da094bfc-3c6f-40c8-afa1-c8fc7da17554 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-32-794/2015(Proceso Nr. 2-06-10812-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija 24.4.; 27.3.1.10.; 27.6.; 27.7.; 99.5.; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. T., ieÅ¡kovės I. P. atstovei advokatei Viktorijai SafoÅ¡inai, atsakovės DNSB „Rebalta“ atstovei bendrijos pirmininkei J. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I.

P. ir A. T. ieÅ¡kinį atsakovei DNSB „Rebalta“ dėl visuotinių narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė: 2014-09-23 teisme priimtas ieÅ¡kovų I. P. ir A. T. ieÅ¡kinys atsakovei DNSB „Rebalta“ dėl visuotinių narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, jog 2014-06-11 vykusiame pakartotiniame visuotiniame DNSB „Rebalta“ narių susirinkime buvo priimtas sprendimas, jog mokestis už laiptinių ir rÅ«sio langų keitimÄ iÅ¡dalinamas kiekvienam butui lygiomis dalimis.

Toks sprendimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurios numato, jog patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, todėl yra pagrindas pripažinti šį sprendimÄ negaliojančiu.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė DNSB „Rebalta“ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog vykusiame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas, jog kiekvienas butas mokės už laiptinės langų keitimÄ lygiomis dalimis, nes langas yra konkretus daiktas, kurio visi gyventojai naudojasi vienodai kiekviename gyvenamajame aukÅ¡te, iÅ¡skyrus pirmÄ aukÅ¡tÄ .

Toks sprendimas buvo priimtas, remiantis kitų bendrijų praktika. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. T., ieÅ¡kovės I. P. atstovė prašė atnaujinti nežymiai praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, atsakovės DNSB „Rebalta“ atstovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.             IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.              Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-06-11 vykusiame pakartotiniame visuotiniame DNSB „Rebalta“ narių susirinkime buvo priimtas sprendimas pakeisti namo, esančio Baltijos pr. 1, Klaipėdos mieste laiptinės ir rÅ«sio langus.

Susirinkimo metu priimtas sprendimas (nutarimo 5.1 punktas), jog mokestis už laiptinių ir rÅ«sio langų keitimÄ iÅ¡dalinamas kiekvienam butui lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo namo savininkams priklausančio turto ploto. IeÅ¡kovai I. P. ir A. T. atitinkamai 2014-07-02, 2014-07-08 kreipėsi į atsakovės atstovę su praÅ¡ymu iÅ¡dalinti minėtas iÅ¡laidas kiekvienam butui proporcingai pagal jo plotÄ . Atsakovė DNSB „Rebalta“ 2014-07-10, 2014-07-18 pateikė ieÅ¡kovams atsakymus, kuriais atsisakė patenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , motyvuojant daugumos bendrijos narių sprendimu.

                                       Dėl ieškinio senaties              Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistÄ terminÄ atnaujina ir pažeistÄ teisę gina (CK 1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų bÅ«ti atnaujinamas, įstatymai nenustato.

BylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytÄ konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieÅ¡kovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismÄ operatyvumÄ po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieÅ¡kinį, iÅ¡nykimo ir kitus ieÅ¡kovo elgesio rÅ«pestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; kt.).             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido nežymiai, vos keletÄ dienų (ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2014-09-22, ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2014-09-11), be to, ieÅ¡kovai ėmėsi visų priemonių iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, 2014-07-10, 2014-07-18 kreipdamiesi raÅ¡tu į DNSB „Rebalta“ atstovę, teikdami pretenzijas, taip pat kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl bendrijos narių priimto sprendimo teisėtumo.

Todėl, esant ieÅ¡kovų praÅ¡ymui dėl termino atnaujinimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti vieÅ¡osios teisės principai, bei vieÅ¡asis interesas – teisingumo užtikrinimas Å¡alyje ir bÅ«tų įteisinti sprendimai, prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms.             Dėl DNSB „Rebalta“ visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu             CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant: kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties straipsnio 5 d.).             Taigi, teisės aktai įtvirtina proporcingumo, o ne lygiavos principÄ .

Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad buto savininkas prie bendro turto naudojimo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų privalo prisidėti proporcingai savo daliai bendrame turte, kuriÄ apsprendžia jo nuosavybės teise valdomo buto plotas. Tai reiÅ¡kia, kad mokėjimai, bÅ«tini bendro turto iÅ¡laikymui ir priežiÅ«rai, turi bÅ«ti nustatomi vadovaujantis proporcingumo, o ne lygiavos principu. Tačiau iÅ¡ ginčijamo nutarimo 5.1. p. turinio matyti, kad iÅ¡laidos, bÅ«tinos namo laiptinės ir rÅ«sio langų keitimui, buvo paskirstytos vadovaujantis lygiavos principu, t.y. iÅ¡ kiekvieno bendrijos nario buvo pareikalauta sumokėti po lygiai, neatsižvelgiant į bendrijos nario dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Dėl Å¡ios priežasties bendrijos 2014-06-11 nutarimo 5.1 punktas, numatantis iÅ¡ kiekvieno buto savininko rinkti po lygiai įnašų už laiptinės ir rÅ«sio langų keitimÄ , prieÅ¡tarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai. Todėl aptariamasis 5.1. nutarimo punktas pripažintinas negaliojančiu.             Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.).

Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė I. P. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Lt (41,71 Eur) žyminis mokestis, 900,00 Lt (261,66 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1.044,00 Lt (302,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas A. T. apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eurų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d.

Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos“).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:              ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.             Pripažinti negaliojančiu DNSB „Rebalta“ 2014-06-11 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimo 5.1. punktÄ , kuriuo nuspręsta iÅ¡ kiekvieno buto savininko rinkti po lygiai įnašų už namo laiptinės ir rÅ«sio langų keitimÄ .             Priteisti ieÅ¡kovei I.

P. iÅ¡ atsakovės DNSB „Rebalta“ 1.044,00 Lt (302,37 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 %% žyminio mokesčio.

Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Ä®siteisėjusius teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas