Legislator Case Law & Legislation
da202b59-706d-4788-b4aa-a751e8fcd8ff AI generated

da202b59-706d-4788-b4aa-a751e8fcd8ff · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number da202b59-706d-4788-b4aa-a751e8fcd8ff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ar nukentėjusi Å¡alis iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

Legislator headnote

AI generated

da202b59-706d-4788-b4aa-a751e8fcd8ff · Marijampolės apylinkės teismas: Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Atsakovas, bÅ«damas nuomininku, negalėjo pagal įstatymÄ už ieÅ¡kovę, kaip nuomojamos žemės savininkę, pervesti žemės mokesčio į mokesčių administratoriaus surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratoriaus paskaičiuotas už ginčo žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), mokėtinas žemės mokesčio dydis per visÄ nuomos laikotarpį sudarė 298,55 Eur.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr3 Civilinė byla Nr.e35-329/2021 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04330-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.3.6.; 2.1.2.6.; 2.1.2.7.; 2.6.8.9.; 2.6.8.11.1.; 2.6.16.8.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, dalyvaujant ieškovės L.

G. atstovei advokatei R. G., atsakovo P. A. S. atstovui advokato padėjėjui V. R., nuotoliniu bÅ«du vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui P. A. S. dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė, patikslinusi reikalavimus, praÅ¡o pripažinti, kad 2003 m. balandžio 11 d. tarp ieÅ¡kovės L. G. ir atsakovo Petro A. S. sudaryta privačios žemės nuomos sutartis yra nutraukta prieÅ¡ terminÄ nuo teismo sprendimo priėmimo arba praÅ¡o Å¡iÄ nuomos sutartį nutraukti ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė paaiÅ¡kino, kad 2003 m. balandžio 11 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡nuomavo atsakovui 5,47 ha žemės sklypo dalį 24,87 ha žemės sklypo plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta 30-čiai metų, o nuomos mokestis buvo numatytas po 10 Lt už 1 ha metams, mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d., sutartyje taip pat buvo numatyta, kad žemės mokestį mokės nuomininkas.

IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡i žemės sklypo nuomos sutartis atsakovui suteikia perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, atsakovas eilę metų pažeidinėja nuomos sutarties sÄ lygas : sutartyje numatytas nuomos laikotarpis yra neprotingai ilgas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo amžių; nuomos mokestis, įvertinus nuomos sutarties terminÄ , yra visiÅ¡kai nesÄ Å¾iningas, grubiai pažeidžiantis ieÅ¡kovės interesus, suteikiantis perdėtÄ pranaÅ¡umÄ atsakovui bei neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų.

Nurodo, kad nuomos sutartyje nėra nei vienos sÄ lygos apie nuomos mokesčio perskaičiavimÄ . IeÅ¡kovė buvo įsitikusi, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ne 30, o 3 metams. Todėl nuo 2006 metų ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ , siÅ«lydama pakeisti sutarties sÄ lygas, sudaryti su ja naujÄ Å¾emės nuomos sutartį, tačiau atsakovas nesutiko pasiraÅ¡yti naujos sutarties. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2003 metais atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei sudaryti nuomos sutartį, atsakovas parengė žemės sklypo nuomos sutartį vien tik sau palankiomis sÄ lygomis, neįvertinus ilgalaikės perspektyvos.

Sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos, suteikiančios perdėtÄ pranaÅ¡umÄ atsakovui, neatitinkančios jokių teisingumo ir protingumo kriterijų bei pažeidžiančios Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nes ieÅ¡kovė patiria vien nuostolius dėl neadekvačios nuomos kainos, o atsakovui tokia situacija sudaro nepagrįstÄ pagrindÄ praturtėti ieÅ¡kovės sÄ skaita. Žemės nuomos kaina nuo 2003 metų labai pakito, Å¡iuo metu vyrauja iki 180 Eur už ha, tuo tarpu atsakovas, pasinaudodamas nuomos sutarties sÄ lyga dėl 10 Lt (2,90 Eur) žemės nuomos kainos už 1 ha per metus, niekuomet ieÅ¡kovei nemokėjo rinkos žemės nuomos kainos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas pasiraÅ¡yti naujos nuomos sutarties, pradėjo mokėti ieÅ¡kovei savo nuožiÅ«ra truputį didesnį nei nurodyta nuomos sutartyje žemės nuomos mokestį, tačiau tikrai neatitinkantį rinkos kainų. Be to ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo 2003 m. balandžio 11 d. nuomos sutartį. Pagal sutartį nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d. ir žemės mokestis turi bÅ«ti mokamas nuomininko. Tuo tarpu atsakovas Å¡ias sÄ lygas grubiai pažeidinėja ir jų tinkamai nevykdo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad žemės mokestį valstybei atsakovas už ieÅ¡kovę nemoka, visuomet šį mokestį moka pati ieÅ¡kovė. Atsakovas kelis kartus žemės mokestį yra sumokėjęs ieÅ¡kovei tiesiogiai, bet tik nuo 2016 metų, kai tuo tarpu žeme naudojasi nuo 2001 metų. Atsakovas nuolat pažeidinėja nuomos mokesčio terminus ir žemės nuomos mokestį moka tik ieÅ¡kovei pareikalavus ir visada pavėluotai. Galiausiai atsakovui nesudarant naujos žemės nuomos sutarties bei laiku ar visai nemokant žemės nuomos ir nemokant žemės mokesčių, ieÅ¡kovė 2016 metais kreipėsi į atsakovÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo.

Tačiau atsakovas nesutiko, kad bÅ«tų nutraukta nuomos sutartis, todėl ieÅ¡kovė yra priversta kreiptis į teismÄ dėl 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo. Nurodo, kad ieÅ¡kovė, nutraukus nuomos sutartį, ketina pati naudoti žemės sklypÄ savo reikmėms ir Å«kininkauti, kadangi ji yra senatvės pensininkė, jos pajamos yra nedidelės, o žemės nuoma ieÅ¡kovei naudos neduoda. Kadangi nuomos sutarties sÄ lygos neatitinka ieÅ¡kovės valios, suteikia daugiau pranaÅ¡umo ir teisių atsakovui, atsakovas netinkamai vykdo sutartį, žemės nuoma ieÅ¡kovei neatneÅ¡a naudos, o tik nuostolius ir ieÅ¡kovė ketina pati naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, o atsakovas nesutinka, kad bÅ«tų nutraukta nuomos sutartis, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo nutraukti 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį Civilinio kodekso (toliau CK) 6.217 straipsnio 1 dalies ir 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovas netinkamai vykdo sutartį ir nuomos sutartis nepagrįstai suteikia atsakovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .

Atsakovas P. A. S. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad ginčo sutartis buvo sudaryta apgaule. Nurodė, kad 2015 metais ieÅ¡kovė kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl to, jog atsakovas galimai suklastojo 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas 2015 m. liepos 22 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartyje eilutėje „Šalių parašai (nuomotojas)“ pasirašė L. G., todėl ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus duomenų, jog L. G. parašas būtų išgautas apgaule, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Mano, kad ieškovei pasirašius 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartį, jai buvo žinoma nuomos mokesčio suma, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nustatytas nuomos mokesčio dydis neatitiko jos valios.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas prieÅ¡ sandorio sudarymÄ buvo suteikęs klaidinamos informacijos apie sudaromo sandorio esmę, sÄ lygas, juolab kad pasiraÅ¡ytos sutarties tekstas nesudėtingas, susideda tik iÅ¡ keleto sÄ lygų. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo priklausoma nuo atsakovo, turėjo ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, buvo ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota, nepatyrusi. Nenustačius minėtų aplinkybių, tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti esminės Å¡alių nelygybės. Atsakovas nurodė, kad taip pat nesutinka, jog atsakovas neva netinkamai vykdo 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartį – nemoka žemės mokesčio.

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Atsakovas, bÅ«damas nuomininku, negalėjo pagal įstatymÄ už ieÅ¡kovę, kaip nuomojamos žemės savininkę, pervesti žemės mokesčio į mokesčių administratoriaus surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratoriaus paskaičiuotas už ginčo žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), mokėtinas žemės mokesčio dydis per visÄ nuomos laikotarpį sudarė 298,55 Eur.

Pagal ginčo nuomos sutartį žemės nuomos mokestis per visÄ nuomos laikotarpį sudarė 269,31 Eur. Taigi bendra suma, kuriÄ pagal ginčo sutartį atsakovas iki ieÅ¡kinio padavimo turėjo bÅ«ti sumokėjęs ieÅ¡kovei sudaro 567,86 Eur. Atsakovas ieÅ¡kovei yra sumokėjęs 1 442,49 Eur. Ir tai yra 2,54 karto daugiau, nei ieÅ¡kovė galėjo tikėtis pagal 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartį. Tokiomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo.

Nurodo, kad atsakovas ne tik kad nėra įsiskolinęs ieÅ¡kovei, bet atvirkščiai, savo sutartines prievoles yra įvykdęs kelis kartus didesne apimtimi, nei jam priklausytų pagal ginčo sutartį. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, kaip žemės sklypo nuomininkas, kažkuriuo laikotarpiu nemokėjo žemės mokesčio, negali bÅ«ti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ieÅ¡kovės interesų prasme, nes atsakovas 2015 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu prašė ieÅ¡kovės atsiųsti jam banko sÄ skaitos, į kuriÄ galėtų pervesti mokesčius, duomenis, tačiau ieÅ¡kovė 2015 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu nurodė, kad jokio žemės mokesčio mokėti nereikia.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė žemės mokesčio nesavalaikį mokėjimÄ nelaikė esminiu savo teisių pažeidimu. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė uždarė savo banko sÄ skaitÄ , kuri atsakovui buvo žinoma ir į kuriÄ atsakovas atlikdavo piniginių lėšų pervedimus, tačiau atsakovui apie tai nepranešė ir kitos sÄ skaitos nenurodė. Todėl mano, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : patikslintas ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.

Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 24,8700 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams : ieÅ¡kovei L. G. – 547/2487 dalys, o atsakovui P. A. S. – 1724/2487 dalys. IÅ¡ pateiktos į nagrinėjamÄ bylÄ Privačios žemės nuomos sutarties (tolau – Sutartis) matyti, kad 2003 m. balandžio 11 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡nuomavo atsakovui 5,47 ha žemės sklypo dalį 24,87 ha žemės sklypo plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio paskirčiai.

Sutarties 3 punkte numatyta, kad Sutartis sudaroma trisdešimčiai metų iki 2033 m. balandžio 11 d. Sutarties 14 punkte šalys numatė, kad žemės ir jame esančių pastatų ir įrenginių nuomos mokestis po dešimt litų už 1 ha metams, viso penkiasdešimt keturi litai 70 ct, mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d., o Sutarties 15 punkte šalys susitarė, kad žemės mokestį moka nuomininkas. Sutarties 17 punkte numatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu. Ieškovė ieškinyje teigė, kad 2003 m. balandžio 11 d. privačios žemės nuomos sutartis neatitinka jos valios, kad tokio turinio sutarties ji niekada nepasirašinėjo, nuomos sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė atsisakė Å¡ių argumentų, sutarties neginčijo, bet prašė nutraukti Sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalies ir 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl to, kad Sutartis nepagrįstai suteikia atsakovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , visiÅ¡kai iÅ¡kreipia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , atsakovas netinkamai vykdo Sutartį, Sutarties nuostatos neatitinka ieÅ¡kovės, kuri yra viena iÅ¡ sutarties Å¡alių, valios. Dėl netinkamo sutarties vykdymo CK 6.217 straipsnis numato, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Kitais Å¡iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas netinkamai vykdo Sutartį, pagal Sutartį nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d., tačiau atsakovas nuolat pažeidinėja nuomos mokesčio terminus ir žemės nuomos mokestį moka tik ieÅ¡kovei pareikalavus ir visada pavėluotai. Taip pat atsakovas grubiai pažeidinėja Sutarties sÄ lygÄ mokėti žemės mokestį ir jos tinkamai nevykdo, visada vėluoja mokėti šį mokestį, sumoka jo per mažai ir skirtumÄ ieÅ¡kovė turi mokėti valstybei iÅ¡ savo lėšų.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas yra kelis kartus žemės mokestį sumokėjęs ieÅ¡kovei tiesiogiai, bet tik nuo 2016 metų, kai tuo tarpu žeme naudojasi nuo 2001 metų. Atsakovas nesutinka, kad jis netinkamai vykdo Sutartį, nurodo, kad jis neskolingas ieÅ¡kovei, nuo Sutarties pradžios jis yra sumokėjęs 1 442,49 Eur, tai yra 2,54 karto daugiau, nei ieÅ¡kovė galėjo tikėtis pagal 2003 m. balandžio 11 d. Sutartį. IÅ¡ pateiktų nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovės sÄ skaitų iÅ¡rašų, paÅ¡to perlaidų matyti, kad už 2008 metus nuomos mokestį atsakovas sumokėjo 2009 m. vasario 8 d., už 2010 metus nuomos mokestį atsakovas sumokėjo 2011 m. vasario 1 d., už 2011 metus nuomos mokestį sumokėjo 2012 m kovo 30 d., už 2013 metus nuomos mokestį sumokėjo 2014 m. sausio 8 d., už 2015–2016 metus nuomos mokestį kartu su žemės mokesčiais sumokėjo 2016 metų liepos 7 d., lapkričio 3 d. ir gruodžio 9 d.

Taigi, minėti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutarties 14 punktÄ , numatantį, kad nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdyje jo atstovas nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo tinkamai vykdyti Sutarties 14 punktÄ ir nustatytu terminu mokėti ieÅ¡kovei nuomos ir žemės mokesčius. Atsakovas tik paaiÅ¡kino, kodėl jis 2015 metais negalėjo sumokėti mokesčių, nes ieÅ¡kovė pakeitė savo sÄ skaitÄ ir apie tai neinformavo atsakovo.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ nepriklausomai nuo to, ar sutarties Å¡alis padarė sutarties pažeidimÄ , atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sÄ lygas, ar atsirado kitų Å¡alių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi bÅ«ti konstatuojama sutarties Å¡alies kaltė. Nustačius, kad dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra sutarties Å¡alies kaltė, kita sutarties Å¡alis turi teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). ????? Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusioji Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Teismas, atlikęs paskaičiavimus pagal pateiktus į bylÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, ieÅ¡kovės ir atsakovo pateiktus pinigų perlaidų dokumentus, nustatė, kad atsakovas nuo 2016 metų moka ieÅ¡kovei Sutarties 14 punkte numatytu terminu metinį 55 Eur žemės nuomos mokestį ir 50 Eur žemės mokestį. Tuo tarpu ieÅ¡kovės pateiktos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir kvitai patvirtina, kad ieÅ¡kovė, vykdydama Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos mokėjo gerokai didesnį žemės mokestį (mokėjo po 93–96 Eur), nei buvo atsakovo mokamas ieÅ¡kovei Å¡is mokestis (mokėjo po 50 Eur).

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji Å¡alis, tai yra ieÅ¡kovė, negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti. Dėl esminės Å¡alių nelygybės ???CK 6.228 straipsnis 1 dalis numato, kad Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Be kitų aplinkybių, Å¡iais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, jog viena Å¡alis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad kita Å¡alis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslÄ .

Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios Å¡alies praÅ¡ymu teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutartį ar atskirÄ jos sÄ lygÄ ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sÄ lyga atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus. Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sÄ lygas ir Å¡alies, gavusios praneÅ¡imÄ apie sutarties atsisakymÄ , praÅ¡ymu, jeigu Å¡i Å¡alis po praneÅ¡imo gavimo nedelsdama apie savo praÅ¡ymÄ teismui pranešė kitai Å¡aliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė (CK 6.228 straipsnio 2 ir 3 dalys). ???Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nepraÅ¡o teismo pakeisti Sutarties sÄ lygų.

Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtÄ vienos sutarties Å¡alies pranaÅ¡umÄ yra tada, kai sutarties sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant, ar egzistuoja esminė sutarties Å¡alių nelygybė, turi bÅ«ti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sÄ lyga sukeliama Å¡okiruojanti disproporcija tarp Å¡alių gaunamos naudos iÅ¡ sutarties bei tai, ar stipresnioji Å¡alis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo silpnesniÄ ja Å¡alimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 70 punktas).

Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad, sprendžiant dėl sutarties ar atskiros sÄ lygos keitimo ar negaliojimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, bÅ«tina atsižvelgti į sutarties prigimtį ir tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl Sutarties sÄ lygų, kuriomis nustatytas Sutarties terminas – trisdeÅ¡imt metų (Sutarties 3 punktas) ir nuomos mokestis – po deÅ¡imt litų (2,90 Eur) už 1 ha per metus (Sutarties 14 punktas). IeÅ¡kovė teigia, kad Sutartis atsakovui suteikia perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, nes sutartyje numatytas nuomos laikotarpis yra neprotingai ilgas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo amžių; nuomos mokestis, įvertinus nuomos sutarties terminÄ , yra visiÅ¡kai nesÄ Å¾iningas, grubiai pažeidžiantis ieÅ¡kovės interesus, suteikiantis perdėtÄ pranaÅ¡umÄ atsakovui bei neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų.

Nurodo, kad nuomos sutartyje nėra nei vienos sÄ lygos apie nuomos mokesčio perskaičiavimÄ ir tuo pasinaudodamas atsakovas atsisako pakeisti nuomos mokestį. Žemės nuomos kaina nuo 2003 metų labai pakito, Å¡iuo metu vyrauja iki 180 Eur už ha. Atsakovas, nesutikdamas pasiraÅ¡yti naujos nuomos sutarties, pradėjo mokėti ieÅ¡kovei savo nuožiÅ«ra truputį didesnį nei nurodyta nuomos sutartyje žemės nuomos mokestį, tačiau tikrai neatitinkantį rinkos kainų. Atsakovas nesutinka su reikalavimu nutraukti Sutartį prieÅ¡ terminÄ , motyvuodamas tuo, kad Sutarties sÄ lygos ieÅ¡kovei buvo žinomos, su ja suderintos, ieÅ¡kovė Sutartį pasirašė laisva valia.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo perdėtas pranaÅ¡umas buvo Sutarties sudarymo metu. Teismai nustatė, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 30 metų terminui, o Å¡io žemės sklypo metinė nuomos kaina – tik 2,90 Eur (10 Lt) už 1 ha. Nors atsakovas, nesutinkantis keisti minėtų Sutarties sÄ lygų, nuo 2016 metų moka ieÅ¡kovei didesnį metinį nuomos mokestį (po 55 Eur), negu numatyta Sutartyje, tačiau jis pats pripažįsta, kad Å¡i didesnė kaina nebuvo sutarta Sutarties Å¡alių, atsakovas šį didesnį mokestį moka pats savanoriÅ¡kai.

IeÅ¡kovė pripažįsta, kad gauna iÅ¡ atsakovo didesnį nuomos mokestį, negu numatyta Sutartyje, tačiau pabrėžia, kad Å¡io mokesčio dydį nusistatė atsakovas vienasmeniÅ¡kai, nederinęs su ieÅ¡kove. Teismas sprendžia, kad pastarųjų aplinkybių teisinis vertinimas atitinka esminės Å¡alių nelygybės sampratÄ ir yra pagrindas konstatuoti perdėtÄ vienos sutarties Å¡alies pranaÅ¡umÄ â€“ Sutarties sÄ lygos nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai atsakovas ieÅ¡kovės sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jo prievolėmis, naudÄ , o ieÅ¡kovė negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su atsakovo prievole.

Teismas mano, kad ginčo Sutartimi sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš Sutarties. Teismas taip pat sutinka su ieškovės motyvu, jog Sutartyje numatytas nuomos laikotarpis yra neprotingai ilgas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo amžių. 2003 m. balandžio 11 d. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad Sutartis sudaroma trisdešimčiai metų iki 2033 m. balandžio 11 d. Sutartis pasirašyta ieškovei esant (duomenys neskelbtini) metų, o atsakovui – (duomenys neskelbtini) metų. 2033 metais ieškovė būtų (duomenys neskelbtini) metų, o atsakovas – (duomenys neskelbtini) metų.

Taigi apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, atsakovui nesutinkant pasiraÅ¡yti naujos privačios žemės nuomos sutarties, keičiant jos terminÄ ir nuomos kainÄ , ir konstatavus esminį Sutarties Å¡alių nelygybės sampratÄ , perdėtÄ vienos sutarties Å¡alies pranaÅ¡umÄ , yra pagrindas tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį ir nutraukti tarp ieÅ¡kovės L. G. ir atsakovo P. A. S. 2003 m. balandžio 11 d. sudarytÄ privačios žemės nuomos sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, vadovaujantis CK 6.228 straipsnio ir 6.217 straipsnio pagrindu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 150 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį bei 1 700 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 1 850 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pagrįstų raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 79 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi valstybei iÅ¡ atsakovo priteisiamos 24,48 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262–267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti tarp ieÅ¡kovės L. G., asmens kodas , ir atsakovo P. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2003 m. balandžio 11 d. sudarytÄ privačios žemės nuomos sutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iÅ¡ atsakovo P. A. S. ieÅ¡kovei L. G. 1 850 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. A. S. valstybei 24,48 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 48 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė