2017-07-26 Nr. AB-14385-3-65-3-00162-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-602-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00162-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2, 1.1.3, 36, 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jrukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. B.) pateikė skundą ir prašė panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 17-IL-89-002010-e „Dėl įpareigojimo pasitikrinti sveikatą“.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 05 30 nutartimi skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2d. 1p.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ įtvirtintas teisės normas, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, atsirandančių viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą (3 straipsnio 1 dalis). Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą ABTĮ įtvirtintų teisės normų nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, nuoseklų sisteminį aiškinimą, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, t. y. administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir vartojamos sąvokos, bet tikrasis teisės akto turinys, kuris nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012 ir kt.).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, individualus teisės aktas suprantamas kaip teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 ir kt.).

Individualiame administraciniame akte yra aiškiai bei įsakmiai suformuluojamos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį, pobūdį. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Teismas nurodė, kad Utenos AVPK Veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 17-IL-89-002010-e „Dėl įpareigojimo pasitikrinti sveikatą“ yra priimtas ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos bei jos kontrolės teisinių santykių srityje. Šiems teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymas (toliau – Įstatymas), Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 172 redakcija). Įstatymas nustato, kad asmenų teisę laikyti, nešioti ginklus ir jų šaudmenis patvirtina policijos įstaigos nustatyta tvarka išduoti leidimas laikyti ir leidimas nešiotis ginklus (12-14 straipsniai). Esant nustatytoms sąlygoms, minėti leidimai panaikinami (Įstatymo 40 straipsnis). Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, B ir C kategorijos ginklų ir jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, pagal – to paties straipsnio 1 dalies 4 punktą – įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo.

Taisyklių 7.2 punktas nustato, kad prašymą išduoti leidimą teikiantis asmuo privalo pateikti ir medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a), kad jis neserga liga (-omis), neturi fizinio (-ių) trūkumo (-ų), įrašyto (-ų) į Sveikatos apsaugos ministerijos ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą, ir neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo (Forma 049/a).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms, leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis panaikinamas. Taisyklių 87 punktas (2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 5-V-734 redakcija) numato, kad teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmuo, turintis ginklą (-us) ar pageidaujantis įsigyti ginklą (kai yra pateikti dokumentai ir atlikti patikrinimai), kilus pagrįstam įtarimui (jei yra gauta informacija iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sveikatos priežiūros įstaigos, ikiteisminio tyrimo įstaigų ar kitų institucijų arba akivaizdžiai iš asmens elgesio galima numanyti, kad jis serga Sveikatos apsaugos ministerijos sąraše įrašytomis ligomis ar turi fizinių trūkumų, dėl kurių negali turėti ginklo), gali būti įpareigotas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka per vieną mėnesį pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a).

Sprendime nurodomi motyvai, t. y. dėl kokių priežasčių asmuo įpareigojamas pasitikrinti sveikatą.

Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad teisiškai reikšmingas pasekmes suinteresuotam asmeniui sukelia policijos įstaigos priimamas sprendimas išduoti (neišduoti) leidimą nešiotis ir (ar) leidimą laikyti ginklus bei sprendimas panaikinti tokius leidimus. Šie administraciniai sprendimai priimami esant tam tikrų sąlygų, tarp jų – ir numatytų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, visetui. Policijos įstaigos sprendimas, kuriuo asmuo įpareigojamas pasitikrinti sveikatą, yra tarpinio pobūdžio viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas. Tokiu dokumentu policijos įstaiga siekia parengti sąlygas (sudaryti prielaidas) galutinio sprendimo priėmimui. Todėl pareiškėjo skundžiamas Utenos AVPK Veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 17-IL-89-002010-e „Dėl įpareigojimo pasitikrinti sveikatą“ turi pagalbinį vaidmenį, juo sprendžiamas procedūrinis klausimas, kuris su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu nėra susijęs, šis dokumentas pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Ginčas dėl procedūrinio dokumento, nelaikomo savarankišku administraciniu aktu, negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas I. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 05 30 nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti apygardos administraciniam teismui.

Paaiškino, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas sprendimas nedaro įtakos jo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Nurodė, kad priimtas sprendimas žeminą jo asmenybę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas I. B. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2d. 1p.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ne visų viešojo administravimo srityje priimamų įvairaus pobūdžio aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, t. y. administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų šioje byloje ginčijamo sprendimo įvertinimu bei jo priskiriu prie nenagrinėtinų teismo ABTĮ nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje ginčijamo Utenos AVPK Veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 17-IL-89-002010-e „Dėl įpareigojimo pasitikrinti sveikatą“ turinį bei jo rezoliucinę dalį, kolegija pažymi, jog šiuo viešojo administravimo institucijos sprendimu pareiškėjui yra nustatytas konkretus įpareigojimas – per vieną mėnesį pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicininio patikrinimo išvadą, šiuo sprendimu sukeliamos atatinkamos pasekmės – iš pareiškėjo paimamas ginklas, šaudmenys bei leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Taigi ginčijamame sprendime yra aiškiai bei įsakmiai suformuluojamos visuomeninio santykio dalyviui privaloma elgesio taisyklė, jo teisės bei pareigos ir šio akto sukeliamos pasekmės turi materialų pobūdį.

Kolegijos vertinimu toks sprendimas pilnai atitinka Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų priskirtinumo nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, todėl ginčas dėl tokio sprendimo nagrinėtinas administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kilusio ginčo pobūti, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama ir pareiškėjo skundas grąžinamas pirmosios instancijos teismui jo priėmimo klausimui spręsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

Pareiškėjo I. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir pirmosios instancijos teismui perduoti pareiškėjo I. B. skundą jo priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė