2AT-22-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Administracinė byla Nr. 2AT-22/2012

Teisminio proceso Nr. 4-02-3-05375-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.6.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 55N-1220717-11 V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį paskirta 100 Lt bauda.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarimu V. S. skundas atmestas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi V. S. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. liepos 26 d. nutartimi priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. prašymą ir atnaujino administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, susipažinusi su byla,

n u s t a t ė:

V. S. nubaustas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 100 Lt bauda už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 238 punktą, 2011 m. spalio 10 d. Varėnos r., kelyje Vilnius–Varėna–Gardinas 55 km, vairavo automobilį „Renault Premium 420.19“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Transtira“, esančiai Vilniuje, Gedimino pr. 49A-1, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas V. S. teigia, kad teismai padarė esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto nutarimo ir nutarties priėmimui. Jis nurodo, kad vairavo transporto priemonę, kuri buvo apdrausta įprastine draudimo sutartimi, suteikusia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai. ATPK 123 straipsnio 5 dalies norma nenumato, kad draudimo polisas privalo būti išduotas tik Lietuvoje esančios draudimo įmonės, todėl negalima šioje normoje nustatytą atsakomybę taikyti vairuotojui, kurio vairuojama transporto priemonė apdrausta kitos šalies (Rusijos) draudimo kompanijoje.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismai netinkamai aiškino 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Šiuo atveju už draudimo sutarties sudarymą yra atsakinga UAB „Transtira“, kurios darbuotojas (vairuotojas) yra pareiškėjas. Be to, byloje nebuvo nustatytas ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvusis požymis – tyčia arba neatsargumas (ATPK 10, 11 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. prašymas netenkintinas.

Pagal ATPK 30217 straipsnio 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla gali būti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atnaujinta, jei padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui.

Pareiškėjas nurodo, jog ATPK 123 straipsnio 5 dalis nenumato, kad draudimo polisas privalo būti išduotas tik Lietuvoje esančios draudimo įmonės, todėl negalima šioje normoje numatytą atsakomybę taikyti vairuotojui, kurio vairuojama transporto priemonė apdrausta kitos šalies (Rusijos) draudimo kompanijoje. Taip pat pareiškėjas teigia, kad už draudimo sutarties sudarymą yra atsakinga UAB „Transtira“, o ne jis, kaip šios įmonės darbuotojas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus draudiku yra laikoma Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurie yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariai (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

V. S. pateikta Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra išduota Rusijos Federacijos draudimo kompanijos „Rosgosstrakh“. Byloje nėra duomenų, kad šis draudikas (įmonė „Rosgosstrakh“) atitiktų minėto įstatymo 2 straipsnio 18 dalies reikalavimus, todėl teismų pagrįstai padaryta išvada, kad, esant tokioms aplinkybėms, Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojai, kurių civilinė atsakomybė apdrausta nesilaikant minėto įstatymo nuostatų, vertintini kaip asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties.

Nepaisant to, kad automobilio „Renault Premium 420.19“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Transtira“ ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą atsako šiuo atveju UAB „Transtira“, tačiau V. S. , vairavęs minėtą transporto priemonę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, laikytinas šios transporto priemonės valdytoju. Šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, taip pat pažymėtina ir tai, kad pagal KET 32 punktą transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemone ir ja rūpinasi. Pastebėtina, kad analogiškus argumentus nesutikdamas su nuobauda pareiškėjas buvo pateikęs ir žemesnių instancijų teismuose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje administracinėje byloje nebuvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, V. S. įstatymas (ATPK 123 straipsnio 5 dalis) pritaikytas tinkamai, todėl naikinti ar keisti teismų sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai Gintaras Goda

Antanas Klimavičius

Viktoras Aidukas