da1a21ff-2604-41db-bcc2-04f7e1cc8db3 · Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-86-634/2012Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00005-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.28.4. (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 20 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nukentėjusiajam K. V., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nukentėjusiajam A. P., jo atstovei V. K., kaltinamajam L. P., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, kaltinamajam M.

L., jo gynėjui advokatui Algiui-Girdučiui Å alavkai, kaltinamajam G. P., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. P., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių iÅ¡silavinimo, dirbantis Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., M.

L., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir n u s t a t ė : kaltinamieji L.

P., M. L. ir G. P. 2011 m. sausio 1 d. apie 23.30 val. Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė L. P. ir jo brolio M. P. tariamÄ teisę – reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo K. V. atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ dėl (ginčijamo ar pripažįstamo) automobilio BMW 52, valst. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, neteisėtai atėmė laisvę ir padarė nukentėjusiajam K. V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. ties garažais, esančiais (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, M.

L. ir G. P. panaudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiojo K. V. atžvilgiu, t.y. M. L. sugriebus nukentėjusiajam už galvos ir jÄ palenkus, bei M. L. kartu su G. P. sudavus rankomis nukentėjusiajam ne mažiau septynis smÅ«gius į virÅ¡ugalvį bei galvos sritį, vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ ir du smÅ«gius į kairę rankÄ , taip padarant nukentėjusiajam K. V. galvos sumuÅ¡imÄ su iÅ¡sivysčiusiu galvos smegenų sukrėtimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , M. L. paėmus K. V. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung SGH-J150“, IMEI (duomenys neskelbtini), 50 litų vertės, kartu su jame buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele „Labas“, kurios Nr. 8-(duomenys neskelbtini), 6 litų vertės, po to smurto įtakoje M.

L. ir G. P. įsodinus nukentėjusįjį į M. P. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 3 valandas vežiojo nukentėjusįjį Kauno miesto gatvėmis, taip neteisėtai atimdami nukentėjusiojo K. V. laisvę, bei M. L. liepus privertė nupirkti kavos ir užpilti į L. P. vairuojamÄ automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degalų, viso už 30 litų;tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamieji L. P., M. L. ir G. P. 2011 m. sausio 1 d. apie 23.30 val. Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė L.

P. ir jo brolio M. P. tariamÄ teisę – reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo A. P. atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ dėl (ginčijamo ar pripažįstamo) automobilio BMW 52, valst. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, neteisėtai atėmė laisvę ir padarė nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. prie parduotuvės R.N., esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, M. L. ir G. P. panaudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, t.y. M. L. tris kartus trenkiant ranka nukentėjusiajam į veidÄ , du kartus pastumiant rankomis į krÅ«tinę, G.

P. ne mažiau keturis kartus ranka suduodant smÅ«gius į veidÄ , taip padarant odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimÄ kairėje, kas nukentėjusiajam A. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to G. P. paėmus A. P. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 1112“, IMEI (duomenys neskelbtini), 150 litų vertės, su jame buvusia UAB „Omnitel“ abonento kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), 10 litų vertės, bei automobilio „Toyota Avensis“ raktelius, smurto įtakoje M.

L. ir G. P. įsodinus nukentėjusįjį į M. P. priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo neiÅ¡leido apie 3 valandas, iki kol į įvykio vietÄ atvyko A. P. tėvas P. P., taip neteisėtai atėmė nukentėjusiojo A. P. laisvę.             Kaltinamasis L. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. P. jam pasiÅ«lė kartu su juo Å¡vęsti Naujuosius metus. KitÄ dienÄ jis su K. V. užkasė jo brolio automobilį, kurį jam brolis paliko patikėjimo teise.

KitÄ dienÄ jis rado užkastÄ automobilį, Å¡alia A. P. su K. V.. Jie juokėsi, norėjo jį pažeminti ir įžeisti. Suprato, kad jie tai padarė tyčia. Po ilgų diskusijų ir praÅ¡ymų automobilį atkasė. Grįžęs į KaunÄ pastebėjo, jog automobilis subraižytas ir iÅ¡kart apie tai pranešė A. P.. Jis susitikti nenorėjo. A. P. padėjo ragelį. AntrÄ sykį jis į telefono skambutį neatsakė ir telefonÄ iÅ¡jungė. Tada paskambino bendradarbiui M. L., paklausė kÄ daryti - ar važiuoti į namus pas A.

P. tėtį, ar kreiptis į draudimo bendrovę. M. L. patarė pirmiausia paÅ¡nekėti su A. P.. Po Å¡io pokalbio M. L. pasakė, jei nepavyks susiskambinti su A. P., kad jam pasukti. Tada paskambino K. V., su juo apžiÅ«rėjo automobilį. K. V. pasakė, kokie gali bÅ«ti Å¡ios problemos sprendimo variantai. Pirma - kreiptis į draudimo bendrovę, antra -susitarti dėl automobilio sugadinimo paÅ¡alinimo. K. V. pasiÅ«lė geriau nesikreipti į draudimo bendrovę. Å iÄ problemÄ norėjęs iÅ¡spręsti taikiai ir gražiai, tÄ patvirtina telefono skambučiai.

Pirma skambino A. P. ir K. V., tik po to skambino M. L.. M. L. jam pasakė, kad bus žmogus, kuris įvertins automobilio nuostolius ir padarytÄ Å¾alÄ . To žmogaus jis nei karto nebuvo matęs. Kad jis yra G. P., sužinojo tik iÅ¡leistas iÅ¡ sulaikymo izoliatoriaus.              Susitiko su M. L. ir G. P.. Su K. V. susitiko prie garažų. M. L. paklausė, kur yra A. P.. Jam atsakęs, kad su juo susisiekti nepavyksta, A. P. jį pasiuntęs ant trijų raidžių, padėjęs ragelį.

Su G. P. nuėjo pažiÅ«rėti automobilio subraižymų. Tuo metu tarp K. V. ir M. L. kilo susistumdymas. SmÅ«gių garso negirdėjo. Susistumdymo nematė, buvo atsisukęs į juos nugara. Bet jei bÅ«tų buvę smÅ«giai, bÅ«tų juos girdėjęs. Po to M. L. kartu su K. V. žiÅ«rėjo automobilį. M. L. paklausė K. V., kaip jis vertinÄ Å¡iÄ situacijÄ . K. V. pasakė, kad sutinka su automobilio subraižymu ir nori Å¡iÄ problemÄ iÅ¡spręsti taikiai. M. L. pasakė, kad čia nėra ko stovėti, yra per Å¡alta.

K. V. pasiteiravo, ar Å¡is turi laiko, ar nori Å¡iÄ problemÄ iÅ¡spręsti.              Tada susėdo į automobilį ir važiavo pasivažinėti, nes neužvestoje maÅ¡inoje buvo Å¡alta. Ä® automobilį visi susėdo savo noru. K. V. ir po susistumdymo savo noru sėdo į jo automobilį. M. L. paprašė K. V. duoti telefonÄ paskambinti A. P., kadangi Å¡is su juo (L. P.) neÅ¡nekėjo. M. L. pats asmeniÅ¡kai Å¡nekėjo su A. P.. Telefono paėmimo situacija nebuvo prievartinė.

Po pokalbio telefonas buvo likęs pas jį automobilyje, nes M. L. pamirÅ¡o jį atiduoti. Dialogas su K. V. truko apytiksliai apie dvi su puse valandos nuo pradžios iki P. P. atvykimo. Besivažinėdami nagrinėjo automobilio subraižymo aplinkybes.              M. L. susitarė su A. P., kad jis paskambins, kai baigs žiÅ«rėti filmÄ su savo mergina L.. Po to M. L. su G. P. paprašė pavežėti iki parduotuvės „Maksima“. Pastebėjo, kad baiginėjasi kuras. M. L. jam su K.

V. pasiūlė įsipilti kuro. Pabrėžė, kad susitikimas vyksta, nes jie sugadino mano automobilį, Dar pasakė, jeigu jie susitiks su A. P., tegul pasiima kavos. Tada su K. V. nuvažiavo ten, kur K. V. sakė, pas D. B., kur jis pasiskolino kortelę. Jam laisvė nebuvo apribota, K. V. atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas. Jis vienas ėjo iki D. B., pasiskolino kortelę ir sugrįžęs paprašė pavėžėti iki bankomato, po to atgal parvežti.              Kai jis grįžo, sulaukė skambučio iš A.

P.. Su juo susitiko prie jo namų. A. P. skambino jam į jo telefonÄ . Tada važiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. K. V. jo pasidomėjo, kiek įpilti kuro. Pasakęs, kad įpiltų kiek jam negaila. Kiek įpylė kuro, nežino. Atėjo A. P., su juo pradėjo Å¡nekėti. K. V. nuėjo kavos ir sumokėti už kurÄ . Jis A. P. pasakęs, kad yra autoremontininkas su jo bendradarbiu, kuris įvertins žalÄ . Tada pats A. P. sutiko važiuoti apÅ¡nekėti Å¡iÄ situacijÄ . Prie „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su M.

L. ir G. P.. Pastebėjo, kad degalinė uždaryta.              Nusprendė kur nors sustoti Å¡nektelėti, nes Rasytės gatvėje stovėti negalima. M. L. pasiÅ«lė važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ didelę aikÅ¡telę. Jis žinodamas ir matydamas situacijÄ , kad A. P. pravažiavo, pasiÅ«lė G. P. padėti jam rasti tÄ vietÄ . G. P. pasiėmė kavos ir nuėjo iki A. P.. AikÅ¡telėje sustojo, M. L. iÅ¡lipo, jis statė automobilį. M. L. buvo įsikabinęs į „Toyota“ automobilį, kurį vairavo A.

P.. Tuo metu nesuprato, kas ten įvyko. Bevažiuojant atsidarė duris ir išmetė A. P.. Suprato, kad tai įvyko dėl to, kad A. P. bandė iš ten išvažiuoti su G. P.. Matė kaip M. L. buvo įsikabinęs į A. P. automobilį. Automobilis tuo metu važiavo, bet negreitai. M. L. dešine ranka atidarinėjo dureles. Pas A. P. tuo metu automobilyje sėdėjo G. P.. M. L. ištraukė A. P., daugiau smurto jokio nebuvo, tik įsikabinimas į A. P. rūbus. Kur buvo A. P. automobilio rakteliai, nežino, turėjo būti pas jį.

Automobilis tuo metu stovėjo viduryje aikštelės, po to A. P. jį pasistatė tvarkingai. A. P. į jo automobilį įsėdo savo noru, prieš tai nuėjęs nusilengvinti. Susėdę automobilyje buvo tokia tvarka: už vairo sėdėjo jis pats, priekyje dešinėje M. L., gale G. P., A. P. ir K. V.. Automobilyje sėdėjo nuo 40 minučių iki valandos. Nukentėjusių atžvilgiu nebuvo naudojamas joks fizinis smurtas. Laikas nuo laiko išlipinėdavo K. V. ir G. P. parūkyti. A. P. sužalojimų atsiradimo aplinkybių negali paaiškinti.

Jie galbÅ«t atsirado tada, kai M. L. buvo įsikabinęs į jo rÅ«bus. Jam matant nebuvo smurto. Po to A. P. pasiprašė nueiti į tualetÄ . Jis ėjo vienas, laisvė jam nebuvo apribota. Kai grįžo, toliau Å¡nekėjo apie automobilio sugadinimÄ , taip pat kodėl jie su juo taip elgiasi, jei jį laiko draugu. A. P. su K. V. prisipažino, kad darė iÅ¡ pavydo. Jie manė, kad automobilis jo. Po to sutarė, kad žalÄ atlygins K. V. su A. P.. A. P. sakė negalės greitai atlyginti, nes visus pinigus iÅ¡leis bÅ«damas su panele.

Sutarė, kad jis sekančiÄ dienÄ važiuos į autoservisÄ ir pasakys, kiek tiksliai kainuos remontas.              Kai G. P. ir M. L. išėjo, sulaukė skambučio iÅ¡ P. P.. Jis nerimavo, klausė kur jie yra. Jis jam pasakė, kur jie yra. P. P. paskambino jam ir paskui A. P.. Skambino du kartus. A. P. nesugebėjo pasakyti, kur jis tiksliai randasi. Po to atvažiavo P. P., jis jam parodė automobilio subraižymus. Jis pasakė, kad vakare nėra ko Å¡nekėti apie Å¡iuos įvykius.

Susitarė susitikti sekančiÄ dienÄ , kai bus nuvažiavęs į autoservisÄ . Jie iÅ¡važiavo. Po valandos iÅ¡ P. P. sulaukė grasinimo, kad kreipsis į policijÄ , nes jo sÅ«nus sumuÅ¡tas ir padėjo ragelį.              Atsiradusius K. V. sužalojimus vertina kaip vengimÄ atsakyti už automobilio subraižymÄ . V. mama dirba Kauno medicinos universiteto klinikose. Ant K. V. fizinių smurto žymių nėra. Situacija dėl smegenų sutrenkimo galėjo pasinaudoti, nes negalima jokiais bÅ«dais nustatyti ar jis yra, teigia, kad buvo suklastoti duomenys.

             A. P. telefonas nebuvo paimtas. Tai įrodo faktas, kad tėvui atsiliepė pats. A. P. grÄ Å¾inti telefono neprašė, telefonas jis pats turėjo. A. P. su jais buvo apie pusantros valandos. M. L. turėjo padėti vesti dialogÄ ir padėti vertinti aplinkybes. G. P. turėjo atlikti eksperto vaidmenį, žalÄ Ä¯vertinti. G. P. yra žmogus remontuojantis automobilius. Jam taip sakė M. L.. Kiek G. P. įvertino žalÄ , nežino, konkrečios sumos neprašė nurodyti, norėjo, kad atstatytų automobilio bÅ«klę.

M. L. neprašė atsivežti G. P.. Žala nebuvo įvertinta. Dvi su puse valandos Å¡nekėjosi apie aplinkybes. Klausė, ar jie pripažįstÄ tÄ Ä¯vykį, ir apie tai, kodėl jie užkasė bÅ«tent jo automobilį. Su M. L. prasivardžiuodavo, todėl kartais jį vadino A.. I. vadino G. P., nes jį taip vadino M. L.. MaÅ¡inoje sėdint G. P. jokio smÅ«gio nesudavė. Nukentėjusiųjų laisvė nebuvo apribota, automobilis nebuvo užrakintas. A. P. turėjo galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio.

Jis naudojosi savo teisėmis, ėjo Å¡lapintis, buvo pasiimti bliuzono. Galėjo eiti paskambinti. Jis pats norėjo iÅ¡spręstį šį klausimÄ be draudimo ir savo tėvo žinios. Civilio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Kaltinamasis M. L. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad po Naujų metų jam paskambino L. P. ir pasakė, kad buvo sugadintas jo (L. P.) automobilis, klausė kÄ daryti, nes tai padaręs draugas nekelia ragelio. Jis pasakė, kad reikia pagalvoti, pasiÅ«lė pirmiausia su jais paÅ¡nekėti.

Kaip suprato, kad jie buvo draugai. Manė, kad neetiÅ¡ka pirma kreiptis į draudimÄ su jais nepasiÅ¡nekėjus. SiÅ«lė susitarti, o jei kažkas nesiseks, kad paskambintų jam. Po to nuvažiavo papietauti, sutiko G. P.. Tada paskambino L. P., jis L. P. pasiÅ«lė atvažiuoti pasikalbėti prie technikumo, Tvirtovės alėjoje. Su G. P. buvo prieÅ¡ tai susitikę, nes G. P. dirbo prie automobilių remonto, paprašė, kad įvertintų automobiliui padarytÄ Å¾alÄ . Pačiam buvo įdomu pažiÅ«rėti, kas buvo atsitikę automobiliui.

Buvo vakaras, žiema ir, kadangi buvo tamsu, reikėjo po lempa žiÅ«rėti. Atvažiavo L. P. su K. V.. G. P. jis pristatė I., nes I. vadina draugai. Nuėjo prie automobilio. K. V. jis klausė, kodėl tai įvyko. Jam sakė nesikiÅ¡ti. K. V. žengė į jį ir tada jie apsistumdė, vienas kitÄ Ä¯ petį stÅ«mė. Tada G. P. paÅ¡aukė prieiti. Jis norėjo sužinoti, kodėl kilo konfliktas. Su K. V. nieko neiÅ¡siaiÅ¡kino, dialogo nebuvo. ApžiÅ«rėjo automobilį, nelabai gerai matėsi.

Buvo Å¡alta, todėl visi susėdo į automobilį. K. V. atsisėdo už jo, o G. P. prie jo. IÅ¡važiavo į kitÄ aikÅ¡telę, kur daugiau lempų. TrÅ«ko A. P., todėl jis paprašė A. P. paskambinti. Su A. P. nesukontaktavo, važiavo toliau ieÅ¡koti aikÅ¡telės. Važiuojant jis pamatė, kad baigiasi kuras. Pirma aikÅ¡telė buvo „(duomenys neskelbtini)“. Ten toliau vyko diskusijos su K. V.. Jam sakė, kad tai ne juokas ir jam buvo keista, kad draugai taip juokauja, pasiÅ«lė nesikreipti į tėvus.

K. V. sutiko atlyginti žalÄ , prisipažino, kad kasė automobilį, o sugalvojo A. P.. Jis norėjo tik jiems pamoralizuoti, kad negalima tyčiotis iÅ¡ silpnesnio. Su K. V. susistumdė, smÅ«gių nebuvo. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis paprašė, kad paskambintų A. P.. TelefonÄ jam padavė, bet telefonas neskambėjo, jis padavė K. V., kad surinktų numerį. Jis Su A. P. kalbėjo apie tÄ situacijÄ , pasakė A. P., kad tuo metu visi Å¡nekasi. A. P. pasakė, kad jam neįdomu, pirmas 5 min nesusiÅ¡nekėjo, po kiek laiko pradėjo Å¡nekėti normaliai ir sutarėme susitikti.

Tuomet sėdo į automobilį, L. P. pasakė, kad už valandos paskambins A. P.. Paprašė, kad juos pavežtų iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) prospekte, paminėjo, kad nepamirštų užsipilti benzino. Jam esant kavos ir degalų nepirko. Prie „(duomenys neskelbtini)“ jie išsiskyrė. Vėliau L. P. jam paskambino ir jis pasiūlė L. P. privažiuoti. Privažiavo L. P. su K. V.. Po to, kai jie išsiskyrė ir vėl susitiko, praėjo geras pusvalandis.

Jis ir K. V. persėdo į priekį ir iÅ¡važiavo į Rasytės gatvę, prie „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo L. P.. Jis jų paprašė važiuoti iki „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės ir jie važiavo paskui. Lukas sustojo, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, atvažiavo A. P.. Jis atidarė dureles, tuomet A. P. paspaudė greičio pedalÄ . Tuomet jis įsikabino į automobilio kėbulÄ ir kita ranka į A. P.. Tuomet G. P. sėdėjo automobilyje pas A. P.. Tada A. P. staigiai stabdė ir jie iÅ¡virto iÅ¡ automobilio.

Buvo tokia staigi situacija. Jis iÅ¡sigando, kad jį pervažiuos automobilis, paprašė, kad pastatytų maÅ¡inÄ normaliai. G. P. pastatė maÅ¡inÄ . Po to, kai iÅ¡virto iÅ¡ automobilio, su A. P. nebuvo susistumdyta. Gal A. P. jis pastÅ«mė rankomis, kai buvo parvirtę iÅ¡ automobilio. Jie abu iÅ¡krito iÅ¡ automobilio, tada gal įvyko susistumdymas. G. P. smurto nenaudojo, sėdėjo keleivio vietoje. A. P. pasakė einÄ s Å¡lapintis, paprašė G. P. perstatyti automobilį, bet apsigalvojo ir sėdo į keleivio vietÄ .

G. P. užrakino automobilį. Tuomet visi sėdėjo pas L. P. automobilyje. Jis A. P. klausė, kodėl taip padarė. A. P. aiÅ¡kino, kad pavydi L. P. ir tai buvo toks pasityčiojimas. A. P. sugalvojo, o su K. V. užkasė automobilį. Sakė viskÄ susitars su L. P. ir nereikia kreiptis į draudimÄ . Visi susitaikė, paspaudė rankas ir iÅ¡siskirstė. Automobilyje paliko A. P., K. V. ir L. P.. Su A. P. bendravo kokiÄ valandÄ , pusantros. A. P. turėjo telefonÄ , atsiliepė į tėvo skambutį. Jų pokalbio turinio jis nežino, A.

P. „numetė“ ragelį. Automobilio raktelius A. P. turėjo pas save, ėjo pasiimti striukės į automobilį. Kalba apie žalos dydį pinigais nebuvo. Jie tik klausė G. P., ar užteks poliruoti automobilį. A. P. sutiko atlyginti žalÄ , kai jiems visiems bus patogus laikas atvyks į autoservisÄ , kur buvo automobilis dažytas. Civilinis ieÅ¡kinys nepagrįstas, smurto nebuvo. Su nukentėjusiais kalbėjo dėl žalos, kad daryti susitaikymÄ . Atlygino 8000 litų ir 2000 litų žalÄ . Jis asmeniÅ¡kai atlygino A.

P. 2000 litų, o K. V. 8000 litų. Sumokėjo už tai, kad darytų susitaikymÄ ir nebetęstų. Mokėjo dėl to, kad G. P. atvyko iÅ¡ Anglijos ir dėl Å¡ių dalykų gavo areÅ¡tÄ , jis jaučia atsakomybę už šį žmogų, norėjo kuo greičiau daryti susitaikymÄ . Sumas derino advokatė ir mokėjo kiek prašė. Nurodo, kad po susistumdymo prievartos prieÅ¡ K. V. nenaudojo. Ä® L. P. automobilį K. V. įsėdo savo laisva valia. Pirminiai jo parodymai gali bÅ«ti netikslÅ«s, neatsimena, ar dalyvavo pirminėje apklausoje advokatas.

Jis K. V. paimti už rankos ir įsodinti į automobilį negalėjo. Davė netikslius parodymus, nesuprato situacijos.Nurodo, kad jis K. V. telefonÄ buvo paėmęs tik tada, kai skambino A. P.. Dėl telefono įdėjimo į daiktadėžę, negali atsakyti. A. P. per veidÄ nesudavė, tik pliaukÅ¡telėjo per veidÄ , pasakė, kad viskas tvarkoje ir tai buvo tik draugiÅ¡kas kontaktas, o ne smurtas. A. P. telefono nebuvo paėmęs. G. P. įvardino I., nes nežino pavardės. Žino, kuriame garaže dirba, su pareigÅ«nais ten važiavo.

Dėl K. V. įsodinimo į automobilį, jo žodžiai buvo ne taip traktuoti, jis už galvos K. V. neėmė, pasakė, kad atsisėdo į automobilį. Kad susitiks su L. P., nesitarė. L. P. jam paskambino ir pasakė, kad bendrauja su K. V.. Jis jiems pasiÅ«lė privažiuoti prie technikumo. A. P. su K. V. galėjo laisva valia iÅ¡eiti, kai jis jiems moralizavo. Kodėl jie neišėjo, nežino. Kur atsidÅ«rė K. V. telefonas, nežino. IÅ¡siskirstė tarp P. P. pokalbių su L. P. ir A. P.. Nežino, kodėl P. P. važiavo naktį į įvykio vietÄ pasiimti sÅ«naus.

Nurodo, kad iÅ¡sirito iÅ¡ A. P. automobilio stabdymo metu. Automobilis nesustojo. Parodymai skiriasi, nes buvo sutrikęs. A. P. paklausė, ar gali nueiti Å¡lapintis. G. P. pastatė A. P. automobilį. Jis A. P. pasiÅ«lė gražiai pastatyti automobilį. L. P., stebėdamas situacijÄ nieko nesakė, buvo savo automobilyje. Jis neėmė A. P. telefono. K. V. prašė duoti paskambinti. Pripažįsta apsistumdymÄ su K. V. ir tai, kad su abiem jaunuoliais įvyko konfliktas, atlygino 4000 litų žalos. Prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nes norėjo daryti susitaikymÄ .

Susistumdymo pečiais su K. V. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes manė, kad tai nereikÅ¡mingas dalykas. Nutarė, kad didžiÄ jÄ dalį automobilio subraižymo užteks nupoliruoti ir tai buvo G. P. nuomonė. Žinojo kur dirba G. P.. Susitiko prie politechnikumo, prie kebabinės vėlai vakare. Kai skambino, L. P. buvo kartu su G. P.. Jie su L. P. nesitarė susitikti, L. P. jam trumpai paskambino ir apibÅ«dino situacijÄ , kad L. P. draugai subraižė automobilį. Neprašė imtis jokių priemonių, laisvės apriboti irgi neprašė.

L. P. niekada neprašė imtis jokių priemonių prieÅ¡ A. P. ir K. V., jiems nebuvo apribota laisvė. Kai atsisveikino, G. P. paspaudė rankas. A. P. negrasino kai jis Å¡nekėjo su tėvu. Automobilyje smurto niekas nenaudojo. A. P. neliepė savęs vadinti „duchu“, asilu. A. P. negrasino susidorojimu.Kaltinamasis G. P. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad sausio pirmosios vakare, apie 21- 22 valandÄ susitiko M. L. prie kebabų kiosko. M. L. jam papasakojo apie subraižytÄ automobilį. Jo paprašė pasilikti, kad pasižiÅ«rėtų automobilį.

Sulaukė L. P., jo ankščiau nepažinojo. L. P. atvažiavo su K. V.. Jie su L. P. apžiÅ«rėjo automobilį ir tuo tarpu iÅ¡girdo žodžius, iÅ¡reiÅ¡kiančius nepasitenkinimÄ . Suprato, kad tarp M. L. ir K. V. įvyko konfliktas. Jis parodė, kas yra padaryta automobiliui, pasakė, kad poliravimas kainuoja 400 litų. Buvo Å¡alta ir visi iÅ¡važiavo, apvažiavę ratÄ sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“. L. P. bandė prisiskambinti A. P.. K. V. surinko numerį, padavė telefonÄ M.

L.. Visi susitarė už 30 minučių susitikti. L. P. juos pavežė iki „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės. Jie pasakė, kad jei kils klausimų, gali jiems pasiskambinti. Buvo pasakyta: „užsipilkite kuro“, nes baiginėjosi. IÅ¡važiavo link „(duomenys neskelbtini)“. L. P. paskambino, kai susitiko su A. P.. Matė, kaip atvažiuoja L. P. „BMW“, paskui pravažiavo „Toyota“. Jie susėdo į „BMW“. M. L. jo paprašė, kad A. P. parodytų keliÄ iki aikÅ¡telės. Kai atvažiavo L.

P. su K. V., jam davė kavos puodelį. Su A. P. jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telę. A. P. pradėjo staigiai važiuoti, M. L. atidarė jo automobilio dureles ir įsikibo į A. P. rÅ«bus. Kadangi A. P. buvo neprisisegęs saugos diržo, abu iÅ¡krito. Prie jo niekas jokių smÅ«gių nesudavinėjo. Jo paprašė pastatyti automobilį. Jis atidavė raktÄ A. P., visi draugiÅ¡kai susėdo į automobilį, Å¡nekėjo apie maÅ¡inos subraižymÄ . Buvo kalba apie tyčiojimÄ si iÅ¡ draugų, jam tai rÅ«pėjo.

A. P. ėjo pasiimti iÅ¡ automobilio bliuzonÄ , tris kartus ėjo nusiÅ¡lapinti. A. P. paskambino tėtis, ir jis pasakė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje. Buvo jau viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinę ir jie su M. L. iÅ¡važiavo. M. L. į veidÄ nesudavė, tyrimo metu jam buvo neteisingai suformuluoti klausimai. M. L. paprašė paskambinti, tuomet gali bÅ«ti susimaišęs telefonÄ Ä¯metė į daiktadėžę. Nurodo, kad automobilyje jis A. P. sudavė niuksÄ . Negalėjo bÅ«ti, kad M.

L. paprašė A. P. telefono. Jie sutarė, kad sekančiÄ dienÄ L. P. važiuos į autoservisÄ , iÅ¡siaiÅ¡kins kiek kainuos remontas. Nukentėjusieji sutiko atlyginti žalÄ , sutiko su tuo, kad jie automobilį apibraižė. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. M. L. už jį atlygino 4000 litų ir 2000 litų žalÄ . M. L. pažįsta gana senai, bet jie nebuvo artimi draugai. Atlygino 4000 litų jų tarpusavio susitarimu. Susipažino jie prieÅ¡ 2 metus, susipažinimo aplinkybių neatsimena. Kai jis su L.

P. apžiÅ«rėjo automobilį, K. V. stovėjo su M. L.. Jis nurodė automobilio poliravimo kainÄ . L. P. nepažinojo, pas jį sėdo, nes paprašė. M. L. K. V. neliepė sėsti į automobilį. Jam rÅ«pėjo nepažįstamųjų reikalai, nes iÅ¡ principo jam nepatinka, kad žmonės tyčiojasi iÅ¡ silpnesnių.Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu advokatas girdėjo ne visus klausimus, nes atvyko pavėlavęs. Advokatas skaitė su juo apklausÄ , pretenzijų neturėjo. Jis A.

P. automobilį statė, nes jo pats A. P. paprašė. A. norėjo eiti Å¡lapintis, bet tada atsisėdo Å¡alia. Jis vienÄ kartÄ niuktelėjo A., kai jie tarpusavyje susiginčijo. Tuo niuktelėjimu sužaloti negalėjo. Ginčas, kilo todėl, kad jie pavydi L. P.. To anksčiau nenurodė. Pripažįsta, kad dalyvavo visame pasivažinėjime, kad niuktelėjo. Susitarimas įvyko tada, kai buvo prie „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡ atvažiuot A. P.. Niuktelėjimas buvo per daug draugiÅ¡kas, kad jį atsimintų.

L. P. nepažinojo. Jis nekonkretizavo, ar konkrečiai tyčiojosi iÅ¡ L. P., jam tai pasakė M. L.. Jį A. P. bandydavo perrėkti, todėl tada ir buvo niuktelėjimas. L. P. neprašė imtis jokių priemonių prieÅ¡ nukentėjusiuosius. A. P. ir K. V. teisės į laisvę nebuvo apribotos. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad sausio 1 dienÄ , po Naujųjų metų Å¡ventimo, buvo pas savo draugę, žiÅ«rėjo filmÄ . 10 val. vakaro paskambino L. P., kvietė atvykti susitikti. Jis pasakė, kad tikrai neatvyks susitikti, nes nori pabÅ«ti su drauge.

Tada jis padėjo ragelį ir iÅ¡jungė telefono garsÄ , toliau žiÅ«rėjo filmÄ . Tada į jo telefonÄ paskambino K. V., kvietė susitikti, apžiÅ«rėti automobilį. Pasakė, kad susitiks, kai baigs žiÅ«rėti filmÄ . Susitarė susitikti po vienuoliktos valandos vakaro. Paskambino tėčiui, pasakė situacijÄ , pranešė, kad turėtų ilgai neužtrukti. Susitiko su L. P. „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje Tvirtovės alėjoje. K. V. buvo iÅ¡balęs, nieko neÅ¡nekėjo, pylė kurÄ , grįžo su kava.

L. P. aprodė įbrėžimus ir siÅ«lė susitikti su jo (L. P.) draugais. Jis sutiko, norėjo viskÄ užbaigti. L. pasakė, kad draugai Å ilainiuose. Jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, tada L. P. pasakė, kad draugai Rasytės gatvėje. Ten buvo neapÅ¡viesta aikÅ¡telė. Pravažiuodamas matė kaip į L. P. maÅ¡inÄ Ä¯sėdo du nepažįstami asmenys. Baltų prospekte į jo maÅ¡inÄ Ä¯sėdo G. P.. Jam bevažiuojant G. P. moralizavo. Jis turėjo blogÄ nuojautÄ , L.

P. tuo metu jau buvo sustojęs. Tuo metu kažkas atidarė vairuotojo duris, rėkė: „lipk iÅ¡ maÅ¡inos“, trenkė jam į veidÄ . G. P. buvo užtraukęs rankinį stabdį ir jokio važiavimo nebuvo. Jam liepė lipti iÅ¡ maÅ¡inos, G. P. užgesino maÅ¡inÄ . Lauke M. L. pradėjo rėkti, porÄ kartų trenkė į veidÄ , nes jis su juo nemandagiai Å¡nekėjo. Jokio noro perstatyti maÅ¡inos nebuvo, iÅ¡ jo M. L. paėmė telefonÄ , o vėliau jo automobilio rakteliai atsirado pas G. P..

Besėdint maÅ¡inoje jie tariamai aiÅ¡kinosi, kodėl jie (jis ir K. V.) įžeidė L. P., klausinėjo tų pačių klausimų. Jis jiems sakė, kad nieko nepavydi. G. P., sėdėdamas jam iÅ¡ kairės trenkė į veidÄ , ne mažiau trijų kartų, moralizavo. Jis bandė viskÄ užbaigti ir buvo priverstas prisipažinti, kad kažkÄ padarė, vadino save „dÅ«chu“, asilu. Jie neliepė jam taip sakyti. M. L. pora kartų trenkė į veidÄ . IÅ¡ jo telefonas buvo paimtas, vėliau kartu su rakteliais grÄ Å¾intas.

M. L. sakė iÅ¡sijungti telefonÄ . AntrÄ valandÄ nakties į L. P. telefonÄ paskambino tėtis, reikalavo su juo paÅ¡nekėti. Kai jis norėjo pasakyti tėčiui kur yra, M. L. pasakė, kad jis gyvas iÅ¡ ten neiÅ¡eis, jei pasakys. Jis pasakė tėčiui kur yra ir po kurio laiko atvažiavo jo tėtis. M. L. ir G. P. iÅ¡važiavo. Kai atvažiavo tėtis, nepagalvojo, kad galėjo kažkas blogo įvykti ir jie tada iÅ¡važiavo. Grįžę namo, jo tėvai pamatė, kad jis sumuÅ¡tas. Jis bijojo dėl savo Å¡eimos gerovės, tėvai sakė kreiptis į policijÄ .

TÄ patį vakarÄ nuvažiavo į policijÄ , po to į klinikas. MaÅ¡inoje prašė iÅ¡ jų pinigų, buvo įvardinta 2000 litų suma. Tikslai neprisimena, bet sumÄ Ä¯vardijo G. P.. Dalį žalos – 2000 litų atlygino G. P. su M. L.. Ä® pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį įeina neturtinė ir turtinė žala. Tepalas nuo skausmo yra turtinė žala. Neturtinę žalÄ Ä¯vardija 13000 litų L. P. ir M. L. ir G. P.. Pridėta dar skraidymo iÅ¡laidos. Laisva valia nebÅ«tų sėdęs į automobilį, M.

L. jam pasakė sėstis. Å lapintis norėjo, tai nuėjo vienÄ kartÄ , striukės nėjo pasiimti. Nepabėgo, nes bijojo, jo maÅ¡ina buvo palikta. Telefonas ir rakteliai tuo metu buvo pas M. L.. Rakteliai pas G. P. galėjo atsidurti, kai G. P. užgesino automobilį. Kai sėdo į automobilį, jam telefonÄ grÄ Å¾ino ir liepė iÅ¡sijungti, kad netrukdytų, tėtis jam negalėjo prisiskambinti. Jam liepė sakyti „duchas“, asilas, klausė: „ar tau neatrodo, kad tu esi duchas ar asilas“. Abi temos buvo pagrindinės. K.

V. pastoviai rÅ«kyti nėjo. SmÅ«giai alkÅ«ne jam buvo suduoti G. P. į veido sritį, smÅ«gių buvo kokie trys, galbÅ«t daugiau, nes jis neÅ¡nekėjo tai, ko jie norėjo. Jam sukėlė fizinį skausmÄ , baimės jausmÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad tokios sumos, tikrai negaus. G. P. susitikimo metu įvardijo I., o M. L. A.. Jam besėdint maÅ¡inoje, L. P. prilygino maÅ¡inos užkasimÄ , kaip jo Å¡uns užkabinimÄ Å¾emyn galva. Pabėgti galėjo kai ėjo Å¡lapintis, bet bijojo. Ėjo Å¡lapintis po panaudoto smurto.

Davė pora smÅ«gių į galvÄ , tada ėjo Å¡lapintis. Bėgo kraujas iÅ¡ nosies, prakirto lÅ«pÄ , kai sėdėjo maÅ¡inoje, nubrozdino veidÄ . LÅ«pa buvo prakirsta iÅ¡ vidinės pusės. Patyrė psichologinį smurtÄ . Buvo suduota du smÅ«giai lauke ir ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių maÅ¡inoje. Tėtis važiavo į įvykio vietÄ , nes buvo sakęs, kad užtruks pusvalandį, tai susirÅ«pino. Jis nesakė tėčiui „atvažiuok“, tiesiog jo balsas buvo iÅ¡sigandęs. Važiuodamas pajautė, kad gali bÅ«ti kažkas negerai.

Paklausė, ar gali eiti Å¡lapintis. Kai duoda į galvÄ ir dėl bet kurių dalykų kabinasi, tai atsiranda baimė ir tada klausė. L. P. matė ir žiÅ«rėjo. Jis L. P. klausė, kodėl nieko nedaro. L. P. ir pats norėjo, kad jie bÅ«tų pamokyti. Jis buvo sumuÅ¡tas, jautė baimę, patyrė stresÄ , bijojo dėl savo Å¡eimos, bijojo kreiptis į policijÄ , nes galvojo, kad bus dar daugiau problemų. L. P. viskÄ suorganizavo, jokio fizinio smurto prieÅ¡ jį nenaudojo, savo draugams nenurodė veiksmų.

Tuo metu jis su K. V. nesiaiÅ¡kino, iÅ¡ kur atsirado L. P. draugai. Jo laisvė buvo apribota dvi valandas, nes „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje stovėjo dvi valandas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu reikalavimo dėl 2000 litų, neminėjo. Tiksliai neatsimins, bet apie poliravimÄ tikrai buvo sakęs. Buvo iÅ¡sigandęs, tai turbÅ«t praleido. Jis užkasė L. P. automobilį, jie negalėjo apibraižyti to automobilio. Jis su K. V. užkasė automobilį, nepripažįsta, kad apgadino automobilį.

Nematė, kaip G. P. išėmė raktelius. Kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos M. L. jam atidavė automobilio raktus. Automobilyje sėdėjo viduryje, kairėje G. P., deÅ¡inėje - K. V.. G. P. pasisukęs Å¡onu trenkė į veidÄ . Nosį prakirto M. L., kai atidarė duris ir trenkė į veidÄ . SkruostÄ turbÅ«t maÅ¡inoje sužalojo. Turėjo galimybę bendrauti, bet bijojo iÅ¡eiti vakare į miestÄ . Pusę metų negalėjo taip gerai mokytis, kaip bÅ«tų galėjęs, blaÅ¡kė teismo posėdžiai.

Nurodo, kad L. P. iÅ¡ jo pinigų nereikalavo, jo laisvę apribojo su savo draugais. Jis nieko negėrė, nėjo į maÅ¡inÄ pasiimti bliuzono. Pripažino kaltę, nes bijojo dėl savęs. Nesikreipė į savo tėvÄ , nes L. P. buvo labai geras jo draugas. L. P. klausė, kodėl leido savo draugams naudoti prieÅ¡ jį smurtÄ , tÄ patį vakarÄ kreipėsi į policijÄ . Savo tėčiui apie tai, kas įvyko iÅ¡ karto nepasakė, nes bijojo L. P. draugų. Automobilyje Å¡nekėjo dėl žalos atlyginimo.

Kai iÅ¡lipo iÅ¡ savo maÅ¡inos, tada ėjo pas L. P. į maÅ¡inÄ . Nurodo, kad susitarimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad nebuvo pilnai atlygintos advokato iÅ¡laidos. Jam nebuvo grasinta, bet buvo daugiau teismo posėdžių, jam reikėjo skraidyti. Susitarime nurodyta 2000 litų turtinė žala, o dabar praÅ¡oma 20000 litų, nes buvo susitarimas, kurio kita Å¡alis nevykdė - nesutiko su kaltinimais. Tas susitaikymas nėra sÄ Å¾iningas. Žala padidėjo dėl padidėjusių iÅ¡laidų.

Jis niekieno neprašė nutraukti tÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nerašė praÅ¡ymo nutraukti bylÄ .Nukentėjusysis K. V. parodė, kad kaltinamasis L. P. iÅ¡ anksčiau pažįstamas, kitus pamatė įvykio metu. Sausio 1 dienÄ , apie puse 11 vakare susitiko su L. P. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir nuvažiavo prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“. L. P. sakė, kad jis subraižė jo (L. P.) maÅ¡inÄ . Jis sakė, kad tai nesÄ monė, tada važiavo iki A. prie klinikų.

Dar sustojo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, L. skambino A. iÅ¡ jo telefono, kurį davė savo noru. L. pavažiavo iki garažų, esančių Archyvų gatvėje. Ten laukė du jam nepažįstami vaikinai. Tik iÅ¡lipus L. P. pasakė, kad jis yra tas vaikinas. M. L. pasakė: „ar yra bajeris draugo maÅ¡inÄ sugadinti“. Tada palenkė jam galvÄ ir kiek jis matė, su G. P. trenkė jam 5 kartus per pakaušį ir 1 kartÄ Ä¯ kaklÄ . Jis parkrito ant žemės, kai atsikėlė, buvo įsakyta sėsti į L.

P. maÅ¡inÄ . M. L. jam liepė atiduoti savo telefonÄ jam (M. L.). Po to jie nuvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prie Žaliakalnio policijos komisariato. Ten stovėjo aikÅ¡telėje prie parduotuvės. Jo klausinėjo ar jis laiko L. P. debilu. Jei atsakydavo „ne“, M. L. trenkdavo į galvÄ . Klausė ar jis nesijaučia kaltu dėl sugadinto automobilio. Jis sakė „ne“ ir jam buvo trenkta mažiausiai du kartus į galvÄ , du į rankÄ . Trenkė G. P.. IÅ¡ jo paimto telefono M.

L. paskambino A. P. merginai ir, kaip suprato, susitarė susitikti. L. P. grasino, kad jį iÅ¡ves į KleboniÅ¡kio miÅ¡kÄ , jeigu bandys prasitarti, jam bus blogai, bus surastas. Klausė, kaip jis nori pabaigti vakarÄ . Jis sakė, kad nori namo. Jam sakė, kad namo negali grįžti, turi bÅ«ti čia. Jie nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“, ten M. L. jam liepė užpilti L. P. benzino ir nupirkti kavos. Jis sakė, kad neturi pinigų, bet jiems nerÅ«pėjo. Jis važiavo iki draugo namų, draugo nebuvo, bet buvo draugo mama.

Jis paprašė jos banko kortelės, nes ji neturėjo grynųjų pinigų. Buvo iÅ¡gÄ sdintas, sakė, kad reikia pinigų, nes situacija sudėtinga. L. P. nuvežė iki Pramonės „(duomenys neskelbtini)“, ten jis iÅ¡siėmė 70 litų. Tada nuvažiavo iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, už 30 litų užpylė benzino, nupirko porÄ puodelių kavos. Tada A. P. važiavo iki Å ilainių paskui L. P.. A. nenorėjo važiuoti giliau į kiemus. Ä®lipo G. P. ir M. L. į maÅ¡inÄ , tada L.

P. iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemų. Prie stotelės L. užkiÅ¡o A. maÅ¡inÄ . Tada G. P. įlipo pas A., važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo M. L. ir L. P., jam buvo liepta sėdėti maÅ¡inoje. Kaip matė, M. L. pribėgo prie A. maÅ¡inos durų, jas atidarė, A. bandė iÅ¡važiuoti. IÅ¡girdo, kad buvo rankinis užtrauktas. Tada buvo trenkta A.. A. nosis kraujavo, kai jis atėjo. Kol sėdėjo maÅ¡inoje, A. P. buvo uždavinėjami klausimai, kaip ir jam anksčiau.

A. P. tėvas jo pasigedo, paskambino A.. Kai A. atsiliepė, M. L. sakė tėvui nieko nesakyti, kitaip bus blogai. A. buvo susijaudinęs iÅ¡ balso, tai tėvas suprato, kad kažkas negerai. A. tėvas paskambino L. ir jis (L.) pasakė, kur jie tiksliai yra. Tuomet M. L. ir G. P. pasiÅ¡alino. Tada atvažiavo P. P. ir juos iÅ¡sivežė. Po Å¡io įvykio jaučia įtampÄ , kurį laikÄ nėjo į mokyklÄ , negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Tik į policijÄ vėliau padavė parodymus. Vėmė, apalpdavo namie, neturėjo jėgų.

Buvo nuvežtas į Kauno medicinos klinikas, kur nustatė smegenų sutrenkimÄ . Iki Å¡ios dienos jam vis dar yra didžiulis nerimas ir įtampa nuo jų padarytų veiksmų.Nurodo, kad byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį. Kadangi įvyko susitaikymo susitarimas, praÅ¡o 22000 litų neturtinės žalos iÅ¡ visų trijų kaltinamųjų ir 30 litų turtinės žalos. SusitarimÄ jis suprato taip, kad kaltinamieji sutinka su viskuo, kÄ jie pateikia savo ieÅ¡kiniuose, bet kaltinamieji nesutinka, nepripažįsta smurto ar suvaržytos jų laisvės. Susitarime aiÅ¡kiai pasakyti, kad kaltinamieji su viskuo sutinka, bet per posėdį jau nepripažįsta smurto ir suvaržytos laisvės. SusitarimÄ pats pasirašė, gavo 8000 litų.

IeÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas jau seniai, jie tuo metu susitarė. Niekas nesitikėjo, kad vyks ilgas procesas. Žalos atlyginimo praÅ¡o iÅ¡ visų trijų, P. ir L. iÅ¡ dalies sumokėjo. L. P. viskÄ organizavo, teisingausia bÅ«tų iÅ¡ L. P. 10000 litų, iÅ¡ M. ir G. P. po 6000 litų. Po sudaryto susitarimo L. P., tyčia vilkino teisminį procesÄ . Teisminės iÅ¡laidos didėja, reikia advokatei sumokėti.Nurodo, kad pylė kurÄ , nes prieÅ¡ tai patyrė smurtÄ ir jam buvo liepta pilti, todėl pylė.

M. L. su P. atsiskyrė prie „(duomenys neskelbtini)“. L. P. jį vežė iki draugo namų, ten jis užsuko, gavo kortelę iÅ¡ draugo mamos ir grįžo pas L.. Pramonės pr. „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡siėmė pinigų, grÄ Å¾ino kortelę ir grįžo. Nepabėgo, nes jam buvo grasinta, kad jį susiras, jam blogai baigsis. Jis suprato, kaip dar daug didesnį fizinį smurtÄ . Matė, kad M. L. įlindo į A. P. maÅ¡inÄ , kad A.buvo grasinama ir A. buvo trenkiama. Trenkė G. P. mažiausiai keturis kartus.

L. P. automobilyje priekyje sėdėjo L. P., M. L., gale G. P., A. P. ir jis. A. P. sudavinėjo G. P. iÅ¡ kairės rankos. A. P. po smÅ«gio, prašė baigti naudoti smurtÄ . Telefonas iÅ¡ jo buvo paimtas, nebuvo grÄ Å¾intas. Pas L. P. maÅ¡inoje, iÅ¡ jo paėmė telefonÄ ir sakė, kai jis duos pinigus už maÅ¡inos sutvarkymÄ , tada atgaus telefonÄ . TelefonÄ paėmė M. L., nesakė dėl ko paėmė. Jis telefonÄ atidavė, kadangi buvo iÅ¡sigandęs. Jaučia įtampÄ , kadangi gyvena tame pačiame mieste, su jais susitinku per teismo posėdžius, bijo, kad gali vėl pavartoti smurtÄ .Nurodo, kad A.

P. automobilis aikÅ¡telėje nebuvo gražiai pastatytas, buvo skersai. Jis su A. P. susėdo į L. P. maÅ¡inÄ prie „(duomenys neskelbtini)“ savo valia, po to jau nebe savo valia. Jam buvo liepta. Nurodo, kad kreipėsi į Dainavos poliklinikÄ , ten sakė eiti pas neurologÄ toliau gydytis. Jam buvo nustatyta nervų sutrikimų. Nuo smegenų sutrenkimo iÅ¡ nosies dažnai bėga kraujas bėga. Vis dar ten gydosi. Po įvykio sunkiau studijuoti, susikaupti, taip pat jaučia įtampÄ , patiria miego sutrikimus, naktimis negali užmigti, o dienÄ pramiega.

Dėl įvykio patyrė labai didelį stresÄ . Žinia iÅ¡plito mokykloje, buvo gan sunkoka, kai visi apie tai Å¡nekėjo. SmurtÄ naudojo G. P. ir M. L., o viskÄ suorganizavo L. P.. Pats L. P. jo klausinėjo, kaltinamieji veikė bendrai. Ä® klinikas kreipėsi dienÄ po to įvykio, į Dainavos poliklinikÄ po savaitės, į privačiÄ klinikÄ po pusės metų - rugsėjo mėnesį. Kai liepė užpilti degalų minėjo, kad neturi pinigų. Jie sakė, kad jiems nesvarbu. Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės A. ir L.

P. įsėdo į automobilį. A. P. buvo užduodami panaÅ¡Å«s klausimai, kaip ir jam. Pagrinde L. uždavinėjo klausimus. Po to sekė A. muÅ¡imas. Jį mušė P. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie garažų nematė, kas jį mušė. Kai buvo L. P. maÅ¡inoje, G. P. jį mušė. Buvo netekės sÄ monės, blogai jautėsi. Žinojo, kad pas jį nėra nieko namie. Nurodo, kad sutiko susitikti, nes L. P. buvo jo draugas, norėjo taikiai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Susitiko ir naktį, nes Lukas buvo draugas, tai ir susitiko.

L. P., kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos nurodė, kad jis yra tas žmogus, po to sekė sumuÅ¡imas. P. jam visÄ laikÄ buvo apribojęs laisvę. Jam buvo liepta grįžti su tais pinigais, jis buvo prigÄ sdintas. A. taip pat bijojo, nes pamatė jį iÅ¡sigandusį. Nesekė L. P. į kiemus, tai parodo, kad prisibijojo.Nurodo, kad visÄ aplipdytÄ maÅ¡inÄ nukasė rankomis. Jis su odinėmis pirÅ¡tinėmis nuėmė sniegÄ , daugiau nieko nenaudojo, A. P. naudojo Å¡luotelę.Nurodo, kad nerašė praÅ¡ymo nutraukti bylÄ .

Byla buvo tyrime, kai rašė susitarimÄ . Siekė, kad geruoju bÅ«tų baigta, žala buvo padaryta didesnė. Susitarė, kad greičiau viskas pasibaigtų, teisme kaltinamieji pakeitė pozicijÄ , neprisipažino kaltais. Žala nurodyta reali. 2000 litų neapėmė jo žalos.Liudytoja D. B. parodė, kad pažįsta K. V., kuris yra jos sÅ«naus draugas, dažnai pas jÄ lankydavosi. Ji pažįsta K. V. kasdieninę kalbÄ . Sausio 1 dienÄ apie 24 val., gal 00 val. 25 min. iÅ¡girdo, kad įėjo K.. K. nežinojo, kad M. nėra namuose.

K. jai pasakė, kad turi problemų, paminėjo, kad su draugu užkasė automobilį, dabar jį kaltina. Ji pastebėjo, kad K. nesavas, atėjo po dvyliktos valandos, net nepasisveikino, nepasveikino su Naujais metais. K. plaukai buvo paÅ¡iauÅ¡ti, pasirodė iÅ¡balęs, netvarkingas, judesiai buvo vangÅ«s, buvo lygtais iÅ¡sigandęs, pasimetęs. K. prašė paskolinti 50 litų ir įvardijo 50 litų. Grynų pinigų ji neturėjo, tai davė jam kortelę, pasakė PIN kodÄ . K. grįžo po 10 minučių ir grÄ Å¾ino jai kortelę.

Pasakė, kad pasiskolino 70 litų, paprašė niekam nepasakoti. KitÄ dienÄ papasakojo, kad buvo sumuÅ¡tas. Dėl ko buvo sumuÅ¡tas, jai nesakė. K. atėjo pas juos kitos dienos vakare. Nurodo, kad tyrimo metu apklausiama pasakė, kad niekada jo tokio nebuvo mačiusi, tik nedetalizavo. Kristijonas buvo sutrikęs, jo visas elgesys buvo nekasdieninis. Tuo metu ji nesureagavo. Su K. mama nebendravo, net nežinojo jo buto. Jai pasakojo, kad jis turįs problemų, ji nesigilino. K. veidas nebuvo paraudęs, judesiai buvo vangÅ«s, neįprasti.

Judesiai buvo lėti, jam nebÅ«dingi. Jai matant K. nevėmė. Nuo K. V. alkoholio kvapas nesijautė. IÅ¡orinių sužalojimų nematė. Liudytojas P. P. parodė, kad nukentėjusysis A. P. yra jo sÅ«nus. 2011 m. sausio 1 dienÄ jo sÅ«nus su draugais Naujus metus sutiko sodyboje. Po to, kai grįžo, nuvyko pas savo draugę. Vakare, galbÅ«t 10 val. vakaro, sÅ«nus jam paskambino ir sakė, kad K. su L. kviečia pasikalbėti, todėl turi padėti draugui ir važiuos pasikalbėti. Neprisimena, ar tuo metu žinojo apie tÄ automobilį ir konfliktÄ .

L. ir K. abu yra A. draugai. A. važiavo pasikalbėti, nes K. yra su L. Matė, kad sÅ«naus balsas susirÅ«pinęs. Kad neprasidėtų konfliktas, pasakė, kad sÅ«nus su jais susitiktų apÅ¡viestoje vietoje, gal prie jų namų, kad bÅ«tų kameros. Paskui jie nuėjo miegoti. 2 valandÄ nakties juos pažadino dukra ir pasakė, kad brolio dar nėra. Tada jis puolė skambinti A., A. telefonas buvo iÅ¡jungtas. Po antros valandos nakties nuvažiavo į kolonėlę, kuri yra (duomenys neskelbtini) alėjoje, ten nieko nebuvo.

Tada skambino A., telefonas buvo išjungtas. Paskui skambino L., po eilės signalų atmetė jo skambutį. Jis pakartotinai skambino L.. Po ilgo laukimo atsiliepė L.. Kadangi spėjo, kad kažkas negerai, pasakė L.: „duok greitai A.“. Buvo pauzė, davė kalbėti A., o A. nenoriai sako: „viskas gerai, mes čia kalbamės“. Jautė, kad kažkas netvarkoje. Jis sakė A.: „greitai sakyk kur esi“. Buvo tyla. A. sakė: „mes čia“, nors bandė nesakyti informacijos. Tada jis nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, praėjo 5 - 6 minutės. Prie aikštelės A. automobilis stovėjo įstrižas išvažiavimo kryptimi.

L. automobilis stovėjo vairuotojo priekiniu stiklu į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. MaÅ¡inoje buvo L., K. ir A.. L. maloniai Å¡ypsojosi, padavė rankÄ . A. jis pasakė: „greitai važiuojam“. K. su A. sėdo į automobilį, jie nuvežė K. į namus, Taikos prospekte, prieÅ¡ais „(duomenys neskelbtini) ‘ K. iÅ¡leido. Atvažiavo namo, sugrįžus pastebėjo, kad A. veidas kruvinas. A. sakė, kad viskas gerai. Jie pradėjo klausinėti, pamatė, koks sÅ«nus yra iÅ¡gÄ sdintas.

Tuo metu sÅ«nus buvo sugniuždytas, pasakė, kad buvo konfliktas, buvo atvykę nepažįstami žmonės, kurie naudojo smurtÄ . Jis sakau sÅ«nui, kad važiuotų į policijÄ . IÅ¡vykome į Žaliakalnio policijos poskyrį, ten nukreipė į Panemunės policijos poskyrį. Nuvykus pareigÅ«nai apklausė Andrių. Ä® policijÄ važiavo jis ir A.. Ä® policijÄ vyko tÄ pačiÄ naktį, buvo po kokių trijų valandų nakties. Tada jiems sakė važiuoti į klinikas, o dienÄ vėl atvažiuoti į policijÄ .

Nurodo, kad nežinojo, kuo A. buvo iÅ¡gÄ sdintas, A. neįvardino dėl ko bijojo. Klinikose sÅ«nui nustatė veido sumuÅ¡imÄ . Po to atliko pradinį tyrimÄ , surašė dokumentus ir pranešė poskyriui. SÅ«nus tada buvo Å¡okiruotas, buvo prakirsta lÅ«pa, rÅ«bai kruvini. Buvo naktis, buvo mažai miegojęs. A. buvo smarkiai sukrėstas, iÅ¡sigandęs. Ä®vykis atsiliepė jo mokslams. SÅ«nui buvo reikalingas didelis palaikymas iÅ¡ jų, turėjo A. raminti, aiÅ¡kinti, kad per ilgÄ laikÄ galėtų vėl grįžti į normaliÄ psichinę bÅ«senÄ .

Po įvykio su kitais draugais A. tapo uždaresnis, baikÅ¡tesnis, ilgÄ laikÄ pasitikėjimas neatsistatė. Jie, kaip Å¡eima A. palaikė. A. į užsienį iÅ¡vyko todėl, kad tuo metu buvo ryÅ¡kus ir komunikabilus, užsienyje pasirinko studijuoti specialybę, kurios nėra Lietuvoje.Nurodo, kad su L. P. A. santykiai buvo labai geri. Nepamena, ar jam sÅ«nus pasakė, dėl ko viskas vyko. A.važiavo padėti savo draugui, kuris tuo metu buvo su L. P.. Tuo metu tai atrodė kaip ginčas. Kai jam sÅ«nus skambino prieÅ¡ susitikimÄ , buvo susirÅ«pinęs, nes L.

A. eilę kartų per dienÄ skambino ir reikalavo atvykti apžiÅ«rėti automobilį. A. nenorėjo. Kai K. atsidÅ«rė pas L., sÅ«nus važiavo kaip draugas padėti, buvo dėl savo draugo susijaudinęs. Kai po įvykio vežė namo, automobilyje pokalbio nebuvo, jis nieko neklausinėjo. A. ir K. tarpusavyje nieko nekalbėjo. Jam sÅ«nus sakė, kad su L. buvo du nepažįstami žmonės, kurie sÅ«nų mušė, grasino.Nurodo, kad prieÅ¡ įvykį jis L. neskambino, nes nenorėjo diskredituoti jų savarankiÅ¡kumo.

Įžvelgė grėsmę, rÅ«pinosi, kad nesusimuÅ¡tų. Kai skambino, A. telefonas buvo iÅ¡jungtas. Kai atvažiavo namo, jam nebuvo minties apie konfliktus, džiaugėsi, kad juos rado. L. nepareiÅ¡kė pretenzijų, nes antrÄ naktį po Naujųjų vidurnaktį nėra laikas aiÅ¡kintis tokius dalykus. Iki jam atvykstant, jo sÅ«naus balsas buvo sunerimęs, matė, kad A. jaudinasi. Jam buvo žinomos tam tikros automobilio užkasimo detalės, faktas buvo žinomas.Liudytoja R. P. parodė, kad sausio 1 dienÄ , vakare Å¡eimos nariai susiskambino.

Žinojo, kad A. su draugais išvykęs švęsti Naujųjų metų. Iš telefoninių skambučių sužinojo, kad sūnus vakaroja pas draugę. Vėliau sužinojo, kad A. išvažiavo susitikti su L. P. pokalbiui. Buvo vėlus metas. Dukra žiūrėjo televizorių. Kadangi sūnus raktų neturėjo, paprašė, kad duktė įleistų brolį. Apie 2 val. nakties juos pažadino duktė ir pasakė, kad brolio dar nėra namuose. Tada su vyru sunerimo, ėmė ieškoti vaiko. Buvo girdėję, kad jų susitikimas numatytas kolonėlėje prie jų namų.

Vyras nuvažiavo į kolonėlę. Ji skambino vyrui. Vyras atsakė, kad jų dar nerado. Tada vyras skambino sÅ«nui. Telefono niekas nekėlė. Jie atsitiktinai sužinojo, su kuo sÅ«nus važiuoja susitikti. Tada vyras skambino L. P.. L. P. telefono ilgai nekėlė. Kai pakėlė, vyras liepė duoti prie telefono A.. Tada vyras klausinėjo A., kÄ jie daro. A. atsakinėjo, kad jam viskas gerai, jie tik kalbasi. Pasirodo, tuo metu, Å¡alia A. iÅ¡ abiejų pusių sėdėjo du nepažįstami vyrai, kurie sÅ«nui iÅ¡ Å¡ono grasino, bet vyro primygtinio reikalavimo dėka A. pasakė, kur yra.

Kai du drÄ suoliai iÅ¡girdo, kad adresas pasakytas, jie pasiÅ¡alino iÅ¡ maÅ¡inos. MaÅ¡inoje liko trys klasiokai, Andrius, L. P. ir K.. L. labai maloniai, Å¡iltai pasveikino vyrÄ su Naujaisiais metais ir jie atsisveikino. Ji su dukra nemiegojo visÄ tÄ naktį, buvo nežinioje, laukė grįžtančio sÅ«naus. Kaip pamena, įėjus sÅ«nui ir vyrui, duktė sako: „A., tavo rankose kraujuota nosinė“. A. lÅ«pa prakirsta, bėga kraujas iÅ¡ nosies. Jie ėmė A. klausinėti, kas atsitiko. A. papasakojo, kad jį ir jo draugÄ mušė nepažįstami vyrai, kad buvo vežiojamas po Kauno miesto tamsias aikÅ¡teles, kad jam nebuvo leidžiama grįžti namo ir buvo reikalaujama atsipraÅ¡yti L. už įžeidimus ir įbrėžimus.

Visa tai buvo daroma naktį. Tuo metu A. viskÄ papasakojo ir susiruošė eiti miegoti, sakė, niekur nesikreips, viskas gerai, iÅ¡gelbėjo draugÄ , atsiėmė savo ir eina miegoti. JÄ labai paveikė tai, kad galima naudoti prievartÄ , laikyti įkaitu. A. yra drÄ sus ir kovojantis už teisybę. A. po tos nakties tapo tylus, uždaras, blogai miegojo, prašė raminančių arbatėlių, kad jį nuramintų. Metė treniruotes, kurias lankė, jam buvo sunku susikaupti mokytis. Å eima jam labai padėjo.

Klasėje draugai sužinojo apie tai, kÄ padarė L. P., visi buvo pasibaisėję. Jos sÅ«nus buvo sumuÅ¡tas. Sužalojimus ji matė ant veido, matė kraujuotÄ nosinę. Nusikaltimo padarymas atsiliepė jo bendravimui su kitais asmenimis. SÅ«nus tapo tylus, užsidaręs. Neigiamas nusikaltimo poveikis tęsiasi iki Å¡iol, sÅ«nus dar nėra atsigavęs, nustojo lankyti treniruotes dėl sumuÅ¡imo, dėl patirto streso.Nurodo, kad ji nematė, kaip A. sėdėjo automobilyje, jisai iÅ¡ automobilio negalėjo iÅ¡eiti ir pabėgti.

SÅ«nus jai sakė, kad jį mušė, neleido iÅ¡eiti. A. pagrasino, kad tėvui neiÅ¡duotų kur yra.Specialistė L. K. parodė, kad atliko tyrimÄ , 2011-01-05 apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį ir iÅ¡orinių sužalojimų žymių nerado. Pareikalavo medicininių dokumentų iÅ¡ Kauno klinikų, „Dainavos“ poliklinikos. Tie dokumentai jai buvo pristatyti ir ji juos įvertino. Juose taip pat buvo nenustatyta iÅ¡orinių sužalojimų žymių ir ji davė sekančiÄ iÅ¡vadÄ . Ji rėmėsi tuo, kad buvo dviejų neurologų diagnozė, buvo sÄ monės praradimas, kas nurodo galvos smegenų sukrėtimÄ .

Jaunuolis taip pat skundėsi galvos, kaklo skausmais, pykinimu. Buvo nustatyta „Rombergo“ poza, nestabilus, įvertinus tai, kad buvo sÄ monės praradimas, minėti nusiskundimai. Smegenų sukrėtimÄ diagnozavo Kauno klinikų ir „Dainavos“ poliklinikos neurologai. Ji įvertino sužalojimÄ , kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi dar sausio 11 d. „Dainavos“ poliklinikos pažymoje paraÅ¡yta, kad skauda galvÄ , svaigsta galva. Visa tai įvertinusi ji davė sekančiÄ iÅ¡vadÄ . Tuos nusiskundimus įvertino taip, kaip įvertino neurologai.

„Rombergo“ pozos ji nepatikrino, rėmėsi specialistų įraÅ¡ais. Savo iÅ¡vadÄ palaiko. Neprisimena, kÄ pasakojo K. V., kai ji jį apžiÅ«rėjo. Atžymėjo, kad prarado sÄ monę ir gydosi ambulatoriÅ¡kai „Dainavos“ poliklinikoje. Ji iÅ¡orinių sužalojimų žymių nekonstatavo, tokių įrašų nerasta ir medicininiuose dokumentuose. SmÅ«gis priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo jėgos, kuria buvo suduota. Nereikia pamirÅ¡ti, kad jis dar griuvo, nuo smÅ«gio sudavimo gali nelikti žymių.

PrakirstÄ lÅ«pÄ ji bÅ«tų mačiusi, bet Å¡itų duomenų nėra ir Kauno klinikose sausio 2 d., kai jis kreipėsi tuoj po traumos. Pasitaiko, kad smegenų sukrėtimas iÅ¡sivysto be iÅ¡orinių žymių. Vaikinas jai nurodė, kad sumušė jam pakaušį ir nugarÄ , o po to nugriuvo. IÅ¡vadÄ ji padarė iÅ¡ medicininių dokumentų. Nurodo, kad ji neprisimena nei K. V., nei jo mamos. Jis buvo apžiÅ«rėtas, kaip moksleivis, pateikęs vairuotojo pažymėjimÄ . Jeigu žmogus dalyvauja, jie įraÅ¡o.

Tai buvo 2011-01-05, Å¡io įvykio ji neatsimena. SÄ monės apžiÅ«ros metu vaikinas nebuvo praradęs. Protokolas – pareiÅ¡kimas patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. 2011-01-02 kreipėsi į Santakos PK dėl jo atžvilgiu naudoto smurto (t. 1, b.l 5).2011-01-06 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. atpažino kaltinamÄ jį M. L. kaip asmenį, kuris prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio ir sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į veidÄ , įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais bei įsodino į L.

P. automobilį BMW, kur vėl įžeidinėjo ir sudavė į veidÄ dar vienÄ smÅ«gį (t. 1, b.l. 149-152).2011-01-06 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis K. V. atpažino kaltinamÄ jį M. L. kaip asmenį, kuris prie garažų, esančių Archyvo gatvėje, naudojo smurtÄ jo atžvilgiu, liepė sėsti į L. P. automobilį, liepė atiduoti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , prie PC „(duomenys neskelbtini)“ liepė užpilti kuro ir nupirkti kavos (t. 1, b.l. 153-156).2011-01-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A.

P. atpažino kaltinamÄ jį G. P. kaip asmenį, kuris važiavo jo automobilyje nuo Rasytės gatvės iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur užtraukė rankinį stabdį, užgesino automobilio variklį bei paėmė automobilio raktelius ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , vėliau naudojo jo atžvilgiu smurtÄ L. P. automobilyje (t. 1, b.l. 157-158).2011-03-21 specialisto iÅ¡vada Nr. G31/11(02) patvirtina, kad A. P. padarytas odos nubrozdinimas deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimas kairėje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 201101-02. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b.l. 21).2011-03-02 specialisto iÅ¡vada Nr. G38/11(02) patvirtina, kad K. V. padarytas galvos sumuÅ¡imas, iÅ¡sivystęs galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2011-01-01. IÅ¡orinių sužalojimų nekonstatuota, todėl nurodyti trauminių poveikių skaičių nėra galimybės. Kadangi nėra iÅ¡orinių sužalojimų, galima tik pasakyti, kad sužalojimas buvo padarytas kietu buku daiktu, o nurodyti traumos mechanizmo nėra galimybės. Galvos sumuÅ¡imas su iÅ¡sivysčiusiu galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 61-62).2011-01-05 daiktų dokumentų pateikimo protokolas ir 2011-01-07 apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad kaltinamasis L.

P. pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ su SIM kortele „Labas“, kurie priklauso nukentėjusiajam K. V. (t. 1, b.l. 91-94).2011-01-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u, Å¡io disko 2011-01-31 apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad 2011-01-01 22 val. 11 min. į degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiuoja ir sustoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio iÅ¡lipa nukentėjusysis K. V. ir kaltinamasis L.

P., kurie apžiÅ«rinėja automobilį ir 22 val. 15 min. iÅ¡ degalinės iÅ¡važiuoja (t. 1, b.l. 98-100).2011-01-31 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad 0 val. 46 min. į degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiuoja ir prie kolonėlės sustoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo iÅ¡lipa kaltinamasis L. P. ir nukentėjusysis K. V.. K. V. užpila į automobilį degalų, degalinėje nuperka du puodelius kavos.

Prie automobilio prieina nukentėjusysis A. P., kartu su L. P. apžiÅ«rinėja automobilį. 0 val. 52 min. iÅ¡važiuoja iÅ¡ degalinės (t. 1, b.l. 102-108).UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad mėlynos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. neįžiÅ«rimi, įvažiuoja į degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 0 val. 56 min. iÅ¡važiuoja (t. 1, b.l. 115-118).2011-01-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u ir jo apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad 1 val. pro degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, pravažiuoja automobilis BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 125-126).Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. P. (t. 1, b.l. 131).2011-01-13 AB „Swedbank“ pateikti duomenys patvirtina, kad su D. B. priklausančia DnB Nord banko kortele bankomate, esančiame parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, 2011-01-02 0 val. 30 min. paimta 50 litų, 2011-01-02 0 val. 31 min. paimta 20 litų. Nuotraukos patvirtina, kad operacijas bankomate atliko nukentėjusysis K. V. (t. 1, b.l. 128-129).2011-01-12 daiktų dokumentų pateikimo protokolas ir 2011-01-12 apžiūros protokolas patvirtina, kad L.

P. pateikė apžiÅ«rai automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio matomi įbrėžimai (t. 1, b.l. 134-146).Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiųjų K. V. ir A. P. parodymais. Nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausų teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusiųjų parodymus visiÅ¡kai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Panaudoto prieÅ¡ nukentėjusiuosius fizinio smurto faktÄ patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vados, kuriomis nustatytas nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo faktas.

Teismas neturi pagrindo abejoti minėtose iÅ¡vadose nustatytomis aplinkybėmis, kadangi nenustatyta, kad specialistas, atlikęs tyrimÄ , bÅ«tų suinteresuotas teikti kaltinamiesiems nepalankias iÅ¡vadas. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė argumentuotai ir iÅ¡samiai pagrindė tyrimo iÅ¡vadas, todėl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovaujasi Å¡iose iÅ¡vadose nustatytais faktais kaip patikimais. Be to, fizinio smurto panaudojimo faktÄ netiesiogiai patvirtino ir patys kaltinamieji M.

L. bei G. P., nurodydami, kad tai buvo „draugiÅ¡ki“ pastÅ«mimai ar sudavimai. Liudytoja D. B. paliudijo, kad nukentėjusysis K. V. pas jÄ atvyko kaip nesavas, iÅ¡sigandęs, pasimetęs, prašė jos pinigų. Tai, kad K. V., pasiskolinęs pinigų iÅ¡ kito asmens, nupirko kaltinamiesiems kavos ir užpylė kuro, patvirtina ir AB „Swedbank“ pateikti duomenys, vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį K.

V. buvo naudojama psichinė prievarta, jis kaltinamųjų grasinimų pasėkoje bandė iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , pasiskolindamas pinigų iÅ¡ jam pažįstamų žmonių tam, kad užpilti kuro ir nupirkti kavos, nes to reikalavo kaltinamieji. Kaltinamųjų teiginiai, jog K. V., nors ir neturėdamas pinigų ir aiÅ¡kios pareigos atlikti tokius veiksmus, tai padaryti pasisiÅ«lė pats, atmestini kaip nelogiÅ¡ki.Akivaizdų fizinio smurto faktÄ patvirtina įvykiai stovėjimo aikÅ¡telėje prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur nukentėjusysis A.

P. kaltinamųjų M. L. ir G. P. veiksmais buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ automobilio, buvo paimti automobilio rakteliai ir MRT telefonas, nukentėjusysis buvo įsodintas į kaltinamojo L. P. vairuojamÄ automobilį. Tai patvirtina tiek nukentėjusiojo A. P. parodymai, tiek kaltinamųjų M. L. ir G. P. parodymai. Nors kaltinamieji buvusiÄ situacijÄ stengėsi apibÅ«dinti kaip iÅ¡provokuotÄ paties nukentėjusiojo A. P., tačiau visuma nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad A. P. buvo prievarta, panaudojant fizinį smurtÄ , be jokio teisėto pagrindo iÅ¡laipintas iÅ¡ jo vairuojamo automobilio, iÅ¡ jo buvo paimti automobilio rakteliai ir telefonas.Nustatytas ir laisvės atėmimo faktas.

Nors kaltinamieji teigė, kad nukentėjusieji į jų automobilį įsėdo ir ten buvo savo noru, tačiau tokius jų parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai bei tas faktas, kad jie buvo laikomi pakankamai ilgÄ laikÄ , kuris aiÅ¡kiai nebuvo bÅ«tinas taikiai aptarti žalos atlyginimo klausimus. Nustatyta, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų buvo paimti telefonai, iÅ¡ nukentėjusiojo A. P. buvo atimti automobilio rakteliai. Kaltinamųjų paaiÅ¡kinimai (telefonai buvo paimti tam, kad „netrukdytų“, rakteliai buvo paimti tam, kad „tvarkingai pastatyti automobilį“) yra nelogiÅ¡ki ir neįtikinami.

Nukentėjusieji buvo įbauginti, naudojant prieÅ¡ juos fizinį ir psichinį smurtÄ , todėl atmestini kaltinamųjų paaiÅ¡kinimai, kad nukentėjusiųjų niekas nelaikė, jie esÄ galėjo bet kada pasiÅ¡alinti.             Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.).

Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sÄ lygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.              Pagal savavaldžiavimo sudėties dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę (numatytÄ CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama.

Å ių veiksmų subjektas turi bÅ«ti susijęs su Å¡iais santykiais. Kam faktiÅ¡kai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtÄ turtÄ ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigÄ patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.             BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotÄ savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavaliÅ¡kas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu.

Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrÄ ar tariamÄ prievolę. Kvalifikuotoje savavaldžiavimo sudėtyje psichinė prievarta apima tik pačius pavojingiausius grasinimus – panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Fizinė prievarta – tai neteisėtas tyčinis, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, žalos sveikatai padarymo, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimo, laisvės atėmimo arba bejėgiÅ¡kumo bÅ«klės sukėlimo.             Nustatyta, kad kaltinamieji reiÅ¡kė nukentėjusiesiems pretenzijas dėl automobilio BMW apgadinimo, t.y. savavaliÅ¡kai vykdė savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę.

Nustatytas savavaldžiavimÄ kvalifikuojantis požymis – fizinės ir psichinės prievartos panaudojimas, pasireiÅ¡kęs grasinimais, žalos sveikatai padarymu ir laisvės atėmimu.             Konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmai visiÅ¡kai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 294 str. 2 d.Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. nustatyta areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.             Skiriant bausmę L. P., atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, nusikaltimu nukentėjusiesiems padaryta sveikatos sutrikdymai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamasis neteistas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.              Skiriant bausmę asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimÄ , bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės atidedant jos vykdymÄ .

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rÅ«Å¡is, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

IÅ¡ to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iÅ¡ kitų alternatyvių bausmių rÅ«Å¡ių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011, Teismų praktika 35).Remiantis Å¡iais motyvais, kaltinamajam skirtina Å¡velnesnė areÅ¡to bausmė, jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui.

Kaltinamasis L. P. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. sausio 5 d. 8 val. 14 min., paleistas 2011 m. sausio 6 d. 17 val. 25 min. Å is laikas įskaitytinas į bausmę.Skiriant bausmę M. L., įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, nusikaltimu nukentėjusiesiems padaryta sveikatos sutrikdymai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino žalÄ , atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamasis neteistas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus dėl bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo, kaltinamajam skirtina areÅ¡to bausmė, jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui. Kaltinamasis M. L. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. sausio 6 d. 11 val. 50 min., paleistas 2011 m. sausio 7 d. 12 val. 05 min. Å is laikas įskaitytinas į bausmę.Skiriant bausmę G. P., įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, nusikaltimu nukentėjusiesiems padaryta sveikatos sutrikdymai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino žalÄ , atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. Kaltinamasis neteistas, psichiatrijos ir priklausomybės ligų centre neregistruotas. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus dėl bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo, kaltinamajam skirtina areÅ¡to bausmė, jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui. Dėl civilinių ieÅ¡kinių.              Nukentėjusysis A. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį kaltinamiesiems G.

P. ir M. L. dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad dėl sumuÅ¡imų vartojo vaistus Capsicam, 17 litų vertės, turėjo teisinių iÅ¡laidų – 2800 litų, be to į teismo posėdžius turėjo vykti iÅ¡ Å kotijos, kur Å¡iuo metu studijuoja. Kelionės iÅ¡laidos sudaro 3000 litų. IÅ¡ viso turtinė žala yra 5817 Lt. ŽalÄ už vaistus kaltinamieji atlygino, todėl praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų 5800 litų turtinės žalos atlyginimo. Taip pat nurodo, kad dėl nusikaltimo jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 20000 litų.

Dalį neturtinės žalos atlygino šie kaltinamieji jau atlygino, todėl prašo iš kaltinamųjų M. L. ir G. P. priteisti 18017 litų neturtinės žalos atlyginimo. Viso prašo iš kaltinamųjų priteisti solidariai 23817 Lt (t. 3, b.l. 59-61).             Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam L. P. dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad dėl sumušimų vartojo vaistus Capsicam, 17 litų vertės, turėjo teisinių išlaidų - 2800 litų, be to į teismo posėdžius turėjo vykti iš Škotijos, kur šiuo metu studijuoja.

Kelionės iÅ¡laidos sudaro 3000 litų. IÅ¡ viso turtinė žala yra 5817 Lt. Taip pat nurodo, kad dėl nusikaltimo jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 20000 litų. Dalį neturtinės žalos atlygino kiti kaltinamieji, todėl praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo L. P. priteisti 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Viso praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 13817 Lt (t. 3, b.l. 38-49).             Nukentėjusysis K. V. kaltinamiesiems L. P., M. L. ir G. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad jam padarytÄ turtinę žalÄ sudaro įvykio metu užpiltų degalų suma – 30 litų.

PadarytÄ turtinę žalÄ vertina 30000 litų suma. PraÅ¡o solidariai iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 30030 Lt žalos atlyginimo (b.l. 80-82).IÅ¡ 2011-06-30 susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamieji M. L. ir G. P. susitarė su nukentėjusiuoju K. V., dėl to, kad K. V. M. L. ir G. P. atlygino 8000 litų neturtinės, turtinės ir teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios sumokamos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Pagal šį susitarimÄ K. V. patvirtina, kad Å¡alys viena kitai neturi ir ateityje neturės daugiau jokių pretenzijų Å¡ioje byloje ir nereikÅ¡ jokių reikalavimų ateityje (t. 2, b.l. 125).IÅ¡ 2011-06-30 susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad kaltinamieji M.

L. ir G. P. susitarė su nukentėjusiuoju A. P., dėl to, kad A. P. M. L. ir G. P. atlygino 2000 litų neturtinės, turtinės ir teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios sumokamos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Pagal šį susitarimÄ K. V. patvirtina, kad Å¡alys viena kitai neturi ir ateityje neturės daugiau jokių pretenzijų Å¡ioje byloje ir nereikÅ¡ jokių reikalavimų ateityje (t. 2, b.l. 126).             Paminėti susitarimai yra sandoriai ir jie yra galiojantys, jais žalos atlyginimo klausimas tarp kaltinamųjų M.

L. ir G. P. ir nukentėjusiųjų K. V. ir A. P. yra iÅ¡spręstas. Nuosprendžio priėmimo dienÄ Å¡ie sandoriai yra galiojantys ir nenuginčyti. Toks teismo sprendimas neužkerta kelio nukentėjusiesiems ginti savo galimai pažeistÄ teisę teisme, jeigu jie mano, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų sudarytas susitarimas yra neteisėtas ir niekinis - jie gali paduoti ieÅ¡kinį dėl galimai padarytos žalos civilinio proceso tvarka, siekdami nuginčyti jų sudarytus susitarimus dėl žalos atlyginimo (žr.

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį byloje Nr.1A-187-383/2011). Å ioje dalyje civiliniai ieÅ¡kiniai kaltinamųjų M. L. ir G. P. atžvilgiu atmestini.             Kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių, nukentėjusysis A. P. jo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 20000 litų, o nukentėjusysis K. V. - 30000 litų.             Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ir (ar) dvasinio pobÅ«džio.

Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala savavaldžiavimo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 600 Lt, 3000 Lt, 5000 Lt, 10 000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2012, 2K-831/2007, 2K-634/2007, 2K-768/2006).

Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma (veiksmų intensyvumas ir trukmė, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis, nukentėjusiojo amžius ir pan.).Nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmais buvo pasikėsinta į nukentėjusiųjų sveikatÄ ir laisvę. Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.

Vertinant fizinio pobÅ«džio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimÄ , susirÅ«pinimas bÅ«simomis sužalojimo pasekmėmis. Kaltinamųjų turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad jie yra sveiki ir darbingi, Å¡iuo atveju negali turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui.Nukentėjusieji neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , buitinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusiajam K. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. P. - nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusieji po nusikaltimo neprarado darbingumo, kaltinamųjų veiksmai fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė jų reputacijai, nesumažino jų karjeros galimybių, jie gali tęsti jam įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , vykti į užsienį. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiesiems nusikalstamų veikų pasekmės ir su jomis susiję dvasiniai iÅ¡gyvenimai neįtakojo jokių esminių ar negrįžtamų permainų jų gyvenime, todėl, atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į nukentėjusiems padarytų sveikatos sutrikdymų laipsnį, į nusikalstamų veiksmų kiekvieno iÅ¡ jų atžvilgiu trukmę, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam K.

V. padaryta 9000 Lt turtinė žala, o nukentėjusiajam A. P. - 6000 Lt neturtinė žala.Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji M. L. ir G. P. atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems, iš kaltinamojo L. P. priteistina 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. V., ir 4000 litų nukentėjusiajam A. P.. Taip pat iš kaltinamojo L. P. priteistina nukentėjusiųjų patirta ir įrodymais pagrįsta turtinė žala - 17 litų nukentėjusiajam A. P., 30 litų nukentėjusiajam K.

V.. Dėl proceso iÅ¡laidų. BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieÅ¡kinio dydį. Ä®vertinus BPK 7 straipsnyje nurodytÄ taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieÅ¡kovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieÅ¡kinio pagristumÄ ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigÄ , yra nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi gali bÅ«ti priteisiamos tik tokios iÅ¡laidos, kurios pagrįstos teismui pateiktais įrodymais.Nukentėjusysis A. P. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė turėjęs 2800 Lt teisinių iÅ¡laidų (advokato paslaugoms apmokėti), į teismo posėdžius turėjo vykti iÅ¡ Å kotijos, kur Å¡iuo metu studijuoja, todėl turėjo 3000 litų kelionės iÅ¡laidų.

A. P. pateikė įrodymus apie turėtas kelionės iÅ¡laidas (t. 3, b.l. 111-134). Pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus įrodytos kelionės iÅ¡laidos sudaro 331,68 Lt, 388,72 Lt, 22,58 Lt, 341,27 Lt, 22,27 Lt, 31,94 Lt, 421,79 Lt, 22,82 Lt, viso - 1583,07 Lt. A. P. taip pateikė įrodymus apie iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti - 2800 Lt (t. 3, b.l. 45-46). Nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitais, teisinės pagalbos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio.

Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Å ios iÅ¡laidos, taip pat dalis iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų 3000 litų kelionės iÅ¡laidų yra pagrįstos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ kaltinamųjų. Atsižvelgiant į tai, A. P. naudai iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteistina 2800 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 1583,07 Lt kelionės iÅ¡laidų.             K.

V. pateikė įrodymus apie iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti - 500 Lt (t. 3, b.l. 158). Å i suma, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat priteistina iÅ¡ kaltinamųjų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str., n u s p r e n d ž i a:              L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.             Į bausmę įskaityti laikÄ , kaltinamojo iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. sausio 5 d. 8 val. 14 min. iki paleistas 2011 m. sausio 6 d. 17 val. 25 min. (dvi paros).             KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.             M.

L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.             Į bausmę įskaityti laikÄ , kaltinamojo iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. sausio 6 d. 11 val. 50 min. iki 2011 m. sausio 7 d. 12 val. 05 min. (dvi paros).             KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.             G.

P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.             KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.             Nukentėjusiojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai:             iÅ¡ L.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 17 Lt (septyniolika litų) turtinės žalos atlyginimo, 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo;             iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., solidariai 4383,07 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris litus 7 ct) proceso išlaidų atlyginimo.             Nukentėjusiojo A.

P. civilinius ieÅ¡kinius M. L. ir G. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.             Nukentėjusiojo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai:             iÅ¡ L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 30 Lt (trisdeÅ¡imt litų) litų turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo;             iÅ¡ L.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., solidariai 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) proceso iÅ¡laidų atlyginimo.             Nukentėjusiojo K. V. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo M. L. ir G. P. atmesti. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                      Giedrius Endriukaitis