Legislator Case Law & Legislation
da0857b2-ec55-478c-876f-de38ce2ab65a AI generated

da0857b2-ec55-478c-876f-de38ce2ab65a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number da0857b2-ec55-478c-876f-de38ce2ab65a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-197/2018 Proceso Nr.1-68-1-00913-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Gudžiūnui, gynėjui advokatui Aliui Galminui, nuteistajai J.

Legislator headnote

AI generated

da0857b2-ec55-478c-876f-de38ce2ab65a · Lietuvos apeliacinis teismas: Taip UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusi didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausanti – turtÄ â€“ 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) grynųjų pinigų bei produkcijos už 327,28 Lt (94,79 Eur), nesumokėdama už pasiimtus gėrimus, iÅ¡ viso 116 779,74 Lt (33 821,75 Eur), tuo padarydama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 116 779,74 Lt (33 821,75 Eur) turtinę žalÄ . Å iais veiksmais J. B. buvo kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-197/2018 Proceso Nr.1-68-1-00913-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Gudžiūnui, gynėjui advokatui Aliui Galminui, nuteistajai J.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės Vidos Skalauskienės, civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus, civilinio ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K. (duomenys pakeisti)“ ir nuteistosios J.

B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda. J. B. įpareigota paskirtÄ baudÄ sumokėti į Teritorinę mokesčių inspekcijos kasÄ per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. J. B. iÅ¡teisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį nesant jos veikoje Å¡ių nusikalstamų veikų požymio.

UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 33 726,96 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 96,74 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus 209,35 Eur civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. Panaikintas nuosavybės teisių apribojimas į J. B. automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. J. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad bÅ«dama UAB „L. (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininke, įmonės administracinę veiklÄ vykdydama adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«dama atsakinga už įmonės Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, tyčia, pažeisdama BAÄ® 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktÄ , kuris numato, kad „Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį.

Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus)“, 16 punktÄ , kuris numato, kad „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. organizavo apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , t. y.: 1.1. UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J.

B. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. 23 atvejais, 2014 m. gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, iÅ¡mokėjo darbo užmokestį UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojams S. P. 200 Lt (57,92 Eur), N. B. – 150 Lt (43,44 Eur), R. L. – 250 Lt (72,40 Eur), I. Ž. – 350 Lt (101,37 Eur), A. K. – 50 Lt (14,48 Eur), A. K. – 100 Lt (28,96 Eur), tačiau Å¡ioms darbuotojoms iÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepagrindė apskaitos dokumentais, nesurašė pirminių apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščių, iÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepagrindė banko mokėjimo pavedimais, kasos iÅ¡laidų orderiais ir Å¡ių duomenų tyčia neperdavė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai UAB „G. (duomenys pakeisti)“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), dėl to į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ į apskaitÄ neįtraukė Å«kinių operacijų – darbo užmokesčio – iÅ¡ viso 1 788,93 Lt (518,11 Eur) priskaitymo bei apskaitos dokumentais – kasos iÅ¡laidų orderiais – 23 atvejais nepagrindė iÅ¡mokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojams, iÅ¡ viso 1 100 Lt (318,58 Eur), iÅ¡ jų – S. P. 200 Lt (57,92 Eur), N. B.

– 150 Lt (43,44 Eur), R. L. – 250 Lt (72,40 Eur), I. Ž. – 350 Lt (101,37 Eur), A. K. – 50 Lt (14,48 Eur), A. K. – 100 Lt (28,96 Eur), Å¡ių iÅ¡laidų neįrašė į kasos knygÄ ir laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. minėtais 23 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo dokumentų duomenų neužregistravo apskaitos registruose: apskaitos registre „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“ 23 atvejais (gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais) neužregistravo 1 788,93 Lt (518,11 Eur) priskaičiuoto darbo užmokesčio, apskaitos registre „Mokėtinas darbo užmokestis“ 23 atvejais neužregistravo 1 100 Lt (318,58 Eur) mokėtino darbo užmokesčio, apskaitos registre „Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis“ neužregistravo 330,44 Lt (95,70 Eur) mokėtino į Valstybės biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio, apskaitos registre „Mokėtinos socialinio draudimo Ä®mokos“ neužregistravo 722,87 Lt (209,36 Eur) mokėtinų mokesčių ir įmokų į VSDF biudžetÄ nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, apskaitos registre „Kasa“ 23 atvejais neužregistravo piniginių lėšų iÅ¡laidų iÅ¡ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ kasos, iÅ¡ viso 1 100 Lt (318,58 Eur). 1.2.

Taip UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. tyčia, 23 atvejais UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojams išmokėjusi grynaisiais pinigais darbo užmokestį iš viso 1 100 Lt (318,58 Eur) laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio apskaitos dokumentais nepagrindė ir UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 1 788,93 Lt (518,11 Eur) bei darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais iš viso 1 100 Lt (318,58 Eur). 1.3 Taip J.

B., bÅ«dama atsakinga už UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „L. (duomenys pakeisti)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Å iais veiksmais J. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. J. B. buvo kaltinama tuo, kad bÅ«dama UAB „L. (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė, įmonės administracinę veiklÄ vykdydama adresu (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu turėdama savo žinioje UAB „L. (duomenys pakeisti)“ turtÄ ir turėdama teisę disponuoti UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, veikdama Klaipėdos regiono kasom priklausančiose parduotuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. iÅ¡ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių barmenių už suprekiautÄ produkcijÄ priėmė 282 661,37 Lt (81 864,39 Eur) grynaisiais pinigais, iÅ¡ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių barmenių už suprekiautÄ produkcijÄ priėmė 452 089,45 Lt (130 934,15 Eur) grynaisiais pinigais, iÅ¡ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių barmenių už suprekiautÄ produkcijÄ priėmė 144 224,38 Lt (41 770,27 Eur) grynaisiais pinigais, iÅ¡ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių barmenų už suprekiautÄ produkcijÄ priėmė 238 063,54 Lt (68 947,97 Eur) grynaisiais pinigais, iÅ¡ viso už suprekiautÄ produkcijÄ minėtose parduotuvėse laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. iÅ¡ barmenų priėmė 1 117 038,74 Lt (323 516,78 Eur) grynaisiais pinigais, kasos operacijų žurnaluose pasiraÅ¡ydama, jog Å¡iuos pinigus 1 117 038,74 Lt (323 516,78 Eur) gavo, įskaitant UAB „L. (duomenys pakeisti)“ komercijos direktoriaus A.

V. iÅ¡ barmenių už suprekiautÄ produkcijÄ minėtose parduotuvėse 2014 m. gegužės 7 d. priimtus 18 150 Lt (5 256,60 Eur) grynaisiais pinigais, kuriuos pastarasis tÄ pačiÄ dienÄ pats įnešė į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, tačiau ji į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, pasinaudodama bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), per 251 kartÄ grynaisiais pinigais įnešė 970 800 Lt (281 163,11 Eur), apskaitos dokumentais pagrindė 11 636, 28 Lt (3 370,10 Eur) iÅ¡laidų, o likusių grynųjų pinigų 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, į bendrovės kasÄ neįnešė ir UAB „L. (duomenys pakeisti)“ veikloje nepanaudojo. 2.1.

Be to, J. B. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos regiono kasoms priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), paėmė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ produkcijos ir už jÄ pinigų nesumokėjo, t. y. 2014 m. kovo 21 d. pasiėmė 1 litrÄ alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 10,55 Lt (3,06 Eur), 2014 m. balandžio 6 d. pasiėmė 1 1itrÄ alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 10,55 Lt (3,06 Eur), 2014 m. balandžio 6 d. pasiėmė 2 1 alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 20,50 Lt (5,94 Eur), 2014 m. gegužės 9 d. pasiėmė 8 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 11,18 Lt (3,24 Eur), 2 1 pilstomos giros „Vilnius“, kurios vertė 8,58 Lt (2,49 Eur), 2014 m. gegužės 11 d. pasiėmė 6 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 32,94 Lt (9,54 Eur), 1 litrÄ alkoholinio alaus „Kaunas“, kurio vertė 5,29 Lt (1,53 Eur), 2014 m. gegužės 19 d. pasiėmė 1 litrÄ alkoholinio alaus „Grinberge“, kurio vertė 10,55 Lt (3,06 Eur), 2014 m. gegužės 23 d. pasiėmė 2 1 alkoholinio alaus „Grinberge“, kurio vertė 20,50 Lt (5,94 Eur), 2014 m. gegužės 24 d. pasiėmė 1 litrÄ alkoholinio alaus „KupiÅ¡kėnų Å¡ventinis“, kurio vertė nenustatyta, 2014 m. gegužės 27 d. pasiėmė 1 litrÄ alkoholinio alaus „KupiÅ¡kėnų Å¡ventinis“, kurio vertė nenustatyta, 2014 m. gegužės 29 d. pasiėmė 1 litrÄ nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 5,79 Lt (1,68 Eur), 2014 m. gegužės 30 d. pasiėmė 3 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 6,39 Lt (1,85 Eur), 2 1 alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 20,50 Lt (5,94 Eur), 2014 m. gegužės 31 d. pasiėmė 2 1 giros „Vilnius“, kurios vertė 8,58 Lt (2,49 Eur), 2014 m. gegužės 31 d. per savo tėvÄ R.

B. pasiėmė 2 1 giros „Vilnius“, kurios vertė 8,58 Lt (2,49 Eur), 2014 m. liepos 10 d. pasiėmė 3 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 6,39 Lt (1,85 Eur), 2014 m. liepos 13 d. pasiėmė 2 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 10,98 Lt (3,18 Eur), 2014 m. liepos 17 d. pasiėmė 1 litrÄ juodosios giros „Hovald“, kurios vertė 4,59 Lt (1,33 Eur), 2014 m. liepos 19 d. paėmė 6 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 32,94 Lt (9,54 Eur), 2014 m. liepos 20 d. pasiėmė 4 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 21,96 Lt (6,36 Eur), 2014 m. liepos 27 d. pasiėmė 1 litrÄ alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 10,55 Lt (3,06 Eur), 2014 m. rugpjūčio 23 d. pasiėmė 1 vnt. pakuotės alkoholinio alaus „Savas Kaunas“, kurio vertė 9,15 Lt (2,65 Eur), 1 litrÄ alkoholinio alaus „Baltasis tiltas“, kurio vertė 7,56 Lt (2,19 Eur), 1 litrÄ giros „Baltasis tiltas“, kurios vertė 5,99 Lt (1,73 Eur), 2014 m. spalio 14 d. pasiėmė 1 litrÄ alkoholinio alaus „Keptinis“, kurio vertė nenustatyta, 1 litrÄ alkoholinio alaus „Kanapinis Å¡viesus“, kurio vertė 7,70 Lt (2,23 Eur), 1 litrÄ alkoholinio alaus „Butautų dvaras tamsus“, kurio vertė 8,49 Lt (2,46 Eur), 2014 m. lapkričio 20 pasiėmė 2 1 alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 20,50 Lt (8,94 Eur). 2.2.

Taip UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusi didelės vertės svetimÄ â€“ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausanti – turtÄ â€“ 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) grynųjų pinigų bei produkcijos už 327,28 Lt (94,79 Eur), nesumokėdama už pasiimtus gėrimus, iÅ¡ viso 116 779,74 Lt (33 821,75 Eur), tuo padarydama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 116 779,74 Lt (33 821,75 Eur) turtinę žalÄ . Å iais veiksmais J. B. buvo kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, J. B. buvo kaltinama tuo, kad siekdama iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie UAB „L. (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), turtÄ , jo naudojimÄ , dirbančių apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas J. B. dėl Å¡io nusikaltimo padarymo iÅ¡teisino, nesant jos veiksmuose Å¡ios nusikalstamos veikos požymio. Å i nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendyje nurodoma, kad J. B. kaltė dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“ pinigų pasisavinimo buvo grindžiama pinigų paėmimo faktu ir jų neįneÅ¡imu į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sÄ skaitÄ per bankomatÄ ir pardavėjų parodymais, kurios teigė, jog pačios pinigų nepasisavindavo, tačiau vien pinigų trÅ«kumas neleidžia daryti tiesioginės iÅ¡vados, jog bÅ«tent nuteistoji pasisavino trÅ«kstamus pinigus. 4.1. Å ioje byloje teismas nustatė, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ J.

B. iÅ¡ pradžių dirbo paprasta pardavėja, su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Vėliau ji tapo direktore, tačiau jos įforminimas buvo nepakankamai reglamentuotas. Byloje yra vienintelės akcininkės sprendimas paskirti J. B. direktore nuo 2013 m. liepos 10 d., tačiau J. B. nebuvo supažindinta su Å¡iuo įsakymu ir nebuvo pakeista darbo sutartis. J. B. nebuvo supažindinta su sprendimu, kuriuo jai bÅ«tų pavesta tvarkyti kasÄ . Liudytojas A. V. pripažino, jog J. B. kaip direktorė gaudavo didesnį atlyginimÄ , kurį pasiimdavo iÅ¡ kasos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atlyginimo padidėjimas jokiuose dokumentuose oficialiai nebuvo užfiksuotas, t. y. vienintelio akcininko sprendime paminėta, jog J. B. nustatomas minimalus atlyginimas ir nieko nenurodoma, kad J. B. leidžiama pasiimti papildomÄ atlyginimÄ iÅ¡ kasos. 4.2. Teismas nustatė, kad pinigus iÅ¡ parduotuvių surinkdavo ne tik J. B., bet ir A. V., atsakingas už kito regiono parduotuves (R. L., D. B., A. J., I. P., I. Ž. parodymai). Bendrovėje nebuvo reglamentuota, kokiu grafiku J.

B. turi įneÅ¡ti surinktus pinigus į bankomatÄ , nes darbo dienos pamainoje dirbanti pardavėja palikdavo pinigus parduotuvėje, sudėdama juos į dėžutę ar maiÅ¡elį, taigi pinigai likdavo parduotuvėje, o kitÄ dienÄ pereidavo kitos pardavėjos žinion. Tuo tarpu J. B. surinkdavo pinigus nebÅ«tinai tÄ pačiÄ dienÄ , o kartÄ ar du kartus per savaitę. Be to, iÅ¡ banko iÅ¡rašų matyti, jog pinigai surinkti iÅ¡ keturių parduotuvių, buvo įneÅ¡ami per bankomatÄ ne tÄ pačiÄ dienÄ , o kartais ir net kas kelias.

Bendrovė taip pat nenustatė atskiros tvarkos, kaip turi bÅ«ti inkasuojami pinigai, nebuvo priimtas įsakymas, supažindinantis J. B. su pinigų surinkimo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad, anot G. V., kuri tvarkė Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ , ji pastebėdavo, jog kasos operacijų žurnaluose trÅ«kdavo asmens, kuris surinko pinigus, parašų, skambindavo dėl to J. B., tačiau nepaisant to, nebuvo atliekamos inventorizacijos, patikrinimai ir piniginių lėšų trÅ«kumas kaupėsi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. 4.3.

Taip pat apygardos teismas nustatė, kad pardavėjos atlyginimÄ , užmokestį už papildomÄ darbÄ , pavadavimÄ pasiimdavo tiesiogiai iÅ¡ parduotuvių kasos, apie tai savo ranka įraÅ¡ydamos lapeliuose. Nors tokie lapeliai negali bÅ«ti pripažinti tinkamu buhalterinės apskaitos, tačiau dėl tokios tvarkos galimai atsirado trÅ«kumas. Be to, lieka nepaneigtinas faktas, jog tokių lapelių galėjo bÅ«ti ir daugiau. Apygardos teismas konstatavo, kad nepaisant trÅ«kstamų pinigus paimančio asmens parašų kasos operacijos žurnaluose, pinigų buvo įneÅ¡ta daugiau nei nustatytas trÅ«kumas.

Å i aplinkybė įrodo, jog J. B. neturėjo tiesioginės tyčios pasisavinti piniginių lėšų. Pažymėjo, kad dėl trÅ«kumo gali bÅ«ti kalti tiek A. V., kuris taip pat surinkdavo iÅ¡ parduotuvių pinigus, tiek ir pardavėjos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad piniginių lėšų trÅ«kumo parduotuvėse problemÄ bendrovės vadovai galėjo iÅ¡spręsti anksčiau galiojusio Darbo kodekso tvarka, taikant darbuotojams materialinę atsakomybę (2002 m. birželio 4 d. Darbo kodekso 245, 246, 253, 255 straipsniai). 4.4.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad J. B. negali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl kaltinimo, jog ji pasiėmė iÅ¡ parduotuvių produkcijos už 327,28 Lt (94,79 Eur) ir už tai nesumokėjo, nes minėto turto vertė nevirÅ¡ija 3 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Jai gali kilti tik administracinė arba materialinė atsakomybė. 4.5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatyta J. B. kaltės dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausančių pinigų pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) ir jÄ iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl paliko UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 33 726,96 Eur civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 5. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorė V. Skalauskienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria J. B. buvo iÅ¡teisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį: J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, prie Å¡ios bausmės visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) baudÄ ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 100 MGL (3 766 Eur) baudÄ .

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Civilinius ieÅ¡kinius tenkinti ir priteisti iÅ¡ J. B.: 33 705,90 Eur bankroto administratoriui, 209,35 Eur VSDFV Vilniaus skyriui, 96,74 Eur VMI. LaikinÄ sias apsaugos priemones, paskirtas 2017 m. balandžio 6 d. J. B. automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti. 5.1. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisindamas J. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviai neįvertino pardavėjų parodymų ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nenustatyta J.

B. kaltė dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausančių pinigų pasisavinimo. 5.2. Apeliantės manymu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad suprekiauti pinigai buvo perduodami J. B., tačiau pastaroji tyčia, turėdama nusikalstamÄ sumanymÄ savintis jos žinioje buvusias UAB „L. (duomenys pakeisti)“ pinigines lėšas, ne visada pasiraÅ¡ydavo kasos operacijų žurnale, taip siekdama užmaskuoti daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ir iÅ¡vengti atsakomybės. Tai patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apklaustų pardavėjų liudytojų M.

B., A. K., V. D., A. K., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., N. B., E. R. nuoseklÅ«s parodymai, kad J. B. paimdavo pinigus, bet ne visada pasiraÅ¡ydavo kasos knygoje. Dėl to daro iÅ¡vadÄ , kad J. B. pasiraÅ¡ymas kasos operacijų žurnale, kai kuriais atvejais buvo tik formalus dalykas. Be to, nepaneigti liudytojų parodymai, kad visi suprekiauti pinigai buvo perduoti direktorei J. B.. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad suprekiautus pinigus savindavosi pardavėjos, komercijos direktoriaus pareigose dirbęs A. V., todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad dėl trÅ«kumo gali bÅ«ti kalti A.

V. ir pardavėjos nepagrįstas, neparemtas objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis. 5.3. Prokurorė pažymėjo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma, kad pinigus iÅ¡ parduotuvių surinkdavo ne tik J. B., bet ir A. V., todėl ta suma – 18 150 Lt (5 256,60 Eur), kuri buvo paimta ir iÅ¡ karto įneÅ¡ta A. V. 2014 m. gegužės 7 d., iÅ¡minusuota. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. V. parodė, kad vienintelį kartÄ , kai Palangoje atidarė naujÄ parduotuvę, apžiÅ«rėjo visas parduotuves ir tuo pačiu surinko pinigus, kuriuos įnešė į bankÄ , apie tai informavo direktorę.

Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu, netikėti jais nėra pagrindo, nes juos dar patvirtina ir 2015 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. 5-3/82 „Dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“ ūkinės finansinės veiklos“. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. V. iš parduotuvių surinktus pinigus būtų pasisavinęs. 5.4. Liudytojų M. B., E. Č., I. B., J. B., V. D., R. L., I. P., D. B., I. Ž., A. J. parodymai apie tai, jog pinigus nagrinėjamu laikotarpiu surinkinėjo ir A.

V., nėra nuoseklÅ«s ir vertintini kritiÅ¡kai. Pažymėjo, kad iÅ¡ liudytojos I. P. parodymų negalima daryti konkrečių iÅ¡vadų, o liudytoja D. B. suinteresuota duoti palankius parodymus J. B. naudai, nes yra nuteistosios motina, liudytoja A. J. davė nekonkrečius parodymus, t. y. negalėjo nurodyta kada, kokiomis sumomis A. V. paėmė pinigus. 5.5. Prokurorė teigia, kad J. B., bÅ«dama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ vadove, vadovaujantis ABÄ® 37 straipsniu ir BAÄ® 21 straipsniu, pati privalėjo reglamentuoti ir priimti bendrovės vidaus norminius aktus, kuriuose bÅ«tų numatyta suprekiautų pinigų laikymo, surinkimo, įneÅ¡imo į bendrovės sÄ skaitÄ tvarkas.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, jog bendrovė nenustatė atskiros tvarkos pinigų inkasavimui, nebuvo priimtas įsakymas dėl pinigų surinkimo tvarkos, ir J. B. nepagrįstai iÅ¡teisino. Apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajai buvo palanki tokia tvarka, todėl ji jÄ toleravo, kadangi taip lengviau galėjo pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai, jog tik atlikus patikrinimÄ buvo sužinota apie pinigų grobstymÄ ir kreiptasi į teisėsaugos institucijas. 5.6.

Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors buvo žinoma apie kasos operacijų žurnaluose trÅ«kstamus paraÅ¡us už surinktus pinigus, tačiau vis tiek nebuvo atliktos inventorizacijos, patikrinimai. Pagal Vyriausybės nutarimÄ â€žDėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ bei patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 10 punktÄ inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu. Taigi, J. B., bÅ«dama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktore, pati privalėjo organizuoti inventorizacijos atlikimÄ , tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu J.

B. parodė, kad niekada nebuvo atliekama inventorizacija ir ji nežino, kodėl nebuvo atliekama. Taip pat nežinojo, ar A. V. tiriamuoju laikotarpiu inkasavo pinigus parduotuvėse Klaipėdoje, Palangoje ir Gargžduose. 5.7. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad J. B. pateikti lapeliai neatitinka BAÄ® 4, 13 straipsnių, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl Å¡iuos rankraÅ¡tinius įraÅ¡us vertina kritiÅ¡kai, kaip nuteistosios pasirinktÄ gynybos taktikÄ , siekiant sumažinti pasisavintų pinigų kiekį.

Teismas objektyviai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, jog atliktų kratų metu nebuvo rasta jokių lapelių su reikÅ¡mingais įraÅ¡ais, tokių nepateikė ir pati nuteistoji iÅ¡ pačių pradžių ir tik pateikus įtarimus ji juos pateikė, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokių lapelių, pateisinančių turėtas iÅ¡laidas, galėjo bÅ«ti ir daugiau. 5.8. Taip pat prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.

UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorės pareigose dirbo J. B.. Tai patvirtina 2013 m. liepos 11 d. J. B. pasiraÅ¡ytas ir Juridinių asmenų registrų centrui pateiktas praÅ¡ymas, vienintelės akcininkės sprendimas. IÅ¡ liudytojų V. D., S. P., A. K., D. B. parodymų matyti, kad J. B. suvokė esanti direktore. Be to, ir pati nuteistoji J. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog buvo paskirta ir dirbo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorės pareigose. Taigi J. B. dirbdama direktorės pareigose privalėjo organizuoti bendrovės veiklÄ bei bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , todėl teismo teiginys, kad J.

B. nebuvo supažindinta su sprendimu yra nepagrįstas ir formalus. IÅ¡ pačios nuteistosios parodymų matyti, kad J. B. dirbo anksčiau pardavėja, todėl žinojo apie pinigų išėmimÄ ir tvarkymÄ iÅ¡ kasos, o liudytojas A. A. parodė, kad ji buvo supažindinta su pinigų surinkimo procedÅ«ra. Dėl to prokurorė J. B. veiksmus, kai ji, paėmusi pinigus iÅ¡ kasos nepasiraÅ¡ydavo kasos žurnale, vertina kritiÅ¡kai, kaip siekiu užmaskuoti iÅ¡ kasos paimtus ir pasisavintus pinigus. 5.9. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad J.

B., bÅ«dama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktore, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ turtÄ , tyčia nepasiraÅ¡ydama kasos operacijų žurnale, tačiau paėmusi pinigus, savinosi svetimÄ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausantį turtÄ : 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) bei produkcijÄ (gėrimus) sumoje už 327,28 Lt (94,79 Eur), kai juos pasiimdavo nesumokėjusi, ir taip padarė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 116 779,74 Lt (33 821,75 Eur) turtinę žalÄ .

2. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant VSDFV Vilniaus skyriui iš J. B. 209,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. 6.1. VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius nurodo, kad neigiami padariniai – turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui buvo padaryta ne vien tik J.

B. veiksmais, pasireiÅ¡kusiais neteisingų duomenų apie UAB „L. (duomenys pakeisti)“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, įraÅ¡ymu į atitinkamus dokumentus ir jų pateikimu valstybės įgaliotai institucijai, inkriminuotais kaip nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, bet visa sistema tęstinių tyčinių neteisėtų nuteistosios J. B. veiksmų. Neigiamų padarinių (žalos) atsiradimÄ sÄ lygojo visų pirma dėl apgaulingos UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kÄ ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. 6.2.

Apgaulingos apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos vedimo tvarkÄ , padaroma žala valstybės finansų sistemai, biudžetui, nes tokiu bÅ«du nuo valstybės nuslepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. IÅ¡ 2015 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 5-3/82 matyti, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ neparodė apskaitoje darbo užmokesčio apskaitymo darbuotojams už 1 788,93 Lt (518,11 Eur), ir nuo apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių 722,86 Lt (209,35 Eur).

Dėl Å¡ių tyčinių neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų buvo iÅ¡kreipta reali situacija apie UAB „L. (duomenys pakeisti)“ pajamas, turtÄ , įsipareigojimus bei privalomus mokėti mokesčius. Taigi nesant buhalterinėje apskaitoje įforminto darbuotojams papildomai apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, nuo kurio iÅ¡skaičiuojami privalomi mokėti mokesčiai, todėl nesumokėti mokesčiai valstybinėms institucijoms. 6.3. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDÄ®) 21 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalį tokia žala atlyginama iÅ¡ asmens, kuris atsakingas už jos padarymÄ .

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2011, Nr. 2K-16/2011, Nr. 2K-374/2013) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (tolia – MAÄ®) 2 straipsnio 17 dalį, 40 straipsnio 6 punktÄ yra UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B.. Taigi tarp J. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies, ir VSDF biudžetui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl apelianto pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 209,35 Eur žalos turi bÅ«ti patenkintas. 6.4.

Å ioje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ jokia nusikalstama veika nebuvo kaltinamas ar nuteistas, todėl Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti J. B., o teismas nepagrįstai nurodė, kad VSFDV Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti sprendžiamas UAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, civilinis ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl byloje pareikÅ¡to VSFDV Vilniaus skyriaus civilinio ieÅ¡kinio ir paliko jį nenagrinėtÄ , t. y. netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus.

3. Civilinio ieškovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir iš nuteistosios (civilinės atsakovės) J. B. priteisti civilinį ieškinį – 33 726,96 Eur.

4. Nuteistoji J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 8.1. Nuteistoji J. B. nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria ji nuteista, yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ji bÅ«tų padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ji niekada nevedė ir netvarkė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos, o tai darė UAB „GV finansiniai sprendimai“ vyriausioji buhalterė G.

V., todėl ji nėra Å¡ios veikos subjektas. 8.2. Apeliantė nesutinka ir su tuo, kad ji mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, nes tai darė ne ji, o vyr. buhalterė G. V.. Be to, liudytojos patvirtino, kad ne J. B. joms iÅ¡mokėjo apskaitos dokumentais nepagrįstÄ darbo užmokestį, o tokiÄ tvarkÄ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buvo nustatęs vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius A. V., dar prieÅ¡ J. B. tampant Å¡ios įmonės direktore. 8.3. Nuteistoji teigia, kad byloje neginčytinai nustatyta tik tai, kad ji dirbo pardavėja UAB „L. (duomenys pakeisti)“ nuo 2011 m., į kurias paskyrė tuo metu bendrovei vadovavęs A.

A.. Apie 2013 m. buvęs direktorius paskambino ir pasveikino jÄ tapus nauja direktore, ir nurodė, kad jai reikės surinkti pinigus Klaipėdoje, juos įneÅ¡ti į bankÄ , per jai suteiktÄ kortelę. Tačiau ji nebuvo supažindinta su akcininkės sprendimu ir nesikreipė į registrų centrÄ dėl jos kaip direktorės įregistravimo, o tai padarė A. V.. Pažymi, kad net tapus tariama direktore ji ir toliau dirbo tÄ patį darbÄ , t. y. barmenės-pardavėjos pareigose, ir tik papildomai surinkdavo pinigus, kuriuos įneÅ¡davo į bankÄ .

Ji kaip direktorė nesprendė jokių klausimų susijusių su bendrove, nevedė buhalterijos, nemokėjo atlyginimų, todėl nebuvo suinteresuota apgaulingai tvarkyti buhalterijÄ . Visus UAB „L. (duomenys pakeisti)“ reikalus tvarkė vienintelis akcininkas, generalinis direktorius A. V., kuris kartu su buhaltere G. V. ir vedė buhalterijÄ . BÅ«tent Å¡ie asmenys sprendė kokius mokėti darbuotojams atlyginimus, pavedimu ar grynais. A. V. surinkdavo iÅ¡ visų parduotuvių pinigus, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, lapelius, kuriuos ir turėjo perduoti buhalterei, kad ji paskaičiuotų patirtas iÅ¡laidas, darbo atlyginimus.

Galimai A. V. Å¡ių dokumentų nepateikdavo buhalterei, o gali bÅ«ti, jog jie kartu nuspręsdavo ar įtraukti ir apskaičiuoti, ar nuslėpti ir sunaikinti minėtus dokumentus, kad iÅ¡vengtų papildomų mokesčių. 8.4. Apeliantė nurodo, kad bÅ«tent buhalterė mokėjo atlyginimus darbuotojams, o ji pati bendrovės nevaldė, nesprendė jokių klausimų susijusių su bendrove, neturėjo prieigos prie banko sÄ skaitų, t. y. neturėjo galimybės nei prisijungti, nei atlikti pavedimų iÅ¡ banko sÄ skaitos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jokie pavedimai ar mokėjimai nebuvo daromi be A. V. žinios, taip pat buvo ir su darbuotojų atlyginimais, kuriuos jos iÅ¡simokėdavo sau pasiimdamos pinigus iÅ¡ kasos ar iÅ¡ maiÅ¡elio ir palikdamos lapelius. Å iuos lapelius surinkdavo A. V. kartu su PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, pagal kuriuos buhalterė turėjo suvesti į buhalterinę apskaitÄ .

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios – atmesti. Nuteistoji ir jos gynėja prašė prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus atmesti, o jos tenkinti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 6. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. Skalauskienės ir nuteistosios J. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus V. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Civilinio ieškovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriaus UAB „K. (duomenys pakeisti)“, kurio procesines teises perėmė MB „M. (duomenys pakeisti)“ apeliacinis skundas atmetamas.

9. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta, nes iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos nuteistosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Taip pat J. B. motyvuotai ir pagrįstai iÅ¡teisinta dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl civilinių ieÅ¡kinių valstybinėms institucijoms ir J.

B. paskirtos baudos sumokėjimo termino nustatymo, todėl šios nuosprendžio dalys keičiamos (BPK 328 straipsnio 4 dalis). Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo 10. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. B. nepagrįstai išteisinta iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes tai, jog ji pasisavino pinigus patvirtina liudytojų parodymai ir kiti skunde minimi įrodymai. Civilinis ieškovas BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius UAB „K. (duomenys pakeisti)“ prašydamas priteisti jam civilinį ieškinį iš esmės nesutinka su J.

B. išteisinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

11. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tokiais atvejais kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-89-303/2017, Nr. 2K-184-697/2017). Å iai nusikalstamai veikai bÅ«dinga ir tai, kad kaltininkas pasisavino ne bet kokį, o didelės vertės turtÄ , kurio sÄ voka iÅ¡aiÅ¡kinta BK 190 straipsnio 1 dalyje, t. y. didelė turto vertė, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

12. Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sÄ skaita. Sprendžiant, ar kaltininkas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ), t. y. kokį sumanymÄ turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo bÅ«ti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms.

Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip Å¡ios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iÅ¡ įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ , neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Darant iÅ¡vadÄ dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimÄ jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-382-489/2015).

13. IÅ¡ nuteistosios J. B. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad nuo 2011 m. ji pradėjo dirbti UAB „L. (duomenys pakeisti)“. Gal nuo 2013 m. tuometinis bendrovės direktorius A. A. jai pasiÅ«lė iÅ¡imti banko kortelę, su kuria ji įneÅ¡tų į bankomatÄ surinktus iÅ¡ barų pinigus, ir ji sutiko. Vėliau A. A. jai pranešė, kad ji yra direktorė, bet ji pamanė, kad jis juokauja. Apie tai, kad ji direktorė informavo ir A. V.. Atsakydama į prokurorės klausimÄ J. B. pripažino, kad ji dirbo Klaipėdos kraÅ¡to vadovės pareigose, tačiau nesijautė direktorė, nes dirbo tÄ patį kaip ir anksčiau tik papildomai surinkdavo pinigus, įneÅ¡davo į bankÄ , siųsdavo sÄ skaitas, darbuotojų praÅ¡ymus dėl darbo ir paso kopijas.

PaaiÅ¡kino, kad ji surinkdavo pinigus ir už gautus pinigus pasiraÅ¡ydavo, o jeigu dokumentuose nėra jos paraÅ¡o vadinasi tuos pinigus paėmė ne ji, bet A. V.. Be to, įmonėje buvo tokia tvarka, kad iÅ¡ gautų grynųjų pinigų buvo mokama už PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, Å«kines prekes ir barmenių atlyginimai. Visa tokia informacija buvo užraÅ¡oma ant balto lapelio ir pridedama prie grynųjų pinigų, kuriuos ji surinkdavo, todėl iÅ¡imtų pinigų sumos nesutapdavo su jai perduodama ir jos įneÅ¡ama pinigų suma.

J. B. taip pat pripažino, kad ir jai ir jos tėvui už darbus įrengiant Palangos skyrių buvo mokamas atlyginimas „juodais“ pinigais (t. 11, b. l. 73-75). Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad dirbti pradėjo nuo 2011 m. vasaros pradžios barmenės-pardavėjos pareigose. Po 3 metų jÄ paskyrė į skyriaus vadovės pareigas, o maždaug nuo 2013 m. pabaigos UAB „L. (duomenys pakeisti)“ akcininkė V. V. jÄ paskyrė į direktorės pareigas, tačiau ji nebuvo supažindinta su jokiu įsakymu.

A. V. jÄ informavo, jog ji turės inkasuoti pinigus keturiose UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėse, esančiose Klaipėdoje, Gargžduose ir Palangoje, pinigus įneÅ¡ti į bendrovės sÄ skaitÄ , pasiraÅ¡yti kasos operacijų žurnaluose už priimtus pinigus, važiuoti į valstybines įstaigas (SODRĄ, mokesčių inspekcijÄ , Veterinarinę tarnybÄ ir pan.). Ji sutiko dirbti tokį darbÄ , t. y. bÅ«ti bendrovės direktore. J. B. pripažino, kad bÅ«davo tokių atvejų, jog paimdavo pinigus, bet nepasiraÅ¡ydavo dėl pinigų priėmimo kasos operacijų žurnaluose, tačiau inkasuotus pinigus įneÅ¡davo per bankomatÄ Ä¯ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sÄ skaitÄ .

Taip pat paaiÅ¡kino, kad jeigu kažkuri barmenė negalėdavo dirbti, tai dirbdavo ji arba praÅ¡ydavo kitų barmenių, kuri tuo metu turėdavo iÅ¡eiginę. Už tÄ dienÄ buvo mokama 55 Lt, kuriuos dirbusi barmenė pasiimdavo iÅ¡ kasos jai leidus prieÅ¡ tai ant paprasto lapelio paraÅ¡ydavo vardÄ ir paimtÄ pinigų sumÄ . TokiÄ tvarkÄ buvo numatęs A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė 46 vnt. lapelių, kuriuose buvo nurodoma apie darbuotojams iÅ¡mokėtus atlyginimus, atsiskaitymus su tiekėjais ir kitas iÅ¡laidas, kurie buvo daromi grynais pinigais iÅ¡ kasos.

J. B. teigė, kad tokių lapelių buvo ir daugiau, bet dalį jų prarado, o kitus buvo pateikusi ir A. V.. Jei A. V. pats inkasuodavo pinigus, tai jis tuos lapelius su rankraÅ¡tiniais įraÅ¡ais irgi pasiimdavo tÄ pačiÄ dienÄ . Pripažino, kad ji neteikė minėtų lapelių UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterei, nes lapeliai buvo neoficialÅ«s dokumentai, tad į oficialiÄ buhalterinę apskaitÄ negalėjo bÅ«ti įtraukti (t. 8, b. l. 171-173, 187-197; t. 9, b. l. 1-2). Apeliacinės instancijos teisme J.

B. parodė, kad iÅ¡ pradžių ji buvo atsakinga už Gargždų skyrių, o vėliau jai A. A. pasiÅ«lė bÅ«ti direktore. Po kelių savaičių ji su A. A. apvažiavo ir kitus skyrius, kad žinotų, kur jie randasi, surinkti iÅ¡ jų pinigus ir įneÅ¡ti į bankomatÄ . Dėl Å¡ių priežasčių jai buvo pakeltas atlyginimas 350 Lt, bet mokamas „juodais“ pinigais. Kuomet ji sužinojo, kad laukiasi kÅ«dikio, tai paprašė A. V., jog jai padidintų atlyginimÄ oficialiai. Pateikus jai 2013 m. liepos 11 d.

JARAF formÄ (t. 5, b. l. 72-75) ji patvirtino, kad formoje yra jos paraÅ¡as, tačiau pasiraÅ¡ymo ir Å¡io dokumento pateikimo registrų centrui neatsimena. ApžiÅ«rėjusi segtuvÄ su darbo sutartimis, kurio turinys užfiksuotas apžiÅ«ros protokole (t. 5, b. l. 28-30), J. B. patvirtino, kad darbo ir materialinės atsakomybės sutartyse yra jos paraÅ¡ai kaip direktorės arba ji įvardinama kaip direktorė. Pripažino, kad siųsdavo G. V. duomenis apie asmenis, kuriuos reikia priimti į darbÄ ir, kai bÅ«davo paruoÅ¡iamos ir atsiunčiamos sutartys, pasiraÅ¡ydavo.

Gali bÅ«ti, kad savo paraÅ¡u teikė finansinę atskaitomybę 2014 metais už 2013 metus, nes juose yra jos paraÅ¡as ir pavardė. Taip pat pripažįsta, kad ji rinko pinigus ir pinigai buvo jos žinioje tam tikrÄ laikotarpį, t. y. nuo paėmimo iki įneÅ¡imo į banko sÄ skaitÄ . Ji įneÅ¡davo tokiÄ sumÄ kokiÄ paimdavo. Pinigai niekur nedingdavo (t. 12, b. l. 59-60).

14. Taigi iÅ¡ esmės J. B. pripažino buvusi UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktore. Tai patvirtina ir liudytojų A. V., A. A., G. V., V. V. parodymai, kad J. B. buvo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė (t. 1, b. l. 28-29, 123-124, 126; t. 2, b. l. 66; t. 10, b. l. 145-150, 51-53; t. 12, b. l. 53-59), barmenių-pardavėjų R. L., A. K., R. E., S. P., E. R., J. B., V. D., S. P., I. Å ., E. Č., I. Ž., N. B., D. B., A. J., I. B. parodymai, jog su jomis darbo sutartis pasirašė ir į darbÄ priėmė direktorė J.

B. (t. 1, b. l. 130-132, 136-138, 142-143, 153-156, 160-162, 166-169, 177-181, 193-185; t. 2, b. l. 12-15, 17-20, 22-27, 33-37, 39-42, 45-47, 51-52), specialistų išvados, kuriose konstatuota, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. juridinio asmens vardu veikė vadovas – direktorė J. B. (dabar J. B.), ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. vienintelės akcininkės sprendimas (t. 5, b. l. 86); darbo sutartys su darbuotojais, esančios atskirame segtuve; ataskaitos, kuriose J. B. įvardijama kaip UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė (t. 5, b. l. 37-42); kratos metu paimti dokumentai, kvitai, apvalus bendrovės antspaudas ir kt.

Be to, iÅ¡ pirmiau aptartų J. B. parodymų matyti ir tai, kad ji suvokė, jog jai yra patikėti pinigai, kuriuos ji paėmusi iÅ¡ prekybos vietų esančių materialiai atsakingų asmenų turi įneÅ¡ti į bendrovės sÄ skaitÄ , t. y. jog jai yra patikėtas svetimas turtas. IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad J. B. atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, subjektui keliamus reikalavimus. 15. 2015 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/82 nustatyta, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ (direktorė J.

B.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pagrindė piniginių lėšų įplaukas prekybos vietose, iÅ¡ viso 1 117 038,74 Lt (323 516,78 Eur), iÅ¡ jų: 230 atvejų prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) – 144 224,38 Lt; 331 atvejų prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) – 282 661,37 Lt; 334 atvejų prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) – 238 063,54 Lt; 334 atvejų prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) – 452 089,45 Lt. Tačiau į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ banko AB „Swedbank“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) direktorė J.

B. įnešė pinigines lėšas, iÅ¡ viso 988 950 Lt, iÅ¡ jų: 6 atvejais 18 150 Lt 2014 m. gegužės 7 d. įnešė A. V.; 251 atveju 970 800 Lt įnešė J. B., tai yra į banko AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) neįneÅ¡ta iÅ¡ viso 128 088,74 Lt (1 117 038,74 Lt – 988 950 Lt) arba 37 097,06 Eur. Taip pat nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 30 d. nepanaudotų piniginių lėšų dokumentinis likutis buvo 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur), kurio atskaitingas asmuo J. B. neįnešė į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ kasÄ (t. 6, b. l. 52-66).

Taigi šia specialisto išvada nustatytas dokumentinis likutis 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) sumai. 2016 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/44 konstatuota, kad 2014 m. lapkričio 30 d. nepanaudotų piniginių lėšų dokumentinis likutis buvo 107 834,10 Lt (116 452,46 – 8 618,36) (31 230,91 Eur) (t. 8, b. l. 33-40). Tačiau, kaip teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad vien pinigų trūkumas neleidžia daryti tiesioginės išvados, jog būtent J. B. trūkstamus pinigus pasisavino.

16. Prokurorė savo apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojų M. B., A. K., V. D., A. K., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., N. B., E. R. parodymai patvirtina, jog bÅ«tent J. B. pasisavino UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausantį turtÄ , kurį sieja su J. B. nepasiraÅ¡ymu kasos knygoje ir kad J. B. buvo perduodama tiek pinigų kiek ir paraÅ¡yta kasos knygoje. Teisėjų kolegija su tokiu prokurorės teiginiu nesutinka. IÅ¡ pirmiau aptartų J. B. parodymų matyti, jog kasos operacijų žurnale užfiksuotos sumos neatitiko realiai paimamų (surenkamų) pinigų sumų, nes iÅ¡ minėtų pinigų buvo mokama barmenėms-pardavėjoms atlyginimai, atsiskaitoma su tiekėjais, mokama už kitas prekes ir paslaugas, kartais pinigus pasiimdavo ir bendrovės komercijos direktorius A.

V.. Tokius jos parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir pats A. V., liudytojos M. B., A. K., R. L., S. P., J. B., V. D., S. P., A. K., D. B., A. J., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., I. B., N. B., E. R. ir I. Å ., apžiÅ«ros protokolai, kuriuose užfiksuoti 46 vnt. lapelių, specialistų iÅ¡vados ir kiti įrodymai. 20.1. Kaip matyti, akistatos su A. V. metu J. B. parodė, kad jÄ Ä¯ darbÄ priėmė A. A.. Maždaug 2013 m. paskambino A. A. ir pranešė, kad ji tapo bendrovės direktore, pamanė, jog jis pajuokavo, nes ir toliau dirbo barmenės pareigose.

Datos tiksliai neatsimena, bet praėjus dviem savaitėms į Gargždus atvyko A. V. ir atvežė dokumentÄ , kuriame buvo nurodyta, jog ji turi surinkti grynuosius pinigus iÅ¡ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ prekybos vietų, atstovauti bendrovės interesus valstybinėse įstaigose. Ji neatsimena ar jai buvo pateiktas susipažinti akcininkų sprendimas, kuriuo ji paskirta direktore. Jai nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai, iÅ¡skyrus kasos žurnalus ir ovalus bendrovės antspaudas, nebuvo perduoti prisijungimai prie įmonės sÄ skaitų, neperduota kasa ir grynieji pinigai.

Bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkė buhalterinė įmonė „G. (duomenys pakeisti)“, esanti Vilniuje. Buhalterinius dokumentus pateikdavo A. V., kuriuos ji perduodavo jam Gargžduose arba Klaipėdoje. Nuo to momento, kai jai buvo pasakyta, jog yra UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė, ji inkasuodavo grynuosius pinigus prekybos vietose Klaipėdoje, Palangoje ir Gargžduose, įneÅ¡davo juos į bendrovės sÄ skaitÄ banke, vykdavo į mokesčių inspekcijÄ , SODRĄ, Maisto ir veterinarijos tarnybÄ .

Dar kai dirbo barmene, bÅ«davo pildomi neoficialÅ«s lapeliai. Tokius lapelius nurodė pildyti A. A.. Tuose lapeliuose buvo raÅ¡oma tokia informacija: pinigų sumos, kurios bÅ«davo sumokėtos už prekes iÅ¡ pinigų, apimtų iÅ¡ kasos aparato; pinigai, kurie bÅ«davo paimti kaip darbo užmokestis už iÅ¡dirbtas dienas prekybos vietoje. Kai ji tapo direktore, tokia tvarka galiojo ir toliau. Patikslino tai, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterija darbuotojams bankiniais pavedimais pervesdavo pinigų už iÅ¡dirbtas 15 dienų per mėnesį, o jeigu buvo dirbama daugiau, jos leidimu buvo imami grynieji pinigai iÅ¡ kasos visÄ Å¡iÄ informacijÄ užraÅ¡ant ant lapelio.

Tuos rankraÅ¡tinius lapelius ji perduodavo A. V., o ne buhalterei. Ji nežino, kur A. V. juos dėdavo. Taip pat nurodė, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ barmenės gaudavo premijas ir priedus grynais pinigais už gerÄ darbÄ , taip pat Kalėdų proga. Pinigai priedams ir premijoms mokėti bÅ«davo paimami iÅ¡ kasos aparatų esant A. V. žodiniam leidimui. IÅ¡mokamos premijos dydis barmenei bÅ«davo nuo 100 iki 150 Lt, tačiau jos niekur nepasiraÅ¡ydavo. Jai irgi buvo mokamas mėnesinis priedas 350 Lt prie algos nuo to momento, kai ji buvo paskirta direktore.

Ji irgi už Å¡iuos pinigus niekur nepasiraÅ¡ydavo ir tÄ priedÄ pasiimdavo tik A. V. žodiniu leidimu. Sužinojusi, jog laukiasi kÅ«dikio J. B. informavo A. V. ir dirbo iki išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas. Kai 2014 m. spalio 15 d. pagimdė, įmonėje realiai nedirbo, nes augino vaikÄ . A. V. Å¡ios akistatos metu pripažino, kad J. B. perdavė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ ovalų antspaudÄ , tačiau buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti, nes jie buvo buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės žinioje.

Jis surinkdavo pirminius apskaitos dokumentus iÅ¡ J. B. ir perduodavo UAB „G. (duomenys pakeisti)“. TÄ patį darydavo ir koks nors kitas UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojas, jeigu tuo metu jis vykdavo į Klaipėdos regionÄ . Jis pripažino, kad inkasavo pinigus 2014 m. gegužės mėnesį, tačiau tiksliai neatsimena datos, o buvo inkasuota 16 000 – 18 000 Lt. Tikslios sumos ir ar pasirašė neatsimena. Taip pat jis pripažino, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buvo nustatyta kontrolė, kuomet barmenės suraÅ¡ydavo lapelius.

Minėtus lapelius jis gaudavo kartu su pirminiais dokumentais. Lapeliuose bÅ«davo nurodoma informacija apie tai, kokia pinigų suma bÅ«davo paimta iÅ¡ kasos aparato stalčiaus atsiskaitymui su tiekėjais. Jis sutikrindavo sumas, nurodytas lapeliuose ir pirminiuose apskaitos dokumentuose. Vėliau lapelius iÅ¡mesdavo, nes jie buvo skirti tik kontrolei. Taip pat lapeliuose bÅ«davo raÅ¡oma, kokiÄ pinigų sumÄ darbuotojas pasiimdavo iÅ¡ kasos aparato stalčiaus kaip atlyginimÄ , nes bÅ«davo darbuotojų, kurie norėdavo gauti atlyginimÄ grynaisiais pinigais.

Jeigu inkasavus pinigus prekybos vietose realus pinigų likutis nesutapdavo su dokumentiniu, tada tam bÅ«davo pateisiantys iÅ¡laidas dokumentai, t. y. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir pinigų priėmimo kvitai, kuriuos jis gavęs iÅ¡ J. B. pateikdavo į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterijÄ . A. V. neigia davęs žodinį ar kitokį leidimÄ iÅ¡simokėti priedus, premijas ar kompensacijas barmenėms ir J. B.. Jis pripažino, kad darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterija pagal J. B. pateiktus dokumentus, o jis atlikdavo bankinius pavedimus.

Be to, direktorės atlyginimas buvo didesnis nei barmenių (t. 9, b. l. 6-9). 20.2. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad J. B. pasiÅ«lė buvęs vadovas A. A. ir jie tam neprieÅ¡taravo. Akcininkų sprendimu J. B. buvo paskirta direktore. Tuo laiku veikė 10 parduotuvių, todėl J. B. pinigus surinkdavo Klaipėdos regione, o jis – Vilniaus. A. V. pripažino, kad su darbuotojais buvo atsiskaitoma tik grynais, vėliau pavedimais, o po to ir vėl grynais pinigais, nes įneÅ¡us pinigus į bankÄ ir vėl juos pervedant reikėjo mokėti mokesčius bankui, todėl neapsimokėjo.

Tačiau J. B. neturėjo mokėti neoficialių atlyginimų darbuotojams, tokia metodika nebuvo aptarta, nes tai prieÅ¡tarauja įstatymams. J. B. atlyginimas buvo mokamas kaip ir kitiems darbuotojams, tik jis buvo didesnis nei kitų darbuotojų ir tÄ dalį ji pasiimdavo grynais pinigais. Liudytojas nurodė, kad įmonėje nebuvo numatyta pinigų paėmimo iÅ¡ kasos ir įneÅ¡imo į bankÄ tvarka, tačiau viskas turėjo vykti tokia tvarka, kad paėmus pinigus pasiraÅ¡oma kasos knygoje, o po to pinigai įneÅ¡ami į banko sÄ skaitÄ .

IÅ¡ tiesų jis tik vienÄ kartÄ buvo apėmęs pinigus, kai vyko į Palangoje atidaromÄ parduotuvę, o visais kitais kartais tai darė J. B.. Pinigai buvo laikomi prekybos vietoje kasos stalčiuje dienÄ , o vakare iÅ¡imami ir padedami į atskirÄ vietÄ . KiekvienÄ dienÄ barmenės iÅ¡imdavo pinigus iÅ¡ kasos, iÅ¡spausdindavo kvitÄ ir kiekvienÄ dienÄ pinigai buvo dedami į atskirÄ maiÅ¡elį. Prekybos vietose bÅ«davo ir iÅ¡laidų, nes reikėdavo valymo priemonių, kurias įsigydavo barmenės, kurioms buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitÄ ir tos dienos apyvartoje tai atsispindėdavo.

Atlyginimus skaičiuodavo buhalterija, atlyginimas buvo fiksuotas – minimalus, apie 800 Lt, žinomas darbo grafikas, aiÅ¡ku, kiek dienų atidirba, buvo vykdoma suminė darbo apskaita. Buhalterija apskaičiuodavo, kiek dienų dirba, ir įformindavo. Prekybos taÅ¡kuose 4 dienas dirbo vienas darbuotojas, 4 dienas kitas, faktiÅ¡kai buvo du darbuotojai, kurie vienas kitÄ keitė. Darbuotojai neturėjo dirbti virÅ¡valandžių, nes tam nebuvo pagrindo, todėl nematė lapelių dėl virÅ¡valandžių. Taip pat liudytojas neigia gavęs kokias nors sÄ skaitas, lapelius ar kvitukus (t. 10, b. l. 147-150).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. V. patvirtino, kad J. B. buvo paskirta direktore akcininkų sprendimu. Papildomai parodė, kad Vilniaus zonoje tiek dėl darbuotojų priėmimo, tiek dėl pinigų įsirinkimo buvo atsakingas jis, o J. B. tik turėjo pasiraÅ¡yti darbo sutartis. Visi pinigai, nepriklausomai kas surenka turėjo bÅ«ti įneÅ¡ami į vienÄ UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sÄ skaitÄ . Regioninis pasiskirstymas tarp jo ir J. B. buvo padarytas žodiniu susitarimu, nes taip buvo patogiau.

Liudytojas nesutiko su barmenių parodymais, kad jis ne vienÄ kartÄ rinko pinigus, nes tai galėjo bÅ«ti anksčiau kada dar J. B. nebuvo direktorė. Teigia, nežinantis kas rinko pinigus, kai J. B. sirgo, ir kas jÄ pavadavo. Bendrovėje nebuvo tokios tvarkos, kad ant lapelių bÅ«tų nurodoma alga ir iÅ¡mokama, jo kuruojamame Vilniaus regione buvo mokamos algos grynais, po to pavedimu, o vėliau vėl grįžo prie senos tvarkos. Darbuotojai iÅ¡simokėdavo atlyginimus iÅ¡ kasos, tačiau pasiraÅ¡ydavo algalapiuose.

Grafikai buvo siunčiami iÅ¡ kiekvienos parduotuvės, tada buhalterė paskaičiuodavo atlyginimus (t. 12, b. l. 54-56). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus (t. 1, b. l. 28-29, 34-35, 107-112). Kaip matyti, Å¡io liudytojo parodymuose yra prieÅ¡taravimų ir tam tikrų nesutapimų, todėl pagrįstai buvo vadovautasi tik jų dalimi, kuriÄ patvirtino kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. 20.3. IÅ¡ pirmiau aptartų J. B. ir akistatų metu duotų liudytojo A.

V. parodymų matyti, kad ne tik J. B., bet ir A. V. pripažino apie algų ir kitų iÅ¡laidų mokėjimÄ iÅ¡ kasos. Tokius jų parodymus patvirtino apklaustos liudytojos V. V., M. B., A. K., R. L., S. P., J. B., V. D., S. P., A. K., A. J., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., I. B., N. B., E. R., kurios parodė, kad iÅ¡ kasos kai kurioms iÅ¡ jų buvo mokamas atlyginimas, atsiskaitoma už papildomÄ darbÄ kitose prekybos vietose, iÅ¡mokami priedai ir premijos, mokama tiekėjams už angliarÅ«gÅ¡tę ir kitas Å«kines prekes skirtas UAB „L. (duomenys pakeisti)“ reikmėms (t. 10, b. l. 145-147, 165-174, 190-192; t. 11, b. l. 27-51). 2016 m. birželio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/44 nurodyta, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojos:

R. E., S. P., J. B., E. R., I. P., A. K., dirbusios parduotuvėse, esančiose Klaipėdoje, Gargžduose ir Palangoje, UAB Prekybos namai „A. (duomenys pakeisti)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir UAB „P. (duomenys pakeisti)“ (Klaipėdos filialo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) kasos aparato čekius panaudojo pagrįsti prekių įsigijimui grynaisiais pinigais UAB „L. (duomenys pakeisti)“ vardu.

Taip pat nustatyta, kad direktorė J. B. laisvos formos dokumentais 70 atvejų pagrindė 8 618,36 Lt (2 496,05 Eur) atsiskaitymus su ūkio subjektais ir darbuotojais, iš jų 46 atvejais ūkio subjektams už prekes – 2 980,56 Lt ir 24 atvejais UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojoms darbo užmokesčio – 5 637,80 Lt (t. 8, b. l. 33-40). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos D. B., I. Ž., R. E. ir N. B. pripažino rašiusios laisvos formos lapelius, kai kurios iš jų net nurodė, kad jų rašytų lapelių pateiktuose teismui nėra.

Kaip matyti net ir pats A. V. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad tokie lapeliai egzistavo ir yra juos gavęs, nes jie buvo rašomi papildomai barmenių-pardavėjų kontrolei, tačiau jų nėra išsaugojęs. Iš to daroma išvada, kad esant liudytojų parodymams ir realiai pateiktiems lapeliams, kuriuose pasitvirtino juose išduotų pinigų panaudojimas, pasitvirtina J. B. parodymai ir dar jos versija, kad jų buvo daugiau. Dėl šių priežasčių, nors ir specialistų nustatytas dokumentinis pinigų trūkumas, teisėjų kolegija negali padaryti neabejotinos ir kategoriškos išvados, kad šie pinigai nebuvo išleisti UAB „L. (duomenys pakeisti)“ reikmėms.

Tai, kad minėti lapeliai neatitinka BAÄ® reikalavimų irgi nėra pagrindas jų nevertinti kaip pagrindžiančius, jog pinigai buvo ne pasisavinti, o iÅ¡leisti bendrovės reikmėms, kurių tikrumÄ patvirtina konkrečios aplinkybės patikrintos procesinėmis priemonėmis. 20.4. Liudytojos R. L., A. K., D. B., A. J. ir I. P. patvirtino, kad pinigus iÅ¡ jų imdavo ir A. V.. Kai kurios iÅ¡ jų teigė, kad jis paėmęs pinigus niekur nepasiraÅ¡ydavo, o kitos, kad pasiraÅ¡ydavo (t. 10, b. l. 167-168, 172-174, 188-192; t. 11, b. l. 32).

PeržiÅ«rėjus kasų operacijų knygas matyti, kad jose niekur nėra A. V. parašų, nors iÅ¡ banko iÅ¡rašų, paties A. V. parodymų, specialisto iÅ¡vados Nr. 5-3/82, matyti, kad 2014 m. gegužės 7 d. buvo įneÅ¡ti pinigai (18 150 Lt) su (duomenys neskelbtini) kortele, t. y. minėtÄ Ä¯naÅ¡Ä padarė A. V.. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra byloje neabejotinų duomenų, kad pinigus iÅ¡ Klaipėdos, Gargždų ir Palangos prekybos vietų imdavo tik J.

B., kaip matyti tai galėjo padaryti ir A. V..

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas prašymas liudytojų M. B., E. Č., I. B., J. B., V. D., R. L., I. P., D. B., I. Ž., A. J. parodymus vertinti kritiškai ir kaip nuoseklius apie tai, jog pinigus nagrinėjamu laikotarpiu surinkinėjo ir A. V., yra nelogiškas, nes jau dėl kitų aplinkybių liudytojų M. B., A. K., V. D., A. K., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., N. B., E. R. parodymus prokurorė vertina kaip nuoseklius ir patikimus. Iš byloje esančių minėtų liudytojų parodymų matyti, kad jos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė nuoseklius parodymus, kuriuos aptvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Pažymima ir tai, kad  pagal suformuotÄ teismų praktikÄ abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti, o ne pripažįstant liudytojų parodymus toje dalyje, kuri sukelia abejones, nepatikimais. Kiti prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl atskiros tvarkos pinigų surinkimui sukÅ«rimo, inventorizacijos ir patikrinimų, nepatvirtina, jog J. B. turėjo tiesioginė tyčiÄ pasisavinti UAB „L. (duomenys pakeisti)“ turtÄ . Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas nuo pat savo įsikÅ«rimo pradžios iki buvo nustatytas pinigų trÅ«kumas, UAB „L. (duomenys pakeisti)“ nebuvo atlikta patikrinimų dėl bendrovės turto, t. y. gautų ir iÅ¡leistų pinigų, dokumentų saugojimo ir apskaitos.

Taip pat Å¡ioje bendrovėje nuo pat pradžių nebuvo aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo ir pakankamos bendrovės administracijos kontrolės dėl inkasavimo. Kaip matyti net naujai paskiriant vadovÄ J. B., nėra jai aiÅ¡kiai apibrėžiamos jos funkcijos ir darbo specifika UAB „L. (duomenys pakeisti)“, o nesant tam tikrų tvarkų neįmanoma nustatyti kas ir kada vis dėl to jau neteisėtai disponuoja įmonės turtu. Prokurorė teisi, kad pagal Vyriausybės nutarimÄ â€žDėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ bei patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 10 punktÄ inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu.

Taigi ne tik J. B., bet ir savininkas gali inicijuoti inventorizacijÄ . IÅ¡ liudytojos G. V. parodymų matyti, kad jai tvarkant buhalterinę apskaitÄ buvo nustatoma, jog kasos operacijų žurnaluose trÅ«ksta asmens, kuris atsakingas už pinigų surinkimÄ , parašų, todėl skambindavo J. B., tačiau nepaisant to nebuvo atliekamos inventorizacijos, patikrinimai. Liudytoja V. V. pripažino, kad yra UAB „L. (duomenys pakeisti)“ akcininkė ir savininkė, bet visais reikalais rÅ«pinosi jos sutuoktinis A. V..

IÅ¡ byloje esančių liudytojo A. V. ir liudytojų R. L., A. K., D. B., A. J. ir I. P. parodymų matyti, kad ne kartÄ buvo atvykęs į Klaipėdos regione esančias parduotuves, net gi paėmęs iÅ¡ jų pinigų, kuriuos įnešė į banko sÄ skaitÄ 2014 m. gegužės 7 d., bet kaip matyti irgi net nepasirašęs kasos žurnale. IÅ¡ to seka, kad nuo pat pradžių bendrovėje nebuvo tinkamos tvarkos ir kontrolės.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. B. iÅ¡ esmės buvo tik formali direktorė, ji ir toliau atliko barmenės pareigas. IÅ¡ liudytojos vienintelės akcininkės V. V. parodymų apeliacinės instancijos teisme seka, kad tai buvo jos su vyru Å¡eimos verslas, viskÄ bendrovėje tvarkė jos vyras A. V., J. B. neturėjo prieigos prie bendrovės elektroninės bankininkystės, sÄ skaitų, darbo sÄ lygas su J. B. taip pat turėjo aptarti jos vyras, nebuvo jokių instrukcijų, kÄ J. B. kaip direktorė turėjo daryti.

Tai sutampa ir su liudytojo A. V. parodymais, kad pastaroji turėjo tik kortelę, su kuria galėjo bankomate įneÅ¡ti pinigus. Be to, J. B., pradėjus lauktis kÅ«dikio, didesnio atlyginimo, iki tol mokėto „juodais“ pinigais, įforminimas taip pat buvo derinamas su A. V., o ne nuteistoji pati jį nusistatė. Liudytojas A. V., aiÅ¡kindamas Å¡iÄ aplinkybę, nurodė: „dėl to, kad nebuvo padidintas atlyginimas iÅ¡ pradžių, o padidintas tik vėliau, t. y. nuo 2014 m. balandžio 1 d., tai jei ji sutiko už tokiÄ algÄ dirbti, tai mes neprieÅ¡taravome“.

Taip pat liudytoja V. V. pripažino, jog J. B. baigus darbÄ bendrovėje nebuvo organizuotas joks dokumentų perėmimas. Tokiu bÅ«du, liko nepaneigti nuteistosios aiÅ¡kinimai, kad lapelių, pagal kuriuos barmenės iÅ¡simokėdavo neapskaitytÄ atlyginimÄ , buvo ir daugiau, o taip pat, kad ir jai pačiai didesnis atlyginimas dalį jos darbo laikotarpio buvo mokamas jo tinkamai neįforminus. Tuo pačiu Å¡ie iÅ¡mokėjimai neatsispindėjo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose.

19. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apygardos teismo argumentais, kad J. B. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnį dėl iš parduotuvių paimtos produkcijos už 327,28 Lt (94,79 Eur), nes turto vertė neviršija 3 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Dėl tokių jos veiksmų gali būti sprendžiama tik dėl kitos rūšies teisinės atsakomybės.

20. Taigi įvertinusi visus Å¡iuos ir byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad J. B. pagrįstai iÅ¡teisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikalstamo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo 21. Nuteistoji J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria ji nuteista, yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ji bÅ«tų padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Byloje neginčytinai nustatyta, kad J. B. niekada nevedė ir netvarkė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos, o tai darė UAB „G. (duomenys pakeisti)“ vyriausioji buhalterė G. V., todėl ji nėra Å¡ios veikos subjektas.

22. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Nagrinėjamoje byloje aktuali veika – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apygardos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai aptarė, kada kyla baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

BK straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų ,reglamentuojančių jos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti Å¡iame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015). Pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ .

Nors pagal BAÄ® 10, 11 ir 21 straipsniuose apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas negali atsakyti už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam, jeigu ne jis juos priėmė iÅ¡ pirminio Å¡altinio.

Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).

23. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimÄ darant pavojingÄ visuomenei veikÄ , bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

24. Å iame sprendime teisėjų kolegija jau pasisakė, kad J. B. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. buvo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė ir kasininkė, todėl ji vadovaujantis teisės aktais privalėjo tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitÄ . IÅ¡ tiesų UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „G. (duomenys pakeisti)“ vyriausioji buhalterė G. V., tačiau Klaipėdos regione dirbantiems asmenims iÅ¡ kasos pasiimti atlyginimÄ , priedus ir premijas leido J.

B., kuri kaip vadovė turėjo užpildyti ir tam skirtus dokumentus ir juos pateikti buhalterei. 28.1. Iš liudytojų V. V., A. K., R. L., S. P., J. B., V. D., S. P., A. J., I. Ž., I. P., N. B. ir netgi pačios nuteistosios J. B. parodymų matyti, kad barmenės-pardavėjos su direktorės žinia ir net pati direktorė imdavo iš kasos pinigus ir taip išsimokėdavo atlyginimus, premijas ir priedus (t.10, b. l. 145-147, 166-172, 190-192; t. 11, b. l. 29-30, 32, 49-50, 73-75). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V.

V. patvirtino, kad ji paskyrė akcininkų sprendimų J. B. direktore. Jai buvo numatytas didesnis atlyginimas už barmenės, tačiau kaip jis buvo įformintas ir mokamas ji nežino. Taip pat patvirtino ir tai, kad atlyginimai buvo mokami ir grynais, o kita dalis pavedimu (t. 12, b. l. 56-59). IÅ¡ to matyti, kad dalį, kuriÄ reikėjo pervesti darbuotojams per bankÄ buvo atsakinga G. V., o iÅ¡ kasos mokami grynieji pinigai buvo J. B. žinioje ir jos leidimu paimami, todėl bÅ«tent ji ir buvo tas asmuo, kuris turėjo iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti pirminius dokumentus dėl barmenėms-pardavėjoms iÅ¡mokėtų atlyginimų, priedų ir premijų. 28.2.

Specialistų iÅ¡vadose Nr. 5-3/82 ir 5-3/44 nustatyta, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė buhalterinę apskaitÄ tvarkė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, numatytų BAÄ® 6 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 4 punkte, 9 punkte, nes 23 atvejais iÅ¡mokėjo apskaitos dokumentais nepagrįstÄ darbo užmokestį darbuotojams grynais, todėl negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (t. 6, b. l. 53-66; t. 8, b. l. 33-40).

Taigi nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento kai visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, o tokias iÅ¡vados yra nustatytos specialistų dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“. 28.3. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. V. patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir papildomai parodė, kad laisvos formos lapukuose užfiksuota informacija apie PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, čekius, vadinasi, pinigų iÅ¡mokėjimas pateisinami, nes buvo pirminiai dokumentai, o paraÅ¡ytos algos, premijos nebuvo tinkamai užfiksuotos.

Direktorė turėjo lapelių sumas įtraukti į avansines apyskaitas, tokiu atveju sumažėtų įsiskolinimas įmonei. Pagal teisės aktus paėmus pinigus iÅ¡ kasos, jie turi bÅ«ti atitinkamai įforminami, to nepadarius konstatuojamas pažeidimas (t. 11, b. l. 66). Specialistė R. M. parodė, kad už kasos operacijų žurnalÄ , tvarkymÄ atsakingas įmonės vadovas ar jo paskirtas atsakingas asmuo. Å iuo atveju – tai direktorė J. B., kuri privalėjo tinkamai organizuoti kasos operacijų žurnalo pildymÄ .

Be to, nustatė, kad buvo mokama už papildomÄ darbÄ grynais, tačiau darbo užmokestis buvo neįtrauktas į apskaitÄ (t. 11, b. l. 72-73). IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad J. B. kaip atsakingas asmuo turėjo tinkamai apiforminti ir algų, priedų ir premijų iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams.

25. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad J. B. suvokė, kad bus apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes tinkamai nepildė buhalterinių dokumentų ir į apskaitos registrus neįtraukė duomenų apie realiai išmokėtus atlyginimus, priedus ir premijas, numatė, kad dėl to nebus įmanoma iš dalies nustatyti UAB „L. (duomenys pakeisti)“, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tai, kad A. V. paimdavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir laisvos formos lapelius jokios įtakos neturi nustatant Å¡ioje apimtyje J. B. nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje. Dėl bausmės 27. Nuteistoji J. B. praÅ¡ydama jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat iÅ¡ esmės ginčija ir jai paskirtÄ bausmę.

28. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal teismų praktikÄ individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojama reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nustatyta bausmė – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apygardos teismas, skirdamas bausmę J. B. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos asmenybę, kitas charakterizuojančias aplinkybes, paskyrė Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ . Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę J.

B. įvertino ir tai, kad anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, augina mažametį vaikÄ , padarė apysunkį nusikaltimÄ , kuris nesukėlė rimtesnių padarinių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. B. nenustatyta atsakomybė sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai J. B. paskirta bausmės rūšis yra tinkama, o baudos dydis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur), yra artima sankcijos minimumui, nes maksimali už apysunkį nusikaltimÄ numatyta bauda 1 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2011 m. balandžio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1350 redakcija)). Taigi nuteistajai J. B. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino, kad J. B. paskirtÄ 100 MGL (3 766 Eur) baudÄ iÅ¡mokėti per 1 metus yra sudėtinga, nes vidutiniÅ¡kai ji per mėnesį turėtų sumokėti apie 314 Eur. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad J. B. turi dvi mažametes dukras – 2014 m. lapkričio 15 d. gimė L. B., 2016 m. rugpjūčio 22 d. gimė N. B., o ji pati Å¡iuo metu nedirba (t. 8, b. l. 161). Be to iÅ¡ jos priteistini ir VSDFV Vilniaus skyriaus bei VMI pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai.

Dėl Å¡ių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti nuteistajai teismo nustatytÄ terminÄ baudai sumokėti 2 (dvejiems) metams. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 31. Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o civilinius ieÅ¡kinius tenkinti ir priteisti iÅ¡ J. B.: 33 705,90 Eur bankroto administratoriui, 209,35 Eur VSDFV Vilniaus skyriui, 96,74 Eur VMI. Civiliniai ieÅ¡kovai VSDFV Vilniaus skyrius ir BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius UAB „K. (duomenys pakeisti)“ apeliaciniais skundais praÅ¡o priteisti jų pateiktus civilinius ieÅ¡kinius.

32. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

33. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisinis priežastinis ryÅ¡ys. Taigi sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-310-699/2017 ir kt.).

34. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamÄ ja byla. Pažymėtina, kad BPK nėra numatyta turtinės ir neturtinės žalos sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo, tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokiais atvejais vadovaujamasi civiliniu kodeksu bei LAT suformuota praktika.

Taigi, turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų).

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas, kuris teigia, kad jÄ patyrė. Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis).

35. Civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikalstamų veikų padarytos žalos UAB „L. (duomenys pakeisti)“ kildinamas iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies (t. 9, b. l. 42). VSDFV Vilniaus skyrius civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia tuo pagrindu, kad J. B. dėl buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į fondÄ 722,86 Lt (209,35 Eur) įmokų, tuo padarė žalÄ fondo biudžetui. Ji vykdydama apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ ir nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, siekė iÅ¡vengti mokesčių ir todėl buvo padaryta fondui žala (t. 9, b. l. 54-56).

VMI civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo grindė, kad dėl neteisėtų J. B. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 96,74 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ pagal CK 6.263 straipsnį privalo atlyginti atsakingas asmuo (t. 9, b. l. 66-67). 39.1. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės ir civilinio ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinių skundų argumentais, kad apgaulingos apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos vedimo tvarkÄ , padaroma žala valstybės finansų sistemai, biudžetui, nes tokiu bÅ«du nuo valstybės nuslepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. 39.2.

Be to, kad valstybė patyrė žalÄ patvirtina ir 2015 m. spalio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/82, kurioje nurodoma, kad dėl buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, nepaskaičiavimo, nedeklaravimo ir nesumokėjimo 1 056,88 Lt (306,09 Eur) mokesčių ir įmokų susijusių su darbo užmokesčiu, iÅ¡ jų VMI 334,02 Lt (96,74 Eur), o VSDF biudžetÄ buvo nesumokėta 722,86 Lt (209,35 Eur) (t. 6, b. l. 52-66). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/64 konstatuota, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J.

B. 24 atvejais neįtraukė į apskaitÄ darbuotojams laisvos formos dokumentais (lapeliais) pagrįsto 5 637,80 Lt (1 632,82 Eur) darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo (t. 8, b. l. 145-148). Dėl tokių J. B. veiksmų, mokant atlyginimus grynais ir to nefiksuojant tinkamais buhalteriniais dokumentais, buvo nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai valstybinėms institucijoms. Taigi J. B. veiksmai tiesiogiai lėmė žalos civiliniams ieÅ¡kovams VSDFV ir VMI padarymÄ . veiksmų ir valstybinių institucijų patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį privalo atlyginti atsakingas asmuo.

36. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai paliko nenagrinėtus VSDFV ir VMI civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai ir nepriteisė iÅ¡ nuteistosios 722,86 Lt (209,35 Eur) turtinės žalos atlyginimo VSDFV ir 96,74 Eur VMI. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ nuteistosios J. B. turi bÅ«ti priteista 209,35 Eur civiliniam ieÅ¡kovui VSDFV Vilniaus skyriui atlyginant žalÄ ir 96,74 Eur civiliniam ieÅ¡kovui VMI atlyginant žalÄ 37.

Pirmosios instancijos teismas J. B. iÅ¡teisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nėra Å¡ios nusikalstamos veikos požymių, o civilinio ieÅ¡kovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius UAB „K. (duomenys pakeisti)“ civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tent sietinas priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2018 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2018/08/07, pagal kuriÄ Bankrutavusi UAB „L. (duomenys pakeisti)“, atstovaujama bankroto administratoriaus „K. (duomenys pakeisti)“ perleido MB „M. (duomenys pakeisti)“ reikalavimo teisę į Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus - civilinį ieÅ¡kinį 33 726,96 Eur sumai.

MB „M. (duomenys pakeisti) atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ civilinį ieÅ¡kovÄ BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ pakeisti jo procesinių teisių perėmėju MB „M. (duomenys pakeisti)“. Teisėjų kolegija šį praÅ¡ymÄ priėmė ir protokoline nutartimi pakeitė civilinį ieÅ¡kovÄ .

38. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ arba palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti J. B. iÅ¡teisinimÄ , todėl nėra jokio pagrindo tenkinti civilinio ieÅ¡kovo MB „M. (duomenys pakeisti)“, perėmusios BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius UAB „K. (duomenys pakeisti)“ procesines teises, civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistosios J.

B. priteisti 33 726,96 Eur. Tuo pačiu atmetamas buvusio civilinio ieškovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriaus UAB „K. (duomenys pakeisti)“ apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 328 straipsnio 4 punktas n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria J. B. nustatytas baudos sumokėjimo terminas 1 (vieneri) metai, pakeisti: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti J.

B. 2 (dviejų) metų terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudai sumokėti. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 209,35 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 96,74 Eur civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti, panaikinti: IÅ¡ J. B. priteisti 209,35 Eur civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui žalos atlyginimo. IÅ¡ J.

B. priteisti 96,74 Eur civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žalos atlyginimo. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Buvusio civilinio ieÅ¡kovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriaus UAB „K. (duomenys pakeisti)“, kurio procesines teises perėmė MB „M. (duomenys pakeisti)“, apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Valdimaras Bavėjanas Laima Garnelienė Linas Å iukÅ¡ta