da205275-be2d-403d-b613-264659c2cc4e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-519-653/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00855-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) L. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019 panaikinimo pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Anle.Lt“ ieÅ¡kinį atsakovei N. J. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Anle.Lt“ kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu (e. b. l.

1) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės N. J. 13 711,34 Eur turtinę žalÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad iki areÅ¡to ir laisvės netekimo dirbo UAB „Anle.Lt“ direktoriumi, tačiau sulaikymo metu atsakovei, laikinai tapusiai UAB „Anle.Lt“ direktore, perdavė automobilį „Mercedes Benz E200“, kurio vertė – 7 240,50 Eur, motociklÄ â€žYamaha R6“, kurio vertė – 3 475,44 Eur, ir „Swedbank“, AB, banko kortelę, kurioje buvo 33 135 Lt piniginių lėšų, bei 10 000 Lt grynais. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė sÄ Å¾iningai ėjo direktoriaus pareigas, tačiau ieÅ¡kovei 2014 metais papraÅ¡ius grÄ Å¾inti nurodytus automobilį, motociklÄ ir banko kortelę, atsakovė to nepadarė. IeÅ¡kovė taip pat nurodo sumokėjusi žyminį mokestį kitoje byloje ir praÅ¡o jį įskaityti Å¡ioje civilinėje byloje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi (e. b. l. 28–29) nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – pagrįsti, ar ji yra tinkama ieÅ¡kovė byloje, aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , pridėti įrodymus, pagrindžiančius iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes.

3. Vykdydamas teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį, L. N. pateikė teismui ieÅ¡kinį (e. b. l. 32–33), kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės N. J. 12 492,76 Eur turtinę žalÄ . IeÅ¡kinyje nurodomi iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki argumentai, kaip ir nurodoma pirminiame ieÅ¡kinyje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi (e. b. l. 35–36) nustatė ieÅ¡kovei UAB „Anle.LT“ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

5. Nutartyje nurodoma, kad nėra aiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, todėl ieÅ¡kovas įpareigotinas sukonkretinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nurodyti, kokie konkretÅ«s ir neteisėti atsakovės N. J. veiksmai turėjo įtakos turtinęs žalos atsiradimui.

6. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti nurodomas aplinkybes dėl 2013 m. spalio 31 d. išduoto įgaliojimo atsakovei N. J. veikti ieškovo vardu, bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonė ir motociklas priklausė jam nuosavybės teise. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Apeliantas L. N. atskiruoju skundu (e. b. l.

39) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principais. PaaiÅ¡kino, jog Å¡alys turi teisę į aiÅ¡kumÄ ir savo teisėtų lÅ«kesčių įvykdymÄ , jie negali leisti palaipsniui sužinoti apie neva neaptiktus procesinio dokumento trÅ«kumus. EkonomiÅ¡kumo principas apeliuoja į visų civilinio proceso dalyvių kokybiÅ¡kÄ teisinį darbÄ . Pakartotinai ieÅ¡kinio trÅ«kumai negalėjo bÅ«ti nustatinėjami. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidinėja procesinį įstatymÄ , t. y.

Å¡okinėja per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) stadijas, nes teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi jau atliko pasiruoÅ¡imÄ bei pradėjo patį bylos nagrinėjimÄ . IeÅ¡kovas savo reikalavime jau nurodė, kad transporto priemonė ir motociklas jam priklausė nuosavybės teise, kokie konkretÅ«s ir neteisėti atsakovės veiksmai turėjo įtakos turtinės žalos atsiradimui. Apie tai liudija ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimai, tarnybiniai praneÅ¡imai, fotonuotraukos.

Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, galinčius patvirtinti nurodomas aplinkybes dėl 2013 m. spalio 31 d. išduoto įgaliojimo atsakovei veikti ieškovo vardu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai 9. Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Å i asmens teisė nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nes ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

13. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d.). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieÅ¡kinio turiniui ir formai į teismÄ besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiÅ¡kia, kad bet kurio ieÅ¡kinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymÄ .

Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , nustatytas CPK 115 str. 4 d. Å i norma, kurioje nustatyta, kad trÅ«kumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , suformuoja „ieÅ¡kinio trÅ«kumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trÅ«kumai sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, ieÅ¡kinio atveju – ieÅ¡kiniui priimti – reikėtų įvertinti keletÄ aspektų.

Pirma, koks yra ieÅ¡kinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 str., tikslas ir pobÅ«dis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.).

14. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieÅ¡kinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trÅ«kumų, gali jį palikti nenagrinėtÄ tik tada, kai iÅ¡aiÅ¡kėję trÅ«kumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, ir kai jie nebuvo paÅ¡alinti per teismo nutartimi nustatytÄ terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

15. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, t. y. ieÅ¡kovas įgaliojo atsakovę veikti jo vardu, perdavė jai atitinkamÄ turtÄ , tačiau ji, papraÅ¡ius grÄ Å¾inti turtÄ ir pateikti ataskaitÄ , to nepadarė, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ . IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės nėra dviprasmiÅ¡kos, suformuluotas konkretus ir aiÅ¡kus materialinis teisinis reikalavimas atsakovei, nurodyta praÅ¡oma priteisti pinigų suma. Nors nurodytas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas bei ieÅ¡kiniui pagrįsti pateikti dokumentai galimai turi netikslumų, vien tai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio negalima priimti dėl esminių formalių jo trÅ«kumų.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali paÅ¡alinti neesminius ieÅ¡kinio trÅ«kumus, įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti įrodymus, nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trÅ«kumų buvimas nėra kliÅ«timi civilinę bylÄ iÅ¡kelti. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rÅ«pintis, kad bÅ«tų nustatytos iÅ¡samios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiÅ¡kinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar Å¡ie duomenys įrodo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , o ne jį įrodyti. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

17. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, tačiau Å¡is institutas negali bÅ«ti formalia kliÅ«timi, užkertančia keliÄ proceso dalyviams kreiptis į teismÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ , kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, nurodė esmines faktines aplinkybes, o neesminiai ieÅ¡kinio trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieÅ¡kinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijÄ (CPK 115 str. 4 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

18. Kiti apelianto argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 str., n u t a r i a : apelianto (ieÅ¡kovo) L. N. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. ee2-5760-868/2019 ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teisėja Jelena Å iÅ¡kina