2021-02-03 Nr. AB-2415-3-61-3-00736-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-265-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00736-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. A. J. ir B. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. A. J. ir B. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai J. A. J. ir B. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti jiems iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2018 m. spalio mėn. atliekant pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jie buvo informuoti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai R. M. ir G. T., atlikdami kadastrinius matavimus, į šio žemės sklypo plotą įtraukė bendro naudojimo kelią. Pareiškėjų teigimu, šiuo galimai neteisėtu veiksmu buvo pažeistas bendro naudojimo kelio statusas, dėl kurio pažeidimo tapo sunku privažiuoti prie pareiškėjų sklypo. Pateiktame situacijos brėžinyje matyti, kad privažiavimas prie pareiškėjų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra užblokuotas privatizuota bendro naudojimo kelio atkarpa. Pareiškėjams priklausantys žemės sklypai dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus galimo netinkamo pareigų atlikimo liko be privažiavimo kelių. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčo dėl bendro naudojimo kelio tarp pareiškėjų ir kitų gretimų žemės sklypų savininkų nebuvo. Pareiškėjai netrukdomai bendrojo naudojimo keliu per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja į gretimai esantį savo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu neatliko. Pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė savo didelių dvasinių išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų, t. y. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-4044-41 „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtindamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 22 punktą, o pareiškėjų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui J. A. J. 182,99 Eur, o pareiškėjai B. R. – 108,3 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), R. M. ir G. T. priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2) (b. l. 8–11). Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 41-13427 mirusiajam J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės vietoj turėtos žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (b. l. 99–100). 2007 m. suderintas Žemės sklypo 2 planas M:5000 (b. l. 116–117). Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 25 d. Įsakymu patvirtino UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus Žemės sklypo 2 kadastro duomenis (b. l. 127). Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu pranešti, kaip bus sprendžiamas bendro naudojimo kelio statuso pažeidimo klausimas (b. l. 108). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. sausio 17 d. rašte Nr. 48SD-537-(14.48.104.) nurodė, kad Žemės sklypo 2 savininkams buvo pasiūlyta patikslinti kadastrinius matavimus administracine tvarka, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, t. y. formuojant atskirus žemės sklypus, kelio neįskaitant į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą (b. l. 13).

7. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu šiuo atveju laikytinas laikotarpis nuo 2018 m. spalio mėnesio (kai pareiškėjai sužinojo apie savo teisių pažeidimą) iki 2019 m. kovo 12 d. (pareiškėjų kreipimosi į teismą su skundu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, diena).

8. Įvertinęs Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės) bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika) nuostatas, teismas nustatė, kad tiek derinant pareiškėjų žemės sklypo planą, tiek priimant Įsakymą dėl Žemės sklypo 2 kadastro duomenų patvirtinimo teisės aktai nustatė reikalavimą, kad žemės sklypai turi būti projektuojami su privažiavimu. Teismas pažymėjo, kad kelias egzistuoja faktiškai, pareiškėjui iki šiol niekas nedraudė naudotis keliu, kuris faktiškai egzistuoja. Tai patvirtina pareiškėjo J. A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu.

9. Teismas nustatė, kad Žemės sklypą 2 kerta kelias, kuriuo užtikrinamas privažiavimas į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą. Šis kelias yra pažymėtas 2001 m. suderintame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) 4107 kadastro vietovės J. J. (miręs) Žemės valdos sklypų Nr. 125 plane M 1:10000 (b. l. 26), 2007 m. suderintame Žemės sklypo 2 plane M:5000 (b. l. 116–117), nurodytas Žemės sklypo 2 kadastro duomenų lentelėje (b. l. 112). Taigi teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus apskrities viršininkas Įsakymu atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė Nuostatų 22 punktą. Kelias, kertantis Žemės sklypą 2, turėjo būti neįskaitytas į šio sklypo plotą. Tą teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovas.

10. Teismas sutiko su pareiškėjais, jog esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjai patyrė išgyvenimus, tačiau nurodė, kad sprendžiant pareiškėjų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad pareiškėjai faktiškai keliu galėjo naudotis visą laiką, kad pareiškėjų išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini neviršijančiais įprastinių tokiai situacijai būdingų išgyvenimų, į tai, kad pareiškėjų neturtinę žalą įrodo tik jų paaiškinimai, į patiriamos neturtinės žalos trumpą trukmę (nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo 12 d.), todėl sprendė, jog pažeidimo konstatavimas yra pakankamas žalai atlyginti.

III. 11. Pareiškėjai J. A. J. ir B. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, ir įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjams solidariai 30 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. NŽT Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai dirba aplaidžiai, netinkamai atlieka savo pareigas, niekuo neatsako už blogą atliekamų darbų kokybę ir už piliečiams padarytus nepatogumus, turtinę ir neturtinę žalą. Nepatogumus neturėti teisėtos galimybės privažiuoti prie jiems priklausančio žemės sklypo pareiškėjai patiria nuo 2007 m., kai NŽT Vilniaus rajono skyrius atliko neteisėtą veiksmą, t. y. pažeisdamas Nuostatų 22 punktą priėmė Įsakymą. Teismo interpretacija, kad pareiškėjai faktiškai keliu galėjo naudotis visą laiką, prieštarauja teisės aktų normoms ir iš esmės yra klaidinga. Nepatogumai tęsis tol, kol teismas nenustatys kelio servituto, užtikrinant galimybę privažiuoti prie pareiškėjų žemės sklypo. Pareiškėjui J. A. J. žinoma, kad notariškai tvirtinamą sandorį dėl servituto nustatymo Žemės sklypo 2 savininkai sudaryti atsisako. Nepatogumai neturėti teisėtos galimybės privažiuoti savo žemės sklypo, besitęsiantys 12 metų, pagal savo pobūdį ir trukmę žymiai viršija tokiai situacijai būdingus nepatogumus. Pareiškėjų patirti išgyvenimai, su kuriais teismas sutinka, atsiradę 2018 m. spalio mėn., kai pareiškėjai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, priešingai nei nurodo teismas, yra ne trumpalaikiai, o tęsis tol, kol teismas nustatys kelio servitutą. Dėl valstybės institucijos aplaidaus darbo keturi pareiškėjų žemės sklypai palikti be privažiavimo kelių ir tai pareiškėjams sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą.

11.2. Teismas, pripažinęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, turėjo pareiškėjams priteisti neturtinę žalą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje. Teismas neįvertino, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Atstovas neneigia savo neteisėtų veiksmų. Pažeidimai neištaisyti ir tai pagrindžia atsakovo kaltę. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė CK 6.250 straipsnį, 6.271 straipsnį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

12. Pareiškėjas J. A. J. 2021 m. vasario 1 d. pateikė papildomus paaiškinimus „Dėl administracinės bylos Nr. A-265-492/2021 apeliacinio skundo papildymo“, kuriuose nurodė, jog pareiškėjai dėl kelio servituto nustatymo nuo 2020 m. pradžios bylinėjasi teisme ir tikėtina, kad šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti dar keletą metų. Tokiu atveju pareiškėjų patiriami išgyvenimai ir nepatogumai dar padidėtų.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą. Atsakovas taip pat prašo atmesti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

14. Atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo, objektyviai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą sprendimą. NŽT neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu. Pareiškėjai jokiais įrodymais nepagrindė savo didelių dvasinių išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų, t. y. neįrodė ir būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos.

15. Dėl pareiškėjų prašymo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nurodo, kad pareiškėjų 2019 m. vasario 18 d. skundas, teiktas pirmosios instancijos teismui, nėra didelės apimties, skunde nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiškios, byloje pateiktų dokumentų apimtis nėra didelė, todėl ši administracinė byla nelaikytina sudėtinga. Skundui surašyti nebuvo reikalingos didesnės laiko sąnaudos, platesnė teisės aktų bei teismų praktikos analizė. Be to, pateiktose sąskaitose (2019 m. vasario 18 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr.17-105, 2019 m. birželio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas TR Nr. 17-132, 2019 m. birželio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas TR Nr. 17-131, 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr. 17- 145, 2019 m. rugpjūčio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr. 17-146) nenurodytas nei valandų skaičius, nei valandos kaina, o tik bendra suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, kai atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus į privataus žemės sklypo plotą buvo įtrauktas kelias, kuriuo buvo užtikrinamas privažiavimas į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą, atlyginimo.

17. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas J. A. J. 2021 m. sausio 25 d. pateikė prašymą šią administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.). Įvertinus tai, kad proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi jau išnagrinėjo ir netenkino pareiškėjų anksčiau teikto prašymo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pareiškėjas pakartotinio prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tinkamai nepagrindė, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas J. A. J. 2021 m. vasario 1 d. pateikė papildomus paaiškinimus „Dėl administracinės bylos Nr. A-265-492/2021 apeliacinio skundo papildymo“, kuriuose nurodė, jog pareiškėjai dėl kelio servituto nustatymo nuo 2020 m. pradžios bylinėjasi teisme ir tikėtina, kad šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti dar keletą metų; tokiu atvejų pareiškėjų patiriami išgyvenimai ir nepatogumai dar padidėtų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo paaiškinimų turinį, aptariamą dokumentą vertina kaip papildomus paaiškinimus kartu su kita bylos medžiaga.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-4044-41 „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ patvirtindamas UAB „Korporacijos „Matininkai“ parengtus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis atliko neteisėtus veiksmus, o pareiškėjų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

20. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nurodo, kad teismas turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, akcentuoja, kad dėl valstybės institucijos aplaidaus darbo pareiškėjai neturi teisėtos galimybės privažiuoti prie jiems priklausančio žemės sklypo ir dėl to patiria nepatogumus nuo 2007 m. ir patirs tol, kol teismas nenustatys kelio servituto. Šie nepatogumai nėra trumpalaikiai ir pagal savo pobūdį bei trukmę žymiai viršija tokiai situacijai būdingus nepatogumus. Teismo interpretacija, kad pareiškėjai faktiškai keliu galėjo naudotis visą laiką, prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir bylos šalys šios išvados neginčija.

23. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausiai piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą) (žr., pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

25. Pareiškėjai savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl teisėtos galimybės privažiuoti prie jiems priklausančio žemės sklypo netekimo jie patytė stiprius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie pagal savo pobūdį ir trukmę žymiai viršija tokiai situacijai būdingus nepatogumus.

26. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pareiškėjų teisių pažeidimo pobūdį, pareiškėjų argumentus dėl žalos ir byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog dėl to, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų buvo paliktas be privažiavimo kelio, pareiškėjai neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Pažeidžiant teisės aktus kelią įtraukus į privataus asmens žemės sklypo ribas pareiškėjų galimybė privažiuoti prie jiems priklausančio žemės sklypo iš esmės tapo priklausoma nuo privataus asmens valios ir geranoriškumo. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog faktiškai pareiškėjai negalėjo / negali privažiuoti prie jiems priklausančio žemės sklypo, t. y. kad asmuo, kurio žemės sklype yra aptariamas kelias, jiems faktiškai uždraudė ar kitaip atėmė galimybes naudotis šiuo keliu, tai nepaneigia pirmiau nurodytos išvados dėl dvasinių išgyvenimų, susijusių su teisiniu neužtikrintumu, susijusiu su teisėtų galimybių naudotis keliu netekimu. Be to, kaip nurodė pareiškėjas ir kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, pareiškėjai bylinėjasi teisme dėl servituto nustatymo (civilinė byla Nr. 2-823-294/2021 pagal pareiškėjų ieškinį atsakovams R. M. ir G. T. dėl servituto nustatymo), taigi pareiškėjų dėl šioje byloje nustatyto pažeidimo patiriami išgyvenimai ir nepatogumai vertintini ne kaip vienkartiniai, o kaip tęstiniai. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija pareiškėjų patirtai žalai atlyginti.

28. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų nurodoma patirta neturtinė žala (30 000 Eur) nėra adekvati nustatytam pažeidimui ir pareiškėjų dėl to patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Pareiškėjai nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjams turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Nors pareiškėjai teigia, kad jie dėl byloje nustatytų neteisėtų veiksmų patiria neigiamus išgyvenimus nuo 2007 m., t. y. nuo Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-4044-41 „Dėl G. T., R. M. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“, kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo 2 kadastro duomenys, tokį jų teiginį paneigia jų pačių skunde teismui pateiktas paaiškinimas, kad jie 2018 m. spalio mėn., atliekant pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, matavimus, sužinojo, jog Žemės sklypo 2 savininkai, atlikdami kadastrinius matavimus, į šio žemės sklypo plotą įtraukė bendro naudojimo kelią. Taigi, kadangi pareiškėjai iki 2018 m. spalio mėn. nežinojo apie jų teisių pažeidimą, nėra pagrindo teigti, kad iki tol jie patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs sukelti nepatogumus pareiškėjams ar kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjų sveikatai. Taip pat nustatant pareiškėjams priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina ir į aplinkybę, jog, kaip minėta, nėra duomenų, kad pareiškėjai faktiškai neturėjo galimybių privažiuosi prie jiems priklausančio žemės sklypo.

29. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismo vertinimu, pareiškėjams priteistina adekvati suma neturtinei žalai atlyginti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra kiekvienam po 150 Eur.

30. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant kiekvienam iš pareiškėjų po 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

31. Pareiškėjai su apeliaciniu skundu taip pat pateikė prašymą priteisti jiems 1540 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 650 Eur už susipažinimą su dokumentais, skundo teismui rengimą ir 890 Eur už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme, skundo parengimą.

32. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi ši nutartis priimta pareiškėjų naudai, jie turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgęs į bylos pobūdį ir byloje tenkintų ir atmestų pareiškėjų reikalavimų santykį ir priėjęs išvadą, kad buvo patenkinta 1/3 skundo reikalavimų, priteisė pareiškėjui J. A. J. iš atsakovo 182,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (už žyminį mokestį ir apmokėtą advokato pagalbą susipažįstant su dokumentais ir rengiant skundą, už konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje) ir pareiškėjai B. R. 108,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (už apmokėtą advokato pagalbą susipažįstant su dokumentais ir rengiant skundą).

34. Dalis apeliacinės instancijos teismui pateiktų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, t. y. pakartotinai prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, tačiau jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pateikiama. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pakartotinai nevertina pirmosios instancijos teismo įvertintų dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, vietoje pažeidimo pripažinimo priteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pakeistą tenkintų ir atmestų pareiškėjų reikalavimų santykį.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos administracinės bylos pobūdį, pareiškėjų prašytą priteisti sumą, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2 punkte nustatytus kriterijus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui J. A. J. priteista suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtims pirmosios instancijos teisme, atlyginti (182,99 Eur) didintina iki 274 Eur, pareiškėjai B. R. pirmosios instancijos teismo priteista suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtims pirmosios instancijos teisme, atlyginti (108,3 Eur) didintina iki 162 Eur.

36. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, be pirmosios instancijos teismui pateiktų išlaidas pagrindžiančių įrodymų, pateikė 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17-145, išrašytą pareiškėjai R. R. 120 Eur sumai (nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: skundo parengimas administracinėje byloje Nr. I-2504-1047/2019), ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17-146, išrašytą pareiškėjui J. A. J. 120 Eur sumai (nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: skundo parengimas administracinėje byloje Nr. I-2504-1047/2019), taip pat įrodymus, kad pareiškėjai atitinkamas sumas apmokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtų dokumentų datą, kuri sutampa su apeliacinio skundo surašymo data, minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai už apeliacinio skundo parengimą patyrė po 120 Eur išlaidų (viso 240 Eur). Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto galimo priteisti maksimalaus dydžio. Atsižvelgdama į tai, taip pat į byloje tenkintų ir atmestų pareiškėjų reikalavimų santykį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekvienam iš pareiškėjų priteistina po 60 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. A. J. ir B. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjams J. A. J. ir B. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, priteisti po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui J. A. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjai B. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė