2013-03-27 Nr. AB-864-3-61-3-00583-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-21/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00583-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovams Skaistei Žostautaitei ir Kaziui Ramučiui Gelombickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. R. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I-ajam teritoriniam skyriui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. R. (toliau – ir pareiškėja) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-2, 8-9, 23-24, 132) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I-ojo teritorinio skyriaus (toliau – ir NDNT Kauno skyrius) 2010 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 731; 2) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. SS-2055; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. S-87; 4) įpareigoti atsakovą per dešimt dienų pakeisti sprendimą, nustatant K. R. darbingumo lygį 40 proc. iki senatvės pensijos amžiaus.

Pareiškėja nurodė, kad iš dalies nesutinka su NDNT Kauno skyriaus 2010 m. vasario 10 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki 2023 m. sausio 13 d., nes laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 9 d. iki 2010 m. vasario 10 d. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Kadangi darbingumo lygio nustatymo kriterijai, kurie buvo nustatyti 2006, 2007, 2008, 2009 metais, nebuvo pasikeitę, be to, nebuvo pasikeitęs ligų pobūdis ir sunkumas, dėl šios priežasties darbingumo lygis turėjo nesikeisti ir likti 40 procentų.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo NDNT Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 137-142) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vertinant pareiškėjos darbingumo lygį dėl diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 (toliau – ir TLK-10) kodus G55.1, M51.1, G54.1, M42.1, buvo taikytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1-o priedo XIII dalies 75.2. punktas, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei. Galimos vertės, numatytos įsakymo yra nuo 50 iki 70 proc. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo nustatyta 50 proc. bazinio darbingumo vertė, nes pastaroji serga nuo 2005 m., ir jai taikomas pastovus ambulatorinis gydymas bei siūlomas operacinis gydymas. Nurodė, jog vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus H35.0, 111.9, 134.1, 149.3, buvo taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo VI dalies 40.11.2. punktas, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Bazinis darbingumas buvo įvertintas 90 procentų, kai galimos vertės – nuo 90 iki 100 proc., nes nustatyta, kad AKS padidėjęs apie 5 metus, koreguojamas tik vieno antihipertenzinio medikamento pagalba.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 10 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, todėl, kad bazinis darbingumas buvo pakoreguotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytus mažinančius koeficientus. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo metu galiojusi 2005 m. kovo 21 d. Kriterijų aprašo redakcija įtvirtino nuostatą, jog dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų tik tais atvejais, kai kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 80 proc. Tuo tarpu 2010 m. vasario 10 d. pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo metu jau galiojo 2009 m. gegužės 22 d. Kriterijų aprašo redakcija, kurioje įtakos koeficientų taikymo tvarka yra pakeista. Tokiu būdu pasikeitusį pareiškėjos darbingumo lygį įtakojo tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 buvo pakeistas Kriterijų aprašas.

Dėl darbingumo lygio nustatyto termino nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai yra kintamojo pobūdžio, todėl NDNT Sprendimų kontrolės specialistai pareiškėjai pagrįstai nustatė dvejų metų darbingumo lygio terminą. Taip pat nurodė, jog Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) V skyriuje „Darbingumo lygio terminai“ 33 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad 31.1-31.3 punktuose nurodyti terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus, jeigu asmeniui nesikeičia arba mažėja nustatyti darbingumo lygio procentai ir tik po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Kadangi pareiškėjai darbingumo lygis pirmą kartą NDNT vertintas 2006 m. vasario 9 d., iki 2010 m. asmens darbingumo lygis buvo tęsiamas 4 kartus, o darbingumo procentai kito, t. y. buvo nustatyta 40 proc. ir 50 proc., Tvarkos aprašo 33 punktas buvo netaikytas pagrįstai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 23 d. sprendimu (b. l. 165-171) pareiškėjos K. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, taikė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatas.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktais (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50-55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45-40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30-35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0-25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0−10 bazinio darbingumo procentų.

Teismas pažymėjo, kad remiantis Kriterijų aprašo 5 punktu, šiuo atveju taikyti įtakos koeficientą (0.9) būtų galima tik tada, jei organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai būtų ne didesni nei 55 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nustatyto bazinio darbingumo vertė pagal gretutinę (kito organizmo) diagnozę yra 90 proc., pareiškėjai negalėjo būti taikomos Kriterijų aprašo 6.1-6.4 punktų nuostatos. Teismas padarė išvadą, kad dėl šios priežasties įtakos koeficientas pareiškėjai netaikytas pagrįstai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nustatinėjant nedarbingumo lygį laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 9 d. iki 2010 m. vasario 10 d., buvo taikyta 2005 m. kovo 21 d. Kriterijų aprašo redakcija, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, kad dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų tais atvejais, kai kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 80 procentų. Tuo tarpu vertinant pareiškėjos darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 9 d., galiojo nuostata, jog dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų tais atvejais, kai kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 55 procentai. Todėl padarė išvadą, kad šis teisės aktų pakeitimas ir lėmė darbingumo lygio procento pasikeitimą, nes dauginant iš Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktuose nustatytų atitinkamų koeficientų mažėja darbingumo lygis.

III. Pareiškėja K. R. apeliaciniu skundu (b. l. 175-176) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nors Lietuvos vyriausias administracinis teismas bylą buvo grąžinęs nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepakankamai visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2012 m. birželio 23 d. sprendimą priėmė vėl išsamiai neišnagrinėjęs visų aplinkybių. Priimtu sprendimu buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą ir pilną informaciją (pateikti NDNT skyrių skirtingi darbingumo lygio vertinimo kriterijai), dėl ko pareiškėjai buvo padaryta tiek moralinė, tiek materialinė žala.

Atsakovas NDNT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 185-186) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad remiantis Civilinio kodekso 6.246 straipsniu, patikrinimas, ar valdžios aktas atitinka viešosios teisės nustatytus teisėtumo standartus, yra būtina žalos atlyginimo sąlyga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos K. R. nedarbingumo lygio nustatymo 2010 metais teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 9 d. iki 2010 m. vasario 10 d. pareiškėjai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Kadangi darbingumo lygio nustatymo kriterijai, pareiškėjos ligų pobūdis ir sunkumas nepasikeitė, todėl, jos nuomone, 2010 metais 50 procentų darbingumo lygis nustatytas nepagrįstai.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad vertinant pareiškėjos darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus G55.1, M51.1, G54.1, M42.1, buvo taikytas Kriterijų aprašo (2005 m. kovo 21 d. redakcija) 1-o priedo XIII dalies 75.2. punktas (kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė) ir pareiškėjai buvo nustatyta 50 proc. bazinio darbingumo vertė. Vertinant jos darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus H35.0, 111.9, 134.1, 149.3 buvo taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo VI dalies 40.11.2. punktas (arterinė hipertenzija) ir pareiškėjos bazinis darbingumas buvo įvertintas 90 procentų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 10 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, kadangi pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo metu galiojusi 2005 m. kovo 21 d. Kriterijų aprašo redakcija įtvirtino nuostatą, jog dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų tik tais atvejais, kai kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 80 proc. Tuo tarpu 2010 m. vasario 10 d. pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo metu jau galiojo 2009 m. gegužės 22 d. Kriterijų aprašo redakcija, kurioje įtakos koeficientų taikymo tvarka buvo pakeista. Teisės akto pakeitimais buvo numatyta, kad įtakos koeficientai taikomi tik tada, kai organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 55 proc. Pagal galiojančius teisės aktus, nustatant bendrą pareiškėjos bazinį darbingumą dėl pareiškėjos funkcinių sutrikimų taikant Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 ir VI dalies 40.11.2 punktus, nustatytos atitinkamai 50 proc. ir 90 proc. bazinio darbingumo vertės, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju, 2010 m. vasario 10 d. vertinimo metu įtakos koeficientas pareiškėjai netaikytas, nes dėl kito funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentinė išraiška buvo didesnė nei 55 procentai.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įtakos koeficientai pareiškėjai pagrįstai nebuvo taikomi nei pagal seniau galiojusią (2005 m. kovo 21 d.), nei pagal naują (2009 m. gegužės 22 d.) Kriterijų aprašo redakciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnės Kriterijų aprašo redakcijos galiojimo metu buvo vertinti trys pareiškėjos sveikatos sutrikimai (pagal Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 punktą, VI dalies 40.11.2 punktą ir diagnozė pagal TLK-10 kodus H52.1, I50, M77.0), iš kurių vėliau liko tik du (pagal Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 ir VI dalies 40.11.2 punktus), kadangi nustatyta, jog medicininiuose dokumentuose dėl diagnozės pagal TLK-10 kodus H52.1, I50 ir M77 aprašyti funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų aprašo 1-ojo priedo reikalavimų, t. y. nėra nustatyta šios ligos sukeltų funkcinių sutrikimų, turinčių darbingumo lygio vertinimui, o tai ir nulėmė pareiškėjos darbingumo lygio pasikeitimą, t. y. vietoj 40 procentų jos darbingumas buvo įvertintas 50 procentų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas teisingai taikė Kriterijų aprašo XIII dalies 75.2 ir VI dalies 40.11.2 punktus ir nustatė pareiškėjai K. R. 50 proc. bazinį darbingumą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas nepagrįstai pakeitė darbingumo lygio nustatymo terminą, t. y. vietoj 2023 m. sausio 13 d. (iki senatvės pensijos) jį sutrumpino iki dvejų metų, pažymėtina, kad Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 redakcija) numato, kad darbingumo lygis gali būti nustatomas: 1) šešiems mėnesiams, 2) vieneriems metams, 3) dvejiems metams, 4) iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos; 5) iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos ir 6) neterminuotai. Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjai diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai yra kintamojo pobūdžio, t. y. atsižvelgiant į pareiškėjos organizmo funkcijų sutrikimus ir jų laipsnį, iki senatvės pensijos sukakties jie gali keistis, todėl darytina išvada, kad atsakovas dvejų metų terminą nustatė teisėtai ir pagrįstai, t. y. veikdamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis bei juos atitinkamai įvertinus. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis Tvarkos aprašo 35.2 punktu, pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims, NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą, atsižvelgiant į tai, pareiškėja, pasikeitus jos sveikatos būklei, pateikdama naujus medicininius dokumentus turi teisę vėl kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą ir iš esmės teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo motyvais pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius