da160ea8-6322-4bbe-8422-ecd8545bc422 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. A2-442-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16240-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 124.2.2; 124.3(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-20256-944/2014 pagal pareiÅ¡kėjo L.

A. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-127-615/2014 pagal L. A. S. ieÅ¡kinį atsakovei V. G. M., trečiajam asmeniui J. J. dėl nuostolių atlyginimo, nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. A. S. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V. G. M. 20 474,37 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad Å¡alys yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, garažo, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-623-151/2011 tarp Å¡alių buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, kuria ieÅ¡kovui naudojimui buvo paskirtos gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to patalpos, o atsakovei – antrojo aukÅ¡to ir pastogės (mansardos) patalpos. 2012 m. vasario 17 d. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu sudegė stogas ir pastogė, vandeniu buvo sulietas antras aukÅ¡tas, jame buvę baldai, namų apyvokos daiktai. Teigė, kad aplinkybes apie gaisro kilimo priežastis patvirtina Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. gegužės 28 d. pažyma apie kilusį gaisrÄ Nr. 13-1432, kurioje nurodyta, kad gaisro priežastis – krosninių dÅ«mtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai.

Dėl neuždengto stogo buvo sulytos ir taip sugadintos ieÅ¡kovui priklausančios gyvenamojo namo patalpos. UAB „Skena“ specialistai konstatavo, kad dėl nesuremontuoto sudegusio stogo aplietų patalpų suremontavimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikia 15 474,37 Lt. Papildoma 5 000 Lt suma reikalinga kitų patalpų remontui. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį. Sprendė, kad ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kad bÅ«tent atsakovė 2012 m. vasario 17 d. neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos laikytis prieÅ¡gaisrinę gyvenamųjų namų saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų arba atliko veiksmus, kuriuos prieÅ¡gaisrinę gyvenamųjų namų saugÄ reglamentuojantys teisės aktai draudžia.

Tam ieškovas visų pirma turėjo įrodyti gyvenamajame name kilusio gaisro priežastis, tačiau to nepadarė. Konstatavo, kad ieškovas, atsakovė, trečiasis asmuo neturi specialių ekspertinių priešgaisrinės saugos žinių, todėl jų samprotavimai dėl gaisro kilimo priežasčių yra tik specialių ekspertinių priešgaisrinės saugos žinių neturinčių asmenų nuomonė. Pažymėjo, kad ieškovas neprašė skirti ekspertizę gaisro kilimo priežastims nustatyti.

Sprendė, kad Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012 m. gegužės 28 d. pažyma apie kilusį gaisrÄ nėra pakankamu pagrindu pripažinti, jog gaisras kilo dėl to, kad bÅ«tent atsakovė 2012 m. vasario 17 d. neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos laikytis prieÅ¡gaisrinę gyvenamųjų namų saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų arba atliko veiksmus, kuriuos prieÅ¡gaisrinę gyvenamųjų namų saugÄ reglamentuojantys teisės aktai draudžia atlikti, nes joje nurodyta tik prielaida dėl ko galėjo kilti gaisras („labiausiai tikėtina“), joje nėra įvardinti konkretÅ«s prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, konkreti patalpa, kurioje kilo gaisras, konkreti patalpos, kurioje kilo gaisras, vieta, be to, nors pažymÄ pasirašė Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos virÅ¡ininkas, tačiau iÅ¡ jos teksto matyti, kad pažymÄ ruošė, t. y. faktiÅ¡kai iÅ¡vadÄ pateikė, J.

G., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių Å¡io asmens pareigas, kvalifikacijÄ ir darbo patirtį.Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo L. A. S. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimÄ .2014 m. rugpjūčio 29 d. pareiÅ¡kėjas L. A. S. padavė praÅ¡ymÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesÄ Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-127-615/2014, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad po bylos iÅ¡nagrinėjimo atsirado aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. PareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 11 d. gavo Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pažymÄ apie kilusį gaisrÄ Nr. 13-1330, kurioje nurodyta, kad 2012 m. vasario 17 d. buvo gesinamas gaisras (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo mansardoje, gaisro židinys mansardoje, kur dÅ«mtraukis kerta stogo konstrukcijas, gaisro priežastis – krosninių dÅ«mtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai.

Taigi iÅ¡ esmės pasitvirtino pirmosios instancijos teisme kelta versija, kad atsakovė yra kalta dėl jai paskirtos mansardos patalpoje kilusio gaisro. Å i aplinkybė turi esminę reikÅ¡mę, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bÅ«tų priėmę visiÅ¡kai kitokius procesinius sprendimus, jeigu bÅ«tų buvę žinoma, kuriose pastato patalpose kilo gaisras, gaisro kilimo priežastys. Å ia pažyma pareiÅ¡kėjas siekia įrodyti, jog gaisras kilo dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos laikytis prieÅ¡gaisrinę gyvenamųjų namų saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų arba atliko veiksmus, kuriuos prieÅ¡gaisrinę gyvenamųjų namų saugÄ reglamentuojantys teisės aktai draudžia atlikti.

Apie nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kėjas sužinojo tik 2014 m. liepos 11 d., gavęs minėtÄ pažymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas buvo nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė ieÅ¡kovui žalÄ . Sprendė, kad Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 11 d. pažyma, kaip ir 2012 m. gegužės 28 d. pažyma, yra labiau informacinio pobÅ«džio, nėra pateikta duomenų, kad pažymÄ pasirašęs asmuo – R.

P., ar pažymÄ ruošęs asmuo – M. K., turi specialių ekspertinių prieÅ¡gaisrinės saugos žinių, nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo iÅ¡duota Å¡i pažyma, t. y. ar buvo atliekamas tyrimas dėl gaisro kilimo priežasčių, ekspertizė, ar pan. Pastebėjo, kad pažyma iÅ¡duota 2014 m. liepos 11 d., t. y. po Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo, tačiau nėra pateikta duomenų, kad Å¡ioje pažymoje nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu ir iÅ¡ esmės bÅ«tų pakeitusios įrodinėjimo apimtis ir naÅ¡tÄ .

Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 11 d. pažymoje nurodytos aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. teismai aiÅ¡kinosi gaisro kilimo priežastis ir aplinkybes, vietÄ , vertino atsakovės veiksmus ir kt. Konstatavo, kad 2014 m. liepos 11 d. pažyma, nors ir skiriasi nuo 2012 m. gegužės 28 d. pažymos savo turiniu, tačiau neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto keliamų reikalavimų, t. y. nėra pateikta duomenų, kad 2014 m. liepos 11 d. pažymoje nurodytos aplinkybės pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu, jos turi esminę reikÅ¡mę byloje, tokios pareiÅ¡kėjo teikiamos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kvalifikavimui kaip turinčių esminę reikÅ¡mę bylai – dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų turi atsirasti pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, Å¡alių reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau iÅ¡spręsti. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas L. A. S. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.Nevertinta, kad 2014 m. liepos 11 d. pažymoje padarytos iÅ¡vados dėl gaisro židinio, aplinkybių ir priežasties (neįvykdytos įstatymuose nustatytos pareigos laikytis prieÅ¡gaisrinę gyvenamųjų namų saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų). Å ios aplinkybės laikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pareiÅ¡kėjui žinomos; nurodytos aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę byloje dėl žalos atlyginimo, nes visiÅ¡kai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė pareiÅ¡kėjui žalÄ ; dėl to yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas atnaujinti civilinės bylos procesÄ .

Po Kauno apygardos teismo nutarties paskelbimo išduota 2014 m. liepos 11 d. pažyma atitinka visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių kriterijus. 2014 m. liepos 11 d. pažymoje visiškai kitaip įvertintos gaisro priežastys, išvadose nurodyta, kad gaisro priežastis – krosninių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Darytina išvada, kad atsakovė V. G. M. yra kalta dėl jai priskirtoje mansardos patalpoje kilusio gaisro.

Jeigu nurodytos iÅ¡vados bÅ«tų buvusios nagrinėjant bylÄ , teismai bÅ«tų priėmę kitokį sprendimÄ , nes naujos iÅ¡vados patvirtina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. Kretingos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-183/2001, ir 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Medas“ v.

UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004, esančių iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas neformaliai, atsižvelgiant į jo tikslus ir uždavinius, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių instancinės sistemos bÅ«dais. Darant iÅ¡vadas, remtasi prielaidomis, o ne nuosekliu įrodymų vertinimu. Teismas, 2014 m. liepos 11 d. pažymÄ vertindamas kaip labiau informacinio pobÅ«džio ir spręsdamas, kad pažymÄ pasirašęs asmuo ar jÄ surašęs asmuo neturi specialių ekspertinių žinių, atkartojo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendime padarytas iÅ¡vadas ir dėl to pateikė prielaidÄ , o ne žinomÄ faktÄ , nes teismas neturi specialių žinių tokiai iÅ¡vadai pateikti.

PrieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba pagal savo veiklÄ ir funkcijas atlieka gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, ekstremaliųjų situacijų ir gaisrų prevencijÄ , civilinę saugÄ , bendrosios pagalbos telefono numerio 112 koordinavimÄ , civilinės saugos mokymus ir gaisrinius tyrimus. PraÅ¡o panaikinti nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Taip pat praÅ¡o prijungti ir kartu su skundu vertinti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. lapkričio 21 d. pažymÄ Nr. 13-2319.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė V. G. M. praÅ¡o nutarties nekeisti. Nurodo, kad 2014 m. liepos 11 d. pažyma iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka 2012 m. gegužės 28 d. pažymai, todėl ji negali bÅ«ti vertintina kaip nauja aplinkybė. Vien tai, kad krosninis dÅ«mtraukis kerta stogo konstrukcijas, esančias mansardoje, nėra pakankamas pagrindas atsakovės kaltei konstatuoti. Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė nėra nauja esminė bylos aplinkybė, sudaranti pagrindÄ atnaujinti bylos procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, 2014 m. vasario 3 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, t.y. gaisro priežasčių, taip pat kad ji nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos laikytis prieÅ¡gaisrinę namų saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų arba atliko veiksmus, kuriuos tie aktai draudžia atlikti, todėl ieÅ¡kinys buvo atmestas. Pažymėta, jog Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. 13-1432 apie kilusį gaisrÄ yra nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių dÅ«mtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai.

InformacijÄ apie gaisro kilimo priežastį teismas vertino kaip specialių ekspertinių prieÅ¡gaisrinės saugos žinių neturinčių asmenų nuomonę ir galimÄ gaisro kilimo prielaidÄ . Nurodė, jog pažymoje nėra įvardinta konkreti patalpa ir vieta, kurioje kilo gaisras, konkretÅ«s prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, ieÅ¡kovas neprašė paskirti ekspertizę gaisro kilimo priežastims nustatyti. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi nurodė, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimÄ yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys.

Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Dėl to galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 pagal ieškovo UAB ,,If draudimas“ ieškinį atsakovams AB ,,Vilniaus grūdai“ (UAB ,,Vingininkai“), UAB ,,Resota“, P. D.

įmonei dėl žalos atlyginimo). Kadangi Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. gegužės 28 d. pažymoje Nr. 13-1432 nebuvo įvardinta konkreti patalpa ir vieta, kurioje kilo gaisras, o ieškovas neprašė paskirti ekspertizę gaisro priežastims nustatyti, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pažyma nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog gaisras kilo atsakovei teismo sprendimo priskirtose antrojo aukšto patalpose ir tik dėl jos kaltės. Spręsdamas apie tai, ar pareiškėjo nurodomų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (duomenų Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 11 d. pažymoje Nr.13-1330 apie tai, kad šalims priklausančiame name (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 17 d. užgesinto gaisro židinys yra mansardoje, kur dūmtraukis kerta stogo konstrukcijas, o gaisro priežastis – krosnių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai), kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK XVIII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio skyriaus normų taikymo praktika.

Pagal jÄ naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė – tai tam tikra faktinė bylos aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylÄ teisme ir teismui priimant sprendimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma ir tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri bÅ«tų turėjusi esminę reikÅ¡mę bylai, jei bÅ«tų buvusi žinoma jos nagrinėjimo metu. Esminė Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mė reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodomų faktų ar įrodymų neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, sprendime padarytoms iÅ¡vadoms dėl ginčo Å¡alių pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.

Naujai paaiÅ¡kėję faktai ar įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumÄ â€“ jo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ . IÅ¡ abiejų pažymų turinio matyti, jog aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta pirmoje pažymoje, yra gaisro kilimo vieta. Gaisro kilimo priežastis nurodoma ta pati, tik antroje pažymoje nebenaudojami žodžiai „labiausiai tikėtina“. Gaisro kilimo priežastis ir vieta yra aplinkybės, svarbios sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Nors gaisro kilimo vieta pirmoje pažymoje nebuvo nurodyta, sutiktina su apeliacine tvarka vertinamos nutartis iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad Å¡i aplinkybė jam negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog gaisro kilimo vietos nustatymas buvo ieÅ¡kinio pagrindo aplinkybė, kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, ir kad Å¡i aplinkybė buvo bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. teismai aiÅ¡kinosi gaisro kilimo priežastis, aplinkybes, vietÄ , vertino atsakovės veiksmus ir kt.

PastarÄ jÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ieÅ¡kinio argumentai apie gaisro kilimÄ atsakovei priklausančioje namo dalyje, ieÅ¡kovo pripažinimas, jog gaisrininkai jam paaiÅ¡kino, kad ekspertizė skiriama pagal teismo nutartį, teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl ekspertizės bÅ«tinumo ir ieÅ¡kovo atsisakymas nuo galimybės tokį įrodymÄ pateikti (t.1 b.l.133). Tuo vadovaujantis, atmestini atskirojo skundo argumentai apie tai, jog proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui.

Faktas, jog pareiÅ¡kėjas trečiÄ kartÄ teikiÄ tÄ patį įrodymÄ (Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pažymas), įrodo ne tai, kad tokios aplinkybės pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti žinomos, o netinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos vykdymÄ bylos proceso metu ir to paties įrodymo pildymÄ priklausomai nuo to, kaip jį įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylos nagrinėjimo metu. Jei pareiÅ¡kėjas ir bÅ«tų pateikęs įrodymus, jog gaisro kilimo vietos aplinkybė jam negalėjo bÅ«ti žinoma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju Å¡i aplinkybė neturi teisinės svarbos bylos baigčiai.

Byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nustatyta, kad Å¡alys yra gyvenamojo namo, kuriame kilo gaisras, pastato–garažo, taip pat kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-623-151/2011 tarp tų pačių Å¡alių dėl naudojimosi namu ir žeme tvarkos nustatymo, ieÅ¡kovui buvo paskirta naudotis pirmojo aukÅ¡to patalpomis, patalpa G-l, rÅ«sio patalpomis R-5, R-4, atsakovei – antrojo aukÅ¡to patalpomis, rÅ«sio patalpomis R-2, R-3, pastogės patalpa 3-1/50,42 kv. m. ploto, garažu 2Glp.

Bendrai paskirta naudotis patalpomis 1-1, R-1, R-7 ir R-6. IÅ¡ sprendimo ir pastato inventorizacinės bylos duomenų matyti, jog name įrengtas vietinis centrinis Å¡ildymas, bendro naudojimo patalpa R-7 yra katilinė (t.1 b.l.49-53). Å alys nėra pateikę įrodymų apie patalpų atidalinimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės, įrengiant atskiras Å¡ildymo sistemas ir dÅ«mtraukius. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Vadovaujantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, nepriklausomai nuo to, kad pastoge paskirta naudotis atsakovei, namo stogas ir dūmtraukis, kurių sandūroje kilo gaisras, yra ne atsakovės, o abiejų šalių bendrojo naudojimo objektai. Tuomet, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, ne atsakovė, o ieškovas turėtų įrodyti, kokias krosnių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, dėl kurių kilo gaisras, pažeidė atsakovė (pažymėtina, jog, esant tokiai gaisro priežasčiai, kaltė dėl gaisro kilimo nepriklauso vien nuo to, kas iš bendraturčių tuo metu name gyveno).

Pastarųjų duomenų pažymoje, kuriÄ pareiÅ¡kėjas laiko proceso atnaujinimo pagrindu, nėra, todėl abstrakčiai įvardinta gaisro kilimo priežastis, nepriklausomai nuo jos tikėtinumo laipsnio, nepaneigia byloje teismo padarytos iÅ¡vados apie neįrodytus atsakovės neteisėtus veiksmus.IÅ¡dėstyti argumentai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai remdamasis savo nutartyje nurodyta teismų praktika, teisingai konstatavo, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas priima į bylÄ Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. lapkričio 21 d. pažymÄ Nr.13-2319, pateiktÄ su atskiruoju skundu, tačiau konstatuoja, kad ji nesudaro pagrindo kitaip vertinti proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos pažymos. Naujame įrodyme iÅ¡dėstyti duomenys apie kvalifikacijÄ asmenų, tikrinusių informacijÄ apie gaisrÄ , nusikalstamos veikos požymių nebuvimÄ , tačiau konkretÅ«s krosnių dÅ«mtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai neįvardinti.

Tokių duomenų nebuvimas neleidžia svarstyti, kuris iÅ¡ bendraturčių galėtų bÅ«ti kaltas dėl bendrosios nuosavybės įrengimo ir eksploatavimo pažeidimo, todėl 2014 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr.13-2319 neturi įrodomosios reikÅ¡mės, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su apeliantu, kad pažymÄ surašę specialistai turi specialių žinių, atliekant gaisrų tyrimus, tačiau nagrinėjamu atveju pažymoje nėra žinių, kurių pagrindu bÅ«tų galim padaryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokie krosnių dÅ«mtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai buvo pažeisti ir kad tai padarė bÅ«tent atsakovė.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, atmestini apelianto argumentai apie Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 11 d. pažymoje Nr.13-1330 visiÅ¡kai kitaip įvertintas gaisro kilimo priežastis ir atsakovės kaltę, nukrypimÄ nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. Kretingos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-183/2001, ir 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Medas“ v.

UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004, esančių iÅ¡aiÅ¡kinimų apie neformalų proceso atnaujinimo instituto taikymÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo įvardintas proceso atnaujinimo pagrindas neatitinka pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių kvalifikavimui kaip negalėjusių bÅ«ti žinomomis bylos nagrinėjimo metu ir turinčių esminę reikÅ¡mę bylai, nes dėl Å¡ių aplinkybių neatsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, Å¡alių reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau iÅ¡spręsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti bylos procesÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytu pagrindu, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį. Teisėja             Virginija Gudynienė