da16deec-ca54-4585-aa36-b8fdb0c9d774 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LBylos Nr. T-163-174/2015Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.16.; 2.5.17.; 1.1.8.14. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo S. V. praÅ¡ymÄ taikyti naujai įsigaliojusias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi, S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2005-07-22 iki 2005-08-05.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuspręsta nekeisti.2015 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo S. V. praÅ¡ymas taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymÄ , atsižvelgiant į 2015-03-19 įstatymÄ Nr. XII-1554, kuriuo buvo pakeistas BK 75 straipsnis.Nuteistasis S. V. praÅ¡yme nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-174/2007 jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Jis buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-03-09 iki 2005-07-21, veikdamas organizuotoje grupėje, pagrobė svetimÄ UAB „PajÅ«rio mediena“ priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 176 420 Lt. Pirmosios instancijos teismas pripažino jo nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnyje.Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendį jis apskundė apeliacine tvarka, kadangi nesutiko su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija bei, esant nenustatytam tiksliam turtinės žalos dydžiui, buvo paliktas nenagrinėtas civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, kurio pagrindu buvo konstatuojama nusikaltimu padaryta turtinė žala ir atitinkamai kvalifikuota visa veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, ir civiliniam ieÅ¡kovui pasiÅ«lyta kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.2011 m. gegužės 2 d.

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria atmetė jo, S. V., apeliacinį skundÄ , nurodydamas kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo tinkamai, o jos metu padaryta žala tinkamai apskaičiuota taikant mažiausiÄ preliminarų medienos pardavimo kainos rinkoje dydį.S. V. nurodo, jog buvo įsitikinęs, kad jo gynėjas pateikė kasacinį skundÄ , tad laukė galutinio sprendimo. BÅ«damas informuotas, kad tokių sprendimų tenka laukti ilgÄ laikÄ , neturėdamas pajamų pragyvenimui, taip pat žinodamas, kad privalo atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , bÅ«damas atsakingas už dukters iÅ¡laikymÄ ir gydymÄ , taip pat siekdamas padėti susirgusiai motinai, nebÅ«damas paieÅ¡komas, 2012 m. sausio mėnesį iÅ¡vyko dirbti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , iÅ¡ kur nuolat siuntė pinigus Å¡eimos iÅ¡laikymui.Apie tai, kad jis nuo 2012-08-25 yra paieÅ¡komas ir jam yra iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, kai jis buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, jam nebuvo žinoma, juolab, kad jis ne vienÄ kartÄ buvo grįžęs į LietuvÄ , keitė vairuotojo pažymėjimÄ , jo motinos gyvenamuoju adresu bei jo deklaruotu adresu Lietuvoje nebuvo gauta jokių praneÅ¡imų ar kitokio pobÅ«džio įspėjimų, Didžiojoje Britanijoje jis dirba oficialiai, yra atsidaręs banke sÄ skaitas ir kt.

Å ie duomenys, S. V. teigimu, vienareikÅ¡miai rodo, kad jis nesislapstė ir nesiekė to daryti. Maža to, jis dėjo visas pastangas, kad teisėtu bÅ«du uždirbtų pinigų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo S. V. nurodo, kad jis tikėjosi gauti UAB „PajÅ«rio mediena“ civilinį ieÅ¡kinį ir teismo sprendimÄ , kuriame bÅ«tų konkrečiai nurodytas jo padarytos žalos dydis, kuriÄ jis buvo įsipareigojęs atlyginti. BÅ«tent taip jis suprato teismo jam priimto sprendimo ir susidariusios teisinės padėties situacijÄ , tai, S. V. nuomone, jokiu bÅ«du neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis siekė iÅ¡vengti jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo.2015-03-19 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XII-1554 buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, iÅ¡dėstant jÄ taip:

„Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“ Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jis, S. V., įgijo teisę kreiptis su praÅ¡ymu peržiÅ«rėti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, taikant jo teisinę padėtį Å¡velninantį įstatymÄ .BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.S. V. nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju egzistuoja visos sÄ lygos taikyti jam įstatymo pakeitimus – BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bÅ«tent:

1) jis prisipažino bei gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos;

2) po bausmės skyrimo nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų;

3) atlygino dalį priteistos žalos ir susitarė dėl kitos dalies žalos atlyginimo ateityje, t. y. jo ketinimas atlyginti visÄ Å¾alÄ yra realus ir tikras, bet galimas tik netaikant realaus laisvės atėmimo, juolab, kad pagal teismų praktikÄ Å¾alos atlyginimo faktas pripažįstamas itin svarbia aplinkybe skiriant nuteistajam bausmę: skiriant bausmę už turtinius ir finansinius nusikaltimus, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, ypatingai svarbu atsižvelgti ir įvertinti padarytos žalos atlyginimo klausimÄ , kadangi, atlyginus žalÄ , panaikinamos nusikalstamos veikos pasekmės, kartu mažėja ir nusikalstamos veikos pavojingumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-91/2013);

4) turi Å¡eimÄ bei iÅ¡laiko du vaikus, dirba dviejose darbovietėse;

5) charakterizuojamas teigiamai.BK 41 straipsnyje numatyta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnio 2 dalis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , teismas turi nuodugniai iÅ¡nagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamÄ veikÄ ir kt.Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

Taigi teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo motyvÄ ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibÅ«dinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes bÅ«tent tai ir lemia, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.S. V. pažymi, kad jis jau atlygino dalį padarytos turtinės žalos (dokumentai byloje) ir siekia toliau vykdyti Å¡iÄ prievolę (dokumentai pridedami).Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskirai paimta aplinkybė negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo (LAT 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 2K-312/2009).Å iuo konkrečiu atveju, S. V. nuomone, galima pagrįstai teigti, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų bÅ«dÄ , kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rÅ«Å¡inis nusikalstamos veikos pavojingumas.

Dalis nusikalstamais veiksmais padarytos žalos yra atlyginta ir susitarta dėl kitos dalies žalos atlyginimo ateityje. Visos Å¡ios aplinkybės, nuteistojo S. V. nuomone, lemia mažesnį nusikaltimų pavojingumÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ių nusikalstamų veikų pavojingumu.Be to, įvertintinus tai, kad jo atskyrimas nuo darbo iÅ¡ esmės užkirs jam keliÄ Ä¯gyvendinti žalos atlyginimo galimybes, neigiamai paveiks nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lÅ«kesčius į realų žalos atlyginimÄ , taip pat užkirs keliÄ jo kuriamiems darbo ir socialiniams ryÅ¡iams, kuriais naudodamasis jis turi realiÄ galimybę atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ bei taip dar kartÄ patvirtinti savo prisipažinimo nuoÅ¡irdumÄ , todėl pagrįstai teigtina, kad bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12/2013;

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-312/2010).Nuteistasis S. V. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis turi stiprius socialinius ryÅ¡ius, Å¡eimÄ , du vaikus, dirba dviejose darbovietėse ir turi realiÄ galimybę atlyginti žalÄ ir tai vykdo (pridedami patvirtinantys dokumentai), netrukdė nei ikiteisminiam tyrimui, nei bylos nagrinėjimui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl akivaizdu, kad jis ir Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nesislėps nuo teisėsaugos pareigÅ«nų ir nevengs bausmės atlikimo ir tuo atveju, jeigu teismas Å¡io jo praÅ¡ymo netenkins.PraÅ¡ymas netenkintinas.Nuteistasis S. V. nurodo, kad nagrinėjant jo bylÄ pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose praÅ¡ymas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ iÅ¡ esmės buvo neįmanomas, nes pagal tuo metu galiojusiÄ BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijÄ asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus ir nuteistiems laisvės atėmimu, Å¡ios bausmės vykdymas negalėjo bÅ«ti atidedamas.

IÅ¡ tiesų, nagrinėjant S. V. baudžiamÄ jÄ bylÄ , galiojo BK 75 straipsnio redakcija, nenumačiusi galimybės atidėti bausmės vykdymÄ asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po S. V. baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius, iÅ¡ jų ir sunkius, nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.Taigi įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijoje, numatydamas galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , palengvino jų teisinę padėtį.

Vertinant Å¡ias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 75 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti suprantama kaip turinti grįžtamÄ jÄ galiÄ . Tačiau pabrėžtina, kad pagal konstitucinę jurisprudencijÄ Ä¯statymų leidėjas, priimdamas teisės aktÄ , turintį atgalinio veikimo galiÄ , paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali bÅ«ti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai).

Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naujÄ BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. AiÅ¡kinimas prieÅ¡ingai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų konstatavimÄ , kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų Å¡alies teismai, net ir nesant nuteistųjų praÅ¡ymų, turėtų iÅ¡ naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimÄ daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, iÅ¡nagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus.

Tokiose bylose turėtų bÅ«ti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neiÅ¡vengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laikÄ ir t. t.Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribų laiko atžvilgiu pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės Å¡velninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma.

Tačiau baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po Å¡ių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės vieÅ¡patavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir bÅ«tinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumÄ ir tvirtumÄ .Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į besiklostančiÄ kasacinę praktikÄ taikant Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijÄ .

Pagal kasacinę jurisprudencijÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimÄ (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sÄ lygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme.

Tai gali bÅ«ti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015,                          2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015). Tuo tarpu, kaip matyti, nuteitojo S. V. praÅ¡ymas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos, numatančios galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kaip yra Å¡iuo atveju, pateiktas pasibaigus bylos teisminiam nagrinėjimui visų instancijų (pirmosios, apeliacinės ir kasacinės) teismuose.

Kita vertus, Å¡iuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, netrukus po Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo už sunkų tyčinį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , veikiant organizuota grupe, nuteistas S. V., įsiteisėjimo pastarasis iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir tik 2015 m. rugsėjo 14 d. jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, o 2015-12-07 dėl jo buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis slapstėsi nuo jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Aptartų aplinkybių kontekste taikyti nuteistajam S. V. bausmės vykdymo atidėjimÄ nėra jokio pamatuoto pagrindo.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo S. V. praÅ¡ymas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi, nuteistajam S. V. paskirta bausmė paliekama nepakeista.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 3621 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo S. V. praÅ¡ymo netenkinti.Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                              Violeta Miliuvienė