da0e3c40-e2d1-4c8f-bc44-ff79324b6e0e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-128-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00565-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29; 3.2.3.8; 3.2.6.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio ir Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-507-560/2019 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

G. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. kovo 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. (toliau – ir atsakovas) 153 446,43 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. VMI nurodė, kad atsakovas buvo vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „Lakargas“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas, kuris Bendrovei (Å¡iuo metu – iÅ¡registruota) vadovavo nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. VMI 2014 m. kovo 20 d. pradėjo ir 2017 m. gegužės 15 d. baigė Bendrovės mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir apskaičiavo 120 158,13 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 31 957,35 Eur PVM delspinigių bei skyrė 36 047,44 Eur PVM baudÄ . Bendrovės kreditorių susirinkimas 2017 m. gegužės 25 d. nutarė pradėti neteisminį Bendrovės bankroto procesÄ . VMI 2017 m. liepos 17 d. sprendimu patvirtino Bendrovės patikrinimo aktÄ . Å io sprendimo neskundė nei Bendrovės bankroto administratorius (UAB „Geraldis“), nei atsakovas (Bendrovės vadovas).

3. VMI pažymėjo, kad atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, neteisėti veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į mokesčių nedeklaravimÄ bei nesumokėjimÄ . Dėl tokių veiksmų buvo patirta konkreti žala, kuriÄ atsakovas turi atlyginti. Pasak VMI, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jo vadovaujama Bendrovė, įformindama transporto priemonių įsigijimus siekė iÅ¡ anksto suplanuotos mokestinės naudos, nes atskaitė pirkimo PVM ir toliau įforminus transporto priemonių pardavimus Latvijoje ir Lenkijoje registruotoms įmonėms (pritaikius PVM nulinį tarifÄ ), susidarė PVM permoka, kurios dalį (53 686,86 Eur) Bendrovė siekia susigrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto.

Be to, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad Bendrovė, sudarydama sandorius su PVM sukčiavusiomis bendrovėmis (UAB „Virtena“, UAB „Saitenas“, UAB „AM Company“, UAB „Ivineta“, UAB „Lotesa ir UAB „Niltrus“), elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes žinojo (turėjo žinoti), kad dalyvauja su PVM sukčiavimu susijusiuose sandoriuose. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonių perpardavimai buvo įforminami pirkimo-pardavimo sandorių grandinėmis, kuriose su 21 proc. tarifu transporto priemonių pardavimus Bendrovei įforminusios minėtos bendrovės nesumokėjo pardavimo PVM, tačiau sudarė sÄ lygas Bendrovei suformuoti 455 563 Lt (131 940,16 Eur) PVM atskaitÄ , kuriai dėl 0 proc.

PVM tarifo taikymo susidarė iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intina PVM suma.

4. Atsakovas A. G. atsiliepime prašė VMI ieškinį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo atsakovo neteisėtus veiksmus grįsti patikrinimo akte padarytomis iÅ¡vadomis, nes buvo atliktas Bendrovės mokestinis patikrinimas, o ne atsakovo atliktų veiksmų įvertinimas. Patikrinimo akte nėra konstatuoti konkretÅ«s atsakovo (kaip fizinio asmens ar Bendrovės vadovo) neteisėti veiksmai, kurie bÅ«tų nukreipti į žalos VMI padarymÄ . Už tai, kad Bendrovė netinkamai pritaikė PVM tarifÄ ir PVM atskaitÄ , Bendrovei jau buvo paskirta sankcija – Bendrovei apskaičiuoti delspinigiai ir bauda.

Bankroto byla Bendrovei iÅ¡kelta praėjus 2,5 metų nuo tikrinto laikotarpio pabaigos. Pasak atsakovo, tai patvirtina, jog Bendrovė ar tuo labiau atsakovas nesiekė padaryti žalos VMI. Be to, VMI atliktame mokestiniame patikrinime buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su netinkamu PVM deklaravimu, tačiau nebuvo nustatyta aplinkybių dėl nesÄ Å¾iningo ar tyčinio vengimo mokėti PVM. Nėra įrodymų, kad atsakovas žinojo apie galimÄ sukčiavimÄ (atsakovui nėra pareikÅ¡ti įtarimai, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas).

6. Atsakovas pažymėjo, kad visi sandoriai, kuriuos atsakovas, kaip Bendrovės vadovas, sudarė ir iÅ¡ kurių VMI kildina Bendrovės pareigÄ sumokėti PVM, buvo sudaryti atsakovui elgiantis atidžiai, rÅ«pestingai ir nevirÅ¡ijant protingos Å«kinės komercinės rizikos. Be to, Bendrovės bankroto administratorius savo 2017 m. spalio 3 d. ataskaitoje nurodė, jog nenustatė jokių požymių, kad Bendrovės sudaryti sandoriai prieÅ¡tarautų Bendrovės veiklos tikslams ir (arba) pažeistų Bendrovės kreditorių interesus.

Atsakovas taip pat pastebėjo, kad jo, ar Bendrovės sukčiavimas nebuvo konstatuotas. Bendrovės bankrotÄ , atsakovo nuomone, lėmė objektyvios priežastys, o ne atsakovo tyčiniai ir (arba) nesÄ Å¾iningi veiksmai, kurie bÅ«tų nukreipti į sÄ moningÄ Bendrovės padėties bloginimÄ ir žalos VMI padarymÄ . Atsakovas pastebėjo, kad nėra suprantama, kaip VMI skaičiuoja savo įvardijamÄ Å¾alÄ . Be to, VMI gaus lėšų iÅ¡ Bendrovės bankroto proceso. Atsakovo nuomone, VMI neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei žalos, nei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir žalos, nei atsakovo kaltės (tyčios ar didelio nerÅ«pestingumo).

7. Atsakovas taip pat nurodė, kad VMI yra praleidusi 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris, atsakovo nuomone, turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo veiksmų, kurie VMI vertinimu sukėlė jai žalÄ . Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

8. VMI dublike papildomai nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas Bendrovės akcininkas, vadovas ir vienintelis darbuotojas, priėmė neteisėtus sprendimus (sudarė sandorius su juridiniais asmenimis, pardavusiais Bendrovei automobilius, siekiant vykdyti neteisėtÄ veiklÄ ) ir dėl to buvo nesumokėti mokesčiai (padaryta žala). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama. Mokestiniai pažeidimai buvo nustatyti 2017 m. gegužės 15 d., todėl VMI nėra praleidusi 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino.

9. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad VMI neįrodė, jog sandoriais buvo siekiama vykdyti kokiÄ nors neteisėtÄ veiklÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kovės VMI ieÅ¡kinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Bendrovės bankrotas bÅ«tų pripažintas tyčiniu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad sandoriai, kurie VMI nurodomi, kaip sudaryti sukčiaujant, yra nuginčyti, ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00040-14 įtarimai atsakovui nepareikÅ¡ti. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo sÄ moningÄ siekį sukčiauti, taip pat patvirtinančių, kad atsakovui buvo žinoma apie Bendrovės sudaromų sandorių kontrahentų galimai neteisėtus veiksmus. Teismas konstatavo, kad VMI nepateikė įrodymų, jog atsakovas sÄ moningai atliko veiksmus, siekdamas žalos VMI. Teismas pastebėjo, kad tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir Bendrovės bankroto administratoriaus galutinėje ataskaitoje.

12. Teismas konstatavo, kad tai, jog VMI nurodomų sandorių pagrindu transporto priemones Bendrovė parduodavo Lenkijoje bei Latvijoje registruotoms įmonėms savaime nepatvirtina Bendrovės bei atsakovo veiksmų neteisėtumo ir nesÄ Å¾iningumo. Be to, teismas sprendė, kad VMI turėdama galimybę tiksliai įrodyti žalos dydį, Å¡ios atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos neįrodė. VMI neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, negali bÅ«ti konstatuoti ir priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kinį atmetė.

13. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su praleistu ieÅ¡kinio senaties terminu, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo aiÅ¡ku, ar Bendrovė atliko neteisėtus veiksmus, ar buvo padaryta žala VMI. Teismas vertino, kad Å¡ios aplinkybės VMI tapo aiÅ¡kios tik atlikus mokestinį patikrinimÄ bei priėmus sprendimÄ dėl patikrinimo akto patvirtinimo. VMI sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo buvo priimtas 2017 m. liepos 17 d., todėl teismas vertino, kad VMI, 2018 m. kovo 29 d. kreipdamasi į teismÄ , nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

Teismas konstatavo, kad VMI kreipimasis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) nepatvirtina VMI supratimo apie jai padarytÄ Å¾alÄ , o tik įtarimÄ , kurio patvirtinimo ar paneigimo VMI siekė ikiteisminio tyrimo atlikimu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė VMI apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ VMI ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. VMI nesutinka su teismo teiginiu, kad atlikto patikrinimo metu nustatyti sukčiavimo PVM srityje faktai nepatvirtina, jog sukčiavo ir atsakovas, taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma apie Bendrovės sudaromų sandorių kontrahentų galimai neteisėtus veiksmus, sÄ moningÄ siekį sukčiauti. VMI taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad aplinkybė, jog Bendrovė ir atsakovas vertino, kad Bendrovė turi teisę į nulinį PVM tarifÄ , tačiau VMI nustatė, jog tokios teisės Bendrovė neturėjo, negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėti atsakovo veiksmai. 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo akte konstatuota, kad juridiniai asmenys, kurie pardavė Bendrovei automobilius, buvo įsteigti siekiant vykdyti neteisėtÄ veiklÄ .

Å iame akte taip pat konstatuota, kad atsakovas nurodė, jog jis visiÅ¡kai nesidomėjo ir netikrino minėtų juridinių asmenų. Patikrinimo aktas ir jį patvirtinęs VMI sprendimas nėra nuginčyti, jie yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Mokesčių mokėtojas, žinodamas arba turėdamas galimybę žinoti, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku. 14.2.

VMI nesutinka su teismo teiginiais, kad patikrinimo aktu bei sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo vertinta Bendrovės veikla, bet ne konkretÅ«s atsakovo veiksmai ar jo neveikimas. Vienintelis Bendrovės valdymo organas buvo atsakovas. Itin svarbus aspektas yra ir tai, kad atsakovas buvo ne tik vienintelis Bendrovės vadovas, bet ir vienintelis Bendrovės akcininkas, todėl negali bÅ«ti kalbos apie jo ir Bendrovės griežtai atribotÄ subjektiÅ¡kumÄ . Juridiniai asmenys veikia per savo atstovus – fizinius asmenis, kurie ir iÅ¡reiÅ¡kia juridinio asmens valiÄ .

Bendrovės vadovo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnis), todėl vertinant Bendrovės veiksmus ar neveikimÄ , už kuriuos yra atsakingas jos valdymo organas (vadovas), neatskiriamai vertintini ir vadovo, kaip fizinio asmens, veiksmai. 14.3. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. kovo 5 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 153 446,43 Eur, t. y. 121 778,26 Eur PVM nepriemoka ir 31 668,17 Eur PVM delspinigiai.

15. Atsakovas A. G. atsiliepime praÅ¡o VMI apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, vertinant, kad kreipimosi į FNTT (2014 m. gegužės 9 d.) metu VMI laikė, jog Bendrovė pažeidė VMI teises. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. VMI savo teiginį, kad atsakovas žinojo, jog Bendrovė dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su PVM sukčiavimu, įrodinėjo vieninteliu įrodymu – VMI 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo aktu, kuriuo buvo sprendžiama dėl Bendrovės teisės į PVM atskaitÄ .

Tai, kad juridinis asmuo neturi teisės į PVM atskaitÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad yra pagrindas juridinio asmens prievolę perkelti vadovui pagal CK 6.263 straipsnį. BÅ«tina atsakomybės pagal šį straipsnį taikymo sÄ lyga yra sÄ moningas žalos darymas kreditoriui. Tai reiÅ¡kia, kad norint taikyti Å¡iuo pagrindu atsakomybę, bÅ«tina nustatyti, kad vadovas sukčiavo (pats siekė nesÄ Å¾iningai pasipelnyti) ar bent jau žinojo (o ne galėjo žinoti), kad kontrahentai sukčiauja. Už tai, kad Bendrovė turėjo galimybę žinoti apie kitų asmenų sukčiavimÄ , Bendrovė jau atsakė – Bendrovei nebuvo grÄ Å¾intas PVM, pareikalauta grÄ Å¾inti jau atskaitytÄ PVM, VMI akto pagrindu taikytas areÅ¡tas turėtam turtui, dėl ko teko iÅ¡kelti Bendrovei bankroto bylÄ . 15.2.

Vienos ar kitos informacijos apie kontrahentus nerinkimas (nepatikrinimas) gal ir gali bÅ«ti pagrindu riboti teisę į PVM atskaitÄ (kas ir buvo padaryta), tačiau nėra pagrindas taikyti atsakovo atsakomybę pagal CK 6.263 straipsnį. Tokia veikla, kurios nevykdymu VMI kaltina atsakovÄ , užsiima teisėtvarkos institucijos. 15.3. Patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas jau po to, kai Bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir jos vardu veikė bankroto administratorius, todėl atsakovas neturėjo galimybių apskųsti VMI sprendimo, patvirtinusio patikrinimo aktÄ .

Be to, Å¡is sprendimas neturi privalomos galios atsakovui, nes atsakovas nėra mokestinio teisinio santykio dalyvis, t. y. Å¡io sprendimo subjektas. 15.4. Atsakovas nesiekė žalos padarymo VMI. Kaip matyti iÅ¡ patikrinimo akto ir FNTT 2018 m. gruodžio 18 d. raÅ¡to, įtarimai pareikÅ¡ti kitiems asmenims, bet ne atsakovui ar Bendrovei. Sandorius Bendrovė vykdė atvirai – atsiskaitymai už automobilius buvo vykdomi pavedimais (bankai tokiais atvejais nustato klientų tapatybę, tikrina transakcijų įtartinumÄ ).

Tyrimo metu atsakovas bendradarbiavo su VMI, ėmėsi veiksmų, kad VMI areÅ¡tuoti automobiliai nenuvertėtų ir bÅ«tų parduoti už kuo geresnę kainÄ , Å¡io bendradarbiavimo dėka VMI tiesiogiai į savo sÄ skaitÄ gavo 31 798 Eur. Pats atsakovas prašė mokestinį patikrinimÄ pradėti anksčiau laiko ir sÄ Å¾iningai tikėjosi, jog tyrimas pasibaigs palankiai. VMI neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir neteisėtų veiksmų. 15.5. VMI neįrodė žalos (nuostolių) dydžio. VMI taip ir nepaaiÅ¡kino, kodėl nesutampa ieÅ¡kiniu reikalaujama žalos suma ir Bendrovės bankroto byloje pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo suma.

VMI nepaaiÅ¡kino, kodėl priteistina suma neturėtų bÅ«ti mažinama Bendrovės 35 603,57 Eur PVM permokos, kuriÄ patvirtino VMI, suma. VMI nenurodė, kokiu pagrindu siekia prisiteisti 53 686,86 Eur sumÄ , kuri praÅ¡yta grÄ Å¾inti kaip PVM permoka, tačiau grÄ Å¾inta Bendrovei nebuvo. VMI nepagrindė, kad iÅ¡ Bendrovės gauta 31 798 Eur suma buvo iÅ¡skaityta iÅ¡ reikalaujamos priteisti sumos. Galiausiai VMI nepateikė įrodymų, kokia jos reikalavimo dalis liko nepatenkinta užbaigus Bendrovės bankroto procedÅ«ras.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, taip pat nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl teisinių pagrindų reikÅ¡ti bendrovės vadovui ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo 17. Nagrinėjamoje byloje yra pareikÅ¡tas tiesioginis ieÅ¡kovės, bankrutavusios bendrovės kreditorės, ieÅ¡kinys atsakovui, bankrutavusios bendrovės vadovui.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus tiesioginis ieÅ¡kinys bendrovės vadovui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas trimis atvejais – pirma, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014); antra, Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aiÅ¡ku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017); trečia, kai vadovas padaro žalÄ nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad jeigu bendrovės vadovas padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui, o ne iÅ¡vestinę žalÄ dėl netinkamo įmonės valdymo CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kreditorius, siekdamas pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu, nėra saistomas bankroto proceso stadijos, be to, kreditoriui teisė reikalauti nuostolių atlyginimo tiesiogiai iÅ¡ buvusio įmonės vadovo iÅ¡lieka ir po bendrovės likvidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017).

18. Nagrinėjamoje byloje Bendrovės kreditorė VMI ieÅ¡kinyje prašė iÅ¡ bankrutavusios Bendrovės (Å¡iuo metu – iÅ¡registruota) vadovo priteisti žalÄ vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, numatančia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (1 t., b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė iÅ¡vadÄ , kad VMI reikalavimas atsakovui nagrinėjamoje byloje galėtų bÅ«ti pareikÅ¡tas tik CK 6.263 straipsnio pagrindu (sprendimo 16 punktas).

Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutiktina, nes pasibaigus bankroto procedÅ«rai ir iÅ¡registravus bankrutavusiÄ bendrovę ieÅ¡kinys buvusiam bendrovės vadovui CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas, nagrinėjamu atveju bendrovei nebuvo iÅ¡kelta byla dėl tyčinio bankroto, todėl negalimas tiesioginis ieÅ¡kinys Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, taigi, ieÅ¡kovės faktinis reikalavimo pagrindas vertintinas tik CK 6.263 straipsnio aspektu. Dėl faktinių bylos aplinkybių 19.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas buvo Bendrovės vienintelis akcininkas, o nuo 2012 m. liepos 12 d. buvo Bendrovės vadovas (1 t., b. l. 141). Atsakovas, bÅ«damas Bendrovės akcininkas ir vadovas, iniciavo Bendrovės neteisminį bankrotÄ , kuris buvo pradėtas pagal 2017 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ . 2017 m. gegužės 25 d. kreditorių nutarimo priėmimo metu 100 proc. balsų turėjo atsakovas, kuris buvo iÅ¡ esmės vienintelis kreditorius, Bendrovės skola kitam kreditoriui (Sodrai) buvo tik 0,04 Eur. 2017 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia.

20. Bendrovės mokestinis patikrinimas vyko nuo 2014 m. kovo 20 d. ir buvo baigtas daugiau kaip po trijų metų – 2017 m. gegužės 15 d. (1 t., b. l. 30). VMI 2017 m. liepos 17 d., po to, kai Bendrovė jau buvo pripažinta bankrutavusia, priėmė sprendimÄ â€žDėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo akte Bendrovei apskaičiuotas 120 158,13 Eur PVM, apskaičiuota 31 957,35 Eur PVM delspinigių bei skirta 36 047,44 Eur PVM bauda (1 t., b. l. 82–107).

VMI 2017 m. liepos 20 d. raÅ¡tu kreipėsi į Bendrovės bankroto administratorių (UAB „Geraldis“), praÅ¡ydama įtraukti jÄ Ä¯ Bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 153 710,59 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (1 t., b. l. 148–149). 2017 m. rugpjūčio 17 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino minėtÄ VMI kreditorinį reikalavimÄ ir įtraukė VMI į Bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä (1 t., b. l. 114). 2018 m. kovo 29 d. VMI kreipėsi į teismÄ dėl žalos iÅ¡ bankrutavusios Bendrovės buvusio vadovo priteisimo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau vertina, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino VMI ieÅ¡kinio dėl žalos iÅ¡ atsakovo priteisimo CK 6.263 straipsnio pagrindu. Dėl tiesioginio kreditoriaus ieÅ¡kinio bendrovės vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu 22. VMI ieÅ¡kinyje nurodė, kad Bendrovės veiksmai neteisėtai susigrÄ Å¾inant PVM Sprendime pripažinti nesÄ Å¾iningais, o atsakovas buvo vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas, todėl Bendrovės veiksmai turi bÅ«ti prilyginti atsakovo veiksmams ir pripažinta, jog atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į mokesčių nedeklaravimÄ bei nesumokėjimÄ , todėl jam kyla civilinė atsakomybė.

Apeliaciniame skunde VMI nesutinka su teismo teiginiu, kad atlikto patikrinimo metu nustatyti Bendrovės sukčiavimo PVM srityje faktai nepatvirtina, jog sukčiavo ir atsakovas. VMI remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-705/2013, suformuota praktika, kad viena iÅ¡ PVM atskaitÄ ribojančių aplinkybių yra Bendrovės žinojimas/turėjimas žinoti (sÄ Å¾iningumas), kad ji įsigydama prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje.

PVM atskaita gali bÅ«ti ribojama, kai įrodoma, jog prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iÅ¡ kurio kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo/turėjo žinoti apie tai. VMI 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo akte konstatuota, kad juridiniai asmenys, kurie pardavė Bendrovei automobilius, buvo įsteigti siekiant vykdyti neteisėtÄ veiklÄ .

Å iame akte taip pat konstatuota, kad atsakovas nurodė, jog jis visiÅ¡kai nesidomėjo ir netikrino minėtų juridinių asmenų. Patikrinimo aktas ir jį patvirtinęs VMI sprendimas nėra nuginčyti, jie yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai. VMI teigimu, nesÄ Å¾iningumas teisės į PVM atskaitÄ ribojimo kontekste turi bÅ«ti suvokiamas kaip pirkėjo žinojimas/turėjimas žinoti, kad jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu, o nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje.

23. Nagrinėjamu atveju byloje kyla teisės klausimas, ar Bendrovės mokestinės prievolės netinkamas vykdymas, pasibaigus mokesčių mokėtojui, gali būti faktiniu pagrindu reikšti tiesioginį ieškinį pagal CK 6.263 straipsnį mokesčio mokėtojo vadovui ir vienasmeniam akcininkui.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad toks ieÅ¡kinys galimas, kai vadovas padaro žalÄ valstybės finansams nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Nagrinėjamoje byloje atsakovui netaikyta baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, todėl spręstina tik dėl civilinės atsakomybės taikymo. Kasacinis teismas suformulavo bendrÄ taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieÅ¡kinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieÅ¡kinys galimas iÅ¡imtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ veiksmų neteisėtumas turi pasireikÅ¡ti specifiÅ¡kai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

Kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017).

25. Nagrinėjamu atveju VMI tenka pareiga įrodyti, kad neteisėti vadovo veiksmai nepatenka į vadovo fiduciarinių pareigų CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimÄ , todėl galimas tiesioginis kreditoriaus ieÅ¡kinys ir pasibaigus Bendrovės – skolininkės bankroto procedÅ«rai.

26. Pagal bendrÄ taisyklę, įtvirtintÄ kasacinio teismo praktikoje, įmonės veiklos teisėtumo, taip pat ir mokestinių prievolių vykdymo srityje, užtikrinimas yra vadovo fiduciarinės rÅ«pestingumo pareigos elementas. Vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

Dėl atsakovo neteisėtų (nesÄ Å¾iningų) veiksmų (neveikimo), nukreiptų prieÅ¡ VMI ir lėmusių žalos atsiradimÄ 27. Nagrinėjamoje byloje VMI faktiÅ¡kai yra vienintelis Bendrovės kreditorius, kurio reikalavimas liko nepatenkintas likvidavus juridinį asmenį. Tačiau Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad žala buvo daroma specifiÅ¡kai tik Å¡iam kreditoriui ir todėl nėra netinkamos valdymo funkcijos vykdymo elementas. VMI tenka pareiga Å¡iÄ aplinkybę įrodyti. VMI ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad Bendrovė, kurios vadovu buvo atsakovas, įformindama transporto priemonių įsigijimus iÅ¡ UAB „Virtena“, UAB „Saitenas“, UAB „AM Company“, UAB „Niltrus“, UAB „Ivineta“ ir UAB „Loetsa“ siekė iÅ¡ anksto suplanuotos mokestinės naudos, nes įformindama iÅ¡ Å¡ių įmonių transporto priemonių įsigijimus, atskaitė pirkimo PVM ir toliau įforminus transporto priemonių pardavimus Latvijoje ir Lenkijoje registruotoms įmonėms (pritaikius PVM nulinį tarifÄ ), susidarė PVM permoka, kurios dalį (53 686,86 Eur) siekė susigrÄ Å¾inti iÅ¡ valstybės biudžeto.

Tomis pačiomis aplinkybėmis VMI ieÅ¡kinyje įrodinėjo ir priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Å ioms aplinkybėms pagrįsti VMI prie ieÅ¡kinio pridėjo savo 2017 m. liepos 17 d. priimtÄ sprendimÄ â€žDėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo akte Bendrovei apskaičiuotas 120 158,13 Eur PVM, apskaičiuota 31 957,35 Eur PVM delspinigių bei skirta 36 047,44 Eur PVM bauda (1 t., b. l. 82–107).

28. Kaip minėta, VMI apeliaciniame skunde pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo aktas (1 t., b. l. 30–80) ir jį patvirtinęs VMI sprendimas nėra nuginčyti, jie yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . CPK 197 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės institucijų iÅ¡duoti dokumentai laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu pažymi, kad minėtus raÅ¡ytinius įrodymus (patikrinimo aktÄ ir jį patvirtinusį sprendimÄ ) iÅ¡davusi valstybės institucija nagrinėjamu atveju yra bylos Å¡alis (ieÅ¡kovė), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad Å¡ie dokumentai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti vertinami tik kaip vieni iÅ¡ įrodymų, kuriais grindžiamas pareikÅ¡tas reikalavimas.

Be to, kaip teisingai skundžiamame sprendime pastebėjo pirmosios instancijos teismas, mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra privalomas mokesčių mokėtojui ir jo teisių perėmėjui, tačiau Å¡io sprendimo teisinė galia nesaisto trečiųjų asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-334-823/2017). VMI atliktu patikrinimu vertinta Bendrovės veikla apskaičiuojant, deklaruojant ir sumokant PVM (1 t., b. l. 30, 82), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo konkretÅ«s neteisėti veiksmai ar jo neveikimas minėtu patikrinimu nebuvo vertinti (vertintas mokesčių mokėtojas – Bendrovė).

29. Atsižvelgiant į tai, kad VMI minėtu patikrinimu nevertino atsakovo veiksmų, taip pat ir į tai, kad šis sprendimas trečiųjų asmenų (atsakovo) nesaisto, atsakovas neturėjo pareigos minėto VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ginčyti. Mokesčių administravimo teisiniai santykiai VMI ir nagrinėjamos bylos atsakovo nesieja. Administracinė atsakomybė atsakovui nebuvo taikyta. Atsakovas neturėjo teisinės pareigos VMI veiksmus ir priimtus sprendimus dėl Bendrovės ginčyti mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas šiuo atveju yra pasibaigusi Bendrovė, o ne atsakovas.

Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad VMI sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo buvo priimtas 2017 m. liepos 17 d., t. y. ne tik po to, kai Bendrovei kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pradėtas neteisminis bankrotas (Bendrovei nuo 2017 m. gegužės 29 d. atstovavo bankroto administratorius UAB „Geraldis“), bet ir po to, kai Bendrovė 2017 m. liepos 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pripažinta bankrutavusi (1 t., b. l. 141). Taigi, atsakovas, neturėdamas teisės veikti bankrutavusios Bendrovės vardu, ne tik neturėjo pareigos, bet neturėjo ir teisės ginčyti minėtÄ VMI sprendimÄ .

30. Atkreiptinas dėmesys, kad žinodama faktines aplinkybes dėl netinkamo mokesčių planavimo, pažeidžiančio įstatymuose numatytus imperatyvus, VMI galėjo skųsti bankrutuojančios Bendrovės veiksmus ir reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, tačiau Å¡iais gynimo bÅ«dais nesinaudojo. Nagrinėjamoje byloje VMI neįrodinėjo ir byloje nenustatyta, kad Bendrovė buvo įsteigta iÅ¡imtinai piktnaudžiauti mokestinėmis lengvatomis, nevykdė jokios kitos komercinės veiklos, iÅ¡ ko bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vienasmenio akcininko ir vadovo veikla buvo nukreipta iÅ¡imtinai į žalos VMI padarymÄ (kilo ne dėl rÅ«pestingumo pareigos pažeidimo netinkamai atliekant valdymo funkcijÄ ).

31. Aplinkybę, kad vadovo atsakomybė už netinkamÄ mokesčių planavimÄ , neteisėtai pasinaudojant PVM lengvata, yra atsakomybė CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, o ne specifinis deliktas ieÅ¡kovės atžvilgiu CK 6.263 straipsnio pagrindu, patvirtina ir VMI atlikti Bendrovei skirtos baudos įskaitymai pagal mokesčių administravimo taisykles. VMI 2017 m. liepos 17 d. Sprendimu buvo ne tik patvirtinta 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo akte apskaičiuota PVM suma, bet ir apskaičiuoti PVM delspinigiai bei skirta 36 047,44 Eur PVM bauda.

VMI įskaitė 36 047,44 Eur Bendrovei skirtÄ baudÄ iÅ¡ turėtos mokestinės permokos (29 756,32 Eur) ir 6 291,12 Eur iÅ¡ 2017 m. gegužės 29 d. Bendrovės sumokėtos įmokos. Jeigu neteisėta mokestinė atskaita VMI bÅ«tų vertinta kaip atsakovo padaryta žala CK 6.263 straipsnio pagrindu, 29 756,32 Eur ir 6 291,12 Eur sumomis turėtų bÅ«ti sumažinta PVM nepriemoka, nes Bendrovei skirta bauda ir delspinigiai nepatenka į žalos, atsakovo padarytos VMI, sÄ vokÄ .

32. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus teisė reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, pažymi, kad VMI Sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo nurodytos aplinkybės dėl tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) Bendrovės siektos mokestinės naudos, neįrodo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio specifinio pagrindo, t. y. bÅ«tent atsakovo į VMI nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo, lėmusių VMI nurodytÄ ir praÅ¡omÄ priteisti žalÄ .

33. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė VMI ieÅ¡kinį, nenustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui (Å¡iuo atveju nebegali daryti įtakos bylos iÅ¡nagrinėjimo teisiniam rezultatui), todėl teisėjų kolegija jų nevertina bei plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrinusi apskųstÄ procesinį sprendimÄ pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis Agnė TikniÅ«tė