Legislator Case Law & Legislation
da1ef500-7a7f-40e9-a3ae-999811bc4f0f AI generated

Appeal dismissed; court upheld first-instance rejection of co-ownership partition claim due to lack of procedural misconduct.

Case Number da1ef500-7a7f-40e9-a3ae-999811bc4f0f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys District Court dismissed the appellant's appeal against the first-instance judgment rejecting the co-owner's request to partition shared property. The appellant argued that the lower court failed to assess procedural misconduct by the respondent regarding litigation costs, citing specific behavioral issues. The appellate court found no evidence of improper conduct by either party and ruled that the first-instance court correctly applied the standard cost allocation rules.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 93 para. 1; Art. 3 para. 1: The court may deviate from standard litigation cost allocation rules only upon finding improper procedural conduct by a party; absent such misconduct, costs are borne by the losing party according to statutory norms.

Keywords

AI generated
co-ownership partition litigation costs allocation procedural misconduct civil procedure code appeal dismissal shared property division costs of proceedings

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 93 para. 1
Civil Procedure Code Art. 93 para. 4
Civil Procedure Code Art. 3 para. 1
Civil Procedure Code Art. 326 para. 1 pt. 1

Cited Case Law

AI generated
Supreme Court 2010-08-28, Case No. 3K-3-360/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-541-280/2019 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00566-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 2.4.2.9.1; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019-05-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-420-2019 pagal ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atsakovei E. M., tretieji asmenys (duomenys neskelbtini)regioninių parkų direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, dėl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. Å . patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pagal jo pateiktÄ planÄ ; tai padarius prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ ir atsakovę įsirengti patekimus į jiems skirtas patalpas; nustatyti (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarkÄ pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2017-05-09 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas A. Å . kartu su atsakove E. M. 2003 m. paveldėjo po ½ dalį žemės sklypo su statiniais. Atsakovė trukdo ieÅ¡kovui naudotis ir valdyti jam priklausančiÄ paveldėto turto dalį, neleidžia nekliudomai naudotis gyvenamuoju namu, todėl praÅ¡o teismo jo dalį atidalyti.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarkÄ pagal jos pasiÅ«lymÄ ; nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarkÄ pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ atsakovės nurodyta tvarka; nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemės bendrasavininkas be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esančius ant jo naudojamos žemės dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiÅ«ra ir be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo; prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mai 2019-05-06 sprendimu ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės E. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatė (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimo tarp savininkų tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planÄ : ieÅ¡kovui A.

Å . paskyrė naudotis žemės sklypais, plane pažymėtais ind. 1, kurio plotas 14732 kv. m, ir ind. 4, kurio plotas – 53644 kv. m; atsakovei E. M. teismas paskyrė naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – (duomenys neskelbtini)kv. m; žemės sklypÄ aplink gyvenamÄ jį namÄ ir po juo, plane pažymėtÄ ind. 2, kurio bendras plotas 1838 kv. m, ir per žemės sklypÄ nuo bendro naudojimo kelio einantį lauko keliÄ , kurio paskirtis privažiuoti prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų, Å¡alių planuose pavadintÄ â€žlauko kelias“, paskyrė bendram ieÅ¡kovo ir atsakovės naudojimui.

5. Teismas nustatė tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ : ieÅ¡kovui A. Å . paskyrė naudotis patalpÄ (kambarį), inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-3/24.68; atsakovei E. M. paskyrė naudotis patalpÄ (kambarį), inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40, koridorių, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-6/13,14, kambarį, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-2/16.49, koridorių, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-4/7,81, taip pat rÅ«sį, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. R, ir palėpę paliko bendram naudojimui.

6. Teismas atidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ -namo priklausinius sekančia tvarka: ieÅ¡kovui A. Å . asmeninėn nuosavybėn priteisė klojimÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane Nr. 2Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 341 Eur, Å«kio pastatÄ (lauko virtuvę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane Nr. 6I1ž, kurio vidutinė rinkos vertė – 20 Eur, kiemo statinį (Å¡ulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); teismas atsakovei E. M. asmeninėn nuosavybėn priteisė svirnÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane Nr. 3Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 106 Eur, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane Nr. 4Ilm, kurios vidutinė rinkos vertė – 65 Eur, Å«kio pastatÄ (tvartÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane Nr. 5Ilm, kurio vidutinė rinkos vertė – 265 Eur, kiemo statinį (lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje teismas priešieškinį atmetė.

7. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å . 4976 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei E. M. bei 32,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas A. Å . ir atsakovė E. M. po motinos mirties pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo šį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini)žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1918 m., pažymėtÄ plane Nr. 1A1/m; gyvenamojo namo priklausinius: klojimÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1918 m., plane pažymėtÄ Nr. 2I1/m; svirnÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1918 m., plane pažymėtÄ Nr. 3I1/m; pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1918 m., plane pažymėtÄ Nr. 4I1/m;

Å«kio pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1920 m., plane pažymėtÄ Nr. 5I1/m; Å«kio pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1970 m., plane pažymėtÄ Nr. 6I1/m; kiemo statinius (lauko tualetÄ v, Å¡ulinį k), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus 1920 m. (toliau – ginčo turtas)(1 t., b. l. 16-42).

9. Å alims priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonÄ (1 t., b. l. 37-42).

10. IeÅ¡kovui 2019-11-04 įregistruotos nuosavybės teisės į pastatÄ â€“ pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtÄ statyti 2003 m., baigtumo proc. 98 procentai, priklausantį žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-42).

11. Teismas konstatavo, kad Å¡alys nesutaria dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais ir siekia atidalinti namų valdÄ , susidedančiÄ iÅ¡ gyvenamojo namo, klojimo, svirno, pirties, dviejų Å«kinių pastatų ir kiemo statinių (Å¡ulinio, lauko tualeto).

12. Šalių paveldėtas turtas – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo statyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas skirtas gyventi šeimai, o ūkio pastatai ir kiti priklausiniai – tenkinti kitus šeimos ūkio poreikius. Bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje gyvena atsakovė, kuri ūkininkauja ir naudojasi ūkiniais pastatais, viename jų laiko gyvulius.

13. IeÅ¡kovas ir atsakovė nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemės sklypÄ paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Å alims bendrosios nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini)ploto žemės sklypas su statiniais yra (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonÄ . Dėl to sklypui yra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir apribojimai (XXXIV skyrius) bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.

14. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai. IÅ¡skirtinių atvejų, iÅ¡vardintų tame pačiame straipsnyje, nagrinėjamojoje byloje nėra. Atsižvelgdamas į Å¡alių valdomo žemės sklypo plotÄ bei esant virÅ¡ nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo atidalijimas yra negalimas, todėl nustatė tik naudojimosi juo tvarkÄ pagal atsakovės pasiÅ«lymo projektÄ .

Dėl namo 15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pateikė UAB „Romas ir Virgis“ parengtÄ ne namo atidalinimo į du butus projektÄ , o tik namo patalpų dalijimo pasiÅ«lymo projektÄ , sudarytÄ pagal paties ieÅ¡kovo pageidavimus. Å iame pasiÅ«lymo projekte tik schematiÅ¡kai nubraižytas patalpų atsidalijimo variantas pagal ieÅ¡kovo norus. Gyvenamasis namas nebuvo apžiÅ«rėtas, nėra jokio galimo atsidalijimo techninio įvertinimo ir pagrindimo, nėra net jokios iÅ¡vados apie galimybę padalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du savarankiÅ¡kus turtinius vienetus.

Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame vertinimo akte, apžiÅ«rėjus namÄ ir kiekvienÄ jo patalpÄ , įvertinta namo pagrindinių ir bendrų konstrukcijų iÅ¡dėstymas ir bÅ«klė, teisės aktų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų) reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi vykdant namo rekonstrukcijÄ . Šį vertinimo aktÄ surašė statybos inžinerijos mokslo daktaras statybos ekspertas D. K., įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , turintis teisę eiti Statinio projekto ekspertizės dalies vadovo ir ypatingo statinio dalinės ekspertizės vadovo pareigas.

16. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra parengęs projektÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal statybinius techninius reikalavimus, kad jis yra gavęs ar gaus atitinkamus sutikimus ir leidimus bei kad atskirų įlipimų į palėpę iÅ¡ lauko įrengimas yra apskritai techniÅ¡kai galimas, tuo labiau, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomoje atsakovei įrengti įlipimo į palėpę vietoje yra elektros įvadas (vertinimo akto 1, 4 lapai), kad įlipimai gali bÅ«ti įrengiami minimaliomis sÄ naudomis ir be jokios žalos namo laikančiosioms konstrukcijoms, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių paskaičiavimų ar sÄ matų.

17. IeÅ¡kovo atidalinimo plane numatyta panaikinti įėjimo duris iÅ¡ koridoriaus 1-6, kuris pagal jo pasiÅ«lymÄ atitenka atsakovei, ir į patalpÄ 1-2, atitenkančiÄ ieÅ¡kovui, kurioje yra įlipimas į rÅ«sį (3 t., b. l. 37). IÅ¡ to neaiÅ¡ku, kaip atsakovė pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ galėtų pasinaudoti uzufrukto teise ir patekti į rÅ«sį.

18. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas laikė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad bendrÄ Å¡alių gyvenamÄ jį namÄ galima atidalinti CK 4.80 straipsnyje numatyta tvarka natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos 19. Teismas, vadovaudamasi ankščiau nurodytais motyvais, sprendė, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ tikslinga nustatyti pagal atsakovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , t. y. ieÅ¡kovui paskirti naudoti patalpÄ (kambarį), inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-3/24.68, atsakovei paskirti naudoti patalpÄ (kambarį), inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40; koridorių, pažymėtÄ ind. 1-6/13,14; kambarį, pažymėtÄ ind. 1-2/16.49; koridorių, pažymėtÄ ind. 1-4/7,81; taip pat rÅ«sį, pažymėtÄ ind.

R ir palėpę palikti bendram naudojimui. Priestatas, koridorius 1-6/13,14 ir kambarys 1-2/16.49 paliekami bendram naudojimui, kad abi Å¡alys galėtų patekti į vienintelį rÅ«sį, į kurį įėjimas įrengtas iÅ¡ kambario 1-2/16.49, o koridorius 1-4/7,81 paliekamas bendram naudojimui, kad abi Å¡alys galėtų patekti į palėpę. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos 20. Teismas pažymėjo, kad ir ieÅ¡kovas ir atsakovė pasiÅ«lė tokiÄ naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ , kad abiem Å¡alims paskiriami jų idealiÄ sias dalis atitinkantys žemės sklypo plotai.

Tačiau teismui nustačius aukščiau nurodytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , naudojimosi žemės sklypu tvarka negali bÅ«ti nustatyta pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ variantÄ , t. y. pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2017-05-09 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (1 t., b. l. 14-15).

21. Teismas atsižvelgė į tai, jog Å¡alių paveldėtas žemės sklypas yra Saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonÄ , žemės sklypo naudojimui yra taikomi papildomi apribojimai. Tarp, Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 136.7 punktas nustato, jog pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktÅ«ros įrengimo darbus be nustatytÄ ja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi bÅ«ti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali bÅ«ti vykdomi tik turint leidimÄ , iÅ¡duotÄ Ä¯galiotos statybos priežiÅ«ros tarnybos.

22. Pagal ieÅ¡kovo variantÄ bÅ«tų galima nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ tik tuo atveju, jei bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas atidalinti gyvenamÄ jį namÄ ar nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ pagal jo pasiÅ«lytÄ , UAB „Romas ir Virgis“ 2018-08 parengtÄ , gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus pasiÅ«lymo projektÄ . Tokiu atveju bÅ«tų galima ir net tikslinga nustatyti, kad ieÅ¡kovui ir atsakovei skirtinos naudotis žemės sklypo dalys bÅ«tų po jiems atitenkančiomis gyvenamojo namo patalpomis.

Teismui nusprendus nustatyti aukščiau nurodytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , kuomet ir ieÅ¡kovui ir atsakovei skiriama naudotis tik po vienÄ kambarį, o visomis kitomis patalpomis, t. y. beveik visu namu, Å¡alys galės naudotis bendrai, tikslinga skirti bendro naudojimo žemę po ir aplink gyvenamÄ jį namÄ . PrieÅ¡ingu atveju Å¡alims bÅ«tų apsunkintos galimybė patekti į bendro naudojimo patalpas, taip pat prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti gyvenamÄ jį namÄ .

23. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje nuolat gyvena tik atsakovė, kuri Å«kininkauja, sodina daržus ir laiko gyvulius. Tarp Å¡alių per 15 metų susiklostė tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka. Å alys nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kuri žemės sklypo dalis yra geresnė ar vertingesnė. IeÅ¡kovas nepaneigė atsakovės teiginio, kad jis pats savo valia pasirinko atokiausiÄ , ramiausiÄ , labiausiai atitolusiÄ nuo kitų pastatų sodybos dalį – vandens apsuptÄ pusiasalį, kur pasistatė naujÄ pirtį.

Pažymėtina, kad abi Å¡alys Å¡iuo metu yra įsirengusios du lieptus ir dvi maudymosi vietas, todėl sÄ Å¾ininga nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kad abi Å¡alys iÅ¡saugotų po vienÄ lieptÄ ir po vienÄ maudynės vietÄ . Tuo tarpu, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ abi maudymosi vietos su lieptais atitektų ieÅ¡kovui. Kartu pastebėtina, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ jam atitektų ir pirtis, plane pažymėta ind. 4I1/m, nors jis jau turi pasistatęs naujÄ pirtį.

24. Dėl nurodytų motyvų teismas laikė, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu projektas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu, užtikrinančiu Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ir naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tikslinga nustatyti pagal atsakovės pateiktÄ A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (2 t., b. l. 122-125), kuris yra racionalesnis, labiau atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dėl kitų pastatų (priklausinių) atidalijimo 25.

Teismui nusprendus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-11-08 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , Å¡alims priteisė priklausinius, kurie patenka į joms tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį. Dėl servitutų nustatymo 26. IeÅ¡kovas prašė nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2018-01-26 parengtÄ planÄ (2 t., b. l. 9-10), ir pažymėtus: ind. S1 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 994 kv. m; ind.

S2 – kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 10297 kv. m; ind. S3 – kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas – 1279 kv. m. Savo reikalavimo ieškovas nepagrindė ir nemotyvavo.

27. Nagrinėjamojoje byloje, teismas sprendė, kad Å¡alys siekia nustatyti tik naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nes žemės sklypas negali bÅ«ti atidalintas į du atskirus turtinius vienetus, ir teismas tokį reikalavimÄ tenkino. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nuosavybės teisė nesikeičia, abu bendraturčiai – ir ieÅ¡kovas, ir atsakovė – lieka žemės sklypo savininkai. Esant tokioms aplinkybėms sprendė, kad nėra teisinio pagrindo servitutų nustatymui, todėl šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė.

Dėl kitų ieÅ¡kovo reikalavimų 28. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. Å . savo lėšomis įsirengti pastogėje pertvarÄ per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtÄ pastogės pasidalijimo planÄ ; įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. Å . savo lėšomis užsandarinti patekimÄ Ä¯ palėpę iÅ¡ patalpos, plane pažymėtos ind. 1-4 ir įsirengti įėjimÄ Ä¯ jam tenkančiÄ palėpės dalį, plane pažymėtÄ ind.

P-1/42,35 kv. m., per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. Å . įsirengti atskirÄ elektros apskaitÄ jam atitenkančioje namo dalyje be atsakovės E. M. sutikimo per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti uzufrukto teisę atsakovei E. M. naudotis iki gyvos galvos rÅ«sio dalimi į kurį patenkama iÅ¡ patalpos, plane pažymėtos ind. 1-2 (sandėliukas). (Å¡ios patalpos atitenka ieÅ¡kovui A. Å .); įpareigoti atsakovę E. M. savo lėšomis įsirengti patekimÄ Ä¯ jai tenkančiÄ palėpės dalį, plane pažymėtÄ ind.

P-2/63,12 kv. m. per 12 mėn. skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra iÅ¡vestiniai ir galėtų bÅ«ti tenkinami tik tuo atveju, jei bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas atidalinti gyvenamÄ jį namÄ . Teismui nusprendus atmesti šį reikalavimÄ , atmetė ir iÅ¡vestinius reikalavimus. Dėl atsakovės papildomo reikalavimo 29. Atsakovės reikalavimas nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemės bendrasavininkas be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esančius ant jo naudojamos žemės dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiÅ«ra ir be kito žemės bendrasavininko atskiro sutikimo.Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 str. 1 d.).

Todėl Å¡alys galės naudotis joms priteistais statiniais-priklausiniais prie namo savo nuožiÅ«ra ir teismo sprendime papildomai aptarti ir nustatyti Å¡alims teises, kurias jos ir taip turi pagal įstatymÄ , nereikia. Taip pat teismas negali teismo sprendimu leisti Å¡alims ateityje atlikti veiksmus, kurių atlikimui gali bÅ«ti reikalingas kitų asmenų ar valstybės institucijų leidimai ar sutikimai.

30. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kinys buvo atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinamas, iÅ¡skyrus vienÄ iÅ¡vestinį reikalavimÄ , todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 31. Apeliantas A. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gegužės 06 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-15-420/2019, dėl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės E. M. apelianto A. Å . naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

32. Teigia, kad ginčijamu teismo sprendimu buvo grubiai pažeistos apelianto (ieÅ¡kovo) A. Å . teisės į turimÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, nes bÅ«tent atsakovei E. M. teismas priteisė naudotis geresnę ir didesnę namo dalį (su krosnimi ir atskiru įėjimu), jai paskiriant naudotis patalpÄ - kambarį, inv. byloje pažymėtÄ ind. 1-5/34,71 m2 ir priestatÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40 m2. Tuo tarpu apeliantui priteisė patalpÄ - kambarį, inv. byloje pažymėtÄ ind. 1-3/24.68 m2, t.y. tik vienu atskiru kambariu, o visa kita bendrai.

33. Nors teismas sprendime nurodė, kad „ atsakovei E. M. paskirta naudotis patalpa (kambarys), inventorinėje byloje pažymėta ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas, tame tarpe priestatÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40;“ paskyrė naudotis bendrai, tačiau inv. byloje patalpa pažymėta ind. 1-1/3,40 m2 yra nurodyta, kaip tambÅ«ras, o ne priestatas.

34. Taip pat sprendime neteisingai nurodomos ir kitos patalpos. Nurodyta, kad „ koridorių, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-6/13,14; kambarį, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-2/16.49; koridorių, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-4/7,81; taip pat rÅ«sį, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. R, ir palėpę palikti bendram naudojimui.“ Tačiau iÅ¡ inventorinės bylos matyti, kad patalpa, pažymėta ind. 1-6/13,14, yra ne koridorius, o virtuvė. Taip pat patalpa, pažymėta ind. 1-2/16.49, yra ne kambarys, o sandėlis.

35. A. E. M. naudotis paskyrus patalpÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40 m2 (tambÅ«rÄ ), A. Å . neturės galimybės patekti į tris patalpas, kurios paskirtos bendram naudojimui: 1-2/16,49 m2 (sandėlį), 1-6/13,14 m2 (virtuvę) ir rÅ«sį, nes į Å¡ias patalpas jų nepertvarkius patenkama tik per patalpÄ -tambÅ«rÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40 m2.

36. Apeliantas A. Å . savo teises į nuosavybę stengėsi įgyvendinti geranoriÅ¡kai, bandydamas susitarti su bendrasavininke atsakove E. M., tačiau nepavyko. Jis nagrinėjant bylÄ teisme siÅ«lė atsakovei E. M. apsikeisti namo dalimis (pusėmis), tačiau atsakovė kategoriÅ¡kai atsisakė, reikalaudama vos ne viso namo, kÄ teismas ir padarė, pažeisdamas bendrasavininko interesus, apribodamas teisę į privatų gyvenimÄ , priteisdamas tik vienÄ izoliuotÄ kambarį, o paskirtomis bendro naudojimo patalpomis apeliantas neturės galimybės naudotis, nes neturės galimybės į jas patekti, nors pagal atidalijimo projektÄ yra galimybė turėti visÄ dalį namo.

37. Kadangi atsakovė E. M., kaip bendraturtė, prieÅ¡taravo kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, teismas privalėjo tokius atsakovės veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kuri labiausiai atitinka Apelianto A. Å . pateiktÄ atidalijimo variantÄ .

38. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas naudotis atsakovei E. M. patalpÄ - kambarį, inv. byloje pažymėtÄ ind. 1-5/34,71 m2, visiÅ¡kai nemotyvavo esminio dalyko, jog paskiriant minėtÄ patalpÄ naudotis atsakovei, ieÅ¡kovas neturės galimybės Å¡ildytis jam priskirtos naudotis patalpos, kadangi negalės prieiti prie krosnies, jam teks įsirengti atskirÄ Å¡ildymÄ ir kas kompensuos visa tai.

39. Tuo pačiu pažymėtina, kad paskiriant minėtÄ patalpÄ naudotis tik atsakovei, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrė aplinkybių, ar apeliantas A. Å . turės technines galimybės Å¡ildyti jam tenkančiÄ naudotis patalpÄ . Byloje atsakovės E. M. pateiktame naudojimosi gyvenamojo namo patalpų plane taip pat nenurodyta, kaip techniÅ¡kai bus iÅ¡spręstas Å¡alims tenkančių naudotis patalpų Å¡ildymo ir elektros naudojimo klausimas. Teismas paliko tarp bendraturčių neiÅ¡spręstÄ klausimÄ .

40. Pirmos instancijos teismas, paskirdamas atsakovei E. M. naudotis patalpa (kambariu), inventorinėje byloje pažymėtu ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40“, tuomet apeliantas neturės galimybės patekti į kitas bendro naudojimo patalpas.

41. Mano, kad apelianto pateiktame patikslintame ieškinyje šie klausimai buvo išspręsti pilnumoje, nepažeidžiant atsakovės E. M. interesų ir teisėtų lūkesčių.

42. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nustačius atsakovės pageidaujamÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , abi Å¡alys turės technines galimybes naudotis vandeniu bei elektros sistema, ir dėl to kiekvienai Å¡aliai tenkanti naudotis namo dalis galės bÅ«ti naudojama pagal paskirtį. IÅ¡ atsakovės pateikto naudojimosi nekilnojamuoju turto projekto nematyti, kurioje ginčo pastato vietoje yra vandentiekis ir nematyti, ar techniÅ¡kai yra įmanoma abiems Å¡alims naudotis vandentiekiu. Å ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nenurodė.

43. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ ir paskirdamas naudotis atsakovei E. M. žemės sklypu, plane pažymėtu ind. 3, kurio plotas – (duomenys neskelbtini)kv. m, visiÅ¡kai nepasisakė dėl Å¡iame sklype esančio elektros kabelio, kuris priklauso apeliantui (ieÅ¡kovui) A. Å ., nors apelianto ieÅ¡kinyje buvo nurodytas vienas pagrindinių argumentų, kodėl jis savo pasiÅ«lyme, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pageidauja naudotis ta dalimi žemės.

44. Teismui patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį liko neiÅ¡spręstas klausimas, kaip apeliantas (ieÅ¡kovas) A. Å . galės patekti prie kabelio jame atsiradus techniniams gedimams. Teismas turėjo iÅ¡spręsti šį klausimÄ , nustatant servitutÄ ar kabelio apsauginę zonÄ (uždraudžiant statyti laikinus ir kitokius statinius, arti ir sodinti medžius).

45. Teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia apelianto (ieÅ¡kovo) teisėtus lÅ«kesčius, nes jam paskirta žemės dalis yra mažesnės vertės ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai, o atsakovei tik vienas. Nors apelianto (ieÅ¡kovo) siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka leistų tiek apeliantui A. Å ., tiek ir atsakovei E. M. racionaliai naudoti paveldėtÄ Å¾emės sklypÄ ir jame esančius statinius taip, kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta konfliktų naudojantis paveldėtu turtu.

46. Apeliantas, atsidalindamas gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, nesiekė sau naudos, nes atsakovei prašė priteisti geresnę ir didesnę namo dalį, svirnÄ , bei klojimÄ , kurie yra vertingesni, nei A. Å . tenkanti namo dalis ir tvartas.

47. Teismas, tenkindamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Å«kinių pastatų atidalijimo, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes apeliantui priteisė sugriuvusius arba griÅ«vančius statinius (klojimÄ , lauko virtuvę, kurios natÅ«roje nėra ir Å¡ulinį, kuris užvirtęs).

48. Kilus ginčui tarp bendrasavininkų dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu, pirmenybė turi bÅ«ti teikiama atidalijimui, o Å¡iuo atveju pirmos instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikymo analogiÅ¡kose bylose, nes kelias pažymėtas S1 turi bÅ«ti nurodytas, kaip servitutinis, nes juo patenkama į sklypÄ , kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

49. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimo dalį, Å¡ios proceso teisės normos netaikė, jos taikymo sÄ lygų nenustatinėjo ir jų egzistavimo nekonstatavo, o taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį ir priteisė atsakovės E. M. naudai dideles iÅ¡laidas, nors ne dėl apelianto (ieÅ¡kovo) A. Å . netinkamo elgesio užsitęsė procesas.

50. PrieÅ¡ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, o priteistos visos iÅ¡laidos, net ir už kadastrinius matavimus, nors viso sklypo kadastrinius matavimus užsakė ir už matavimų atlikimÄ mokėjo vienas apeliantas (ieÅ¡kovas) A. Å ., nors pusė sumos turėjo sumokėti atsakovė-sklypo bendrasavininkė E. M., kadangi jos pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas buvo atliktas remiantis Å¡iais kadastriniais matavimais.

51. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu nurodo, kad neturi suinteresuotumo Å¡ioje byloje ir praÅ¡o priimti sprendimÄ vadovaujantis įstatymais.

52. A. E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gegužės 06 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-15-420/2019, dėl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo palikti nepakeistu ir apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovės E. M. naudai iÅ¡ apelianto A. Å . turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

53. Mano, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) A. Å . be teisinio pagrindimo teigia, jog teismo sprendimas pažeidžia jo teises į nuosavybės neliečiamumÄ . Teismas Å¡ioje byloje itin dėmesingai, stropiai, sÄ Å¾iningai aiÅ¡kinosi (netgi sklypo vietoje) ar yra įmanoma atidalinti nuosavybę, ar geriau nustatyti naudojimosi tvarkÄ . Teismas ten kur buvo įmanoma atidalinti nuosavybę (kiemo statinius), ten statinius atidalino, o ten kuri neįmanoma atidalinti (gyvenamasis namas ir žemė) – nustatė naudojimosi tvarkÄ . Toks ginčo iÅ¡sprendimas yra sÄ Å¾iningas ir teisėtas.

54. Teismo sprendimu atsakovei priskiriamas naudotis kambarys ind. 1-5 (34,71 kv.m.), o ieÅ¡kovui/apeliantui – kambarys ind. 1-3 (24,68 kv.m.). Visas kitas patalpas, tame tarpe ir priestatÄ ar tambÅ«rÄ , kuris pažymėtas ind. 1-1 (3,40 kv.m.) paliekama bendram naudojimui. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje pageidavo bÅ«tent minėtosios- rytinės namo pusės; nebuvo pareiÅ¡kęs pretenzijų į Å¡ildomÄ -vakarinę namo pusę. Byloje net nebuvo ginčo tarp Å¡alių, kad atsakovei atitektų kambarys ind. 1-5 (34,71 kv.m.), o ieÅ¡kovui/apeliantui – kambarys ind. 1-3 (24,68 kv.m.).

55. IeÅ¡kovas jau yra siekęs minėtÄ kambarį name, ind. 1-3 (24.68 kv.m.) vienaÅ¡aliÅ¡kai užsiimti, net neperspėjęs bendrasavininkės buvo įrengęs spynÄ ir užrakinęs minėtÄ kambarį su visais ten esančiais daiktais.

56. Ginčo namas yra senovinė vieno Å¡ildomo galo troba su viena duonkepe krosnimi virtuvėje ir pečiumi viename trobos gale. Tokiame name visa Å«kininko Å¡eima žiemÄ gyveno Å¡ildomoje trobos dalyje, o tik vasarÄ naudodavosi kamara (minėtu ind. 1-3 (24.68 kv.m.) kambariu). Å iuo atveju natÅ«ralu, kad atsakovė gyvendama jau daugiau nei 20 metų sodyboje iÅ¡tisus metus, prieÅ¡ tai ilgus metus slaugiusi Å¡iame name judviejų tėvus, prašė jai teismo skirti naudotis Å¡ildomÄ kambarį (su pečiumi) pagal nusistovėjusiÄ ilgametę tvarkÄ . IeÅ¡kovas į sodybÄ atvažiuoja tik vasaroti, nežiemoja ir jau daug metų apsistoja naujame pirties pastate.

57. Ieškovas pastaruosius 15 metų rūpindamasis tik naujuoju pastatu-pirtimi ir gerbūviu aplink jį, visiškai neinvestavo ir niekaip nesirūpino nykstančiais kitais ūkio statiniais, tame tarpe ir gyvenamuoju namu. Ieškovas iki 2016 metų pabaigos jokių pretenzijų atsakovei dėl naudojimosi namu ir kitais pastatais nereiškė.

58. Gyvenamasis namas nėra atidalintas, o jame tik nustatyta naudojimosi tvarka, kas įrodo, jog nuosavybės dalys į namÄ iÅ¡lieka nepakitusios - po ½ dalį, o naudojami kambariai netampa asmenine nuosavybe, todėl apelianto pretenzijos dėl neva mažesnės jam tenkančios namo dalies yra nepagrįstos teise ir nesudaro pagrindo apeliacijai.

59. Apeliantas A. Å . savo teises į nuosavybę niekaip nesiekė įgyvendinti geranoriÅ¡kai bandydamas susitarti, prieÅ¡ingai, pateikė raginimÄ iÅ¡sikraustyti, nors naudojimo tvarka buvo nenustatyta, dėl jos nesusitarta.

60. IeÅ¡kovas nepateikė jokių techninių ar teisinių galimybių vertinimo: kaip bÅ«tų galima pertvarkyti vienbutį namÄ Ä¯ tinkamÄ gyventi dvibutį. IeÅ¡kovas pateikė tik namo naudojimosi planÄ , be jokių techninių sÄ lygų, statybos reikalavimų atitikties, techninių sprendinių, be statybos projekto ir leidimo.

61. Atsakovė pateikė įrodymus, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiÅ¡kus turtinius vienetus nėra faktinės ir teisinės galimybės. Atsakovė remiasi faktine namo bÅ«kle ir eksperto iÅ¡vada, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiÅ¡kus turtinius vienetus neįmanoma. Namas yra vienbutis, kiekviena jo dalis turi savo paskirtį: rytinė neÅ¡ildoma dalis – kamara (plane indeksas 1-3) ir pirkaitė su rÅ«siu (indeksas 1-2) (naudojama produktų ir daiktų laikymui bei miegojimui Å¡iltuoju metų laiku). Pietinė – virtuvė (indeksas 1-6) ir bendras kambarys su krosnimi (indeksas 1-5) – gyvenama vieta. Nuosavybės dalis name padalinus natÅ«ra bÅ«tų bloginamos abiejų Å¡alių naudojimosi namu sÄ lygos.

62. IeÅ¡kovas siÅ«lo uzufrukto teise atsakovei naudotis rÅ«siu, tačiau neatsako į klausimÄ , kaip atsakovė galės juo naudotis, nes vienintelė įlipimo anga yra patalpoje 1-2, kuri ieÅ¡kovo plane atitenka jam pačiam. Atsakovės neiÅ¡vengiamas naudojimasis ja net neįvardijamas (ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nelieka bendro įėjimo, todėl kasdienis patekimas į rÅ«sį laikomam maistui pasiimti tampa apsunkintas arba neįmanomas).

63. Atsakovei rūsys yra beveik kasdien būtinas, jai pastoviai gyvenant bei ūkininkaujant. Jame laikomos bulvės ir kitos daržovės gyvuliams, sau. Esamos būklės namas yra senovinio tipo vieno galo troba, daugiau nei 100 metų amžiaus, kuriame tik dalis patalpų savo paskirtimi yra gyvenamos, tik viena patalpa šildoma, kurioje yra krosnis su dūmtraukiu. Kitos skirtos ūkio reikmėm ir sandėliavimui, kaip prieš 100 metų ir buvo įprasta šio krašto kaime.

64. Po žeme iš ežero gilumos per rūsio ir ind. 1-2/16,49 m2 patalpas (kad neužšaltų) į virtuvę yra atvestas vanduo. Elektros įvadas yra pietinėje namo sienoje - ir tai yra bendrosios namo konstrukcijos. Elektra išvedžiota į visas patalpas, taip pat ir į ieškovo kambarį ind. 1-3 (24.68 kv.m.).

65. Ieškovas iki 2016 metų pabaigos nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl atsakovės gyvenimo paveldėtame name, nei dėl žemės naudojimosi tvarkos. Atvirkščiai, daugybę metų tarpusavyje sutarta tvarka ir ribos galiojo ir nesikeičia nuo pat tėvų mirties. Tai patvirtina kasmet abiejų šalių deklaruojami šienaujamų bei kitų žemės naudmenų plotai (duomenys neskelbtini)seniūnijos žemėtvarkos skyriuje ir už juos gautos išmokos.

66. Nusistovėjusi žemės naudojimosi tvarka galiojo ilgus metus – nuo pat 2004 metų. Å i tvarka tenkino tiek apeliantÄ /ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovę. IeÅ¡kovas, 2016 metais įregistravęs ir padidinęs savo nekilnojamojo turto dalį bendroje žemėje, nusprendė pakeisti nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Tai ieÅ¡kovo pasirinkimas – ieÅ¡kovas nusprendė tÄ tvarkÄ pakeisti be bendraturčių interesų derinimo teismo keliu, todėl, atsakovės nuomone, yra teisinga, kad dokumentų rengimo iÅ¡laidos Å¡iam pasirinktam bÅ«dui įgyvendinti ir turėjo tekti bÅ«tent ieÅ¡kovui. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmiausia kadastriniai matavimai buvo reikalingi ieÅ¡kovui registruoti naujÄ jį nekilnojamÄ turto objektÄ -pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡iame sklype savo asmenine nuosavybe.

67. Elektros kabelio klausimas nėra ieÅ¡kinio dalykas. Teismas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad elektros kabelis yra kilnojamas objektas, be to pagal LR Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. XII-2683 (2016-10-18) 31 str. 10 sklypas lieka bendras, tik nustatyta naudojimosi tvarka, o minėtoji kabelio vieta pagal daugiametę faktinę nusistovėjusiÄ tvarkÄ tarp bendrasavininkų, yra Å¡ienaujama ir tvarkoma atsakovės. Galiojant Å¡iai nusistovėjusiai tvarkai, ieÅ¡kovas/apeliantas ir nusitiesė šį kabelį, nei derinęs, nei tardamasis su atsakove, tiesiai per daržus, nesivargindamas net kaip nors pažymėti jo tiesimo vietos (tai nevėlu padaryti ir dabar, pažymint nekasimo vietÄ ir gylį).

68. Reikalavimo užtikrinti patekimÄ prie kabelio nebuvo, be to, apsaugos zonÄ nustato įstatymai.

69. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia apelianto (ieÅ¡kovo) teisėtus lÅ«kesčius, nes jam paskirta žemės dalis yra mažesnės vertės ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai, o atsakovei tik vienas. Atsakovės plane dalių skaičius nesiskiria, taip pat ir jų pasiskirstymas. Tačiau ieÅ¡kovo planas neiÅ¡saugo ilgametės faktinio naudojimosi tvarkos, ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu siÅ«lomas žemės naudojimas beveik visiÅ¡kai iÅ¡stumia atsakovę iÅ¡ jos faktiÅ¡kai naudojamos dalies. IeÅ¡kovo siÅ«lyme nėra aiÅ¡kių atskirų naudojimosi dalių, privatumas iÅ¡saugomas tik ieÅ¡kovui pusiasalyje. IeÅ¡kovo žemės plano pasekmės iÅ¡ esmės kardinaliai pakeistų atsakovės gyvenimÄ , kas sukeltų didelius nepatogumus. Ji su visais savo Å«kyje laikomais gyvuliais ir paukščiais liktų be tvarto, be daržų.

70. Byloje nebuvo atlikti nešališki objektyvūs vertinimai ūkinių pastatų, todėl vienintelis objektyvus vertinimo kriterijus yra Valstybinio kadastro duomenys. Juose įvardyta, kad visi šios sodybos statiniai yra didesnio, nei 70%, nusidėvėjimo. O išvykstamojo posėdžio metu, jame dalyvaujant teismui bei šalims ir tretiesiems asmenims – Gražutės regioninio parko direkcijai bei Žemės tarnybos atstovams, akivaizdžiai buvo įsitikinta avarine visų pastatų būkle.

71. Papildomai atsakovė pateikė specialisto iÅ¡vadÄ â€“ statybos eksperto D. K. 2017-08-18 vertinimo aktÄ (1 t., b. l. 80-101), kuriame nurodoma, jog padalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du savarankiÅ¡kus turtinius vienetus nėra galimybės-tai grėstų jo iÅ¡likimui, kad namas yra sudėtingos avarinės bÅ«klės. Visiems teismo dalyviams abejonių nekilo, kad tokios bÅ«klės esami statiniai savaime vertės turi nedaug, jie dalinai tinkami naudoti Å«kio reikmėms pagal savo paskirtį. Visi pastatai reikalingi perstatyti, yra nerekonstruotini.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju didžiausiÄ vertę sudaro ne statinys, o jo vieta ir užstatymo plotas, nes sklypui galioja Saugomų teritorijų apribojimai, sklypas yra Gražutės regioninio parko apsaugos zonoje ir visi esami pastatai iÅ¡sidėstę pakrantės apsaugos zonoje. Todėl atsakovės nuomone, apelianto skundas dėl pastatų vertės yra niekuo nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

72. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.) 73. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobÅ«dis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

74. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir patenkintas iš dalies priešieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

75. Kasacinis teismas savo praktikoje suformavo kriterijus, taikytinus nustatant nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkÄ :

1) teisėtumo kriterijus – nustatoma naudojimosi tvarka turit bÅ«ti teisėta ir atitinkanti teisės aktuose numatytus reikalavimus, nepažeidžianti trečiųjų asmenų teisių, 2) adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje kriterijus – naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje;

3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus – siÅ«lomoje naudojimosi tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nei vieno bendraturčio teisės nustatant tvarkÄ nebus pažeistos ir kuo mažiau apribotos. Tvarka turi bÅ«ti tokia, kad kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms;

4) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi bÅ«ti stengiamasi kuo mažiau keisti nusistovėjusiÄ faktinę tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007 ir kt.).

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylÄ pateiktus įrodymus bei procesinius Å¡alių dokumentus, nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

77. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieÅ¡kinys atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Dėl gyvenamojo namo 78. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise, įgyta po motinos mirties 2003 metais, priklausančio gyvenamo namo naudojimosi tvarkÄ , priskirdamas Å¡alims naudojimui kambarius:

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame namo plane pažymėtas ind. 1-5/34,71 paskyrė E. M., ind. 1-3/24,68 – A. Å ., o visas kitas namo patalpas : priestatÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40; - virtuvę, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-6/13,14; sandėlį, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-2/16,49; koridorių, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. 1-4/7,81; taip pat rÅ«sį, inventorinėje byloje pažymėtÄ ind. R, ir palėpę paliko bendram Å¡alių naudojimui.

79. Apelianto teigimu, pagal Å¡iÄ tvarkÄ jis neturės galimybės patekti į tris bendro naudojimo patalpas, nes patalpa, pažymėta ind.1-1/3,40, kuriÄ teismas nurodė, kaip priestatÄ , nors byloje Å¡i patalpa nurodyta kaip tambÅ«ras, paskirta atsakovei, be to, teismas neteisingai nurodė kitų patalpų pavadinimus.

80. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, patalpa 1-1 vienur įvardinta kaip priestatas, kitur – kaip tambÅ«ras. Pirmosios instancijos teismas patalpÄ , pažymėtÄ ind. 1-1/3,40 nurodė kaip priestatÄ , o ne kaip tambÅ«rÄ , tačiau tai nekeičia teismo nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nes paties žodžio tambÅ«ras (pranc. tambour) viena iÅ¡ reikÅ¡mių yra priestatas (www.lietuviukalboszodynas.lt), be to, iÅ¡ patalpų numeracijos, nurodyto ploto, galima aiÅ¡kiai suprasti, kokios patalpos buvo paskirtos Å¡alims naudotis bendrai.

81. Kaip nurodyta ankščiau, visos patalpos, iÅ¡skyrus kambarius, pažymėtus ind. 1-5 ir 1-3, paskirtos bendram Å¡alių naudojimui. Todėl apelianto argumentai, kad jis neturės galimybės per priestatÄ (tambÅ«rÄ ) patekti į bendro naudojimo patalpas, nes teismas Å¡iÄ patalpÄ paskyrė atsakovei, visai nepagrįsti.

82. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patalpÄ ind. 1-5(kambarį) paskyrė atsakovei, nes ginčo namas yra vienbutis, kambarys(1-5) vienintelė patalpa, kaip nurodė ir pats ieÅ¡kovas, yra Å¡ildoma, joje stovi pečius, atsakovė Å¡iame name jau daug metų gyvena nuolatos, atsakovas į sodybÄ atvyksta tik poilsiauti, todėl jai Å¡ildoma gyvenamoji patalpa reikalingesnė užtikrinti gyvenant nuolatinai. Be to, Å¡ia gyvenama patalpa atsakovė naudojasi daugelį metų.

83. Pirmosios instancijos teisme ginčo tarp Å¡alių dėl gyvenamųjų patalpų-kambarių skyrimo iÅ¡ esmės nebuvo. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl namo atidalinimo, atsakovei naudotis paskirtÄ patalpÄ -kambarį, ind. 1-5, taip pat prašė skirti atsakovei, taigi teikdamas savo siÅ«lymÄ nemanė, kad atsakovei paskyrus Å¡iÄ patalpÄ , bÅ«tų pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Kai teismas nustatė naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės projektÄ , toks siÅ«lymas jau tapo ieÅ¡kovui nebetinkamu.

84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

85. Nagrinėjamu atveju atsakovei paskirta Å¡iek tiek didesnė, nei turima pagal idealiÄ sias dalis, patalpa, tačiau tai padaryta dėl objektyvių priežasčių, nes kitos gyvenamojo namo patalpos, kuriose yra namo įranga ar iÅ¡ kurių patenkama į kitas patalpas, yra paskirtos bendram naudojimui, nes tai užtikrina Å¡alims galimybę be kliūčių naudotis gyvenamuoju namu ir jame esančia įranga. Gyvenamosios patalpos, kurios skirtos naudotis atskirai ieÅ¡kovui ir atsakovei yra izoliuotos, ir jomis naudojantis atskirai nebus pažeidžiamos Å¡alių teisės, padės iÅ¡vengti konfliktų, tuo pačiu ir neatsiras techninių kliūčių pasinaudoti bendra įranga.

86. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo sprendimu pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Å alims nepavykus gražiuoju susitarti, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, kreipdamiesi į teismÄ buvo priversti įgyvendinti savo kaip bendrasavininkų teises. Byloje nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų trukdžiusi ieÅ¡kovui naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe, atvirkščiai, ieÅ¡kovas gavo sutikimÄ ir bendrame sklype pasistatė naujÄ pirtį, įteisino savo nuosavybės teises į jÄ . AiÅ¡ku tai, kad Å¡alys, bÅ«dami bendraturčiai nuo 2003 m., tik paskutiniu metu susipyko, kai ieÅ¡kovas, pasistatęs pirtį tik sau, neleido atsakovei perstatyti svirno, pradėjo nebesutarti, nebesugebėjo pasiekti bendro sutarimo.

87. Susipyko iÅ¡ esmės ne tik dėl naudojimosi tvarkos, o dėl buvusio ankstesnio elgesio naudojantis bendra nuosavybe, ėmė vienas kitÄ kaltinti teisių suvaržymu. Tačiau abu yra garbaus amžiaus, ligoti, fiziÅ¡kai sunku jiems daryti po dalinimo kokius tai namo pertvarkymus, namo nusidėvėjimo laipsnis objektyviai neleidžia patalpų tinkamai perplanuoti, iÅ¡orėje įrenginėti naujas konstrukcijas(laiptus). PerplanavimÄ turi lydėti namo rekonstrukcija, o to daryti tik vienoje namo dalyje irgi nėra techninės galimybės..

88. Kaip minėta ankščiau, sprendimu nustatyta, kad šalys, išskyrus kambarius 1-3 ir 1-5, visomis patalpomis gali naudotis bendrai, abi šalys į bendro naudojimosi patalpas gali ir galės patekti be jokių apribojimų, todėl apelianto teiginiai, kad yra pažeistas socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, yra laikomi daugiau deklaratyviais. Bendro naudojimo patalpos, išskyrus virtuvę, iš esmės yra naudojamos tik pateikimui į kitas namo patalpas.

89. Ieškovo ieškinį dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad toks atidalinimas yra galimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Ieškovo pateiktame UAB „Romas ir Virgis“ projekte yra numatytas ne namo atidalinimas į du butus, o namo patalpų padalijimo projektas, kuris parengtas net neapžiūrėjus namo, neįvertinus, kad 1918 m. statytas 100,23 kv. m. naudingo ploto, iš kurio 59,39 kv.m. gyvenamojo ploto, nusidėvėjęs 70 procentų( 2000 m. duomenimis), taigi namas yra avarinės būklės, o dėl jo perplanavimų nėra pateiktas techninis projektas, todėl pasiūlymo projektas negali būti pripažįstamas tinkamu.

90. Apeliantas teigia, kad jis neturės galimybės Å¡ildytis jam paskirtos patalpos, tačiau kaip nurodyta ankščiau, jis Å¡iame name nuolat negyvena, atvyksta į sodybÄ tik poilsiauti, be to, vietoj senos pirties yra pasistatęs tik sau naujÄ pirtį, kurioje ir apsigyvena, jÄ Ä¯registravęs savo vardu, gavus atsakovės sutikimÄ . Name tik dvi Å¡ildomos patalpos, jų dalinti ir paskirti abiems nėra fizinės galimybės.

91. Atsakovė savo atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį yra nurodžiusi, kad į virtuvę, t.y. į patalpÄ ind. 1-6, (13,14 kv.m.) yra atvestas vanduo. Å i patalpa yra bendro naudojimo, ieÅ¡kovas po teismo sprendimo priėmimo turės galimybę ja naudotis. Elektros įvadas yra pietinėje namo sienoje. Elektra iÅ¡vedžiota į visas patalpas, taip pat ir į ieÅ¡kovui skirtÄ patalpÄ ind. 1-3,24,68, taigi ieÅ¡kovui bus užtikrintas ir elektros tiekimas. IeÅ¡kovas Å¡ių nurodytų aplinkybių neginčijo, taigi jo teisės nėra pažeistos Å¡iuo atžvilgiu.

92. Be to, ieÅ¡kovas dublike yra nurodęs, kad jis galėtų įsirengti atskirÄ Å¡ildymÄ ir elektros sistemÄ . Atsakovas pagal nustatytÄ namo naudojimo tvarkÄ Å¡iai dienai gali naudotis bendra elektros ir vandentiekio sistema, esant norui, gali įsirengti ir atskiras sistemas savo kambariui, o už bendro naudojimo patalpų apÅ¡vietimÄ reikė mokėti abiems savininkams proporcingai naudotam laikui. Bet kokiu atveju Å¡iai dienai, nustačius ginčijamÄ naudojimo tvarkÄ , elektros ir vandens tiekimas abiems bendraturčiams yra užtikrintas.

93. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovas savo apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidalyti namÄ pagal paruoÅ¡tÄ namo atidalijimo projektÄ ir nustatydamas naudojimo namu tvarkÄ , pažeidė prioritetinį atidalinimo principÄ .

94. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija pagal nustatytas bylos aplinkybes neturi pagrindo sutikti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimo bendru turtu tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (natÅ«ra) variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Tačiau aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Å i taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra iÅ¡laikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

95. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ , yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, bÅ«tent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

96. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, atsižvelgęs į Å¡alių bendro namo pagrindinę naudojimo paskirtį (gyvenamoji), sprendžia, kad ieÅ¡kovas, kuriam tenka procesinė pareiga pagrįsti savo siÅ«lomo atidalijimo varianto priimtinumÄ ir tinkamumÄ neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės atidalinti vieno buto 2018 m. statytÄ gyvenamÄ jį namÄ taip, kad jam nebÅ«tų padaryta esminė žala.

97. Todėl, atsižvelgęs į namo vertę, jo fizinį stovį ir į tai, kad ieÅ¡kovas name nuolat negyvena ir juo naudojasi periodiÅ¡kai, be to, turi ginčo žemės sklype pasistatęs naujÄ pirtį, pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kuriÄ teismas padarė lygindamas ieÅ¡kovo atidalinimo ir atsakovės naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, jog atidalyti namÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ nagrinėjamu atveju nėra fizinės galimybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant atsakovės, kaip bendraturčio, teisių ir teisėtų interesų, pagrįsta.

Šiai dienai atsakovės gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo kriterijus (CK 4.75, 4.81 str.). Dėl žemės sklypo 98. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai paskyrė atsakovei naudotis žemės sklypu plane pažymėtu Nr. 3, kurio plotas (duomenys neskelbtini)kv.m, bet nepasisakė dėl elektros kabelio, kuris priklauso apeliantui bei nepagrįstai nenustatė servituto ar kabelio apsauginės zonos bei neužtikrino ieškovo patekimo prie kabelio jame atsiradus techniniams gedimams.

99. Nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo tvarka, į kuriÄ bei į kitus kriterijus atsižvelgęs, pirmosios instancijos teismas patvirtino naudojimo žemės sklypu tvarkÄ . Atsakovas per sklypÄ nusitiesė elektros kabelį, kuris po padalinimo yra atsakovei paskirtame žemės sklypo plote. 100. Pagal įstatymÄ požeminių kabelių linijos apsaugos zona – iÅ¡ilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vienÄ metrÄ Ä¯ abi puses nuo Å¡ios linijos, vanduo virÅ¡ jos ir žemė po Å¡ia juosta.

Apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamÄ elektros tinklų apsaugÄ ir saugų jų eksploatavimÄ , kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos (elektros tinklų apsaugos taisyklės), kuriose yra numatyti draudžiami atlikti darbai (Elektros energetikos įstatymas, Elektros tinklų apsaugos taisyklės). Taigi servituto Å¡iuo atveju nereikalinga nustatinėti CK 4.124 str. 1 d., 4.123 str.) , o apsaugos zona nustatyta įstatymu. 101.

Apeliantas teigia, kad teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka pažeidžia apelianto (ieÅ¡kovo) teisėtus lÅ«kesčius, nes jam paskirta žemės dalis yra mažesnės vertės ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai. 102. Pagal pateiktÄ apelianto planÄ ginčo sklypas jame dalinamas į 3 dalis, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovui taip pat tenka dvi lauko keliu viena su kita susisiekiančios dalys, taigi be sklypo suskaidymo vargiai ar galima nustatyti naudojimo tvarka pagal tenkančias dalis ir sklypo konfigÅ«racijÄ .

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad viena ar kita žemės sklypo dalis yra vertingesnė ar geresnė, todėl ieÅ¡kovo teiginiai apie jam tekusiÄ prastesnę žemės sklypo dalį, iÅ¡skyrus neužaugusiÄ ežero pakrantę, nepagrįsti. Palikus teismo nustatytÄ naudojimo tvarkÄ , yra užtikrintas abiejų bendrasavininkų patekimas prie ežero pakrantės, į maudynių vietÄ . Å i vertingesnė sklypo dalis, į kuriÄ pretenduoja abu bendraturčiai, turi bÅ«ti naudojama abiejų savininkų lygiomis dalimis.

Dėl kitų statinių 103. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ , atsakovui priteisdamas sugriuvusius ar griÅ«nančius statinius (klojimÄ , lauko virtuvę, kurios natÅ«roje nėra, užvirtusį Å¡ulinį). Tačiau sodybos visi statiniai yra nusidėvėję, ieÅ¡kovas pats tai nurodė savo ieÅ¡kinyje, pripažindamas, kad sugriuvo lauko virtuvė, baigia griÅ«ti pirtis ir kiti visi pastatai avarinės bÅ«klės. Ä®vertinus tai, ir kad atsakovė laiko gyvulius, tam jai reikalingas tvartas ir svirnas, teismas padalijo kitus sodybai priklausančius statinius.

PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas, atsakovė neturi pirties, todėl jai paskirta pirtis. 104. Å alims atidalinti sodybos statiniai-namo priklausiniai stovi kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl toks atidalinimas pripažįstamas racionaliu ir mažinančiu konfliktus tarp Å¡alių. Kadangi Å¡alys nepateikė kitos, nei Nekilnojamojo kadastro pastatų vertės, kuria vadovaujantis nustatyta, kad ieÅ¡kovui atlikus pastatų atidalinimÄ atiteko pastatų, kurių viso plotas yra 115,36 kv.m, vertė - 361 Eur, o atsakovei - 97,23 kv.m/436 Eur, ieÅ¡kovo argumentai dėl lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo laikomi nepagrįstais.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 105. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu ir mano, kad teismas turėjo įvertinti priežastis,(kaltina atsakovę netinkamu elgesiu) dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. 106. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). 107.

Byloje nustatyta, kad Å¡alys, t.y. bendraturčiai, nesutardami tarpusavyje dėl bendrosios nuosavybės valdymo, kreipėsi į teismÄ , teisminis procesas užsitęsė, nes buvo teikiami įvairÅ«s procesiniai dokumentai – teikiamas patikslintas ieÅ¡kinys, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė teismui teikė įvairius atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, atlikinėjo kadastrinius matavimus, taigi aktyviai dalyvavo procese bei gynė savo teises, teikdami raÅ¡ytinius įrodymus. 108. Byloje nėra nustatytas nei vienos iÅ¡ Å¡alių netinkamas procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, todėl teismui patenkinus atsakovės reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. 109.

Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 110. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančio dokumento, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019-05-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Margarita Dzelzienė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė