da0fc26e-8328-4ffb-bca3-64936e836147 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1020-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00086-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dairesta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dairesta“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

J. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB arba bendrovė) ,,Dairesta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo D. J. 42 330 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi bendrovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Bendrovės vadovu nuo 2009 m. balandžio 7 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo atsakovas D. J.. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui dalies bendrovės dokumentų ir turto, kuris 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. liepos 27 d. laikotarpio bendrovės balanse įvardintas kaip finansinis turtas – 2 309 Eur ir kaip „per vienerius metus gautinos sumos“ – 40 021 Eur (debitoriniai bendrovės reikalavimai).

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas perdavė administratoriui neveikiančiÄ bendrovės buhalterinės apskaitos programÄ , todėl nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai sudaro minėtÄ turtÄ . IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovas neteisėtu neveikimu užkirto keliÄ nustatyti bendrovės turto masę, realizuoti įmonei priklausantį turtÄ bankroto procese bei tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tuo padarydamas 42 330 Eur (2 309 + 40 021) žalÄ ieÅ¡kovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad nemokumo administratoriui bendrovės turtas buvo perduotas 2018 m. rugsėjo 12 d. Trumpalaikio turto perdavimo aktu (atsargos) bei Ilgalaikio turto perdavimo aktu, taip pat 2018 m. rugsėjo 14 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktu pagal apyraÅ¡Ä . Visus perdavimo dokumentus pasirašė abi (perduodančioji ir priimančioji) pusės. Remdamasis Bylų (dokumentų) perdavimo akto duomenimis, teismas nurodė, kad administratoriui buvo perduotos 355 bylos, tarp jų – kasos knygos, banko dokumentai, kasos dokumentai, pirkimų ir pardavimų dokumentai, deklaracijos, avanso apyskaitos, apyvartos žiniaraščiai, suderinimo aktai ir kiti dokumentai už 2007–2018 m. laikotarpį.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog iÅ¡ perduotų dokumentų nėra galimybių (remiantis kitais duomenimis ir netiesioginiais įrodymais) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros. Teismo vertinimu, vien tai, kad neveikia elektroninė bendrovės buhalterinės apskaitos programa, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog atsakovas, eidamas įmonės vadovo pareigas, jas pažeidė ir padarė žalÄ , kuriÄ sudaro paskutiniame įmonės balanse apskaityto turto nebuvimas.

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai 6. IeÅ¡kovė BUAB ,,Dairesta“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas netinkamai įvertino bylos medžiagÄ , neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumÄ , neanalizavo civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sÄ lygų. Vien tai, kad byloje neva nėra pakankamai duomenų dėl galimybės nemokumo administratoriui nustatyti neperduoto bendrovės turto turinį, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . 7.2. Atsakovas nepagrįstai nevykdė imperatyvios pareigos perduoti administratoriui visÄ bendrovės turtÄ ir dokumentus.

Atsakovas yra geriausiai susipažinęs su bendrovės finansine padėtimi, jos kreditoriais, debitoriais, jis tiesiogiai atsakingas ne tik už tvarkingÄ apskaitos tvarkymÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , bet ir tokių duomenų tinkamÄ perdavimÄ nemokumo administratoriui. Pats atsakovas perdavė bendrovės balansÄ , sudarytÄ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 27 d., kuriame (balanse) buvo nurodyti bendrovės finansinis turtas bei debitorinių įsiskolinimų suma. 7.3. Faktinė aplinkybė, kad nemokumo administratoriui buvo perduota laikmena su neveikiančia bendrovės buhalterinės apskaitos programa, neatleidžia atsakovo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos perduoti visÄ bankrutuojančios įmonės turtÄ ir dokumentus tinkamo įgyvendinimo, todėl visa informacija apie bendrovės finansinį turtÄ , debitorius, jų sÄ raÅ¡Ä bei reikalavimus pagrindžiančius dokumentus turėjo bÅ«ti perduota kitu tinkamu bÅ«du.

Atsakovas tyčia nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, siekdamas nuslėpti tikruosius bendrovės debitorius ar galimas paties atsakovo skolas bendrovei. 7.4. Teismas nevertino priežastinio ryÅ¡io – atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai apskaityti bendrovei priklausančio turto vertę ir kartu su dokumentais jį perduoti administratoriui, bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai negali bÅ«ti patenkinami 42 330 Eur suma. 7.5. IÅ¡ turimų dokumentų administratorius gali nustatyti bendrovės veiklÄ , turto apimtį, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius, tačiau neturi galimybės identifikuoti balanse nurodyto finansinio turto – 2 309 Eur ir nustatyti, kas jį sudaro, taip pat negali identifikuoti bendrovės per vienerius metus gautinos 40 021 Eur sumos.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė privalėjo pateikti įrodymus, jog neturi galimybių detalizuoti minėto bendrovės turto, nes tokių įrodymų objektyviai nėra. 7.6. Atsakovas byloje nėra pateikęs nei įrodymų, patvirtinančių, kad nemokumo administratoriui buvo perduotas bendrovės debitorių sÄ raÅ¡as ar finansinį turtÄ detalizuojantys duomenys, nei įrodymų, jog administratoriui perduotų dokumentų pagrindu toks turtas gali bÅ«ti nustatytas ar identifikuotas.

8. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 bei 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų buvimo. Apeliantės įsitikinimu, atsakovas, neperdavęs nemokumo administratoriui viso bendrovės turto ir dokumentų, tokiu neveikimu užkirto keliÄ nustatyti bendrovės turto masę, bankroto procese realizuoti jai priklausantį turtÄ bei tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, todėl turi atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino bylos duomenis ir faktines aplinkybes, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir neanalizavo civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sÄ lygų.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi faktinius bylos duomenis, laikosi nuostatos, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, bÅ«tų pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Dėl įrodymų apie atsakovo pareigos perduoti bendrovės turtÄ ir dokumentus pažeidimÄ vertinimo 12.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

13. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė tiek apeliantės nurodytas faktines aplinkybes, tiek pateiktus įrodymus, susijusius su bendrovės dokumentų perdavimu nemokumo administratoriui, taip pat perduotų dokumentų apimtimi bei turiniu, įvertino apeliantės nurodytas atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas ir pasisakė dėl jų taikymo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų – vienos iÅ¡ viseto bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybės taikymui, neprivalėjo analizuoti kitų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų buvimo ar nebuvimo.

Analizuojamu byloje atveju apeliantė iÅ¡ esmės kitaip vertina tas pačias teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio. Ä®rodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

14. Apeliantė cituoja materialiosios teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktinius iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius tiek su bendrovės vadovo pareigomis ir tinkamu jų vykdymu apskritai, tiek su vadovo pareiga perduoti nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtÄ . Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, sietino su neteisėtu vadovo pareigos perduoti bendrovės turtÄ ir dokumentus nevykdymu, sÄ lygų.

15. Byloje nustatyta, kad nemokumo administratoriui bendrovės turtas buvo perduotas 2018 m. rugsėjo 12 d. Trumpalaikio turto perdavimo aktu (atsargos) bei Ilgalaikio turto perdavimo aktu. Bendrovės dokumentai administratoriui perduoti 2018 m. rugsėjo 14 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktu pagal apyraÅ¡Ä . Nurodytus aktus pasirašė buvęs bendrovės vadovas (atsakovas) ir nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Bylų (dokumentų) perdavimo akto, administratoriui buvo perduotos 355 bylos dokumentų, sudarytų 2007 – 2018 metų laikotarpiu.

Akte iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡vardinti konkretÅ«s perduodami dokumentai (sutartys, banko iÅ¡raÅ¡ai, kasos operacijų žurnalai, suderinimo aktai, deklaracijos ir kt.). Apeliantė nurodo, kad perduotuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kas sudaro atsakovo sudarytame 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 27 d. laikotarpio bendrovės balanse nurodytÄ 2 309 Eur finansinį turtÄ ir 40 021 Eur debitorinius reikalavimus. Be kita ko, apeliantė akcentuoja, kad administratoriui buvo perduota laikmenoje talpinama neveikianti elektroninė bendrovės buhalterinės apskaitos programa.

16. Apeliantė deklaratyviai teigia, kad atsakovas tyčia nepateikia reikalaujamų dokumentų (duomenų), darydama prielaidÄ , jog tokiu bÅ«du (nuslepiant bendrovės debitorius) atsakovas siekia iÅ¡vengti skolininkų atsakomybės bendrovei, spėdama, kad galbÅ«t pats atsakovas yra bendrovės skolininkas, todėl ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, paremtais subjektyvaus pobÅ«džio prielaidomis. Aplinkybė, kad neveikia elektroninė bendrovės buhalterinės apskaitos programa, įvertinus faktÄ apie įvykusį bendrovės dokumentų fizinį perdavimÄ , nėra pakankama, jog galėtų lemti atsakovo atsakomybės už dokumentų neperdavimÄ atsiradimo sÄ lygas (CPK 185 straipsnis).

Apeliantė neįrodė ir nepatvirtino, kad atsakovas sÄ moningai siekė sugadinti ir/ar sugadino elektroninę apskaitos programÄ , turėdamas tikslÄ dėl programoje esančių duomenų iÅ¡vengti galimų reikalavimų jo ar kitų asmenų atžvilgiu pareiÅ¡kimo. Apeliantė akcentavo, kad pats atsakovas sudarė ir perdavė bendrovės balansÄ , kuriame nurodyti bendrovės finansinio turto dydis ir debitorinių reikalavimų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė niekaip nepatvirtina apeliantės teiginių dėl atsakovo tyčios nuslėpti faktÄ dėl konkrečių bendrovės debitorių.

IeÅ¡kovės pozicija nėra nuosekli – vienu atveju teigdama, kad atsakovas piktybiÅ¡kai nevykdo jam nustatytos pareigos perduoti bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui, kitu atveju nurodo, jog ilgÄ laikÄ bendravo ir susiraÅ¡inėjo su atsakovu, kuris teigia, kad tikrai viskÄ perdavęs administratoriui. Pagrįstas abejones dėl ieÅ¡kovės teiginių apie tai, kad pagal turimus dokumentus jos administratorius neturi jokių galimybių nustatyti (identifikuoti) bendrovės debitorių, kelia dar viena aplinkybė.

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartyje dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo (bylos Nr. eB2-1870-657/2018), be kita ko, nurodyta, kad atsakovė (bendrovė) turi debitorinių įsiskolinimų, kurių bendra suma – 28 411,35 Eur, tačiau iÅ¡ debitorių sÄ raÅ¡o matyti, kad dalis debitorinių įsiskolinimų tęsiasi jau ilgÄ laikotarpį, tad abejotina realiomis Å¡ių įsiskolinimų padengimo galimybėmis. Toks teismo nutarties turinys leidžia pagrįstai manyti, kad netgi ieÅ¡kovės bankroto bylos medžiagoje yra ar gali bÅ«ti duomenų apie bendrovės debitorius ir jų įsipareigojimus (debitorių sÄ raÅ¡as, jų įsipareigojimų atsiradimo momentas ir trukmė).

17. Nors apeliantė teigia negalinti pateikti įrodymų, jog iÅ¡ turimų dokumentų objektyviai nėra galimybės nustatyti, kokie yra konkretÅ«s bendrovės debitoriniai reikalavimai, tačiau apeliantė taip pat negali patvirtinti, kad neveikiančioje bendrovės buhalterinėje programoje tokie duomenys egzistuoja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo ji iÅ¡ UAB „Data Bank Group“ nuomojo duomenų talpinimo paslaugÄ ir tokiu bÅ«du saugojo savo buhalterinės programos ir kitus duomenis, tačiau paslaugos teikėja UAB „Data Bank Group“ jokių duomenų apie talpintus saugojimui bendrovės buhalterinės apskaitos bei kitus elektroninius dokumentus administratoriui nepateikė.

Nei Å¡i, nei kitos aplinkybės nepatvirtina teiginio ar spėjimo, kad bÅ«tent atsakovas turi bÅ«ti atsakingas dėl bendrovės elektroninės buhalterinės apskaitos programos, talpinamos administratoriaus žinioje esančioje laikmenoje, neveikimo. Dėl procesinės baigties 18. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija formuluoja iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

Remiantis Å¡ia iÅ¡vada ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Romualda Janovičienė Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė