da1197d0-5ea1-4e43-8043-62fc3c7d2a33 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠASNUORAŠAS                                                                                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2-902-876/2010Proceso Nr. 2-40-30-00834-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 129.17.(N)                                                                                                                                                                                                                                        (S)                                                      ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 17 d.Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbšaitei, dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Arūnui Balčiūnui, skolininkui V.

M., suinteresuotiems asmenims B. M., jos atstovei advokatei Stanislavai Staniukynienei, R. K., J. V., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo antstolio ArÅ«no BalčiÅ«no praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo, ir                                                      n u s t a t ė: antstolis ArÅ«nas BalčiÅ«nas pareiÅ¡kimu praÅ¡o vadovaujantis CPK 589 str. iÅ¡aiÅ¡kinti, ar galima neiÅ¡skyrus turto dalių nukreiptis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ V.

M. ir B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,58 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl 16.2050,13 Lt (be vykdymo iÅ¡laidų) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. M.. Pagal vykdomÄ sias bylas areÅ¡tuotas skolininkui ir jo sutuoktinei B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis 0,58 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK normomis skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal prievolės pobÅ«dį gali bÅ«ti nukreiptas į skolininko ir jo sutuoktinės turtÄ , neiÅ¡skiriant turto dalių.

Kilus abejonėms teko kreiptis į teismÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ar galima, neiÅ¡skyrus turto dalių, nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ V. M. ir B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 0,58 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei B. M. pajamas. J. V. yra paaiÅ¡kinusi, kad pinigus V. M. skolinosi verslui, tačiau juos naudojo visa Å¡eima. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , jei pinigus naudojo Å¡eima, skolas galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro turto.

V. M. J. V. skolingas 40 000 litų, o R. K. – apie 127 000 litų. B. M. pateikė pareikÅ¡imÄ dėl proceso atnaujinimo Å akių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5R-34-829/2009 ir prašė iÅ¡aiÅ¡kinti, kad iÅ¡ skolininko V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo priteista skola J. V. yra bendra (solidari) sutuoktinių prievolė ir jos iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nukreipiamas į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę – 0,58 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0255-6820, esantį (duomenys neskelbtini), bei B.

M. pajamas, nenustatinėjant sutuoktinio turto dalies pagal Lietuvos Respublikos CPK 667 str. PraÅ¡ymÄ dalyje, iÅ¡aiÅ¡kinti dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo R. K. iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, netenkinti. Patikslintame pareiÅ¡kime B. M. praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti, kad iÅ¡ skolininko V. M. teismo priteista skola J. V. yra asmeninė jo prievolė ir jos iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nukreipiamas į V. M. priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, nustačius V. M. priklausančiÄ dalį V. M. ir B. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,58 h ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o praÅ¡ymÄ dalyje, iÅ¡aiÅ¡kinti dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo R.

K. iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, netenkinti, nes vyksta tyrimas dėl vekselio teisėtumo. Patikslintame pareiÅ¡kime ji nurodė, kad V. M. jai aiÅ¡kino, jog iÅ¡ J. V. skolintus pinigus jis panaudojo V. M. prekybos įmonės reikmėms. Nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad iÅ¡ J. V. gautus pinigus V. M. nepanaudojo V. M. prekybos įmonės veiklai, nes pinigai nebuvo įneÅ¡ti nei į įmonės kasÄ , nei į banko sÄ skaitÄ , ar kitaip nebuvo panaudoti įmonės iÅ¡laidoms dengti. (b.l. 89-90).

Teismo posėdžio metu B. M. nurodė, kad jau 10 metų su sutuoktiniu V. M. gyvena tik bendruose namuose, apie jo verslÄ nieko nežinojo. Kiekvienas gyveno savo gyvenimus, ji turėjo savo verslÄ â€“ augino gėles. Kur V. M. panaudojo pinigus ji nežino, juos panaudojo savo poreikiams. Apie skolas sužinojo tik tuo metu, kai atėjo dokumentai iÅ¡ antstolio. Teismo posėdžio metu skolininkas V. M. nurodė, kad žmona apie skolas nieko nežinojo, paskolas panaudojo verslui, o žmona į verslÄ nesikiÅ¡o. Suinteresuotas asmuo R.

K. atsiliepime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad jis nesutinka su B. M. argumentu, jog Å akių rajono apylinkės teismas negalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, jog skola R. K. yra solidari sutuoktinių prievolė. Nurodoma, kad R. K. ir B. M. bei V. M. skoliniai santykiai atsirado bÅ«tent dėl Å¡eimos poreikių tenkinimo, todėl tai yra sÄ lyga, kuriai esant prievolės pripažįstamos solidariomis ir vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. Santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas nutraukiant santuokÄ padalyti sutuoktinių bendrÄ turtÄ neturi įtakos solidariosios prievolės pobÅ«džiui ir jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia prievolės solidarumo pasibaigimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar prievolė bÅ«tų padalinta tarp skolininkų.

R. K. nurodė, kad tokio sutikimo kreditoriui nesuteikė, todėl prievolė pasibaigia, tik kai ji tinkamai įvykdoma. Atsiliepime nurodoma, kad V. M. pasiraÅ¡ytas vekselis yra galiojantis. Vekselis pasiraÅ¡ytas po santuokos sudarymo, todėl jo nevykdymo pasekmes sukelia abiem sutuoktiniams. Tad vadovaujantis CPK 666 str., CK3.109, CK3.112 str. ir CK 3.88 str. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal prievolės pobÅ«dį gali bÅ«ti nukreiptas į bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ . (b.l. 14-18).

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti ir nurodė, kad B. M. nurodyti teiginiai atmestini. Tyrimas dėl vekselio teisėtumo yra baigtas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, nes paprastÄ jį vekselį pasirašė pats V. M.. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminas tyrimas dėl vekselių jau baigtas, vekseliai pripažinti.

M. nedalyvavo pinigų pskolinimo procese. Jie su M. bendravo kaip draugai apie tris metus. Jis matydavo M. kartu su žmona važinėjančius, poilsiauti kartu važiuodavo, jie gyveno Å¡eimoje. Kai buvo skolinami pinigai jis žinojo, kad pinigai bus panaudoti įmonės veiklai. Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad nesutinka dėl proceso atnaujinimo, nes byloje dalyvavo pati B. M., kuri turėjo teisę nutartį apskųsti apeliacine tvarka, pateikti praÅ¡ymÄ per tris mėnesiu po nutarties gavimo.

Taip pat ji laikosi nuomonės, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nukreiptas į bendrÄ V. M. ir jo žmonos B. M. turtÄ . Teismo posėdžio metu J. V. nurodė, kad jos giminaitis V. vertėsi automobilių verslu tai buvo apie 2006 m. V. paskė, kad turi draugÄ , kuriam labia gerai klesti Å¡eimos verslas, kuriame dalyvauja visi vaikai, bet jam reikia apyvartinių lėšų. Žadėjo mokėti palÅ«kanas geras. Jie pasitarę su vyru ir paskolino pinigus. M. nedalyvavo, kai skolino pinigus, bet jiems skambindavo M. ir jis visada praÅ¡ydavo palaukti skolos, sakydavo, kad sÅ«nus dirba Norvegijoje ir atiduos pinigus.

M. ji pamatė tik teisme, bet jie nebÅ«tų skolinę pinigų, jeigu tai nebÅ«tų Å¡eima. Ant paskolos raÅ¡telio nėra M. paraÅ¡o. RaÅ¡ant paskolos raÅ¡telį paskolos paskirtis nebuvo įvardinta.Anstolio praÅ¡ymas atmestinas. B. M. pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje Nr. 2-5R-34-829/2009 pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. Dėl pateikto praÅ¡ymo teisme buvo atnaujintas procesas nurodytu pagrindu. Kaip matyti, atnaujintoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo pagal CPK 589 str. dėl V.

M. skolų J. V. ir R. K. vykdymo. Å akių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog iÅ¡aiÅ¡kintina, jog teismo priteista skola yra bendra sutuoktinių prievolė ir jos iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nukreipiamas į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Kaip matyti, teismas nurodė, kad tai teismo priteista skola, nenurodydamas, kurio kreditoriaus skolos vykdymÄ iÅ¡aiÅ¡kina.

Atsižvelgdamas į tai, kad B. M. pateikė praÅ¡ymÄ procesÄ atnaujinti visoje byloje, bei į tai, kad pagal ankstesnę teismo nutartį negalima nustatyti, kurio kreditoriaus skolos vykdymas iÅ¡aiÅ¡kintas, bylos procesas buvo atnaujintas visoje civilinėje byloje bei teismas nustatė, jog turi pasisakyti dėl abiejų kreditorių skolos vykdymo. Dėl J. V. skolos vykdymo              IÅ¡ pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad vykdomieji raÅ¡tai iÅ¡duoti tik dėl atsakovo V.

M. skolų. Duomenų apie tai, kad teismo procese, kurio metu buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis tarp J. V. ir V. M., dalyvavo B. M. nėra. Tai, kad B. M. nedalyvavo nurodytame procese teismo posėdžio metu patvirtinos ir suinteresuotas asmuo J. V.. Atsižvelgiant į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kintina, jog prievolės vykdymui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto bÅ«tina nustatyti prievolės pobÅ«dį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobÅ«dį ir galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas.

Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iÅ¡ vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡duotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendro turto, nes tai reikÅ¡tų teismo sprendimo pakeitimÄ ir CPK 586 straipsnio pažeidimÄ , t. y. vykdymo veiksmai bÅ«tų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A.

B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. antstolė N. Š., K. S., B. A. S., bylos Nr.3K-3-81/2010). Atkreiptinas dėmesys, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai.

Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant Å¡iuos institutus reikÅ¡tų procesinio sprendimo pakeitimÄ nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kito sutuoktinio turto negali bÅ«ti pasiektas ir iÅ¡ieÅ¡kotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iÅ¡ sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę.

Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali bÅ«ti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kat. 78.2.1; 75.7; 75.8; Teismų praktika 33). Ä® kreditoriaus reikalavimÄ vykdyti prievolę iÅ¡ bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniÅ¡kai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikÅ¡ti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Å iomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sÄ lygas. Taigi tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡iam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kat. 78.2.1; 75.7; 75.8;

Teismų praktika 33).             IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad B. M. nedalyvavo teismo procese, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl V. M. skolos J. V. (Civilinės byla Nr. 2-180-829/2009). Tai, kad ji nedalyvavo paskolos suteikimo bei teismo procese patvirtino ir skolininkas V. M., bei suinteresuotas asmuo J. V., todėl teismas konstatuoja, jog Å¡ioje proceso stadijoje B. M. negali bÅ«ti įtraukta kaip skolininkė, nes ji nedalyvavo ankstesniame procese. Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , J.

V. turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį B. M., siekdama įrodyti CK 3.109 str. taikymo sÄ lygas. Dėl R. K. skolos vykdymo              IÅ¡ pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0087/09/03281/2009 matyti, jog praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ dėl skolos, kuri atsirado pagal vekselį. (vykdymo bylos lapas Nr. 2). CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti, nekeisdamas jo turinio.

Ä®statymo dalies nuostata, kad, aiÅ¡kinant neturi bÅ«ti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiÅ¡kia, kad aiÅ¡kindamas savo sprendimÄ teismas negali jo turinio aiÅ¡kinti taip, kad bÅ«tų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiÅ¡kinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiÅ¡ki, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Å ios normos nuostata, kad antstolis kreipiasi į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , reiÅ¡kia ne tik teismÄ , į kurį turi kreiptis antstolis, bet ir Å¡ioje byloje keliamÄ esminį klausimÄ , ar teismas turi teisę aiÅ¡kinti notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä vekselyje. CPK 589 straipsnis suformuluotas taip, kad aiÅ¡kiais žodžiais ( expressis verbis) nurodyta, jog vykdymo procese teismas aiÅ¡kina teismo priimtÄ sprendimÄ ir jo vykdymo tvarkÄ tuo atveju, jeigu jis yra neaiÅ¡kus. Notaro vykdomasis įraÅ¡as vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas.

Taigi CPK 589 straipsnyje nustatytas reglamentavimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad teismas vykdymo procese gali aiÅ¡kinti notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä vekselyje. Kitoks Å¡io reglamentavimo aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtÄ civiliniame procese vykdytinÄ dokumentÄ , kurio turinio jis netyrė. Taigi darytina iÅ¡vada, kad teismas, remdamasis CPK 589 straipsniu, turi teisę aiÅ¡kinti teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ , tačiau vykdymo procese neturi teisės aiÅ¡kinti notaro vykdomojo įraÅ¡o vekselyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010, kat. 134; 129.1;).

Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Šiuo atveju notaro vykdomasis įrašas vekselyje nepripažintas negaliojančiu. Taigi notaro įrašo turinys yra toks, koks jame įrašytas. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ginčijami ieškinio teisenos tvarka.

Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte. Taigi yra nustatytas teisinis reglamentavimas, kaip turi bÅ«ti ginčijami notarų vykdomieji įraÅ¡ai atitinkamuose vekseliuose. Apie jų ginčijimÄ atitinkamoje teisenoje pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. notarė J. Å ., M. K., D. B., bylos Nr. 3K-3-76/2009). Remdamasi iÅ¡dėstytu ir formuojama teismų praktika teismas konstatuoja, kad tuo atveju, kai antstoliui neaiÅ¡ku, kaip pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä vekselyje turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas – iÅ¡ vieno asmens ar kaip prievolė, vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, Å¡is neaiÅ¡kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas remiantis CPK 589 straipsniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010, kat. 134; 129.1;)Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 589 str., 593 str., teismas                                                                            n u t a r i a:

             Šakių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 5R-34-829/2009 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ antstolio ArÅ«no BalčiÅ«no pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo atmesti.              Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.             Nuoraažšas tikras:Teisėjos paraÅ¡as.

Teisėja                                                                                                                                        Judita Sungailaitė