da0edea2-6f9c-40d6-9ddb-59df78dff857 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-487/2023 Proceso Nr. 1-01-1-12440-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.1.13; 1.2.4.1.2.8; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam T.

Å . ir jo gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. Å . gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo: T. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 2 metų laisvės atėmimo bausme. Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. balandžio 15 d.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. Š. priteista 18 500 Eur gydymo išlaidų. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas. Iš nuteistojo T. Š. išieškota 1 000 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajam M. M. atstovo pagalbai apmokėti.

T. Å . pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. T. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 9 d., apie 1 val. 46 min., vieÅ¡oje vietoje – loÅ¡imo automatų salone, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu, matant kitiems asmenims, dėl neaiÅ¡kios, menkavertės dingsties tyčia vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė M.

M. į galvÄ â€“ veidÄ , nuo to jis prarado pusiausvyrÄ ir krito aukÅ¡tielninkas ant loÅ¡imų automatų salono grindų. M. M. padarytas stiprus galvos sumuÅ¡imas su deÅ¡inio smilkinkaulio lūžiu, kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ ir po kietuoju dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, suspaudžiančiu galvos smegenis, deÅ¡inės smilkininės galvos smegenų skilties sumuÅ¡imu, dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo sukėlęs gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ â€“ smegenų komÄ (5 balai pagal GKS), tai, remiantis 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4, ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip T. Å . dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė M. M. sveikatÄ . Å i T. Å . veika kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. Å . gynėja praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: T. Å . veikÄ perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį arba 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba suÅ¡velninti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ bausmę, nustatant Å¡velnesnę bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 2.1.

Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad T. Å . smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jį sužalojo dėl neaiÅ¡kios menkavertės dingsties, taip demonstruodamas niekinamÄ požiÅ«rį į nukentėjusįjį, aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ . Teismas pats nuosprendyje nurodė, kad iÅ¡ surinktų įrodymų (nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų R. M., G. K. parodymų) nustatyta, jog tiek nuteistasis T. Å ., tiek nukentėjusysis M.

M. anksčiau buvo pažįstami, bendravo Å¡eimomis, tačiau vėliau susipyko ir santykiai buvo blogi, prieÅ¡ įvykį jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Visgi teismas neįvertino, kad nukentėjusysis M. M. buvo neblaivus ir, kaip matyti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įraÅ¡o, jis stovėjo už nugaros nuteistajam T. Å . ir jam replikavo, kas ir iÅ¡Å¡aukė nuteistojo veiksmÄ â€“ smÅ«gį į veidÄ . Taigi smurto paskatos buvo ne chuliganiÅ¡kos, o seniai susikaupusi nuoskauda ir negebėjimas toleruoti nukentėjusiojo elgesio. 2.2.

Nuteistasis T. Å . netinkamu bÅ«du parodė, kad jis nenori klausytis nukentėjusiojo replikų, tačiau jo veiksmai nebuvo siekis pasielgti chuliganiÅ¡kai, pasidemonstruoti prieÅ¡ aplinkinius, parodyti aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , nes loÅ¡imų automatų salone žmonių, prieÅ¡ kuriuos jis galėtų norėti pademonstruoti savo nederamÄ elgesį, beveik nebuvo. Be to, pirmos instancijos teismas, iÅ¡teisinęs T. Å . pagal BK 284 straipsnį, pripažino, kad chuliganiÅ¡kų paskatų T. Å . veiksmuose nebuvo.

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019). 2.3. Å iuo atveju T. Å . veika galėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio l dalį arba pagal BK 137 straipsnio l dalį, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl neatsargumo.

Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti. 2.4.

Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis pripažįsta, kad jų tarpusavio santykiai buvo blogi, smurtÄ iÅ¡Å¡aukė sukauptas pyktis ir neblaivaus nukentėjusiojo elgesys. Vargu, ar T. Å . galėjo numatyti, kad, suduodamas nukentėjusiajam M. M. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, jis sukels tokias sunkias pasekmes ar tuo labiau, kad jis siekė tokių pasekmių – jį sunkiai sužaloti. Jis nėra nei sportininkas, nei fiziÅ¡kai stipresnis už nukentėjusįjį. Tai daugiau sÄ lygojo aplinkybė, kad nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, gavęs smÅ«gį, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir krito.

Nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas spontaniÅ¡kai, labai greitai, abiem Å¡alims sukonfliktavus. 2.5. Teismas, pripažinęs T. Å . kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , paskyrė jam neteisingÄ bausmę. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nenustatyta sÄ lygų taikyti T. Å . BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas – paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta bausmė. Skunde nesutinkama su tokia teismo iÅ¡vada. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nėra iÅ¡nykęs T.

Å . teistumas. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę – piniginę baudÄ T. Å . skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs. Bauda buvo sumokėta 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nukentėjusysis T. Å . neturi jokių pretenzijų, nukentėjusiajam buvo atlyginta 25 000 Eur dydžio suma, kuri kompensavo jo patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . T. Å . iÅ¡ dalies atlygino ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį.

Pirmos instancijos teismui buvo pateikti nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys: jis dirba ir mokosi, iÅ¡laiko 2 mažamečius vaikus, jo sutuoktinė niekur nedirba, o Å¡eima turi paėmusi kreditÄ bÅ«sto įgijimui. Dėl T. Å . paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės gali nukentėti mažamečių vaikų interesai, nes, Å¡eimai neturint pragyvenimo Å¡altinio, nebus galimybės mokėti bankui kreditÄ . Be to, T. Å . rÅ«pinasi ir ligota savo močiute. 2.6. Nuteistojo T. Å . atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra jo pilnas kaltės pripažinimas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl įvykdytos veikos ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam M.

M., o taip pat dalinis žalos atlyginimas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teismas gali taikyti BK 62 straipsnį ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ , bet ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ yra numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Å iuo atveju T. Å . paskyrus nors ir minimaliÄ , tačiau su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, akivaizdu, kad ji neatitinka teisingumo principo ir paties nuteistojo asmenybės bei visumos byloje nustatytų aplinkybių.

Taigi teismas turėjo pagrindÄ taikyti T. Å . tiek BK 62 straipsnio nuostatas, tiek ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę 3. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistais ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo T. Å . gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinis skundas atmetamas. Dėl T. Å . veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 5. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu T. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ už tai, kad jis 2022 m. balandžio 9 d., apie 1 val. 46 min., vieÅ¡oje vietoje – loÅ¡imo automatų salone, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu, matant kitiems asmenims, dėl neaiÅ¡kios, menkavertės dingsties tyčia vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė M.

M. į galvÄ â€“ veidÄ , nuo to jis prarado pusiausvyrÄ ir krito aukÅ¡tielninkas ant loÅ¡imų automatų salono grindų ir patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

6. Apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Nuteistasis sutinka, kad jis įvykio metu, loÅ¡imų namų patalpose sudavė nukentėjusiajam M. M. smÅ«gį kumščiu į veidÄ , dėl to nukentėjusysis nukrito, galva trenkėsi į grindis ir patyrė sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančiu požymiu – chuliganiÅ¡komis paskatomis.

Apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti T. Å . veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį arba 137 straipsnio 1 dalį. Argumentuojama, kad T. Å . smurto paskatos buvo ne chuliganiÅ¡kos, o asmeninės, nulemtos seniai susikaupusios nuoskaudos ir negebėjimo toleruoti nukentėjusiojo elgesio. Gynyba pabrėžia, kad T. Å . netinkamu bÅ«du parodė, kad jis nenori klausytis nukentėjusiojo replikų, tačiau jo veiksmai nebuvo siekis pasielgti chuliganiÅ¡kai, pasidemonstruoti prieÅ¡ aplinkinius, parodyti aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , nes loÅ¡imų automatų salone žmonių, prieÅ¡ kuriuos jis galėtų norėti pademonstruoti savo nederamÄ elgesį, beveik nebuvo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo gynėjos nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji T. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iais apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. Å . pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

8. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybe ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-223-697/2022).

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar esant akivaizdžiai neadekvačiai priežasčiai.

9. Sprendžiant, ar BK 135 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaryta, veikiant dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, svarbu įvertinti visÄ Ä¯vykio eigÄ , nuteistojo ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nuteistojo veiksmuose buvimo grindė įvykio situacija. Apygardos teismas rėmėsi byloje pateiktu vaizdo įraÅ¡u; jame užfiksuota, kad prieÅ¡ smÅ«gio sudavimÄ T. Å . ir M. M. stovi vienas prieÅ¡ kitÄ , matyti, kaip T.

Å . suduoda vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ ir M. M. krenta nugara ant grindų; tuo momentu, kai T. Å . smÅ«giuoja M. M., Å¡is kalba su G. K.. Remiantis liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad ir nukentėjusysis, ir nuteistasis vienas kitÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais, kai T. Å . staigiu rankos judesiu smogė M. M. į veidÄ ir Å¡is nuo patirto smÅ«gio iÅ¡ karto griuvo visu Å«giu aukÅ¡tielninkas ant patalpos grindų (t. 1, b. l. 134-136). Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad nukentėjusysis po jam suduoto smÅ«gio nejudėdamas guli ant grindų nuo 1 val. 46 min. iki 1 val. 50 min.

T. Å . parodė, kad jis matė ir suprato, jog M. M. įvykio metu yra neblaivus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad T. Å . smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jį sužalojo dėl neaiÅ¡kios, menkavertės dingsties, taip demonstruodamas niekinamÄ požiÅ«rį į nukentėjusįjį. Teismas nenustatė, kad nuteistojo panaudotÄ smurtÄ nulėmė kokios nors asmeninio pobÅ«džio paskatos (pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos), kurios paneigtų chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ nuteistojo veikoje.

Nors nukentėjusysis ir nuteistasis prieÅ¡ įvykį buvo pažįstami ir bendravo, o vėliau bendravimas nutrÅ«ko, gynybos nurodomos aplinkybės dėl M. M. praeityje negrÄ Å¾intų T. Å . žvejybos reikmenų ir loÅ¡imo namuose jam iÅ¡sakytų įžeidimų, negali bÅ«ti pripažintos reikÅ¡mingomis, konfliktÄ nulėmusiomis, asmeninėmis paskatomis. M. M. jokio realaus pavojaus T. Å . nekėlė, buvo pažįstamas asmuo, buvo neblaivus ir T. Å . tai matė ir suprato, tačiau į netinkamÄ M.

M. elgesį reagavo neadekvačiai agresyviai ir neproporcingai, pasitelkdamas smurtÄ , kuris nebuvo tiesiogiai iÅ¡provokuotas ir tokių veiksmų buvo galima iÅ¡vengti.

10. Gynybos nurodomas T. Å . negebėjimas toleruoti įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio nepateisina jo smurtinių veiksmų. Neblaivaus nukentėjusiojo iÅ¡sakyti necenzÅ«riniai žodiniai įžeidimai T. Å . tebuvo nereikÅ¡mingas pretekstas ir mažareikÅ¡mė dingstis nuteistojo chuliganiÅ¡koms paskatoms formuotis ir reikÅ¡tis. T. Å . veikė pasiremdamas mažareikÅ¡me dingstimi ir smÅ«giavo M. M. vien tik dėl to, jog jo atžvilgiu buvo pasakyti necenzÅ«riniai žodžiai. T. Å . reakcija į kilusiÄ situacijÄ â€“ reagavimas smurtiniais veiksmais, buvo neadekvati, kaltininkas sukėlė sunkius padarinius nukentėjusiojo sveikatai, todėl tokie T. Å . veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

11. Skunde teigiama, kad T. Å . veiksmai nebuvo siekis pasielgti chuliganiÅ¡kai, pasidemonstruoti prieÅ¡ aplinkinius, parodyti aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , nes loÅ¡imų automatų salone žmonių, prieÅ¡ kuriuos jis galėtų norėti pademonstruoti savo nederamÄ elgesį, beveik nebuvo. Å is skundo argumentas nepagrįstas. IÅ¡ pateiktos vaizdo medžiagos ir Å¡ios medžiagos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad smÅ«gio sudavimo metu loÅ¡imo namuose be nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo ir liudytojas G.

K., tiesiogiai matęs įvykį, taip pat liudytojai V. S. N. ir E. B., kurie tiesiogiai smÅ«gio nematė, nes tuo metu buvo nusisukę, tačiau buvo toje pačioje patalpoje. Ä®raÅ¡e matyti, kad, vykstant apsižodžiavimui tarp T. Å . ir M. M., liudytojas V. S. N. buvo pasukęs galvÄ Ä¯ jų pusę. Po smÅ«gio sudavimo ir M. M. nugriuvus, jis pasuko galvÄ nukentėjusiojo pusėn, tačiau į susiklosčiusiÄ situacijÄ ypatingo dėmesio nekreipė, nieko nesakė ir toliau žaidė. Tačiau vien tai, kad toje pačioje patalpoje buvę asmenys nereagavo į T.

Å . neteisėtus veiksmus (E. B. smÅ«gio nematė, o V. S. N. buvo abejingas), nepaneigia, kad T. Å . veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Be to, gynėjos skunde Å¡iuo aspektu aptariamoje teismų praktikoje nurodomi motyvai veikti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų yra alternatyvÅ«s. Motyvas veikti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų gali bÅ«ti dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Būtent pastarasis motyvas veikti iš chuliganiškų paskatų ir buvo nustatytas T. Š. veikoje.

12. Skunde nepagrįstai teigiama, kad, išteisinęs T. Š. pagal BK 284 straipsnį, teismas pripažino, kad chuliganiškų paskatų T. Š. veiksmuose nebuvo. Sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo. Apygardos teismas, išteisinęs T. Š. dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, konstatavo, kad viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, o ne kad nuteistojo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padariniai.

Tokie padariniai nėra bÅ«tinasis nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis, nes chuliganiÅ¡kos paskatos apibÅ«dina veikos motyvÄ . Teismas įvertino, kad liudytojai E. B. (kazino administratorė) ir V. S. N. tiesiogiai konflikto nematė, jie parodė, kad ir konflikto metu, ir po konflikto kazino dirbo toliau ir užsidarė apie 3 val. nakties, taigi loÅ¡imo namų veikla sutrikdyta nebuvo. G. K. tiesiogiai matė, kaip T. Å . smÅ«giavo M. M. ir tai vertino kaip konfliktÄ tarp privačių asmenų.

Konfliktas buvo trumpalaikis, iÅ¡gÄ sčio žmonėms ar kitų neigiamų padarinių nesukėlė. Apygardos teismas, konstatavęs, kad savo veiksmais T. Å . nesutrikdė visuomenės rimties ar vieÅ¡osios tvarkos, jį pagrįstai dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos iÅ¡teisino. Vienok, Å¡i aplinkybė neturi jokios įtakos T. Å . veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

13. Gynyba, apeliaciniame skunde praÅ¡ydama T. Å . veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 135 straipsnio 2  dalies 8 punktÄ , perkvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad nuteistasis negalėjo numatyti, kad, suduodamas nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veido sritį, jis sukels tokias sunkias pasekmes. T. Š. savo veiksmais nesiekė sunkiai sužaloti M. M. ir tokių pasekmių nesitikėjo. Sunkų sveikatos sutrikdymÄ labiau sÄ lygojo ne pats T. Å . suduotas smÅ«gis, o tai, kad nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, gavęs smÅ«gį, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir krito. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

14. Baudžiamajame įstatyme numatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (BK 14 straipsnis). BK 15 straipsnyje apibrėžtas tyčios turinys, nustatant dvi tyčios rÅ«Å¡is – tiesioginę ir netiesioginę. Asmens, padariusio nusikaltimÄ , į kurio sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jis numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai bÅ«dingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. BK 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).

BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerÅ«pestingumas apibÅ«dinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimÄ .

Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ . Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik iÅ¡samus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veikÄ . Atribojant tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi bÅ«ti vadovaujamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis įvykio situacijÄ , kaltininko veiksmus, panaudotÄ Ä¯rankį, elgesį prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2009 ir kt.).

15. Pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis BK 135 straipsnyje ir 137 straipsnyje nustatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-55-719/2022).??? 16.

Baudžiamosios teisės teorijoje iÅ¡skiriami kriterijai, apibÅ«dinantys tiesioginę neapibrėžtÄ tyčiÄ . Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir numato padarinius, jų nori, tačiau jų nedetalizuoja. Tais atvejais, kai kaltininkas nurodo, kad padarinių nenorėjo, tačiau pagal bylos aplinkybes jų kilimas buvo neiÅ¡vengiamas arba labai tikėtinas, tačiau kaltininkas jų nedetalizavo, yra tiesioginė neapibrėžta tyčia. Nagrinėjamu atveju T.

Å ., smÅ«giuodamas M. M., suprato, kad savo veika gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatÄ , ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Tokia iÅ¡vada padaryta, įvertinus T. Å . veiksmų intensyvumÄ (smurtas buvo staigus, netikėtas, T. Å . smÅ«giavo M. M. po žodinio konflikto, kol Å¡is bendravo su G. K.), bÅ«dÄ , sužalojimų skaičių, jų pobÅ«dį ir vietÄ (nors nukentėjusiajam suduotas tik vienas smÅ«gis, tačiau smÅ«gis buvo stiprus, suduotas į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ , smÅ«gis suduotas neblaiviam asmeniui, kuris nuo smÅ«gio griuvo bei trenkėsi galva į grindis, taip M.

M. buvo padaryta sunki galvos trauma), taip pat nusikalstamos veikos nutraukimo priežastį (veiksmai nutrÅ«ko, nes M. M. nugriuvo ir neteko sÄ monės), elgesį po smurto panaudojimo (pamatęs nugriuvusį ir galva į grindis atsitrenkusį nukentėjusįjį, kuris prarado sÄ monę, T. Å ., nors iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, tačiau juo tinkamai nesirÅ«pino (tampė už drabužių, plekÅ¡nojo per veidÄ ), greitosios medicinos pagalbos neiÅ¡kvietė, tai padarė loÅ¡imo namų administratorė E. B.).

Be to, T. Å . anksčiau buvo teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikÄ , kuriÄ padarė tuose pačiuose loÅ¡imo namuose, kai smurtaudamas prieÅ¡ kitÄ asmenį sunkiai sutrikdė jam sveikatÄ , todėl nuteistasis turėjo vengti panaÅ¡ių konfliktinių situacijų, tačiau iÅ¡ savo neteisėto praeities elgesio nepasimokė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad T. Å ., bÅ«damas suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, nesuvokė, kad, smÅ«giuodamas kumščiu į galvÄ M.

M., kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju T. Å . veikė neatsargiai ir kvalifikuoti jo veikÄ pagal BK 137 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

17. Skunde bandoma perkelti atsakomybę už kilusius sunkius padarinius pačiam nukentėjusiajam M. M., teigiant, kad Å¡is įvykio metu buvo neblaivus ir todėl po smÅ«gio prarado pusiausvyrÄ ir nugriuvęs sunkiai susižalojo. Å is argumentas nepagrįstas. Ä®vykio metu bÅ«damas blaivus (neblaivumas nenustatytas) T. Å . buvo pranaÅ¡esnis už akivaizdžiai neblaivų nukentėjusįjį ir suprato, kad, suduodant smÅ«gį į galvÄ , gali bÅ«ti patiriamos įvairaus pobÅ«džio traumos ir sužalojimai, o smÅ«gį suduodant neblaiviam asmeniui sunkių padarinių rizika tik didesnė, tačiau tai suvokdamas vis tiek elgėsi neteisėtai ir panaudojo smurtÄ . T. Å . suduotas smÅ«gis, o ne nukentėjusiojo neblaivumas, yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusiais padariniais, kai M. M. griuvo ant grindų ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

18. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sunkius padarinius sukėlusiÄ T. Š. veikÄ , t. y. smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , suduotÄ vieÅ¡oje vietoje ir dėl menkavertės dingsties, įvertino kaip padarytÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ar 137 straipsnio 1 dalį, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo. Dėl paskirtos bausmės 19. Skunde nesutinkama su T. Å . paskirta bausme ir argumentuojama, kad egzistuoja visos sÄ lygos taikyti T. Å . BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas bei paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta bausmė. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija.

20. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

21. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar suÅ¡velnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir todėl neteisingÄ bausmę.

22. Skirdamas bausmę nuteistajam T. Å ., pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Nusikalstama veika baigta ir padaryta veikiant tyčia. T. Å . baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

T. Å . atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į T. Å . asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes bei jį charakterizuojančius duomenis – teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirba, mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Parinkdamas bausmės rūšį už labai sunkų nusikaltimÄ , teismas įvertino, kad įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl, vadovaudamasis įstatymu, bÅ«tent tokiÄ bausmės rūšį ir parinko.

Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, T. Å . asmenybę (ankstesnį teistumÄ ) ir už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė bausmę, kurios dydį (2 metai laisvės atėmimo) parinko lygų sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytu reguliavimu.

23. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodė, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta, T. Š. paskyrus švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad paprastai švelnesnė bausmė, nei numatyta įstatyme, skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

24. BK 62 straipsnyje nurodyta sÄ lygų visuma, kai nusikaltimÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, negu numatyta įstatyme. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ Å¡velnesnės bausmės, negu numatyta įstatyme, paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sÄ lygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , teisė, bet ne pareiga. 24.1. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Å ioje byloje T. Å ., nors dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei atlygino padarytÄ Å¾alÄ , tačiau pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl nėra visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų ir taikyti Å¡ios dalies nuostatų nėra teisinio pagrindo. 24.2. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, Å¡velnesnė bausmė, negu numatyta įstatyme, gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

Tik konstatavęs Å¡ių sÄ lygų visumÄ , teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos dvi T. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atlyginta ir paÅ¡alinta turtinė žala, tačiau nenustatyta nė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Skunde teigiama, kad T. Å . iÅ¡laiko Å¡eimÄ â€“ du mažamečius vaikus, sutuoktinę V.

Å . bei neįgaliÄ močiutę A. I. Å ., tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad Å¡ių Å¡eimos narių nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti dėl T. Å . paskirtos įstatyme numatytos bausmės. IÅ¡ byloje pateiktų T. Å . vaikų gimimo liudijimo matyti, kad mažamečiai vaikai turi motinÄ . Byloje nebuvo užfiksuota, kad vaikai gyventų iÅ¡imtinai tik su tėvu (T. Å .) ir Å¡is vienintelis prižiÅ«rėtų savo vaikus. Byloje pateiktame Skuodo socialinių paslaugų Å¡eimai centro raÅ¡te nurodyta, kad A. I.

Å . yra teikiamos socialinės priežiÅ«ros (pagalbos į namus) paslaugos iki 4 val. per savaitę darbo dienomis (didesnių paslaugų iki 10 val. per savaitę paslaugų gavėja nepageidauja), kitu laiku jÄ prižiÅ«ri anÅ«kas T. Å .. A. I. Å . sutrikusios kognityvinės veiklos, orientacija, dėmesys, pablogėjusi atmintis, negeba savarankiÅ¡kai apsitarnauti, reikalinga kito asmens pagalba ilgesnį laikÄ . T. Å . kasdien prižiÅ«ri močiutę, aprÅ«pina karÅ¡tu maistu, primena iÅ¡gerti vaistus ir teikia kitÄ reikalingÄ pagalbÄ (t. 3, b. l. 115).

Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡eimos centro raÅ¡tas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. Å . teikia reikÅ¡mingÄ pagalbÄ savo močiutei, tačiau Å¡is dokumentas nepatvirtina, kad T. Å . vienintelis rÅ«pinasi savo neįgalia močiute ir be jo daugiau nėra kam jÄ prižiÅ«rėti. Be to, Å¡eimos centro raÅ¡te nurodytos A. I. Å . reikalingos nuolatinės pagalbos pobÅ«dis neatitinka priežiÅ«ros, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte, požymio. Todėl Å¡iuo atveju pagrįstai nebuvo nustatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti Å¡io straipsnio nuostatas ir Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

25. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę Å¡iuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymÄ straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Å iuo požiÅ«riu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas iÅ¡imtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų bausmės teisingumo principÄ . Nagrinėjamu atveju nei apygardos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis ir nesudaro pagrindo T.

Å . suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

26. Skunde akcentuojama T. Å . teigiama asmenybė bei charakteristika, tačiau Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos apygardos teismo skiriant nuteistajam minimalų sankcijoje numatytos bausmės dydį. Nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai, taip pat tai, kad nuteistasis dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam atlygino visÄ Å¾alÄ bei dalį žalos Valstybinei ligonių kasai sužaloto nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų, vertintini teigiamai, bet neleidžia daryti iÅ¡vados, kad T.

Š. asmenybės pavojingumas yra žymiai mažesnis, o BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas nuteistojo įvykdytam nusikaltimui, jo asmenybei, kitoms bylos aplinkybėms. Aplinkybė, kad jis yra dviejų mažamečių vaikų tėvas ir rūpinasi savo močiute, jo išskirtinai teigiamai necharakterizuoja. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai, yra tiesioginis T.

Å . neteisėto elgesio rezultatas. T. Å . ar jo Å¡eimos patiriami nepatogumai dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės negali bÅ«ti laikomi iÅ¡imtine priežastimi Å¡velninti paskirtÄ bausmę.

27. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į ankstesnį T. Å . teistumÄ , kuris skiriant bausmę turėjo reikÅ¡mingos įtakos. Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2021 m. kovo 19 d. teismo nuosprendžiu T. Å . už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, taikyta Å¡velnesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir paskirta 5 000 Eur bauda. Tačiau Å¡i bausmė neturėjo teigiamo poveikio T. Å ., nes jis padarė naujÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ .

Å ios nustatytos aplinkybės rodo neigiamÄ nuteistojo T. Å . požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia spręsti apie susiformavusias jo paties vertybines orientacijas, o bÅ«tent, kad jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus, tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių nedaro, savo poelgių neanalizuoja. Kadangi ankstesnė bausmė neturėjo T. Å . reikÅ¡mingos teigiamos įtakos, teismas, siekdamas parinkti tinkamas baudžiamosios atsakomybės priemones, pagrįstai T.

Å . skyrė įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę. Mažinti Å¡ios bausmės, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nėra jokio pagrindo.

28. Skunde nepagrįstai ginčijamas teismo motyvas, kad T. Å . naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, esant neiÅ¡nykusiam teistumui, nurodant, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę – piniginę baudÄ T. Å . skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs, nes bauda buvo sumokėta 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nagrinėjamu atveju ypatingos reikÅ¡mės neturi skunde akcentuojama aplinkybė, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu T. Š. jau buvo atlikęs bausmę, nes baudžiamosios atsakomybės vertinimui įtakos turi tik tos T.

Å . charakterizuojančios aplinkybės, kurios buvo veikos padarymo metu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad veikos padarymo metu – 2022 m. balandžio 9 d., T. Å . Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dar nebuvo atlikęs, nes paskirtÄ baudÄ sumokėjo tik 2022 m. rugpjūčio 18 d. Å iuo atveju aktualiame (T. Å . buvo nuteistas už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams pagal BK 11 straipsnio 5 dalį) BK 97 straipsnio 2 dalies 3 punkto b) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimÄ .

Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2021 m. kovo 19 d. teismo nuosprendyje buvo nurodyta, kad paskirtÄ baudÄ T. Å . savanoriÅ¡kai turi sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. T. Å . teistumas pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rÅ«mų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendį buvo skaičiuojamas bausmės atlikimo laikotarpiu (18 mėnesių baudai sumokėti) ir bÅ«tų skaičiuojamas dar 5 metus po bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo), tačiau T. Å . padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ir teistumo iÅ¡nykimo eiga nutrÅ«ko.

Taigi veikos padarymo metu – 2022 m. balandžio 9 d. T. Å . turėjo ne tik neiÅ¡nykusį teistumÄ , bet ir bÅ«damas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ (kadangi paskirtÄ baudÄ sumokėjo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, juo skiriant bausmę, BK 64 straipsnio nuostatos pagrįstai netaikytos).

29. Visi Å¡ie motyvai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad T. Å . paskirta teisinga bausmė, kuri yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jÄ mažinti ar kitaip Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sÄ lygų ir teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo T. Å . gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Evaldas Gražys Evaldas PaÅ¡ilis