo negalėjimas nurodyti, kiek laiko jis pažįsta G. S., kur tiksliai susipažino, nuo kada sudarė patalpų nuomos sutartį, paaiÅ¡kinimas, jog niekada negyveno Å¡iuo adresu, bet nuomojosi; D. M. 2016 m. rugsėjo 30 d. patvirtinimas, kad ant Bendrovės kasos pajamų orderių 2011 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) (8 400 Lt) ir 2011-12-30 (duomenys neskelbtini) (3 699,30 Lt) jo paraÅ¡as nėra originalus; kaimynų parodymai, jog minėtose patalpose nuolatos gyveno viena keturių asmenų (du suaugę ir du vaikai) Å¡eima, nors D.

M. tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo vedęs, ir kitos aplinkybės). Taigi, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad      2011 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su D. M. negali būti vertinama kaip reali. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, kad dvi trečiosios Namo patalpų buvo naudojamos Bendrovės reikmėms, nepagrįsta įrodymais, kurie šias aplinkybes patvirtintų. Savo vertinimus pareiškėja grindžia 2016 m. rugsėjo 23 d. direktoriaus paaiškinimu (Komisijos byla, II t., b. l. 62), 2016 m. spalio 10 d. elektroniniu paštu (Komisijos byla, II t., b. l.

64) pateiktu paaiškinimu, t. y. kad Patalpose buvo ofisas ir sandėlis, vyko susitikimai. Pareiškėja jokių įrodymų apie vykusius susitikimus Name su verslo partneriais nepateikė.Mokesčių administratorius įvertino apie Bendrovės pateiktus su pastabomis 2010-2011 metų inventorizacijos aprašus, kuriuose nurodyta, jog 2010 m. gruodžio 31 d. Patalpose buvo saugoma 1 016 vnt. „slidžių kostiumų“, 2 272 vnt. duonos džiūvėsėlių pakuočių, 6 005 vnt. arbatos, 2011 metais – 36 700 vnt. arbatos.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo ir atsakovė į Å¡iuos įrodymus apie Name sandėliuojamas prekes neatsižvelgė. Minėti apraÅ¡ai pateikti po Patikrinimo akto suraÅ¡ymo su pastabomis. Mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad jie patvirtinti tik Bendrovės darbuotojų, todėl Komisija nelaikė objektyviu įrodymu, siekiant pagrįsti realiÄ Ä¯monės buveinės vietÄ . PareiÅ¡kėja nepaneigė, kad tikrinimo laikotarpiu Bendrovės realus buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini).

Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjos patikrinimo metu mokesčių administratoriaus darbuotojai 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo nuvykę į NamÄ ir nustatė, kad jo rÅ«sys pakankamai didelis, tačiau Å¡ildoma tik viena maždaug 18 m2 ploto patalpa; rÅ«sio patalpoje buvo saugoma Bendrovės arbata dėžutėse, kuriai, vyr. finansininkės teigimu, buvo pasibaigęs galiojimo laikas, tačiau dokumentų dėl minėtos arbatos apskaitymo buhalterinėje apskaitoje vyr. finansininkė nepateikė. Taigi, mokesčių administratorius iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino aplinkybes, susijusias su prekių sandėliavimu.

Kitų duomenų pareiÅ¡kėja teismui nepateikė. Pagal MAÄ® 67 str. 1 dalį mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus bei Komisijos vertinimu, kad pareiÅ¡kėja turėjo pagrįsti savo teiginius leistinais įrodymais, t. y. kad dvi trečiosios Namo dalies buvo naudojamos Ä®monės ekonominėje veikloje. Minėta, kad inventorizacijos aktai tokių aplinkybių nepagrindžia.

Kitų duomenų pareiÅ¡kėja teismui nepateikė. Teismas, įvertinęs mokestinio ginčo metu surinktus įrodymus, priėjo prie iÅ¡vados, kad                      D. M., nemokėdamas už patalpų Å¡ildymÄ , namo apsaugÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , negavo iÅ¡ Bendrovės pajamų natÅ«ra, nes naudÄ bei nustatytas 28 627,92 Lt (8 291,22 Eur) pajamas natÅ«ra gavo G. S.. Å ios iÅ¡vados pagrįstos byloje nustatytų duomenų visuma ir mokesčių mokėtojo nepaneigtos objektyviais įrodymais.

Taigi, nuo šių pajamų natūra (GPMĮ 2 straipsnio 15 dalis), vadovaujantis GPMĮ 6, 23 straipsniais, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo                           4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, Pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Bendrovei buvo pagrįstai apskaičiuoti 1 243,63 Eur GPM, 3 314,83 Eur VSD įmokos, 11,01 Eur PM bei, vadovaujantis PVMĮ 5 straipsnio 1 ir                             2 dalimis, apskaičiuotas 1 439 Eur (4 969 Lt) pardavimo PVM.Teismo vertinimu, mokesčių administratorius ir Komisija tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Pažymėtina, kad Komisija, vertindama Bendrovei paskirtos papildomai apskaičiuotų mokesčių baudos dydžio pagrįstumÄ , sumažino iki 10 proc. pareiÅ¡kėjai skirtÄ baudÄ , nurodant sumokėti 3 386 Eur PVM baudÄ (33 862,93 Eur x 10 proc.), 1 Eur PM baudÄ (11,01 Eur x 10 proc.), 124 Eur GPM baudÄ (1 243,63 Eur x 10 proc.).PareiÅ¡kėja kitų argumentų dėl baudos dydžio nenurodė. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai taikė ir aiÅ¡kino PVMÄ® ir MAÄ® nuostatas bei pagrįstai sumažino baudÄ iki 10 procentų.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi į InspekcijÄ su praÅ¡ymu pasiraÅ¡yti susitarimÄ , sumažinant priskaičiuotus mokesčius (b. l. 146-149), tačiau susitarimo Å¡alys nepasiekė. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja               RÅ«ta Miliuvienė