Legislator Case Law & Legislation
da1eb24b-45a5-452d-baea-2a01e128a674 AI generated

da1eb24b-45a5-452d-baea-2a01e128a674 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number da1eb24b-45a5-452d-baea-2a01e128a674
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ ir atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“, Nr. 13-00004 (su visais paskesniais pakeitimais) negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ ir atsakovių KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. balandžio 4 d. sudarytÄ hipotekos sandorį Nr. 13-0004 (su visais paskesniais pakeitimais) negaliojančiu ab initio;

Legislator headnote

AI generated

da1eb24b-45a5-452d-baea-2a01e128a674 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ akcentavo, jog ginčijamų paskolos sutarties, hipotekos sandorio sudarymo bei vekselio iÅ¡davimo metu Juridinių asmenų registre UAB „EMILĖ“ vadovu buvo įregistruotas V. Ž., o prieÅ¡ ginčo sandorių sudarymÄ UAB „EMILĖ“ kredito unijai kartu su kitais dokumentais buvo pateikusi 2012 m. rugsėjo 26 d. visų akcijų savininko sprendimÄ dėl V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2235-803/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl sandorių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo; tretieji asmenys – V.

Ž., notaras G. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EMILĖ“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir kredito unijai (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“, praÅ¡ydama:

1) pripažinti 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ ir atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“, Nr. 13-00004 (su visais paskesniais pakeitimais) negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento);

2) pripažinti ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ ir atsakovių KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. balandžio 4 d. sudarytÄ hipotekos sandorį Nr. 13-0004 (su visais paskesniais pakeitimais) negaliojančiu ab initio;

3) pripažinti 2013 m. sausio 23 d. vekselį, kurį išdavė ieškovė UAB „EMILĖ“ atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai, negaliojančiu ab initio;

4) pripažinti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2016 m. kovo 31 d. atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. GB-1730, ir 2016 m. kovo 31 d. atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , notarinio registro Nr. GB-1733, negaliojančiais ab initio;

5) taikyti restitucijÄ â€“ pripažinti, kad pagal 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį, 2013 m. balandžio 4 d. hipotekos sandorį Nr. 13-0004, 2013 m. sausio 23 d. vekselį ir(ar) jų pagrindu atliktus vykdomuosius įraÅ¡us visos ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ sumokėtos, iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kotos, nuskaičiuotos, kitaip užskaitytos piniginės lėšos atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai laikytinos perduotomis 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt) paskolos sumos grÄ Å¾inimui vykdant Å¡iÄ restitucijÄ , o ieÅ¡kovė UAB „EMILĖ“ įpareigotina primokėti atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ trÅ«kstamÄ grÄ Å¾intinÄ 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt) sumÄ arba atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ įpareigotina grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „EMILĖ“ susidariusiÄ permokÄ , virÅ¡ijančiÄ 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt) sumÄ ;

6) priteisti ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė (toliau – ir bendrovė) nurodė, kad naujai bendrovės vadovei pradėjus eiti pareigas paaiÅ¡kėjo, jog UAB „EMILĖ“ 2013 m. sausio 23 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu KU „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikė ieÅ¡kovei 1 013 670,06 Eur (3 500 000 Lt) kreditÄ . IeÅ¡kovės prievolė grÄ Å¾inti kreditÄ buvo užtikrinta 2013 m. balandžio 4 d. hipotekos sandoriu, kuriuo įkeisti nekilnojamojo turto objektai. 2015 m. kovo 24 d. daliai įkeisto turto hipoteka buvo panaikinta. Be to, 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartis buvo užtikrinta ieÅ¡kovės iÅ¡duotu 2013 m. sausio 23 d. vekseliu.

3. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, 2016 m. sausio 19 d. atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ Klaipėdos miesto 2-ajam notaro biurui pateikė praÅ¡ymÄ atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurio pagrindu antstolė Å¡iuo metu atlieka iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 iÅ¡ atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai įkeisto turto. UAB „EMILĖ“ pabrėžė, kad remiantis jos įstatų 15 straipsnio 11 punktu, hipotekos sandoriui, kurio pagrindu yra iÅ¡duotas notaro vykdomasis įraÅ¡as ir vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, sudaryti buvo bÅ«tinas bendrovės akcininko sprendimas dėl pritarimo bendrovės vadovui sudaryti sandorį.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, hipotekos sandoris buvo sudarytas neturint UAB „EMILĖ“ vienintelės akcininkės sutikimo arba toks sutikimas buvo suklastotas, todėl hipotekos sandoris pripažintinas negaliojančiu kaip pažeidžiantis bendrovės steigimo dokumentuose nustatytÄ jos organų kompetencijÄ ir neatitinkantis ieÅ¡kovės valios.

4. IeÅ¡kovė akcentavo, jog ginčijami paskolos ir hipotekos sandoriai prieÅ¡tarauja jos teisnumui, jie sudaryti pažeidžiant valdymo organų kompetencijÄ , prieÅ¡tarauja bendrovės veiklos tikslams. IeÅ¡kovės nuomone, kiti hipotekos sandorio dalyviai elgėsi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog hipotekos sandoris buvo patvirtintas notaro, kuriam neabejotinai turėjo bÅ«ti pateikti UAB „EMILĖ“ įstatai, todėl abi atsakovės galėjo ir turėjo susipažinti su UAB „EMILĖ“ įstatais bei sužinoti, kad sudaromas sandoris prieÅ¡tarauja UAB „EMILĖ“ veiklos tikslams. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ visiÅ¡kai nesigilino į gautus dokumentus (bendrovės akcininkų sprendimus), nors turėjo atidžiai patikrinti, ar ieÅ¡kovės vardu sandorius sudaro tinkami asmenys. IeÅ¡kovė taip pat nurodė jog jos pažeistų teisių neįmanoma apginti kitais teisių gynimo bÅ«dais.

5. Ieškovė akcentavo, kad ginčijami paskolos sutartis bei hipotekos sandoris pažeidžia ir imperatyvias įstatymo nuostatas – paskolos sutartį ir hipotekos sandorį sudarė trečiasis asmuo V. Ž., kuris neteisėtai (nesant realaus vienintelio bendrovės akcininko sprendimo) buvo paskirtas UAB „EMILĖ“ vadovu, bendrovės akcininkas tinkamai neišreiškė pritarimo ginčo sandorių sudarymui, todėl tiek paskolos sutartis, tiek hipotekos sandoris sudaryti nebuvus tinkamai išreikštos ieškovės valios. Ieškovė pažymėjo, kad vadovaujantis teisės principu ex iniuria ius non oritur (iš ne teisės teisė negali atsirasti) ginčijami sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.

6. Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ akcentavo, jog ginčijamų paskolos sutarties, hipotekos sandorio sudarymo bei vekselio iÅ¡davimo metu Juridinių asmenų registre UAB „EMILĖ“ vadovu buvo įregistruotas V. Ž., o prieÅ¡ ginčo sandorių sudarymÄ UAB „EMILĖ“ kredito unijai kartu su kitais dokumentais buvo pateikusi 2012 m. rugsėjo 26 d. visų akcijų savininko sprendimÄ dėl V.

Ž. paskyrimo bendrovės vadovu. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2013 m. kovo 27 d. ir nuo 2013 m. balandžio 29 d. UAB „EMILĖ“ akcininku pagal Juridinių asmenų registro duomenis buvo Bulgarijoje registruota bendrovė EOOD „VANTA2“, kurios akcininke buvo L. M.. Atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ teigimu, rengiantis paskolos sutarties ir hipotekos sandorio sudarymui ieškovės atstovas pateikė UAB „EMILĖ“ vienintelių akcininkų sprendimus dėl pritarimo tiek paskolos sutarties, tiek hipotekos sandorio sudarymui.

7. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-211/2018, kuris įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-518/2018, buvo konstatuotos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės – V. Ž. į bendrovės direktoriaus pareigas buvo paskirtas kaip nominalus jos vadovas, o bendrovei realiai vadovavo S. R.. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-473-303/2019 konstatavo, kad V.

Ž. nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. de jure (teisiškai) ėjo UAB „EMILĖ“ vadovo pareigas. V. Ž. savarankiškų sprendimų dėl bendrovės lėšų panaudojimo nepriiminėjo ir bendrovės lėšomis nedisponavo. Atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ aiškiniu, minėti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad UAB „EMILĖ“ veikloje buvo plačiai praktikuojamas dokumentų klastojimo modelis, bendrovė veikė per nominalius vadovus, todėl už tokios veiklos pasekmes atsakomybę prisiimti turėtų būtent pati ieškovė.

8. Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nurodė, kad nėra jokio pagrindo iÅ¡vadoms, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant UAB „Emilė“ valdymo organų kompetencijÄ , kad atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“, sudarydama ginčo sandorius, buvo nesÄ Å¾ininga. Atsakovės nuomone, UAB „EMILĖ“ 2011 m. gruodžio 20 d. redakcijos įstatai ar galiojusio įstatyminio reglamentavimo sÄ lygos apskritai nenumatė ribojimų ar papildomų reikalavimų UAB „EMILĖ“ vadovui, Å¡ios bendrovės vardu sudarančiam paskolos, kredito sutartis ir (ar) iÅ¡duodant vekselius. Be to, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ akcentavo, jog įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė daugiau nei penkerius metus negrÄ Å¾ina negaliojančio (ieÅ¡kovės teigimu) sandorio pagrindu suteiktos paskolos, darytina iÅ¡vada, jog apie UAB „EMILĖ“ sudarytus sandorius neabejotinai žinojo tikrasis bendrovės vadovas bei savininkas S. R., kuris ir buvo pritaręs Å¡iems sandoriams.

9. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė ieÅ¡kinį tenkinti, kadangi ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo nesÄ Å¾ininga. Be to, UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ akcentavo negavusi jokios naudos iÅ¡ ginčijamų sandorių.

10. Trečiasis asmuo V. Ž. teismo posėdžio metu pritarė atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ paaiškinimams.

11. Trečiasis asmuo notaras G. B. savo pozicijos byloje nepareiškė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškovės UAB „EMILĖ“ ieškinį atsakovėms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl sandorių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama ginčo sandorių neteisėtumÄ , rėmėsi bendrovės įstatais, kuriuos 2011 m. gruodžio 20 d. patvirtino UAB „EMILĖ“ direktorius D. K.. Tačiau pati ieÅ¡kovė byloje pripažino, kad minėta data patvirtinti bendrovės įstatai yra neteisėti, nurodydama aplinkybes dėl dokumentų klastojimo.

14. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „VANTA2“ vadovės V. C. 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu patvirtinti UAB „EMILĖ“ įstatai, tačiau V. C. negalėjo priimti 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo, nes nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. jai priklausiusios vienintelio UAB „EMILĖ“ akcininko akcijos buvo perleistos L. M.. Ä®vertinęs tokiÄ aplinkybę, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog galiojo tie bendrovės įstatai, kuriais ji rėmėsi reikÅ¡dama reikalavimus Å¡ioje byloje. Nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis 2011 m. gruodžio 20 d. patvirtintais UAB „EMILĖ“ įstatais, teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, susijusius su ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimu UAB „EMILĖ“ įstatų reikalavimams.

15. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡vengti paskolos grÄ Å¾inimo, netesybų mokėjimo, negali remtis teisės principu ex in iuria non oritur ius (iÅ¡ ne teisės teisė negali atsirasti), kadangi tai prieÅ¡tarautų Å¡io principo esmei. Teismas pabrėžė, kad paskolos sutartis ieÅ¡kovei buvo naudinga, o bÅ«dai, kuriais siekta gauti paskolÄ , savaime nedaro paskolos sutarties niekine ir neteisėta, bet sukelia pasekmes pačiai ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės argumentus dėl ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo bendrovės teisnumui, teismas atmetė kaip neįrodytus.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡alių valia iÅ¡ esmės yra dispozityvus sandorio elementas, o tinkamo atstovavimo klausimas sprendžiamas normomis, kuriomis reguliuojami nuginčijamų sandorių teisiniai santykiai. Teismas taip pat pastebėjo, kad pagal Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kovei įrodinėjant Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , restitucija nebÅ«tų taikoma. Nenustatęs atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ kaltės, teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl Å¡ios atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

17. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė ir teigė, jog kredito unija negalėjo iÅ¡duoti ieÅ¡kovei paskolos, nes UAB „EMILĖ“ veiklos vieta nebuvo Klaipėdoje, tačiau UAB „EMILĖ“ asocijuoto nario anketoje pati ieÅ¡kovė nurodė, kad jos veiklos adresas buvo Klaipėdoje. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas konstatavo, kad UAB „EMILĖ“ atitiko reikalaujamÄ kriterijų kredito unijos paskolai gauti – savivaldybių teritorijose buveinę turintis juridinis asmuo.

18. Teismas taip pat pabrėžė, kad tai, jog dalis paskolos sumos buvo panaudota papildomam pajui unijoje, o ne paskolos sutarties tikslui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti paskolos sandorį negaliojančiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „EMILĖ“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

20. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 20.1. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai atliktas įrodymų tyrimas bei vertinimas, be to, padarytas materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pažeidimas. 20.2. Teismas netyrė ir nevertino dalies reikÅ¡mingų faktų, tuo pažeisdamas normas, reguliuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ civiliniame procese. 20.3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Civilinio kodekso 1.80 ir 1.82 straipsnių nuostatas. 20.4.

Ginčo sandoriai negalioja, nes jie sudaryti be bendrovės akcininko pritarimo, neteisėtai paskirtų bendrovės vadovų, sudaryti pažeidžiant teisės normas ir sukėlę nuostolių ieÅ¡kovei. 20.5. Ä®tartinų bei tikėtinai nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų visumoje, atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ duomenų apie bendrovę neatidus tikrinimas prieÅ¡ suteikiant itin didelio dydžio paskolÄ , turi bÅ«ti vertinamas kaip ypač neapdairus, nerÅ«pestingas, nesÄ Å¾iningas ir galbÅ«t neteisėtas, todėl bÅ«tent atsakovei KU „Mėmelio taupomojo kasa“ tenka neigiamų padarinių rizika. 20.6.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad paskolos sutartį ir hipotekos sandorį pasirašė neteisėtas bendrovės vadovas, o bendrovės akcininkų sprendimai, kurie buvo pateikti atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir kurie buvo pagrindu jai priimti sprendimÄ dėl paskolos iÅ¡davimo, buvo suklastoti. 20.7. UAB „EMILĖ“ veiklos teritorija buvo nurodyta klaidingai, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė kaip juridinis asmuo negalėjo tapti KU „Mėmelio taupomoji kasa“ asocijuotu nariu ir gauti paskolÄ . 20.8.

Pripažinus negaliojančia paskolos sutartį (pagrindinę prievolę) ab initio, turi nebegalioti ir hipotekos sandoris (akcesorinė prievolė) bei jų pagrindu notaro atlikti vykdomieji įrašai.

21. Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

22. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepimas motyvuojamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais: 22.1. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad Å¡iuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių teisinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties iÅ¡saugojimo principų linkme, galiojantys įstatymai sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant to asmens teisnumÄ . 22.2.

KU „Mėmelio taupomoji kasa“ neturėjo jokio objektyvaus ar protingo pagrindo abejoti bendrovės akcininkų sprendimu paskirto ir Juridinių asmenų registre iÅ¡vieÅ¡into UAB „EMILĖ“ vadovo V. Ž. teikiama informacija. 22.3. Sandorių sudarymo metu KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nežinojo ir negalėjo objektyviai žinti UAB „EMILĖ“ nesÄ Å¾iningos veiklos ypatumų. 22.4. UAB „EMILĖ“ vadovai savo veiksmais ne kartÄ de facto (faktiÅ¡kai) patvirtino ginčo sandorių galiojimÄ . 22.5.

Byloje esantys duomenys leido teismui visiškai pagrįstai nesiremti UAB „EMILĖ“ 2011 m. gruodžio 20 d. redakcijos įstatais. 22.6. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nėra ir negali būti laikoma atsakinga už tai, kokiais būdais ieškovė panaudojo iš unijos gautus paskolos pinigus, paskolos pinigų galimas neefektyvus panaudojimas negali lemti paskolos sutarties galiojimo. 22.7. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo teiginių dėl privalomo akcininkų pritarimo ginčo sandoriams sudaryti. 22.8.

Net ir taikant restitucijÄ , ieÅ¡kovė privalėtų sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si unijos pinigais.

23. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime sutiko su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu ir jame iÅ¡dėstytais argumentais, prašė ieÅ¡kovės skundÄ tenkinti.

24. Atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimas papildomai motyvuojamas tokiais argumentais: 24.1. Teismo iÅ¡vada dėl restitucijos netaikymo ieÅ¡kovei įrodinėjant sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ yra nepagrįsta. 24.2. IeÅ¡kovė yra pateikusi duomenis, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo nesÄ Å¾ininga. 24.3. NesÄ Å¾iningai elgėsi ne pati ieÅ¡kovė UAB „EMILĖ“, kaip juridinis asmuo, bet kiti asmenys, kurie nesÄ Å¾iningai naudojosi ieÅ¡kovės vardu. 24.4. Restitucijos taikymo atveju atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ įpareigotina grÄ Å¾inti 96 690,44 Eur permokÄ . 24.5. Byla nebuvo iÅ¡spręsta teisingai, todėl apskųstas sprendimas naikintinas.

25. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „EMILĖ“ pateikė naujus įrodymus – UAB „EMILĖ“ sÄ skaitos iÅ¡rašų, turto areÅ¡to akto kopijas, UAB „EMILĖ“ turto sÄ raÅ¡o kopijÄ , „rekvizitai.lt“ bei VMI interneto svetainių duomenų kopijas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties kopijÄ . 26. 2020 m. gegužės 26 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

27. IeÅ¡kovė UAB „EMILĖ“ 2020 m. birželio 1 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

28. Apeliacinės instancijos teisme 2020 m. birželio 3 d. gauti ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių Å¡ioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylÄ reikėtų nagrinėti peržengiant apeliacinio skundo ribas. Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir naujų (papildomų) įrodymų priėmimo 30. IeÅ¡kovė (apeliantė) 2020 m. birželio 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.

32. Susipažinus su ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 2 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad juose ieÅ¡kovė iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, taip pat pakartojo dalį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų. Nenustačius CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo pildyti apeliacinį skundÄ pažeidimo, UAB „EMILĖ“ apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai priimami.

33. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos naujus įrodymus: 2019 m. rugsėjo 24 d. L. M. raÅ¡to, kuriuo atsakyta į UAB „EMILĖ“ 2019 m. rugsėjo 24 d. paklausimÄ , kopijÄ ; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-839-232/2019 kopijÄ ; 2019 m. kovo 4 d. turto areÅ¡to registro iÅ¡raÅ¡Ä , Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapio vaizdÄ ; 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB „EMILĖ“ paklausimo, įteikto L. M., kopijÄ ; UAB „EMILĖ“ nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä ; 2019 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ ; interneto tinklalapio www.rekvizitai.lt duomenis apie UAB „EMILĖ“ skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

34. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad papildomi įrodymai, kurie susiję su UAB „EMILĖ“ turtine padėtimi, buvo pateikti pagrindžiant praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ . Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

35. IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė praÅ¡anti priimti naujus įrodymus – 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB „EMILĖ“ paklausimÄ ir 2019 m. rugsėjo 24 d. L. M. atsakymÄ .

36. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 str.). Å iuo atveju ieÅ¡kovės naujai pateikti dokumentai neegzistavo apskųsto teismo sprendimo priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime iÅ¡samiai aptarė 2011 m. gruodžio 12 d. patvirtintų UAB „EMILĖ“ įstatų galiojimo klausimÄ , nors iki tol Å¡alių procesiniuose dokumentuose Å¡is klausimas nebuvo itin akcentuojamas.

Teikdama praÅ¡ymÄ pridėti naujus įrodymus ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iais įrodymais siekia pagrįsti aplinkybes, susijusias su bendrovės įstatų galiojimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai yra pridedami prie bylos. Dėl bylos esmės 37. Å ioje byloje ieÅ¡kovė ginčija 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 13-00004, nurodydama, kad sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms teisės normoms bei bendrovės teisnumui, neatitinkantis ieÅ¡kovės valios, jos veiklos tikslų bei pasiraÅ¡ytas netinkamo bendrovės atstovo.

Apeliaciniame skunde UAB „EMILĖ“ pažymėjo, kad negaliojant pagrindinei prievolei (paskolos sutarčiai), atitinkamai negalioja ir iš jos kylančios išvestinės prievolės, t. y. kiti ieškiniu ginčijami sandoriai (hipotekos sandoris, vekselis, vykdomieji įrašai). Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms 38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalis taikoma konstatavus dviejų sÄ lygų visetÄ :

1) kad teisės norma yra imperatyvi;

2) kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

39. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad imperatyvios įstatymų nuostatos buvo pažeistos, kadangi ginčijami sandoriai buvo sudaryti be UAB „EMILĖ“ valios (jos akcininkų pritarimo) bei dėl Kredito unijų įstatymo 13 straipsnio nuostatų pažeidimo, nes UAB „EMILĖ“ veiklos teritorija sandorių sudarymo metu buvusi ne Klaipėdoje.

40. Pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai. CK 6.225 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis yra santykinai negaliojanti (nuginčijama sutartis), jeigu jÄ sudarant viena Å¡alis veikė sÄ Å¾iningai ir pripažinti sutartį negaliojančia bÅ«tina tik dėl to, kad bÅ«tų apginti sÄ Å¾iningos Å¡alies privatÅ«s interesai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.225 straipsnio normos neįtvirtina konkrečių absoliučiai ar santykinai negaliojančios sutarties negaliojimo ar nuginčijimo pagrindų, todėl jos nėra ir negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas sutarties negaliojimo ar nuginčijimo pagrindas, o konkrečius sutarties negaliojimo dėl valios ar iÅ¡orinės valios iÅ¡raiÅ¡kos formos trÅ«kumų pagrindus nustato kitos CK normos, įtvirtinančios konkrečius sutarties negaliojimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-695/2018, 51 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

41. UAB „EMILĖ“ teigimu, 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartimi buvo pažeistas sutarties laisvės principas, todėl ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1 d.). Taigi, įstatymas imperatyviai draudžia priversti kitÄ asmenį sudaryti sutartį ir suteikia asmenims teisę laisvai savo nuožiÅ«ra sudaryti sutartis.

42. Å ioje byloje ieÅ¡kovė UAB „EMILĖ“ neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ar kiti asmenys bÅ«tų jÄ kokiu nors bÅ«du vertę sudaryti ginčijamÄ paskolos sutartį ir (ar) kitus ginčijamus sandorius. Tokių aplinkybių iÅ¡ bylos medžiagos teismas taip pat nenustatė.

43. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog juridinis asmuo yra teisinė fikcija. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.) Vadinasi, juridinio asmens valia yra įgyvendinama per juridinio asmens valdymo organus, kurių nariai turi fiduciarines pareigas juridiniai asmeniui (CK 2.87 str.).

44. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį UAB „EMILĖ“ vardu pasirašė V. Ž., kuris sutarties sudarymo metu pagal Juridinių asmenų registro duomenis buvo UAB „EMILĖ“ vadovas. Tarp bylos šalių iš esmės nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto prejudicinio fakto, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu V. Ž. buvo formalus UAB „EMILĖ“ vadovas. Taigi, ginčijamas paskolos sandoris buvo sudarytas UAB „EMILĖ“ valdymo organo, t. y. asmens, formaliai ėjusio juridinio asmens vadovo pareigas.

45. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Å iuo atveju ieÅ¡kovė teigia, kad ginčijami sandoriai neatitiko jos valios, kadangi į bylÄ pateiktos bendrovės akcininkų sprendimų, susijusių su ginčo sandoriais, kopijos yra suklastotos. Byloje paskirtos teismo ekspertizės 2018 m. gruodžio 20 d. akte padarytos iÅ¡vados, kad negalima nustatyti, ar 2013 m. sausio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 18/01/13 pasirašė L.

M., ir tikėtina, kad protokole pasirašė ne V. C., o UAB „EMILĖ“ vienintelės akcininkės 2013 m. kovo 27 d. sprendime pasirašė ne L. M. (pop. el. b. priedo l. 37-40). 2019 m. birželio 5 d. teismo ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados, kad negalima nustatyti, ar 2013 m. sausio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 18/01/13 pasirašė L. M. ar kitas asmuo, ir tikėtina, kad jį pasirašė ne V. C. (pop. el. b. priedo l. 56-59). Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 44 punkte, ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „EMILĖ“ veikė turėdama formalų vadovÄ bei faktinį vadovÄ , t. y.

įmonę faktiÅ¡kai valdė ne oficialiai paskirtas ir vieÅ¡ai deklaruotas (iÅ¡vieÅ¡intas) vadovas, bet kitas asmuo. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog UAB „EMILĖ“ dalyviai (akcininkai) ginčijamų sandorių metu bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ ir siekę, kad bendrovė veiktų teisėtai, laikantis įstatymų reikalavimų, nevykdytų veiklos, turėdama ir formalų, ir faktinį bendrovės vadovus. Byloje taip pat nėra duomenų, galinčių pagrįsti, kad UAB „EMILĖ“ dalyviai bÅ«tų formavę (iÅ¡reiÅ¡kę) juridinio asmens valiÄ , nukreiptÄ nesudaryti paskolos sandorio su atsakove.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas paskolos sandoris sudarytas 2013 m. sausio 23 d., tačiau ieÅ¡kinį dėl Å¡io sandorio negaliojimo ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2018 m. gegužės 21 d. Vadinasi, nei UAB „EMILĖ“ valdymo organai, nei bendrovės dalyviai per daugiau nei penkerių metų laikotarpį neginčijo to, kad paskolos sutartis neatitinka ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“, kaip juridinio asmens, valios. Toks ilgas laikotarpis, kai juridinio asmens dalyviai neginčijo, neiÅ¡reiÅ¡kė savo prieÅ¡taravimų analizuojamiems sandoriams dėl juridinio asmens valios nebuvimo, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad juridinio asmens dalyviai arba pritarė tokiam UAB „EMILĖ“ veiklos modeliui, arba nepateisinamai ilgai nesidomėjo UAB „EMILĖ“ veikla ir faktiÅ¡kai negalėjo bÅ«ti ir nebuvo tikraisiais juridinio asmens valios formuotojais.

46. Ä®vertindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijama paskolos sutartis ir iÅ¡ jos kilę paskesni sandoriai jų sudarymo metu neatitiko UAB „EMILĖ“ valios ir tokiu bÅ«du pažeidė sutarčių laisvės principÄ .

47. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.; toliau – Kredito unijų įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kredito unijos asocijuotais nariais gali bÅ«ti Å¡ie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su Å¡ia savivaldybe besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys: kredito unijos narių – fizinių asmenų individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklÄ .

Å iame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali bÅ«ti kredito unijos asocijuotais nariais, jei jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimÄ . Analizuojamu atveju ieÅ¡kovė akcentavo, kad Juridinių asmenų registre deklaruotas jos buveinės adresas ginčo sandorių sudarymo metu buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ veiklos teritorija yra Klaipėdoje.

48. Pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibÅ«dinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresÄ . Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietÄ turi teisę laikyti juridinio asmens buveine (CK 2.49 str. 2 d.). Vadinasi, civilinės teisės prasme juridinio asmens buveine gali bÅ«ti laikoma ne tik vieta, kuri yra deklaruota vieÅ¡ame registre. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog UAB „EMILĖ“ asocijuoto nario anketoje nurodė, jog jos buveinės adresas yra Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

49. Atsižvelgiant į CK 2.49 straipsnio nuostatas bei į ieÅ¡kovės atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad sudarant ginčijamÄ paskolos sutartį nebuvo pažeistos Kredito unijų įstatymo 13 straipsnio normos.

50. Apibendrindama tai, kas nurodyta Å¡ios nutarties 41-50 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama paskolos sutartis (ir iÅ¡ jos iÅ¡plaukę kiti ieÅ¡kovės ginčijami sandoriai) neprieÅ¡tarauja apeliaciniame skunde įvardytoms įstatymo normoms. Ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) taip pat nenustatė. Dėl sandorio prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui 51. Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai apibrėžti ir tokio sandorio nuginčijimo sÄ lygos numatytos CK 1.82 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas.

52. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.), bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

53. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ginčijamos paskolos sutarties naudingumo ieÅ¡kovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 1.82 straipsnyje nurodyti sandorio negaliojimo pagrindai nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, tačiau pareiga rÅ«pintis sandorį sudarančio juridinio asmens interesų apsauga kitai sandorio Å¡aliai CK 1.82 straipsnio pagrindu gali bÅ«ti perkelta tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms – be kita ko, kai sandoris akivaizdžiai žalingas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019). Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties nenaudingumÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad dalis pagal paskolos sutartį gautų pinigų buvo panaudoti ieÅ¡kovės pajiniam įnaÅ¡ui KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pasirinktas pagal paskolos sutartį gautų lėšų panaudojimo bÅ«das pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų paskolos sutarties nenaudingumÄ ieÅ¡kovei UAB „EMILĖ“, ypač įvertinus tai, kad ginčo paskolos sutartis sudaryta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, neturinčių pareigos užtikrinti prieÅ¡ingos sandorio Å¡alies geriausių interesų.

54. Pagal CK 1.82 straipsnį yra taikoma prezumpcija, kad kita sandorio Å¡alis veikė sÄ Å¾iningai, o jos nesÄ Å¾iningumas privalo bÅ«ti įrodytas vadovaujantis bendrosiomis civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėmis. IeÅ¡kovė neįrodinėjo įstatyme numatytų Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos aplinkybių (CK 6.67 str.). Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčo sandorius kildina iÅ¡ esÄ didelio atsakovės nerÅ«pestingumo ir neatidumo, t. y. iÅ¡ to, kad prieÅ¡ suteikiant paskolÄ atsakovė atidžiai nepatikrino ieÅ¡kovės pateiktų duomenų.

Å ios nutarties 45 punkte jau buvo atkreiptas dėmesys, jog net ir atlikus teismo raÅ¡ysenos ekspertizes, į dalį klausimų dėl UAB „EMILĖ“ dokumentuose esančių parašų autentiÅ¡kumo teismo ekspertas negalėjo atsakyti, taip pat nepateikė kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų dėl visų tirtų parašų. Be to, nesutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, jog kitos sandorio Å¡alies neatsargumas automatiÅ¡kai turėtų bÅ«ti tapatinamas su jos nesÄ Å¾iningumu. Vien tai, kad sandorio Å¡alis galbÅ«t nesilaikė teisėje žinomo bonus pater familia (gero Å¡eimos tėvo, maksimaliai rÅ«pestingo asmens) standarto, negali bÅ«ti prilyginama Å¡alies nesÄ Å¾iningumui.

Pabrėžtina, kad asmens nesÄ Å¾iningumas ir neatidumas yra dvi skirtingos teisinės kategorijos, sukeliančios skirtingas teisines pasekmes. Å ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybių, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ žinojo, jog ieÅ¡kovės pateikti dokumentai yra ar gali bÅ«ti suklastoti. Byloje taip pat nenustatyta, jog KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bÅ«tų turėjusi žinoti (pavyzdžiui, pateikti akcininkų sprendimai padirbti taip akivaizdžiai, kad tai gali nustatyti net ir ne specialistas) apie jai pateiktų dokumentų galimÄ suklastojimÄ .

Taigi, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik deklaratyvius teiginius apie KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčo sandorius, tačiau į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti teiginius, kad atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ginčijamų sandorių sudarymo metu veikė nesÄ Å¾iningai.

55. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovei nepaneigus atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sÄ Å¾iningumo prezumpcijos sudarant ginčo sandorius, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie sandoriai negali bÅ«ti pripažįstami negaliojančias CK 1.82 straipsnio pagrindu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties 56. Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

57. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Dėl Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų 58. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė duomenis apie patirtas 735,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytų maksimalių dydžių, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „EMILĖ“ atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Dėl atidėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ priteisimo 59. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio – 9 291 Eur už ieÅ¡kinį sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

Nutartis įsiteisėjusi. Priimdamas byloje sprendimÄ , kuriuo atmetė ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡spręsti ir ieÅ¡kovei atidėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį priteisimo klausimÄ , tačiau to nepadarė. Duomenų, kad ieÅ¡kovė pati bÅ«tų įvykdžiusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir sumokėjusi atidėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį, byloje nėra.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimai, susiję su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, įskaitant ir žyminio mokesčio mokėjimÄ , jo priteisimÄ , yra iÅ¡imtinai procesinio pobÅ«džio, todėl apeliacinės instancijos teismas, Å¡alindamas pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų trÅ«kumÄ , turi iÅ¡spręsti dėl ieÅ¡kovei atidėto žyminio mokesčio priteisimo atmetus jos ieÅ¡kinį (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas jos praÅ¡ymu, ieÅ¡kovė turėjo žinoti, kad Å¡i mokesčio mokėjimo lengvata jos atžvilgiu buvo taikoma iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Priėmus sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti priteisiamas atidėtas žyminis mokestis už ieÅ¡kinį. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieÅ¡kovei atidėtos žyminio mokesčio dalies priteisimas apeliacinės instancijos teismui iÅ¡sprendus bylÄ apeliacine tvarka (Å¡alinant pirmosios instancijos teismo privalomo atlikti procesinio veiksmo trÅ«kumÄ ), negali bÅ«ti ieÅ¡kovės atžvilgiu vertinamas kaip siurprizinis ar bloginantis apeliantės teisinę padėtį procesinis veiksmas.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 9 291 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį.

61. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi ieÅ¡kovei atidėtas 10 403 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis), priimtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ jos priteisiamas atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ (juridinio asmens kodas 302629571) atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 300087289) 735,08 Eur (septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt penkių eurų 8 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ (juridinio asmens kodas 302629571) į valstybės biudžetÄ 9 291 Eur (devynis tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminį mokestį už ieÅ¡kinį ir 10 403 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių keturis Å¡imtus tris eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Gintaras Pečiulis Agnė Tikniūtė