2023-04-05 Nr. AB-7455-3-63-3-02338-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-251-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02338-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei T. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai T. Ž. (toliau – ir atsakovė); 2) priteisti iš atsakovės 37,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.; 3) priteisti iš atsakovės 7,43 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 4) priteisti iš atsakovės 33,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nusprendė Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakciją (toliau – ir Nuostatai) (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suteikė pareiškėjui teisę organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir mokėtiną rinkliavą apskaičiuoja vietinės rinkliavos administratorius – šiuo atveju pareiškėjas. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.

4. Pareiškėjas teigė, kad nekilnojamo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei T. Ž.. Atsakovei buvo siųsti mokėjimo parnešimai ir priminimai dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovė savalaikiai nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad T. Ž. paveldėjo savo motinai I. Ž. priklausiusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad apie nekilnojamojo turto savininkų (naudotojų) pasikeitimą pareiškėjas gali sužinoti tik rinkliavos mokėtojui apie tai informavus rinkliavos administratorių ar pačiam administratoriui patikrinus konkretaus nekilnojamojo turto duomenis Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas faktą apie įpėdinį sužinojo tik 2021 m. spalio 11 d., todėl tą pačią dieną patikslino priskaitymus ir raštu (detalizuojant palikėjos vietinės rinkliavos nepriemokas) informavo T. Ž., tačiau pastaroji vietinės rinkliavos nepriemokos geranoriškai neapmokėjo. Pareiškėjas mano, kad jo nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis, sprendžiant dėl termino atnaujinimo pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui. Teigė, kad atsakovė nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektą įgijo nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl jai tenka pareiga mokėti įstatymu nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Atsakovė T. Ž. atsiliepime ir teismo posėdžio metu su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat atsakovė prašė priteisti jai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas nuo prašymo pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7. Atsakovė nurodė, kad mirusios I. Ž. turtas priimtas pagal turto apyrašą, kuriame nebuvo fiksuotas įsiskolinimas pareiškėjui, todėl ji neperėmė mirusiosios turtinių ir neturtinių prievolių. Teigė, kad teismui pateikta pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patvirtina, jog nėra I. Ž. neišmokėtų išmokų ir šio asmens įsiskolinimo. Be to, pareiškėjas yra praleidęs trejų mėnesių terminą reikalavimų pareiškimui.

8. Dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė pažymėjo, kad ji yra socialiai remtinas asmuo ir jai tenkančią mokėti vietinę rinkliavą turi apmokėti Klaipėdos miesto savivaldybės socialinės rūpybos skyrius. Teigė, kad pareiškėjas jai nepateikė buhalterinės apskaitos reikalavimus atitinkančios sąskaitos už apskaičiuotą vietinę rinkliavą ir tai daro piktybiškai, dėl to savivaldybė negali sumokėti atsakovei tenkančios vietinės rinkliavos.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovės T. Ž. 40,93 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.

11. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiai atsakovei T. Ž. bei priteisti iš jos 37,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., apskaičiuotą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke nurodyta I. Ž.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro išraše (spausdintas 2020 m. gruodžio 15 d.) nurodoma, kad I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo (spausdintas 2020 m. spalio 11 d.) nustatyta, kad I. Ž. palikimą 2021 m. vasario 11 d. priėmė T. Ž.. Teismas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), kurio 92 straipsnyje įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.

12. Teismas, aptaręs CK 5.1 straipsnio 1 dalies, 5.3 straipsnio 1 dalies, 5.52 straipsnis 1 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, darė išvadą, kad nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., į teismą kreipėsi kaip (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos I. Ž., kurios turtą ir įsipareigojimus paveldėjo atsakovė, kreditorius. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ir palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 str. 1 d.), o kreditorius (pareiškėjas) atsakovei reikalavimą tokiu būdu, kuris atitiktų CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareikšti iki (duomenys neskelbtini).

13. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė pagrindą atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą paveldėtojui, teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė buvo tinkamai pareiškėjo informuota apie palikėjo skolines prievoles. Aplinkybę, kad pareiškėjas apie I. Ž. mirtį sužinojo dar 2020 m. gruodžio 15 d., patvirtina pareiškėjo darbuotojo 2020 m. gruodžio 15 d. 13:58 val. atspausdintas VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas. Žinodamas šį faktą pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. sausio 15 d., 2020 m. vasario 9 d. tikrino VĮ Registrų centras Testamentų registrą, o 2021 m. vasario 9 d. kreipėsi į notarų biurą su paklausimu. Pagal šiuos duomenis, nesant informacijos apie palikimo priėmimą, pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 11 d., kai buvo priimtas palikimas, iki 2021 m. spalio 11 d. nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimo fakto nustatymu. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti įsiskolinimą kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 6 d., teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrįstai delsė, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą reikalavimui dėl 37,15 Eur skolos už vietinę rinkliavą, paskaičiuotą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., priteisimo.

14. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 7,43 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už turto objektą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. po palikėjos mirties, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nurodė, kad minėta vietinė rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra laikoma ne palikėjo prievole, o palikimą priėmusio asmens prievole, todėl pagal Nuostatus atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 33,50 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., teismas nurodė, kad atsakovė yra šio nekilnojamojo turto objekto savininkė (NTR registro 2.1; 4.1 punktai), todėl pagal Nuostatų teisinį reglamentavimą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kyla prievolė mokėti vietinė rinkliavą.

16. Dėl atsakovės teiginių, kad ji yra socialiai remtinas asmuo ir prievolė sumokėti vietinę rinkliavą tenka savivaldybei, teismas nurodė, jog šie klausimai nepatenka į Nuostatų reglamentavimo sritį ir jie sprendžiami Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų teikusi Nuostatų 24 punkte nurodytą nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaraciją ginčo laikotarpiu ir būtų atleista nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nėra, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti atsakovei kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies už įvardintus nekilnojamojo turto objektus. Teismas darė išvadą, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą, t. y. 7,43 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 33,50 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., priteisimą.

III. 17. Atsakovė T. Ž. apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista iš atsakovės 40,93 Eur įsiskolinimas už nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; 2) priteisti jai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas nuo prašymo pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) skirti pareiškėjui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios pusę priteisti atsakovei; 4) įtraukti į bylą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir ištirti jos norminių administracinių aktų bei kitų bendro pobūdžio teisės aktu teisėtumą dėl rinkliavos.

18. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: G. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimo Nr. 9 kopiją; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 16 d. įsiteisėjusios nutarties kopiją administracinėje byloje Nr. I-8136-386/2020; neišnagrinėto atsakovės 2022 m. vasario 24 d. atskirojo skundo kopiją administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022 kopiją; atsakovės 2022 m. vasario 15 d. prašymų kopijas administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022; atsakovės 2022 m. sausio 30 d. atsiliepimo su priedais administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022 kopiją; Klaipėdos miesto pirmojo Notarų biuro notarės A. K. 2022 m. birželio 23 d. rašto Nr. S-182 kopiją; registruoto pašto voko kopiją.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra gavusi iš pareiškėjo jokių pranešimų apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Teigia, kad pareiškėjas neteikė atsakovei informacijos, neįsileisdavo jos į savo būstinę, neatsakydavo į siunčiamus laiškus, nereaguodavo į atsakovės skundus, nesudarė jai sąlygų iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rūpybos skyriaus gauti lengvatą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti įsiskolinimą už nesumokėtą vietinę rinkliavą yra nepagrįstas, grindžiamas melagingais, suklastotais duomenimis.

20. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo suinteresuotas priimti jai nepalankų sprendimą, netyrė jos nurodytų pareiškėjo padarytų pažeidimų, neišreikalavo papildomų duomenų, sąmoningai atsisakė pripažinti pareiškėjo dalyvavimą byloje būtinu, neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo atstovės G. P. įgaliojimas nebegaliojo. Atsakovė pažymi, kad teismas šiurkščiai pažeidė jos teises, nes neišvertė dokumentų į atsakovės gimtąją rusų kalbą, neužtikrino vertėjo dalyvavimo teismo posėdyje. Taip pat teismas išnagrinėjo bylą be atsakovės advokato, todėl nebuvo užtikrinta jos teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Tvirtina, kad dėl teismo padarytų pažeidimų ji 2022 m. vasario 24 d. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismas, bet jos skundas iki šiol nėra išnagrinėtas.

21. Atsakovės nuomone, teismas analogiškai motyvais, kuriais buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti 37,15 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, turėjo atmesti ir pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės, kaip I. Ž. įpėdinės, 7,43 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), po būsto savininkės I. Ž. (duomenys neskelbtini) mirties, susidarė atliekos, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė pareiškėjui 7,43 Eur dydžio sumą. Atsakovė pažymi, kad ji mirusios I. Ž. turtą paveldėjo pagal turto apyrašą, dėl kurio sudarymo iki šiol tebevyksta teisminis ginčas. Atsakovės įsitikinimu, teismas turėjo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą.

22. Atsakovė pažymi, kad teismas taip pat nepasisakė dėl jos argumentų, jog ginčo dalykas yra kilęs iš civilinės teisės teisinių santykių. Atsakovė kelia klausimus dėl Koncesijos sutarties teisėtumo. Prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-471/2010 išaiškinimais, kurioje Lietuvos Respublikos Seimo nariai I. Š. ir E. J. prašė ištirti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ teisėtumą.

23. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti, vadovaujantis atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją neva ginčai dėl antstolės R. V. 2021 m. balandžio 13 d. sudaryto turto apyrašo tebevyksta iki šiol. Klaipėdos apygardos teismas dar 2021 m. gruodžio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2S-1303-265/2021 išnagrinėjo atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties ir netenkino jos skundo, pripažindamas, kad antstolė įtraukė į turto apyrašą visas žinomas palikėjos turtines teises ir pareigas, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir reikalavimus, keliamus apyrašo formai bei turiniui.

26. Pareiškėjas teigia, kad jo atstovė, 2021 m. gruodžio 6 d. pateikdama teismui prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, pateikė atstovavimą pagrindžiantį dokumentą – įgaliojimą. Taip pat pareiškėjas, 2021 m. gruodžio 6 d. kreipdamasis į teismą, prašydamas priteisti vietinę rinkliavą už 2020 metus, nepraleido Nuostatų 42 punkte nustatyto termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės T. Ž. 7,43 Eur suma nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., bei 33,50 Eur suma nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

28. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti įsiskolinimą už nesumokėtą vietinę rinkliavą yra nepagrįstas, grindžiamas melagingais, suklastotais duomenimis. Atsakovė taip pat teigia, kad teismas buvo šališkas, nepagrįstai netenkino jos pateiktų procesinių prašymų. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu ir 2022 m. liepos 28 d. prašymu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus.

29. Vertindama atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus (žr. šios nutarties 18 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateikta pareiškėjo įgaliotos atstovės G. P. 2020 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimo Nr. 9 kopija, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022 kopija, atsakovės 2022 m. vasario 24 d. atskirojo skundo kopija administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022, atsakovės 2022 m. vasario 15 d. prašymų administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022 kopijos ir atsakovės 2022 m. sausio 30 d. atsiliepimo su priedais administracinėje byloje Nr. I-1345-583/2022 kopija jau yra byloje, todėl šie dokumentai nevertintini kaip nauji įrodymai. Pasisakydama dėl kitų atsakovės pateiktų įrodymų (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 16 d. įsiteisėjusios nutarties kopija administracinėje byloje Nr. I-8136-386/2020, Klaipėdos miesto pirmojo Notarų biuro notarės A. K. 2022 m. birželio 23 d. rašto Nr. S-182 kopija ir registruoto pašto voko kopija), teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

30. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, nutaria nevertinti atsakovės pateiktų įrodymų. Tokia išvada daroma nustačius, kad pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku), taip pat atsakovė tinkamai nepagrindė, kodėl būtina tokius įrodymus pridėti prie bylos.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo įtraukti į bylą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir ištirti jos norminių administracinių aktų bei kitų bendro pobūdžio teisės aktu teisėtumą dėl vietinės rinkliavos.

33. Teisėjų kolegija dėl šių atsakovės prašymų pažymi, kad atsakovė neteikė pirmosios instancijos teismui, kuris bylą nagrinėjo iš esmės, prašymo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl toks prašymas negali būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, neturi pagrindo daryti išvadą, kad byloje priimtas sprendimas turės įtakos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo priimtą sprendimą, vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė visiškai nedetalizavo, kokių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos norminių administracinių aktų teisėtumas šioje byloje turėtų būti įvertintas, todėl toks abstraktus atsakovės prašymas nenagrinėtinas.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo prašymo ir atsakovės atsiliepimo į prašymą argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovė, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

37. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

38. Atsakovė teigia, kad teismas buvo suinteresuotas priimti jai nepalankų sprendimą, netyrė jos nurodytų pareiškėjo padarytų pažeidimų, neišreikalavo papildomų duomenų, sąmoningai atsisakė pripažinti pareiškėjo dalyvavimą byloje būtinu, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo atstovės G. P. įgaliojimas nebegaliojo, neišvertė dokumentų į atsakovės gimtąją rusų kalbą, neužtikrino vertėjo dalyvavimo teismo posėdyje, bylą išnagrinėjo be atsakovės advokato.

39. Vertindama atsakovės argumentus dėl teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Atsakovė pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, t. y. teismas netenkino jos procesinių prašymų, neatmetė pareiškėjo prašymo, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš atsakovę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymų ar priėmė jai tik iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia teismo šališkumo.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, 2021 m. gruodžio 6 d. kreipdamasis į teismą su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės T. Ž., kartu su prašymo priedais pateikė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimą Nr. 9, kuriuo įgaliojo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ Teisės skyriaus teisininkę G. P. atstovauti pareiškėją visų instancijų teismuose, nagrinėjant administracines, civilines, baudžiamąsias bylas, antstolių kontorose (vykdymo procese) bei ikiteisminio tyrimo institucijose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teikiamų dokumentų kopijų, išrašų, nuorašų tvirtiną. Įgaliojimo terminas nurodytas iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. kreipiantis į teismą su prašymu pareiškėjo atstovės G. P. įgaliojimas galiojo.

41. Atsakovė 2022 m. vasario 15 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymus dėl visų byloje esančių dokumentų išvertimo į rusų kalbą bei vertėjo dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimo, bylos sustabdymo iki kol paaiškės I. Ž. teisių perėmėjas, taip pat atsakovė 2022 m. vasario 21 d. teikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo iki kol jai bus paskirtas advokatas. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymų dėl bylos dokumentų vertimo į rusų kalbą, vertėjo dalyvavimo užtikrinimo teismo proceso metu ir bylos sustabdymo, taip pat teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 21 d., metu protokoline nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo iki kol jai bus paskirtas advokatas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį ir susipažinusi su teismo posėdžio graso įrašu, nenustatė teismo padarytų procedūrinių pažeidimų, kuriais būtų pažeistos atsakovės, kaip proceso dalyvės, teisės. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad, atsižvelgiant į ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, nėra pagrindo bylos medžiagą atsakovei versti į užsienio kalbą, taip pat nėra pagrindo užtikrinti vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje, nes atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena Lietuvoje, moka valstybinę kalbą, ankstesniuose teisminiuose procesuose procesiniai dokumentai jai buvo teikiami lietuvių kalba, be to, pati atsakovė teismui dokumentus teikė lietuvių kalba.

Vertindamas atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo iki kol paaiškės I. Ž. teisių perėmėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčo šalies, pasitraukusios iš proceso, teisių perėmimo klausimas. Be to, iš byloje pateikto 2021 m. spalio 11 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjos I. Ž. palikimą 2021 m. vasario 11 d. perėmė atsakovė, todėl, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi taip pat pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo iki kol jai bus paskirtas advokatas, nes pagal ABTĮ 100 straipsnio nuostatas advokato nebuvimas nėra pagrindas stabdyti bylą, be to, atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų dėl advokato paskyrimo, t. y. ar ji kreipėsi, kad jai būtų paskirtas advokatas, jeigu kreipėsi – kokioje stadijoje šiuo metu yra jos prašymo nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturėjo objektyvių duomenų, jog atsakovė kreipėsi dėl advokato jai skyrimo ir kad advokatas jai bus paskirtas, darytina išvada, jog teismas, priimdamas procesinį sprendimą nagrinėti bylą iš esmės dalyvaujant tik atsakovei, nepažeidė jos teisės į teisminę gynybą.

Akcentuotina, kad tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl proceso šalies būtinumo dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo atveju pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovė tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išdėstė savo poziciją dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo, todėl teismas pagrįstai nenustatė būtinybės pareiškėjo atstovui dalyvauti teismo posėdyje.

42. Atsakovė teigia, kad ji 2022 m. vasario 24 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties, bet jos atskirasis skundas iki šiol nėra išnagrinėtas. Dėl šių atsakovės nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektas, padavė teismui po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. kai teismas buvo sprendimų priėmimo kambaryje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties pagrįstumas buvo įvertinas, pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo padarytais procedūriniais pažeidimais (žr. šios nutarties 41 p.).

43. Vertindama atsakovės teiginius, kuriais ji nesutinka su pareiškėjui priteistu vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepriteisė pareiškėjui įsiskolinimo, susidariusio iki I. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)), t. y. 37,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, paskaičiuotą turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Taigi atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog ji I. Ž. turtą paveldėjo pagal turto apyrašą, kuriame nebuvo įtrauktas minėtas įsiskolinimas, taip pat, jog ji negali būti laikoma atsakinga už palikėjos I. Ž. skolas, nėra teisiškai reikšmingi, nes, kaip jau buvo minėta, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą, susidariusį iki I. Ž. mirties.

44. Pasisakydama dėl teismo sprendimo priteisti pareiškėjui iš atsakovės 7,43 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. t. y. po palikėjos I. Ž. mirties, ir 33,50 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., su kurių priteisimu atsakovė taip pat nesutinka, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjos I. Ž. palikimą 2021 m. vasario 11 d. priėmė atsakovė, todėl teismas pagrįstai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotą 7,43 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertino kaip palikimą priėmusio asmens, t. y. atsakovės, prievolę. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam pagal pareiškėjo pateiktus duomenis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra paskaičiuotas 33,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Taigi atsakovė, kaip minėtų nekilnojamojo turto objektų, savininkė, pagal Nuostatų 3, 4, 18 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kyla prievolė mokėti nustatyto dydžio vietinė rinkliavą.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021). Visgi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, dėl to negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

47. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo komunalinių atliekų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtais laikotarpiais buvo teikusi Nuostatų 24 punkte nurodytą nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaraciją ir būtų atleista nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (jos nemokėti ar mokėti tik jos dalį). Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji nėra gavusi iš pareiškėjo jokių pranešimų apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą, pareiškėjas su ja nebendradarbiavo, neteikė informacijos, klastojo dokumentus, teikė melagingus duomenis. Byloje pateikti įrodymai (raštai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą, mokėjimo pranešimai apie vietinės rinkliavos mokėjimą, siųsti atsakovei) patvirtina, kad atsakovė turėjo (galėjo) žinoti apie mokėtinas vietinės rinkliavos sumas. Priešingai nei nurodė atsakovė, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, nagrinėjamu atveju reikalaudamas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimus, elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo jam skirti atsakovės prašomą baudą.

48. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai (žr. nutarties 22 p.) nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė