2026-01-30 Nr. DBT-16-2-54-3-00807-2025-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-1/2026

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00807-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2026 m. sausio 30 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko, einančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Utenos apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės viešosios įstaigos „Dusetos Hotel“ ieškinį atsakovei Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupei dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė :

Ieškovė viešoji įstaiga „Dusetos Hotel“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupės kolegialaus valdymo organo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. S-(5.3)-25-43 (toliau – Sprendimas) negaliojančiu ir pripažinti, kad ieškovės projektas turi būti įtrauktas į Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupės Sumanių kaimų strategiją.

Utenos apylinkės teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis).

Bendrosios kompetencijos teismas nurodo, kad keliamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovės Sprendimą, priimtą ieškovės ir kitų juridinių asmenų atžvilgiu, nuo kurio priklauso Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skirstymas. Dėl nurodytos priežasties bendrosios kompetencijos teismui kyla abejonių, ar Sprendimą galima vertinti kaip individualų aktą, ar dėl jo pripažinimo negaliojančiu turi spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Bendrosios kompetencijos teismo vertinimu, prašomas pripažinti negaliojančiu Sprendimas atitiktų bendro pobūdžio aktą, nes jis susijęs su Zarasų – Visagino regiono nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir verslo sektorių atstovais. Nuo Sprendimo (paraiškų atrankos ir teikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai) priklauso Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skirstymas. Taigi bendrosios kompetencijos teismui kyla abejonių, kuris teismas – bendros kompetencijos ar administracinis turėtų nagrinėti šį ginčą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja :

Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovės suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia ginčą dėl atsakovės Sprendimo panaikinimo. Ieškovė siekia, kad jos projektas būtų įtrauktas į Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupės Sumanių kaimų strategiją. Ieškovė nurodė, kad jos projektas surinko daugiausiai balų, tačiau į Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupės Sumanių kaimų strategiją nebuvo įtrauktas. Ieškovės manymu, toks atsakovės veikimas yra nesąžiningas ir pažeidžia skaidrumo bei teisėtų lūkesčių principus.

Atsakovės įstatų 1.1. punkte nurodyta, kad „Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupė – viešasis juridinis asmuo atstovaujantis trims sektoriams: pilietinei visuomenei, verslui ir vietos valdžiai bei savo veikla siekiantis įgyvendinti Zarasų rajono savivaldybės ir Visagino savivaldybės kaimo teritorijos plėtros tikslus ir šios teritorijos gyventojų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir bendruomenės poreikius“.

Zarasų–Visagino regiono sumanaus kaimo strategijos projektų atrankos nuostatų 1 punkte nurodyta, kad Zarasų–Visagino regiono sumanaus kaimo strategijos (toliau – Strategija) sumanaus kaimo projektų atrankos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Strategijos sumanių kaimų projektų atrankos (toliau – Atranka) organizavimo ir vertinimo tvarką. Nuostatų 2 punkte nurodyta, kad Atranka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-841 patvirtintomis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Sumanieji kaimai“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir siekiant parengti Zarasų–Visagino regiono Sumanaus kaimo paraišką/strategiją.

Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad vietos veiklos grupė (toliau – VVG) ir VVG partnerė turi turėti Strategijos administravimo, metodinius ir finansų valdymo gebėjimus įgyvendinti Strategiją ir administruoti viešąsias lėšas. VVG turi suformuoti atskirą Strategijos administravimo darbuotojų komandą, atitinkančią sąlygas, nurodytas Fiksuotosios normos Sumaniųjų kaimų strategijų administravimo išlaidoms apmokėti nustatymo ir taikymo tvarkos apraše, arba aiškiai paskirstyti Strategijos administravimo funkcijas turimiems darbuotojams, išskirdama darbuotojo darbo su Strategija laiką, funkcijas, užduotis ir užtikrindama apskaitą. Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad po Strategijos patvirtinimo VVG tampa Strategijos vykdytoja, jos partnerė VVG (kai taikoma) – Strategijos vykdytojos partnere. Taisyklių 138 punkte nurodyta, kad Strategijos vykdytoja ir (arba) Strategijos vykdytojos partnerė ir (arba) projekto vykdytojas, nesutikdamas su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir (arba) Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su Strategijos atranka, Strategijos ir (arba) projektų vertinimu ir tvirtinimu arba administravimu, turi teisę Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), nustatyta tvarka juos apskųsti.

Administravimo taisyklių 249 punkte nurodyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Nacionalinės mokėjimo agentūros, Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros ir (arba) Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal intervencinę priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. Administravimo taisyklių 250 punkte nurodyta, kad Mokėjimo agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka Mokėjimo agentūros vadovui arba Žemės ūkio ministerijai, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 233 punkte nurodyta, kad VVG intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka įtraukiama į pagal vietos plėtros strategijas finansuojamų paramos paraiškų atrankos bei projektų priežiūros ir stebėsenos procesus. Tų pačių taisyklių 234 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei VVG yra deleguojamos administravimo funkcijos, Mokėjimo agentūra turi įsitikinti, kad VVG turi pakankamų gebėjimų tokiam darbui atlikti bei tinkamai atlieka šias funkcijas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė yra Strategijos vykdytoja, kuriai deleguotos administravimo funkcijos. Ieškovė yra pareiškėja, kuriai nebuvo suteikta parama, nes jos projektas atsakovės Sprendimu nebuvo įtrauktas į Strategiją.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės keliamas ginčas teismingas administraciniam teismui, todėl byla perduotina Regionų administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Dusetos Hotel“ ieškinį atsakovei Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupei dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys