Appeal dismissed; court upheld first-instance rejection of co-ownership partition claim due to lack of procedural misconduct.
Legislator summary
AI generatedThe Panevėžys District Court dismissed the appellant's appeal against the first-instance judgment rejecting the co-owner's request to partition shared property. The appellant argued that the lower court failed to assess procedural misconduct by the respondent regarding litigation costs, citing specific behavioral issues. The appellate court found no evidence of improper conduct by either party and ruled that the first-instance court correctly applied the standard cost allocation rules.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 93 para. 1; Art. 3 para. 1: The court may deviate from standard litigation cost allocation rules only upon finding improper procedural conduct by a party; absent such misconduct, costs are borne by the losing party according to statutory norms.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-541-280/2019 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00566-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 2.4.2.9.1; (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsÄjo 19 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos LaimutÄs SankauskaitÄs, kolegijos teisÄjų Margaritos DzelzienÄs, BirutÄs ValiulienÄs, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo A.
Å . apeliacinį skundÄ dÄl Utenos apylinkÄs teismo Zarasų rÅ«mų 2019-05-06 sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-15-420-2019 pagal ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atsakovei E. M., tretieji asmenys (duomenys neskelbtini)regioninių parkų direkcija ir NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministerijos, dÄl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dÄl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, gyvenamojo namo ir žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä:
I.GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas A. Å . patikslintu ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomo nekilnojamojo turto pagal jo pateiktÄ planÄ ; tai padarius praÅ¡Ä Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ Ä¯sirengti patekimus į jiems skirtas patalpas; nustatyti (duomenys neskelbtini)žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarkÄ pagal A. B. tyrinÄjimų įmonÄs 2017-05-09 parengtÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. NurodÄ, kad ieÅ¡kovas A. Å . kartu su atsakove E. M. 2003 m. paveldÄjo po ½ dalį žemÄs sklypo su statiniais. AtsakovÄ trukdo ieÅ¡kovui naudotis ir valdyti jam priklausanÄiÄ paveldÄto turto dalį, neleidžia nekliudomai naudotis gyvenamuoju namu, todÄl praÅ¡o teismo jo dalį atidalyti.
3. AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä nustatyti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimo tvarkÄ pagal jos pasiÅ«lymÄ ; nustatyti žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarkÄ pagal A. B. tyrinÄjimų įmonÄs 2018-11-08 parengtÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ atsakovÄs nurodyta tvarka; nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemÄs bendrasavininkas be kito žemÄs bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esanÄius ant jo naudojamos žemÄs dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiÅ«ra ir be kito žemÄs bendrasavininko atskiro sutikimo; praÅ¡Ä priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Utenos apylinkÄs teismo Zarasų rÅ«mai 2019-05-06 sprendimu ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atmetÄ, o atsakovÄs E. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nustatÄ (duomenys neskelbtini)žemÄs sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini)., naudojimo tarp savininkų tvarkÄ pagal atsakovÄs pateiktÄ A. B. tyrinÄjimų įmonÄs 2018-11-08 parengtÄ Å¾emÄs sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planÄ : ieÅ¡kovui A.
Å . paskyrÄ naudotis žemÄs sklypais, plane pažymÄtais ind. 1, kurio plotas 14732 kv. m, ir ind. 4, kurio plotas â 53644 kv. m; atsakovei E. M. teismas paskyrÄ naudotis žemÄs sklypu, plane pažymÄtu ind. 3, kurio plotas â (duomenys neskelbtini)kv. m; žemÄs sklypÄ aplink gyvenamÄ jį namÄ ir po juo, plane pažymÄtÄ ind. 2, kurio bendras plotas 1838 kv. m, ir per žemÄs sklypÄ nuo bendro naudojimo kelio einantį lauko keliÄ , kurio paskirtis privažiuoti prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų, Å¡alių planuose pavadintÄ âlauko keliasâ, paskyrÄ bendram ieÅ¡kovo ir atsakovÄs naudojimui.
5. Teismas nustatÄ tokiÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ : ieÅ¡kovui A. Å . paskyrÄ naudotis patalpÄ (kambarį), inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-3/24.68; atsakovei E. M. paskyrÄ naudotis patalpÄ (kambarį), inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40, koridorių, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-6/13,14, kambarį, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-2/16.49, koridorių, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-4/7,81, taip pat rÅ«sį, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. R, ir palÄpÄ paliko bendram naudojimui.
6. Teismas atidalino bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ -namo priklausinius sekanÄia tvarka: ieÅ¡kovui A. Å . asmeninÄn nuosavybÄn priteisÄ klojimÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄtÄ plane Nr. 2Ilm, kurio vidutinÄ rinkos vertÄ â 341 Eur, Å«kio pastatÄ (lauko virtuvÄ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄtÄ plane Nr. 6I1ž, kurio vidutinÄ rinkos vertÄ â 20 Eur, kiemo statinį (Å¡ulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); teismas atsakovei E. M. asmeninÄn nuosavybÄn priteisÄ svirnÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄtÄ plane Nr. 3Ilm, kurio vidutinÄ rinkos vertÄ â 106 Eur, pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄtÄ plane Nr. 4Ilm, kurios vidutinÄ rinkos vertÄ â 65 Eur, Å«kio pastatÄ (tvartÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymÄtÄ plane Nr. 5Ilm, kurio vidutinÄ rinkos vertÄ â 265 Eur, kiemo statinį (lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ.
7. Teismas priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Å . 4976 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų atsakovei E. M. bei 32,31 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų į valstybÄs biudžetÄ .
8. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas A. Å . ir atsakovÄ E. M. po motinos mirties pagal paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldÄjo šį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini)žemÄs sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1918 m., pažymÄtÄ plane Nr. 1A1/m; gyvenamojo namo priklausinius: klojimÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1918 m., plane pažymÄtÄ Nr. 2I1/m; svirnÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1918 m., plane pažymÄtÄ Nr. 3I1/m; pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1918 m., plane pažymÄtÄ Nr. 4I1/m;
Å«kio pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1920 m., plane pažymÄtÄ Nr. 5I1/m; Å«kio pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytÄ 1970 m., plane pažymÄtÄ Nr. 6I1/m; kiemo statinius (lauko tualetÄ v, Å¡ulinį k), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus 1920 m. (toliau â ginÄo turtas)(1 t., b. l. 16-42).
9. Å alims priklausantis žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonÄ (1 t., b. l. 37-42).
10. IeÅ¡kovui 2019-11-04 įregistruotos nuosavybÄs teisÄs į pastatÄ â pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradÄtÄ statyti 2003 m., baigtumo proc. 98 procentai, priklausantį žemÄs sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-42).
11. Teismas konstatavo, kad Å¡alys nesutaria dÄl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais ir siekia atidalinti namų valdÄ , susidedanÄiÄ iÅ¡ gyvenamojo namo, klojimo, svirno, pirties, dviejų Å«kinių pastatų ir kiemo statinių (Å¡ulinio, lauko tualeto).
12. Å alių paveldÄtas turtas â gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo statyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas skirtas gyventi Å¡eimai, o Å«kio pastatai ir kiti priklausiniai â tenkinti kitus Å¡eimos Å«kio poreikius. Bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje gyvena atsakovÄ, kuri Å«kininkauja ir naudojasi Å«kiniais pastatais, viename jų laiko gyvulius.
13. IeÅ¡kovas ir atsakovÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemÄs sklypÄ paveldÄjo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Å alims bendrosios nuosavybÄs teise priklausantis (duomenys neskelbtini)ploto žemÄs sklypas su statiniais yra (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonÄ . DÄl to sklypui yra taikomi Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos specialiosios žemÄs naudojimo sÄ lygos ir apribojimai (XXXIV skyrius) bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.
14. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose privaÄios nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnÄ kaip 7 hektarai. IÅ¡skirtinių atvejų, iÅ¡vardintų tame paÄiame straipsnyje, nagrinÄjamojoje byloje nÄra. Atsižvelgdamas į Å¡alių valdomo žemÄs sklypo plotÄ bei esant virÅ¡ nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad žemÄs sklypo atidalijimas yra negalimas, todÄl nustatÄ tik naudojimosi juo tvarkÄ pagal atsakovÄs pasiÅ«lymo projektÄ .
DÄl namo 15. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas pateikÄ UAB âRomas ir Virgisâ parengtÄ ne namo atidalinimo į du butus projektÄ , o tik namo patalpų dalijimo pasiÅ«lymo projektÄ , sudarytÄ pagal paties ieÅ¡kovo pageidavimus. Å iame pasiÅ«lymo projekte tik schematiÅ¡kai nubraižytas patalpų atsidalijimo variantas pagal ieÅ¡kovo norus. Gyvenamasis namas nebuvo apžiÅ«rÄtas, nÄra jokio galimo atsidalijimo techninio įvertinimo ir pagrindimo, nÄra net jokios iÅ¡vados apie galimybÄ padalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du savarankiÅ¡kus turtinius vienetus.
Teismas nurodÄ, kad atsakovÄs pateiktame vertinimo akte, apžiÅ«rÄjus namÄ ir kiekvienÄ jo patalpÄ , įvertinta namo pagrindinių ir bendrų konstrukcijų iÅ¡dÄstymas ir bÅ«klÄ, teisÄs aktų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų) reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi vykdant namo rekonstrukcijÄ . Šį vertinimo aktÄ suraÅ¡Ä statybos inžinerijos mokslo daktaras statybos ekspertas D. K., įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , turintis teisÄ eiti Statinio projekto ekspertizÄs dalies vadovo ir ypatingo statinio dalinÄs ekspertizÄs vadovo pareigas.
16. IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, kad jis yra parengÄs projektÄ gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal statybinius techninius reikalavimus, kad jis yra gavÄs ar gaus atitinkamus sutikimus ir leidimus bei kad atskirų įlipimų į palÄpÄ iÅ¡ lauko įrengimas yra apskritai techniÅ¡kai galimas, tuo labiau, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomoje atsakovei įrengti įlipimo į palÄpÄ vietoje yra elektros įvadas (vertinimo akto 1, 4 lapai), kad įlipimai gali bÅ«ti įrengiami minimaliomis sÄ naudomis ir be jokios žalos namo laikanÄiosioms konstrukcijoms, savo teiginiams pagrįsti nepateikÄ jokių paskaiÄiavimų ar sÄ matų.
17. IeÅ¡kovo atidalinimo plane numatyta panaikinti įÄjimo duris iÅ¡ koridoriaus 1-6, kuris pagal jo pasiÅ«lymÄ atitenka atsakovei, ir į patalpÄ 1-2, atitenkanÄiÄ ieÅ¡kovui, kurioje yra įlipimas į rÅ«sį (3 t., b. l. 37). IÅ¡ to neaiÅ¡ku, kaip atsakovÄ pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ galÄtų pasinaudoti uzufrukto teise ir patekti į rÅ«sį.
18. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas laikÄ, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad bendrÄ Å¡alių gyvenamÄ jį namÄ galima atidalinti CK 4.80 straipsnyje numatyta tvarka natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirÄiai. DÄl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos 19. Teismas, vadovaudamasi ankÅ¡Äiau nurodytais motyvais, sprendÄ, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ tikslinga nustatyti pagal atsakovÄs pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , t. y. ieÅ¡kovui paskirti naudoti patalpÄ (kambarį), inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-3/24.68, atsakovei paskirti naudoti patalpÄ (kambarį), inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40; koridorių, pažymÄtÄ ind. 1-6/13,14; kambarį, pažymÄtÄ ind. 1-2/16.49; koridorių, pažymÄtÄ ind. 1-4/7,81; taip pat rÅ«sį, pažymÄtÄ ind.
R ir palÄpÄ palikti bendram naudojimui. Priestatas, koridorius 1-6/13,14 ir kambarys 1-2/16.49 paliekami bendram naudojimui, kad abi Å¡alys galÄtų patekti į vienintelį rÅ«sį, į kurį įÄjimas įrengtas iÅ¡ kambario 1-2/16.49, o koridorius 1-4/7,81 paliekamas bendram naudojimui, kad abi Å¡alys galÄtų patekti į palÄpÄ. DÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos 20. Teismas pažymÄjo, kad ir ieÅ¡kovas ir atsakovÄ pasiÅ«lÄ tokiÄ naudojimosi ginÄo žemÄs sklypu tvarkÄ , kad abiem Å¡alims paskiriami jų idealiÄ sias dalis atitinkantys žemÄs sklypo plotai.
TaÄiau teismui nustaÄius aukÅ¡Äiau nurodytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , naudojimosi žemÄs sklypu tvarka negali bÅ«ti nustatyta pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ variantÄ , t. y. pagal A. B. tyrinÄjimų įmonÄs 2017-05-09 parengtÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (1 t., b. l. 14-15).
21. Teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog Å¡alių paveldÄtas žemÄs sklypas yra Saugomoje teritorijoje â (duomenys neskelbtini)regioninių parkų teritorijoje ir patenka į valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonÄ , žemÄs sklypo naudojimui yra taikomi papildomi apribojimai. Tarp, Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimu Nr. 343, 136.7 punktas nustato, jog pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemÄs kasybos bei rekreacijos infrastruktÅ«ros įrengimo darbus be nustatytÄ ja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi bÅ«ti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali bÅ«ti vykdomi tik turint leidimÄ , iÅ¡duotÄ Ä¯galiotos statybos priežiÅ«ros tarnybos.
22. Pagal ieÅ¡kovo variantÄ bÅ«tų galima nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ tik tuo atveju, jei bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas atidalinti gyvenamÄ jį namÄ ar nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ pagal jo pasiÅ«lytÄ , UAB âRomas ir Virgisâ 2018-08 parengtÄ , gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus pasiÅ«lymo projektÄ . Tokiu atveju bÅ«tų galima ir net tikslinga nustatyti, kad ieÅ¡kovui ir atsakovei skirtinos naudotis žemÄs sklypo dalys bÅ«tų po jiems atitenkanÄiomis gyvenamojo namo patalpomis.
Teismui nusprendus nustatyti aukÅ¡Äiau nurodytÄ naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , kuomet ir ieÅ¡kovui ir atsakovei skiriama naudotis tik po vienÄ kambarį, o visomis kitomis patalpomis, t. y. beveik visu namu, Å¡alys galÄs naudotis bendrai, tikslinga skirti bendro naudojimo žemÄ po ir aplink gyvenamÄ jį namÄ . PrieÅ¡ingu atveju Å¡alims bÅ«tų apsunkintos galimybÄ patekti į bendro naudojimo patalpas, taip pat prižiÅ«rÄti ir iÅ¡laikyti gyvenamÄ jį namÄ .
23. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad namų valdoje nuolat gyvena tik atsakovÄ, kuri Å«kininkauja, sodina daržus ir laiko gyvulius. Tarp Å¡alių per 15 metų susiklostÄ tam tikra naudojimosi žemÄs sklypu tvarka. Å alys nepateikÄ jokių įstatymo leistinų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų, kuri žemÄs sklypo dalis yra geresnÄ ar vertingesnÄ. IeÅ¡kovas nepaneigÄ atsakovÄs teiginio, kad jis pats savo valia pasirinko atokiausiÄ , ramiausiÄ , labiausiai atitolusiÄ nuo kitų pastatų sodybos dalį â vandens apsuptÄ pusiasalį, kur pasistatÄ naujÄ pirtį.
PažymÄtina, kad abi Å¡alys Å¡iuo metu yra įsirengusios du lieptus ir dvi maudymosi vietas, todÄl sÄ Å¾ininga nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kad abi Å¡alys iÅ¡saugotų po vienÄ lieptÄ ir po vienÄ maudynÄs vietÄ . Tuo tarpu, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi žemÄs sklypu planÄ abi maudymosi vietos su lieptais atitektų ieÅ¡kovui. Kartu pastebÄtina, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi žemÄs sklypu planÄ jam atitektų ir pirtis, plane pažymÄta ind. 4I1/m, nors jis jau turi pasistatÄs naujÄ pirtį.
24. DÄl nurodytų motyvų teismas laikÄ, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas naudojimosi žemÄs sklypu projektas negali bÅ«ti pripažintas tinkamu, užtikrinanÄiu Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , ir naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ tikslinga nustatyti pagal atsakovÄs pateiktÄ A. B. tyrinÄjimų įmonÄs 2018-11-08 parengtÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ (2 t., b. l. 122-125), kuris yra racionalesnis, labiau atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. DÄl kitų pastatų (priklausinių) atidalijimo 25.
Teismui nusprendus nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovÄs pateiktÄ A. B. tyrinÄjimų įmonÄs 2018-11-08 parengtÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , Å¡alims priteisÄ priklausinius, kurie patenka į joms tenkanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį. DÄl servitutų nustatymo 26. IeÅ¡kovas praÅ¡Ä nustatyti kelio servitutus pagal A. B. tyrinÄjimų įmonÄs 2018-01-26 parengtÄ planÄ (2 t., b. l. 9-10), ir pažymÄtus: ind. S1 â kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonÄmis, naudotis pÄsÄiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas â 994 kv. m; ind.
S2 â kelio servitutas su teise naudotis pÄsÄiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurio plotas â 10297 kv. m; ind. S3 â kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonÄmis, naudotis pÄsÄiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), kurio plotas â 1279 kv. m. Savo reikalavimo ieÅ¡kovas nepagrindÄ ir nemotyvavo.
27. NagrinÄjamojoje byloje, teismas sprendÄ, kad Å¡alys siekia nustatyti tik naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , nes žemÄs sklypas negali bÅ«ti atidalintas į du atskirus turtinius vienetus, ir teismas tokį reikalavimÄ tenkino. NustaÄius naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ nuosavybÄs teisÄ nesikeiÄia, abu bendraturÄiai â ir ieÅ¡kovas, ir atsakovÄ â lieka žemÄs sklypo savininkai. Esant tokioms aplinkybÄms sprendÄ, kad nÄra teisinio pagrindo servitutų nustatymui, todÄl šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetÄ.
DÄl kitų ieÅ¡kovo reikalavimų 28. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimai įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. Å . savo lÄÅ¡omis įsirengti pastogÄje pertvarÄ per 12 mÄn. skaiÄiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, pagal UAB âRomas ir Virgisâ parengtÄ pastogÄs pasidalijimo planÄ ; įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. Å . savo lÄÅ¡omis užsandarinti patekimÄ Ä¯ palÄpÄ iÅ¡ patalpos, plane pažymÄtos ind. 1-4 ir įsirengti įÄjimÄ Ä¯ jam tenkanÄiÄ palÄpÄs dalį, plane pažymÄtÄ ind.
P-1/42,35 kv. m., per 12 mÄn. skaiÄiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos; įpareigoti ieÅ¡kovÄ A. Å . įsirengti atskirÄ elektros apskaitÄ jam atitenkanÄioje namo dalyje be atsakovÄs E. M. sutikimo per 6 mÄn. nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos; nustatyti uzufrukto teisÄ atsakovei E. M. naudotis iki gyvos galvos rÅ«sio dalimi į kurį patenkama iÅ¡ patalpos, plane pažymÄtos ind. 1-2 (sandÄliukas). (Å¡ios patalpos atitenka ieÅ¡kovui A. Å .); įpareigoti atsakovÄ E. M. savo lÄÅ¡omis įsirengti patekimÄ Ä¯ jai tenkanÄiÄ palÄpÄs dalį, plane pažymÄtÄ ind.
P-2/63,12 kv. m. per 12 mÄn. skaiÄiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, yra iÅ¡vestiniai ir galÄtų bÅ«ti tenkinami tik tuo atveju, jei bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas atidalinti gyvenamÄ jį namÄ . Teismui nusprendus atmesti šį reikalavimÄ , atmetÄ ir iÅ¡vestinius reikalavimus. DÄl atsakovÄs papildomo reikalavimo 29. AtsakovÄs reikalavimas nustatyti, kad kiekvienas statinių savininkas ir naudojamos žemÄs bendrasavininkas be kito žemÄs bendrasavininko atskiro sutikimo savo statinius, esanÄius ant jo naudojamos žemÄs dalies naudos, valdys ir eksploatuos savo nuožiÅ«ra ir be kito žemÄs bendrasavininko atskiro sutikimo.Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs pasibaigia bendraturÄio su kitais bendraturÄiais turima bendroji dalinÄ nuosavybÄ, o atsidalijÄs bendraturtis tampa asmeninÄs nuosavybÄs teisÄs subjektu ir turi teisÄ atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 str. 1 d.).
TodÄl Å¡alys galÄs naudotis joms priteistais statiniais-priklausiniais prie namo savo nuožiÅ«ra ir teismo sprendime papildomai aptarti ir nustatyti Å¡alims teises, kurias jos ir taip turi pagal įstatymÄ , nereikia. Taip pat teismas negali teismo sprendimu leisti Å¡alims ateityje atlikti veiksmus, kurių atlikimui gali bÅ«ti reikalingas kitų asmenų ar valstybÄs institucijų leidimai ar sutikimai.
30. NagrinÄjamojoje byloje ieÅ¡kinys buvo atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinamas, iÅ¡skyrus vienÄ iÅ¡vestinį reikalavimÄ , todÄl iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistos atsakovei jos turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmÄ 31. Apeliantas A. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkÄs teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gegužÄs 06 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. e2-15-420/2019, dÄl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dÄl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, gyvenamojo namo ir žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovÄs E. M. apelianto A. Å . naudai turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
32. Teigia, kad ginÄijamu teismo sprendimu buvo grubiai pažeistos apelianto (ieÅ¡kovo) A. Å . teisÄs į turimÄ dalį bendrojoje nuosavybÄje, nes bÅ«tent atsakovei E. M. teismas priteisÄ naudotis geresnÄ ir didesnÄ namo dalį (su krosnimi ir atskiru įÄjimu), jai paskiriant naudotis patalpÄ - kambarį, inv. byloje pažymÄtÄ ind. 1-5/34,71 m2 ir priestatÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40 m2. Tuo tarpu apeliantui priteisÄ patalpÄ - kambarį, inv. byloje pažymÄtÄ ind. 1-3/24.68 m2, t.y. tik vienu atskiru kambariu, o visa kita bendrai.
33. Nors teismas sprendime nurodÄ, kad â atsakovei E. M. paskirta naudotis patalpa (kambarys), inventorinÄje byloje pažymÄta ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas, tame tarpe priestatÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40;â paskyrÄ naudotis bendrai, taÄiau inv. byloje patalpa pažymÄta ind. 1-1/3,40 m2 yra nurodyta, kaip tambÅ«ras, o ne priestatas.
34. Taip pat sprendime neteisingai nurodomos ir kitos patalpos. Nurodyta, kad â koridorių, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-6/13,14; kambarį, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-2/16.49; koridorių, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-4/7,81; taip pat rÅ«sį, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. R, ir palÄpÄ palikti bendram naudojimui.â TaÄiau iÅ¡ inventorinÄs bylos matyti, kad patalpa, pažymÄta ind. 1-6/13,14, yra ne koridorius, o virtuvÄ. Taip pat patalpa, pažymÄta ind. 1-2/16.49, yra ne kambarys, o sandÄlis.
35. A. E. M. naudotis paskyrus patalpÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40 m2 (tambÅ«rÄ ), A. Å . neturÄs galimybÄs patekti į tris patalpas, kurios paskirtos bendram naudojimui: 1-2/16,49 m2 (sandÄlį), 1-6/13,14 m2 (virtuvÄ) ir rÅ«sį, nes į Å¡ias patalpas jų nepertvarkius patenkama tik per patalpÄ -tambÅ«rÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40 m2.
36. Apeliantas A. Å . savo teises į nuosavybÄ stengÄsi įgyvendinti geranoriÅ¡kai, bandydamas susitarti su bendrasavininke atsakove E. M., taÄiau nepavyko. Jis nagrinÄjant bylÄ teisme siÅ«lÄ atsakovei E. M. apsikeisti namo dalimis (pusÄmis), taÄiau atsakovÄ kategoriÅ¡kai atsisakÄ, reikalaudama vos ne viso namo, kÄ teismas ir padarÄ, pažeisdamas bendrasavininko interesus, apribodamas teisÄ Ä¯ privatų gyvenimÄ , priteisdamas tik vienÄ izoliuotÄ kambarį, o paskirtomis bendro naudojimo patalpomis apeliantas neturÄs galimybÄs naudotis, nes neturÄs galimybÄs į jas patekti, nors pagal atidalijimo projektÄ yra galimybÄ turÄti visÄ dalį namo.
37. Kadangi atsakovÄ E. M., kaip bendraturtÄ, prieÅ¡taravo kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, teismas privalÄjo tokius atsakovÄs veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kuri labiausiai atitinka Apelianto A. Å . pateiktÄ atidalijimo variantÄ .
38. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas naudotis atsakovei E. M. patalpÄ - kambarį, inv. byloje pažymÄtÄ ind. 1-5/34,71 m2, visiÅ¡kai nemotyvavo esminio dalyko, jog paskiriant minÄtÄ patalpÄ naudotis atsakovei, ieÅ¡kovas neturÄs galimybÄs Å¡ildytis jam priskirtos naudotis patalpos, kadangi negalÄs prieiti prie krosnies, jam teks įsirengti atskirÄ Å¡ildymÄ ir kas kompensuos visa tai.
39. Tuo paÄiu pažymÄtina, kad paskiriant minÄtÄ patalpÄ naudotis tik atsakovei, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir netyrÄ aplinkybių, ar apeliantas A. Å . turÄs technines galimybÄs Å¡ildyti jam tenkanÄiÄ naudotis patalpÄ . Byloje atsakovÄs E. M. pateiktame naudojimosi gyvenamojo namo patalpų plane taip pat nenurodyta, kaip techniÅ¡kai bus iÅ¡sprÄstas Å¡alims tenkanÄių naudotis patalpų Å¡ildymo ir elektros naudojimo klausimas. Teismas paliko tarp bendraturÄių neiÅ¡sprÄstÄ klausimÄ .
40. Pirmos instancijos teismas, paskirdamas atsakovei E. M. naudotis patalpa (kambariu), inventorinÄje byloje pažymÄtu ind. 1-5/34,71, visas kitas patalpas: priestatÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40â, tuomet apeliantas neturÄs galimybÄs patekti į kitas bendro naudojimo patalpas.
41. Mano, kad apelianto pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje Å¡ie klausimai buvo iÅ¡sprÄsti pilnumoje, nepažeidžiant atsakovÄs E. M. interesų ir teisÄtų lÅ«kesÄių.
42. Byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, pagrindžianÄių, kad nustaÄius atsakovÄs pageidaujamÄ naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , abi Å¡alys turÄs technines galimybes naudotis vandeniu bei elektros sistema, ir dÄl to kiekvienai Å¡aliai tenkanti naudotis namo dalis galÄs bÅ«ti naudojama pagal paskirtį. IÅ¡ atsakovÄs pateikto naudojimosi nekilnojamuoju turto projekto nematyti, kurioje ginÄo pastato vietoje yra vandentiekis ir nematyti, ar techniÅ¡kai yra įmanoma abiems Å¡alims naudotis vandentiekiu. Å ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nenurodÄ.
43. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ ir paskirdamas naudotis atsakovei E. M. žemÄs sklypu, plane pažymÄtu ind. 3, kurio plotas â (duomenys neskelbtini)kv. m, visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl Å¡iame sklype esanÄio elektros kabelio, kuris priklauso apeliantui (ieÅ¡kovui) A. Å ., nors apelianto ieÅ¡kinyje buvo nurodytas vienas pagrindinių argumentų, kodÄl jis savo pasiÅ«lyme, dÄl žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pageidauja naudotis ta dalimi žemÄs.
44. Teismui patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį liko neiÅ¡sprÄstas klausimas, kaip apeliantas (ieÅ¡kovas) A. Å . galÄs patekti prie kabelio jame atsiradus techniniams gedimams. Teismas turÄjo iÅ¡sprÄsti šį klausimÄ , nustatant servitutÄ ar kabelio apsauginÄ zonÄ (uždraudžiant statyti laikinus ir kitokius statinius, arti ir sodinti medžius).
45. Teismo sprendimu nustatyta žemÄs sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia apelianto (ieÅ¡kovo) teisÄtus lÅ«kesÄius, nes jam paskirta žemÄs dalis yra mažesnÄs vertÄs ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai, o atsakovei tik vienas. Nors apelianto (ieÅ¡kovo) siÅ«loma naudojimosi žemÄs sklypu tvarka leistų tiek apeliantui A. Å ., tiek ir atsakovei E. M. racionaliai naudoti paveldÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ ir jame esanÄius statinius taip, kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta konfliktų naudojantis paveldÄtu turtu.
46. Apeliantas, atsidalindamas gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, nesiekÄ sau naudos, nes atsakovei praÅ¡Ä priteisti geresnÄ ir didesnÄ namo dalį, svirnÄ , bei klojimÄ , kurie yra vertingesni, nei A. Å . tenkanti namo dalis ir tvartas.
47. Teismas, tenkindamas atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl Å«kinių pastatų atidalijimo, pažeidÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes apeliantui priteisÄ sugriuvusius arba griÅ«vanÄius statinius (klojimÄ , lauko virtuvÄ, kurios natÅ«roje nÄra ir Å¡ulinį, kuris užvirtÄs).
48. Kilus ginÄui tarp bendrasavininkų dÄl naudojimosi nekilnojamu daiktu, pirmenybÄ turi bÅ«ti teikiama atidalijimui, o Å¡iuo atveju pirmos instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikymo analogiÅ¡kose bylose, nes kelias pažymÄtas S1 turi bÅ«ti nurodytas, kaip servitutinis, nes juo patenkama į sklypÄ , kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini).
49. NagrinÄjamu atveju pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimo dalį, Å¡ios proceso teisÄs normos netaikÄ, jos taikymo sÄ lygų nenustatinÄjo ir jų egzistavimo nekonstatavo, o taikÄ CPK 93 straipsnio 1 dalį ir priteisÄ atsakovÄs E. M. naudai dideles iÅ¡laidas, nors ne dÄl apelianto (ieÅ¡kovo) A. Å . netinkamo elgesio užsitÄsÄ procesas.
50. PrieÅ¡ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, o priteistos visos iÅ¡laidos, net ir už kadastrinius matavimus, nors viso sklypo kadastrinius matavimus užsakÄ ir už matavimų atlikimÄ mokÄjo vienas apeliantas (ieÅ¡kovas) A. Å ., nors pusÄ sumos turÄjo sumokÄti atsakovÄ-sklypo bendrasavininkÄ E. M., kadangi jos pateiktas naudojimosi žemÄs sklypu planas buvo atliktas remiantis Å¡iais kadastriniais matavimais.
51. NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos atsiliepimu nurodo, kad neturi suinteresuotumo Å¡ioje byloje ir praÅ¡o priimti sprendimÄ vadovaujantis įstatymais.
52. A. E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Utenos apylinkÄs teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. gegužÄs 06 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. e2-15-420/2019, dÄl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, servitutų nustatymo ir pagal atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dÄl pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, gyvenamojo namo ir žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo palikti nepakeistu ir apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovÄs E. M. naudai iÅ¡ apelianto A. Å . turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
53. Mano, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) A. Å . be teisinio pagrindimo teigia, jog teismo sprendimas pažeidžia jo teises į nuosavybÄs nelieÄiamumÄ . Teismas Å¡ioje byloje itin dÄmesingai, stropiai, sÄ Å¾iningai aiÅ¡kinosi (netgi sklypo vietoje) ar yra įmanoma atidalinti nuosavybÄ, ar geriau nustatyti naudojimosi tvarkÄ . Teismas ten kur buvo įmanoma atidalinti nuosavybÄ (kiemo statinius), ten statinius atidalino, o ten kuri neįmanoma atidalinti (gyvenamasis namas ir žemÄ) â nustatÄ naudojimosi tvarkÄ . Toks ginÄo iÅ¡sprendimas yra sÄ Å¾iningas ir teisÄtas.
54. Teismo sprendimu atsakovei priskiriamas naudotis kambarys ind. 1-5 (34,71 kv.m.), o ieÅ¡kovui/apeliantui â kambarys ind. 1-3 (24,68 kv.m.). Visas kitas patalpas, tame tarpe ir priestatÄ ar tambÅ«rÄ , kuris pažymÄtas ind. 1-1 (3,40 kv.m.) paliekama bendram naudojimui. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje pageidavo bÅ«tent minÄtosios- rytinÄs namo pusÄs; nebuvo pareiÅ¡kÄs pretenzijų į Å¡ildomÄ -vakarinÄ namo pusÄ. Byloje net nebuvo ginÄo tarp Å¡alių, kad atsakovei atitektų kambarys ind. 1-5 (34,71 kv.m.), o ieÅ¡kovui/apeliantui â kambarys ind. 1-3 (24,68 kv.m.).
55. IeÅ¡kovas jau yra siekÄs minÄtÄ kambarį name, ind. 1-3 (24.68 kv.m.) vienaÅ¡aliÅ¡kai užsiimti, net neperspÄjÄs bendrasavininkÄs buvo įrengÄs spynÄ ir užrakinÄs minÄtÄ kambarį su visais ten esanÄiais daiktais.
56. GinÄo namas yra senovinÄ vieno Å¡ildomo galo troba su viena duonkepe krosnimi virtuvÄje ir peÄiumi viename trobos gale. Tokiame name visa Å«kininko Å¡eima žiemÄ gyveno Å¡ildomoje trobos dalyje, o tik vasarÄ naudodavosi kamara (minÄtu ind. 1-3 (24.68 kv.m.) kambariu). Å iuo atveju natÅ«ralu, kad atsakovÄ gyvendama jau daugiau nei 20 metų sodyboje iÅ¡tisus metus, prieÅ¡ tai ilgus metus slaugiusi Å¡iame name judviejų tÄvus, praÅ¡Ä jai teismo skirti naudotis Å¡ildomÄ kambarį (su peÄiumi) pagal nusistovÄjusiÄ ilgametÄ tvarkÄ . IeÅ¡kovas į sodybÄ atvažiuoja tik vasaroti, nežiemoja ir jau daug metų apsistoja naujame pirties pastate.
57. IeÅ¡kovas pastaruosius 15 metų rÅ«pindamasis tik naujuoju pastatu-pirtimi ir gerbÅ«viu aplink jį, visiÅ¡kai neinvestavo ir niekaip nesirÅ«pino nykstanÄiais kitais Å«kio statiniais, tame tarpe ir gyvenamuoju namu. IeÅ¡kovas iki 2016 metų pabaigos jokių pretenzijų atsakovei dÄl naudojimosi namu ir kitais pastatais nereiÅ¡kÄ.
58. Gyvenamasis namas nÄra atidalintas, o jame tik nustatyta naudojimosi tvarka, kas įrodo, jog nuosavybÄs dalys į namÄ iÅ¡lieka nepakitusios - po ½ dalį, o naudojami kambariai netampa asmenine nuosavybe, todÄl apelianto pretenzijos dÄl neva mažesnÄs jam tenkanÄios namo dalies yra nepagrįstos teise ir nesudaro pagrindo apeliacijai.
59. Apeliantas A. Å . savo teises į nuosavybÄ niekaip nesiekÄ Ä¯gyvendinti geranoriÅ¡kai bandydamas susitarti, prieÅ¡ingai, pateikÄ raginimÄ iÅ¡sikraustyti, nors naudojimo tvarka buvo nenustatyta, dÄl jos nesusitarta.
60. IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių techninių ar teisinių galimybių vertinimo: kaip bÅ«tų galima pertvarkyti vienbutį namÄ Ä¯ tinkamÄ gyventi dvibutį. IeÅ¡kovas pateikÄ tik namo naudojimosi planÄ , be jokių techninių sÄ lygų, statybos reikalavimų atitikties, techninių sprendinių, be statybos projekto ir leidimo.
61. AtsakovÄ pateikÄ Ä¯rodymus, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiÅ¡kus turtinius vienetus nÄra faktinÄs ir teisinÄs galimybÄs. AtsakovÄ remiasi faktine namo bÅ«kle ir eksperto iÅ¡vada, jog gyvenamojo namo padalinti į du savarankiÅ¡kus turtinius vienetus neįmanoma. Namas yra vienbutis, kiekviena jo dalis turi savo paskirtį: rytinÄ neÅ¡ildoma dalis â kamara (plane indeksas 1-3) ir pirkaitÄ su rÅ«siu (indeksas 1-2) (naudojama produktų ir daiktų laikymui bei miegojimui Å¡iltuoju metų laiku). PietinÄ â virtuvÄ (indeksas 1-6) ir bendras kambarys su krosnimi (indeksas 1-5) â gyvenama vieta. NuosavybÄs dalis name padalinus natÅ«ra bÅ«tų bloginamos abiejų Å¡alių naudojimosi namu sÄ lygos.
62. IeÅ¡kovas siÅ«lo uzufrukto teise atsakovei naudotis rÅ«siu, taÄiau neatsako į klausimÄ , kaip atsakovÄ galÄs juo naudotis, nes vienintelÄ Ä¯lipimo anga yra patalpoje 1-2, kuri ieÅ¡kovo plane atitenka jam paÄiam. AtsakovÄs neiÅ¡vengiamas naudojimasis ja net neįvardijamas (ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nelieka bendro įÄjimo, todÄl kasdienis patekimas į rÅ«sį laikomam maistui pasiimti tampa apsunkintas arba neįmanomas).
63. Atsakovei rÅ«sys yra beveik kasdien bÅ«tinas, jai pastoviai gyvenant bei Å«kininkaujant. Jame laikomos bulvÄs ir kitos daržovÄs gyvuliams, sau. Esamos bÅ«klÄs namas yra senovinio tipo vieno galo troba, daugiau nei 100 metų amžiaus, kuriame tik dalis patalpų savo paskirtimi yra gyvenamos, tik viena patalpa Å¡ildoma, kurioje yra krosnis su dÅ«mtraukiu. Kitos skirtos Å«kio reikmÄm ir sandÄliavimui, kaip prieÅ¡ 100 metų ir buvo įprasta Å¡io kraÅ¡to kaime.
64. Po žeme iÅ¡ ežero gilumos per rÅ«sio ir ind. 1-2/16,49 m2 patalpas (kad neužšaltų) į virtuvÄ yra atvestas vanduo. Elektros įvadas yra pietinÄje namo sienoje - ir tai yra bendrosios namo konstrukcijos. Elektra iÅ¡vedžiota į visas patalpas, taip pat ir į ieÅ¡kovo kambarį ind. 1-3 (24.68 kv.m.).
65. IeÅ¡kovas iki 2016 metų pabaigos nebuvo pareiÅ¡kÄs jokių pretenzijų dÄl atsakovÄs gyvenimo paveldÄtame name, nei dÄl žemÄs naudojimosi tvarkos. AtvirkÅ¡Äiai, daugybÄ metų tarpusavyje sutarta tvarka ir ribos galiojo ir nesikeiÄia nuo pat tÄvų mirties. Tai patvirtina kasmet abiejų Å¡alių deklaruojami Å¡ienaujamų bei kitų žemÄs naudmenų plotai (duomenys neskelbtini)seniÅ«nijos žemÄtvarkos skyriuje ir už juos gautos iÅ¡mokos.
66. NusistovÄjusi žemÄs naudojimosi tvarka galiojo ilgus metus â nuo pat 2004 metų. Å i tvarka tenkino tiek apeliantÄ /ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ. IeÅ¡kovas, 2016 metais įregistravÄs ir padidinÄs savo nekilnojamojo turto dalį bendroje žemÄje, nusprendÄ pakeisti nusistovÄjusiÄ tvarkÄ . Tai ieÅ¡kovo pasirinkimas â ieÅ¡kovas nusprendÄ tÄ tvarkÄ pakeisti be bendraturÄių interesų derinimo teismo keliu, todÄl, atsakovÄs nuomone, yra teisinga, kad dokumentų rengimo iÅ¡laidos Å¡iam pasirinktam bÅ«dui įgyvendinti ir turÄjo tekti bÅ«tent ieÅ¡kovui. AtsakovÄ taip pat atkreipia dÄmesį, kad pirmiausia kadastriniai matavimai buvo reikalingi ieÅ¡kovui registruoti naujÄ jį nekilnojamÄ turto objektÄ -pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Å¡iame sklype savo asmenine nuosavybe.
67. Elektros kabelio klausimas nÄra ieÅ¡kinio dalykas. Teismas bylos nagrinÄjimo metu paaiÅ¡kino, kad elektros kabelis yra kilnojamas objektas, be to pagal LR Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. XII-2683 (2016-10-18) 31 str. 10 sklypas lieka bendras, tik nustatyta naudojimosi tvarka, o minÄtoji kabelio vieta pagal daugiametÄ faktinÄ nusistovÄjusiÄ tvarkÄ tarp bendrasavininkų, yra Å¡ienaujama ir tvarkoma atsakovÄs. Galiojant Å¡iai nusistovÄjusiai tvarkai, ieÅ¡kovas/apeliantas ir nusitiesÄ Å¡Ä¯ kabelį, nei derinÄs, nei tardamasis su atsakove, tiesiai per daržus, nesivargindamas net kaip nors pažymÄti jo tiesimo vietos (tai nevÄlu padaryti ir dabar, pažymint nekasimo vietÄ ir gylį).
68. Reikalavimo užtikrinti patekimÄ prie kabelio nebuvo, be to, apsaugos zonÄ nustato įstatymai.
69. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimu nustatyta žemÄs sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia apelianto (ieÅ¡kovo) teisÄtus lÅ«kesÄius, nes jam paskirta žemÄs dalis yra mažesnÄs vertÄs ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai, o atsakovei tik vienas. AtsakovÄs plane dalių skaiÄius nesiskiria, taip pat ir jų pasiskirstymas. TaÄiau ieÅ¡kovo planas neiÅ¡saugo ilgametÄs faktinio naudojimosi tvarkos, ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu siÅ«lomas žemÄs naudojimas beveik visiÅ¡kai iÅ¡stumia atsakovÄ iÅ¡ jos faktiÅ¡kai naudojamos dalies. IeÅ¡kovo siÅ«lyme nÄra aiÅ¡kių atskirų naudojimosi dalių, privatumas iÅ¡saugomas tik ieÅ¡kovui pusiasalyje. IeÅ¡kovo žemÄs plano pasekmÄs iÅ¡ esmÄs kardinaliai pakeistų atsakovÄs gyvenimÄ , kas sukeltų didelius nepatogumus. Ji su visais savo Å«kyje laikomais gyvuliais ir paukÅ¡Äiais liktų be tvarto, be daržų.
70. Byloje nebuvo atlikti neÅ¡aliÅ¡ki objektyvÅ«s vertinimai Å«kinių pastatų, todÄl vienintelis objektyvus vertinimo kriterijus yra Valstybinio kadastro duomenys. Juose įvardyta, kad visi Å¡ios sodybos statiniai yra didesnio, nei 70%, nusidÄvÄjimo. O iÅ¡vykstamojo posÄdžio metu, jame dalyvaujant teismui bei Å¡alims ir tretiesiems asmenims â GražutÄs regioninio parko direkcijai bei ŽemÄs tarnybos atstovams, akivaizdžiai buvo įsitikinta avarine visų pastatų bÅ«kle.
71. Papildomai atsakovÄ pateikÄ specialisto iÅ¡vadÄ â statybos eksperto D. K. 2017-08-18 vertinimo aktÄ (1 t., b. l. 80-101), kuriame nurodoma, jog padalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du savarankiÅ¡kus turtinius vienetus nÄra galimybÄs-tai grÄstų jo iÅ¡likimui, kad namas yra sudÄtingos avarinÄs bÅ«klÄs. Visiems teismo dalyviams abejonių nekilo, kad tokios bÅ«klÄs esami statiniai savaime vertÄs turi nedaug, jie dalinai tinkami naudoti Å«kio reikmÄms pagal savo paskirtį. Visi pastatai reikalingi perstatyti, yra nerekonstruotini.
Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju didžiausiÄ vertÄ sudaro ne statinys, o jo vieta ir užstatymo plotas, nes sklypui galioja Saugomų teritorijų apribojimai, sklypas yra GražutÄs regioninio parko apsaugos zonoje ir visi esami pastatai iÅ¡sidÄstÄ pakrantÄs apsaugos zonoje. TodÄl atsakovÄs nuomone, apelianto skundas dÄl pastatų vertÄs yra niekuo nepagrįstas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a :
72. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau â CPK) 326 str. 1 d. 1 p.) 73. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija absoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ, ginÄo pobÅ«dis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
74. Byloje kilo ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dÄl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs ir patenkintas iÅ¡ dalies prieÅ¡ieÅ¡kinys dÄl naudojimosi tvarkos nustatymo, teisÄtumo ir pagrįstumo.
75. Kasacinis teismas savo praktikoje suformavo kriterijus, taikytinus nustatant nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkÄ :
1) teisÄtumo kriterijus â nustatoma naudojimosi tvarka turit bÅ«ti teisÄta ir atitinkanti teisÄs aktuose numatytus reikalavimus, nepažeidžianti treÄiųjų asmenų teisių, 2) adekvatumo dalims bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄje kriterijus â naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturÄio turimÄ dalį bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄje;
3) socialinÄs taikos ir proporcingumo kriterijus â siÅ«lomoje naudojimosi tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendraturÄių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nei vieno bendraturÄio teisÄs nustatant tvarkÄ nebus pažeistos ir kuo mažiau apribotos. Tvarka turi bÅ«ti tokia, kad kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinÄms situacijoms;
4) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, 5) faktinių nuosavybÄs teisinių santykių stabilumo kriterijus â turi bÅ«ti stengiamasi kuo mažiau keisti nusistovÄjusiÄ faktinÄ tvarkÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-451/2003, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2006, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-956/2003, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-353/2009, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-563/2007 ir kt.).
76. TeisÄjų kolegija, įvertinusi į bylÄ pateiktus įrodymus bei procesinius Å¡alių dokumentus, nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustaÄius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisÄs normas bei atskleidus bylos esmÄ (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
77. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieÅ¡kinys atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, todÄl visų jų iÅ¡samiai nekartoja ir pasisako tik dÄl esminių apeliacinio skundo argumentų. DÄl gyvenamojo namo 78. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatÄ Å¡alims bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise, įgyta po motinos mirties 2003 metais, priklausanÄio gyvenamo namo naudojimosi tvarkÄ , priskirdamas Å¡alims naudojimui kambarius:
Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esanÄiame namo plane pažymÄtas ind. 1-5/34,71 paskyrÄ E. M., ind. 1-3/24,68 â A. Å ., o visas kitas namo patalpas : priestatÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40; - virtuvÄ, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-6/13,14; sandÄlį, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-2/16,49; koridorių, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. 1-4/7,81; taip pat rÅ«sį, inventorinÄje byloje pažymÄtÄ ind. R, ir palÄpÄ paliko bendram Å¡alių naudojimui.
79. Apelianto teigimu, pagal Å¡iÄ tvarkÄ jis neturÄs galimybÄs patekti į tris bendro naudojimo patalpas, nes patalpa, pažymÄta ind.1-1/3,40, kuriÄ teismas nurodÄ, kaip priestatÄ , nors byloje Å¡i patalpa nurodyta kaip tambÅ«ras, paskirta atsakovei, be to, teismas neteisingai nurodÄ kitų patalpų pavadinimus.
80. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, patalpa 1-1 vienur įvardinta kaip priestatas, kitur â kaip tambÅ«ras. Pirmosios instancijos teismas patalpÄ , pažymÄtÄ ind. 1-1/3,40 nurodÄ kaip priestatÄ , o ne kaip tambÅ«rÄ , taÄiau tai nekeiÄia teismo nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nes paties žodžio tambÅ«ras (pranc. tambour) viena iÅ¡ reikÅ¡mių yra priestatas (www.lietuviukalboszodynas.lt), be to, iÅ¡ patalpų numeracijos, nurodyto ploto, galima aiÅ¡kiai suprasti, kokios patalpos buvo paskirtos Å¡alims naudotis bendrai.
81. Kaip nurodyta ankÅ¡Äiau, visos patalpos, iÅ¡skyrus kambarius, pažymÄtus ind. 1-5 ir 1-3, paskirtos bendram Å¡alių naudojimui. TodÄl apelianto argumentai, kad jis neturÄs galimybÄs per priestatÄ (tambÅ«rÄ ) patekti į bendro naudojimo patalpas, nes teismas Å¡iÄ patalpÄ paskyrÄ atsakovei, visai nepagrįsti.
82. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patalpÄ ind. 1-5(kambarį) paskyrÄ atsakovei, nes ginÄo namas yra vienbutis, kambarys(1-5) vienintelÄ patalpa, kaip nurodÄ ir pats ieÅ¡kovas, yra Å¡ildoma, joje stovi peÄius, atsakovÄ Å¡iame name jau daug metų gyvena nuolatos, atsakovas į sodybÄ atvyksta tik poilsiauti, todÄl jai Å¡ildoma gyvenamoji patalpa reikalingesnÄ užtikrinti gyvenant nuolatinai. Be to, Å¡ia gyvenama patalpa atsakovÄ naudojasi daugelį metų.
83. Pirmosios instancijos teisme ginÄo tarp Å¡alių dÄl gyvenamųjų patalpų-kambarių skyrimo iÅ¡ esmÄs nebuvo. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dÄl namo atidalinimo, atsakovei naudotis paskirtÄ patalpÄ -kambarį, ind. 1-5, taip pat praÅ¡Ä skirti atsakovei, taigi teikdamas savo siÅ«lymÄ nemanÄ, kad atsakovei paskyrus Å¡iÄ patalpÄ , bÅ«tų pažeistos jo teisÄs ar teisÄti interesai. Kai teismas nustatÄ naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovÄs projektÄ , toks siÅ«lymas jau tapo ieÅ¡kovui nebetinkamu.
84. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad neteisÄtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iÅ¡ bendraturÄių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturÄiams tenkanÄių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
85. NagrinÄjamu atveju atsakovei paskirta Å¡iek tiek didesnÄ, nei turima pagal idealiÄ sias dalis, patalpa, taÄiau tai padaryta dÄl objektyvių priežasÄių, nes kitos gyvenamojo namo patalpos, kuriose yra namo įranga ar iÅ¡ kurių patenkama į kitas patalpas, yra paskirtos bendram naudojimui, nes tai užtikrina Å¡alims galimybÄ be kliÅ«Äių naudotis gyvenamuoju namu ir jame esanÄia įranga. Gyvenamosios patalpos, kurios skirtos naudotis atskirai ieÅ¡kovui ir atsakovei yra izoliuotos, ir jomis naudojantis atskirai nebus pažeidžiamos Å¡alių teisÄs, padÄs iÅ¡vengti konfliktų, tuo paÄiu ir neatsiras techninių kliÅ«Äių pasinaudoti bendra įranga.
86. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo sprendimu pagal bet kurio iÅ¡ bendraturÄių ieÅ¡kinį. Å alims nepavykus gražiuoju susitarti, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovÄ, kreipdamiesi į teismÄ buvo priversti įgyvendinti savo kaip bendrasavininkų teises. Byloje nenustatyta, kad atsakovÄ bÅ«tų trukdžiusi ieÅ¡kovui naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe, atvirkÅ¡Äiai, ieÅ¡kovas gavo sutikimÄ ir bendrame sklype pasistatÄ naujÄ pirtį, įteisino savo nuosavybÄs teises į jÄ . AiÅ¡ku tai, kad Å¡alys, bÅ«dami bendraturÄiai nuo 2003 m., tik paskutiniu metu susipyko, kai ieÅ¡kovas, pasistatÄs pirtį tik sau, neleido atsakovei perstatyti svirno, pradÄjo nebesutarti, nebesugebÄjo pasiekti bendro sutarimo.
87. Susipyko iÅ¡ esmÄs ne tik dÄl naudojimosi tvarkos, o dÄl buvusio ankstesnio elgesio naudojantis bendra nuosavybe, ÄmÄ vienas kitÄ kaltinti teisių suvaržymu. TaÄiau abu yra garbaus amžiaus, ligoti, fiziÅ¡kai sunku jiems daryti po dalinimo kokius tai namo pertvarkymus, namo nusidÄvÄjimo laipsnis objektyviai neleidžia patalpų tinkamai perplanuoti, iÅ¡orÄje įrenginÄti naujas konstrukcijas(laiptus). PerplanavimÄ turi lydÄti namo rekonstrukcija, o to daryti tik vienoje namo dalyje irgi nÄra techninÄs galimybÄs..
88. Kaip minÄta ankÅ¡Äiau, sprendimu nustatyta, kad Å¡alys, iÅ¡skyrus kambarius 1-3 ir 1-5, visomis patalpomis gali naudotis bendrai, abi Å¡alys į bendro naudojimosi patalpas gali ir galÄs patekti be jokių apribojimų, todÄl apelianto teiginiai, kad yra pažeistas socialinÄs taikos ir proporcingumo kriterijus, yra laikomi daugiau deklaratyviais. Bendro naudojimo patalpos, iÅ¡skyrus virtuvÄ, iÅ¡ esmÄs yra naudojamos tik pateikimui į kitas namo patalpas.
89. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį dÄl namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teismas atmetÄ, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad toks atidalinimas yra galimas. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. IeÅ¡kovo pateiktame UAB âRomas ir Virgisâ projekte yra numatytas ne namo atidalinimas į du butus, o namo patalpų padalijimo projektas, kuris parengtas net neapžiÅ«rÄjus namo, neįvertinus, kad 1918 m. statytas 100,23 kv. m. naudingo ploto, iÅ¡ kurio 59,39 kv.m. gyvenamojo ploto, nusidÄvÄjÄs 70 procentų( 2000 m. duomenimis), taigi namas yra avarinÄs bÅ«klÄs, o dÄl jo perplanavimų nÄra pateiktas techninis projektas, todÄl pasiÅ«lymo projektas negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu.
90. Apeliantas teigia, kad jis neturÄs galimybÄs Å¡ildytis jam paskirtos patalpos, taÄiau kaip nurodyta ankÅ¡Äiau, jis Å¡iame name nuolat negyvena, atvyksta į sodybÄ tik poilsiauti, be to, vietoj senos pirties yra pasistatÄs tik sau naujÄ pirtį, kurioje ir apsigyvena, jÄ Ä¯registravÄs savo vardu, gavus atsakovÄs sutikimÄ . Name tik dvi Å¡ildomos patalpos, jų dalinti ir paskirti abiems nÄra fizinÄs galimybÄs.
91. AtsakovÄ savo atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį yra nurodžiusi, kad į virtuvÄ, t.y. į patalpÄ ind. 1-6, (13,14 kv.m.) yra atvestas vanduo. Å i patalpa yra bendro naudojimo, ieÅ¡kovas po teismo sprendimo priÄmimo turÄs galimybÄ ja naudotis. Elektros įvadas yra pietinÄje namo sienoje. Elektra iÅ¡vedžiota į visas patalpas, taip pat ir į ieÅ¡kovui skirtÄ patalpÄ ind. 1-3,24,68, taigi ieÅ¡kovui bus užtikrintas ir elektros tiekimas. IeÅ¡kovas Å¡ių nurodytų aplinkybių neginÄijo, taigi jo teisÄs nÄra pažeistos Å¡iuo atžvilgiu.
92. Be to, ieÅ¡kovas dublike yra nurodÄs, kad jis galÄtų įsirengti atskirÄ Å¡ildymÄ ir elektros sistemÄ . Atsakovas pagal nustatytÄ namo naudojimo tvarkÄ Å¡iai dienai gali naudotis bendra elektros ir vandentiekio sistema, esant norui, gali įsirengti ir atskiras sistemas savo kambariui, o už bendro naudojimo patalpų apÅ¡vietimÄ reikÄ mokÄti abiems savininkams proporcingai naudotam laikui. Bet kokiu atveju Å¡iai dienai, nustaÄius ginÄijamÄ naudojimo tvarkÄ , elektros ir vandens tiekimas abiems bendraturÄiams yra užtikrintas.
93. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovas savo apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidalyti namÄ pagal paruoÅ¡tÄ namo atidalijimo projektÄ ir nustatydamas naudojimo namu tvarkÄ , pažeidÄ prioritetinį atidalinimo principÄ .
94. Su tokiais apelianto argumentais teisÄjų kolegija pagal nustatytas bylos aplinkybes neturi pagrindo sutikti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kilus aptariamų bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bÅ«dų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturÄiui reikalaujant atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs, kitam bendraturÄiui â nustatyti naudojimo bendru turtu tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs (natÅ«ra) variantui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-235/2014). TaÄiau aptariama taisyklÄ dÄl prioritetinio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs taikymo nÄra absoliuti. Å i taisyklÄ taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra iÅ¡laikomas visų bendraturÄių teisių ir teisÄtų interesų balansas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
95. Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs klausimÄ , yra konstatavÄs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo principais, bÅ«tent atidalijimo siekianÄiam bendraturÄiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturÄių teisių ir teisÄtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirÄiai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
96. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs visus bylos duomenis, atsižvelgÄs į Å¡alių bendro namo pagrindinÄ naudojimo paskirtį (gyvenamoji), sprendžia, kad ieÅ¡kovas, kuriam tenka procesinÄ pareiga pagrįsti savo siÅ«lomo atidalijimo varianto priimtinumÄ ir tinkamumÄ neįrodÄ, kad egzistuoja techninÄs galimybÄs atidalinti vieno buto 2018 m. statytÄ gyvenamÄ jį namÄ taip, kad jam nebÅ«tų padaryta esminÄ Å¾ala.
97. TodÄl, atsižvelgÄs į namo vertÄ, jo fizinį stovį ir į tai, kad ieÅ¡kovas name nuolat negyvena ir juo naudojasi periodiÅ¡kai, be to, turi ginÄo žemÄs sklype pasistatÄs naujÄ pirtį, pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kuriÄ teismas padarÄ lygindamas ieÅ¡kovo atidalinimo ir atsakovÄs naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, jog atidalyti namÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ nagrinÄjamu atveju nÄra fizinÄs galimybÄs be neproporcingos žalos daikto paskirÄiai ir nepažeidžiant atsakovÄs, kaip bendraturÄio, teisių ir teisÄtų interesų, pagrįsta.
Å iai dienai atsakovÄs gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas labiau atitinka bendro turto naudojimo ekonomiÅ¡kumo, racionalumo, bendraturÄių interesų apsaugos ir pusiausvyros iÅ¡laikymo kriterijus (CK 4.75, 4.81 str.). DÄl žemÄs sklypo 98. IeÅ¡kovo teigimu, teismas nepagrįstai paskyrÄ atsakovei naudotis žemÄs sklypu plane pažymÄtu Nr. 3, kurio plotas (duomenys neskelbtini)kv.m, bet nepasisakÄ dÄl elektros kabelio, kuris priklauso apeliantui bei nepagrįstai nenustatÄ servituto ar kabelio apsauginÄs zonos bei neužtikrino ieÅ¡kovo patekimo prie kabelio jame atsiradus techniniams gedimams.
99. Nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo nusistovÄjusi žemÄs sklypų naudojimo tvarka, į kuriÄ bei į kitus kriterijus atsižvelgÄs, pirmosios instancijos teismas patvirtino naudojimo žemÄs sklypu tvarkÄ . Atsakovas per sklypÄ nusitiesÄ elektros kabelį, kuris po padalinimo yra atsakovei paskirtame žemÄs sklypo plote. 100. Pagal įstatymÄ požeminių kabelių linijos apsaugos zona â iÅ¡ilgai požeminių kabelių linijos esanti žemÄs juosta, kurios ribos yra po vienÄ metrÄ Ä¯ abi puses nuo Å¡ios linijos, vanduo virÅ¡ jos ir žemÄ po Å¡ia juosta.
Apsaugos zona â greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemÄs juostos ir oro erdvÄs), skirta užtikrinti tinkamÄ elektros tinklų apsaugÄ ir saugų jų eksploatavimÄ , kurioje galioja nustatytos specialiosios žemÄs naudojimo sÄ lygos (elektros tinklų apsaugos taisyklÄs), kuriose yra numatyti draudžiami atlikti darbai (Elektros energetikos įstatymas, Elektros tinklų apsaugos taisyklÄs). Taigi servituto Å¡iuo atveju nereikalinga nustatinÄti CK 4.124 str. 1 d., 4.123 str.) , o apsaugos zona nustatyta įstatymu. 101.
Apeliantas teigia, kad teismo sprendimu nustatyta žemÄs sklypo naudojimo tvarka pažeidžia apelianto (ieÅ¡kovo) teisÄtus lÅ«kesÄius, nes jam paskirta žemÄs dalis yra mažesnÄs vertÄs ir neracionali naudojimui, kadangi jam paskirti du sklypai. 102. Pagal pateiktÄ apelianto planÄ ginÄo sklypas jame dalinamas į 3 dalis, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovui taip pat tenka dvi lauko keliu viena su kita susisiekianÄios dalys, taigi be sklypo suskaidymo vargiai ar galima nustatyti naudojimo tvarka pagal tenkanÄias dalis ir sklypo konfigÅ«racijÄ .
Kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, byloje nÄra duomenų, kad viena ar kita žemÄs sklypo dalis yra vertingesnÄ ar geresnÄ, todÄl ieÅ¡kovo teiginiai apie jam tekusiÄ prastesnÄ Å¾emÄs sklypo dalį, iÅ¡skyrus neužaugusiÄ ežero pakrantÄ, nepagrįsti. Palikus teismo nustatytÄ naudojimo tvarkÄ , yra užtikrintas abiejų bendrasavininkų patekimas prie ežero pakrantÄs, į maudynių vietÄ . Å i vertingesnÄ sklypo dalis, į kuriÄ pretenduoja abu bendraturÄiai, turi bÅ«ti naudojama abiejų savininkų lygiomis dalimis.
DÄl kitų statinių 103. Atsakovo teigimu, teismas pažeidÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , atsakovui priteisdamas sugriuvusius ar griÅ«nanÄius statinius (klojimÄ , lauko virtuvÄ, kurios natÅ«roje nÄra, užvirtusį Å¡ulinį). TaÄiau sodybos visi statiniai yra nusidÄvÄjÄ, ieÅ¡kovas pats tai nurodÄ savo ieÅ¡kinyje, pripažindamas, kad sugriuvo lauko virtuvÄ, baigia griÅ«ti pirtis ir kiti visi pastatai avarinÄs bÅ«klÄs. Ä®vertinus tai, ir kad atsakovÄ laiko gyvulius, tam jai reikalingas tvartas ir svirnas, teismas padalijo kitus sodybai priklausanÄius statinius.
PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas, atsakovÄ neturi pirties, todÄl jai paskirta pirtis. 104. Å alims atidalinti sodybos statiniai-namo priklausiniai stovi kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priskirtoje žemÄs sklypo dalyje, todÄl toks atidalinimas pripažįstamas racionaliu ir mažinanÄiu konfliktus tarp Å¡alių. Kadangi Å¡alys nepateikÄ kitos, nei Nekilnojamojo kadastro pastatų vertÄs, kuria vadovaujantis nustatyta, kad ieÅ¡kovui atlikus pastatų atidalinimÄ atiteko pastatų, kurių viso plotas yra 115,36 kv.m, vertÄ - 361 Eur, o atsakovei - 97,23 kv.m/436 Eur, ieÅ¡kovo argumentai dÄl lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo laikomi nepagrįstais.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 105. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymu ir mano, kad teismas turÄjo įvertinti priežastis,(kaltina atsakovÄ netinkamu elgesiu) dÄl kurių susidarÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidos. 106. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
TaÄiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dÄl kurių susidarÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidos. Be to, visais atvejais bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilÄs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
BylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mÄ turi kaltÄ (atsakomybÄ) dÄl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turÄtų tekti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. AtsakomybÄ ir kaltÄ dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. rugsÄjo 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-360/2010). 107.
Byloje nustatyta, kad Å¡alys, t.y. bendraturÄiai, nesutardami tarpusavyje dÄl bendrosios nuosavybÄs valdymo, kreipÄsi į teismÄ , teisminis procesas užsitÄsÄ, nes buvo teikiami įvairÅ«s procesiniai dokumentai â teikiamas patikslintas ieÅ¡kinys, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovÄ teismui teikÄ Ä¯vairius atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, atlikinÄjo kadastrinius matavimus, taigi aktyviai dalyvavo procese bei gynÄ savo teises, teikdami raÅ¡ytinius įrodymus. 108. Byloje nÄra nustatytas nei vienos iÅ¡ Å¡alių netinkamas procesinis elgesys bylos nagrinÄjimo metu, todÄl teismui patenkinus atsakovÄs reikalavimÄ dÄl naudojimosi tvarkos nustatymo, nÄra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. 109.
AukÅ¡Äiau aptartų motyvų pagrindu teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo, todÄl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 110. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o atsakovei nepateikus bylinÄjimosi iÅ¡laidas pagrindžianÄio dokumento, bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä: Utenos apylinkÄs teismo Zarasų rÅ«mų 2019-05-06 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Margarita DzelzienÄ LaimutÄ SankauskaitÄ BirutÄ ValiulienÄ