2023-03-08 Nr. AB-5347-3-61-3-01260-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-211-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01260-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 23S8826 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas teismo sprendimas.

Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 17 d. išdavė pareiškėjui Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą Nr. 004443122, galiojančią iki 2023 m. rugpjūčio 27 d., studijų pagrindu. Pareiškėjas aktyviai pasisako prieš Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainos Respublikoje, padeda nuo karo pabėgusiems Ukrainos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikoje, jo (duomenys neskelbtini) – kas aiškiai rodo pareiškėjo politinius įsitikinimus, nukreiptus prieš Rusijos Federacijos vykdomą karinę agresiją bei daromus karo nusikaltimus Ukrainos Respublikoje. Nepaisant nurodytų aplinkybių Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo individualios situacijos – būtent jo vykdomos veiklos, aktyviai reiškiamų politinių įsitikinimų, nukreiptų prieš Rusijos Federacijos karinę agresiją – priimtas Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti draudimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus, grindžiant jo grėsme nacionaliniam saugumui, kai pati grėsmė nacionaliniam saugumui grindžiama vienintele aplinkybe – pareiškėjui per klaidą pažymėjus ne tą atsakymą apie Krymo priklausomumą klausimyne.

Jeigu atsakovas būtų atlikęs išsamų vertinimą, o ne rėmęsis išimtinai tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kuri grindžiama tik vieno klausimo atsakymu, o ne individualiu pareiškėjo profilio vertinimu, Sprendimas, tikėtina, net nebūtų buvęs priimtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tapo nelegaliai esančiu asmeniu, dėl ko jis netenka teisės studijuosi (duomenys neskelbtini), ir turės išvykti į kilmės valstybę, be galimybės likti Šengeno erdvėje. Be kita ko, pareiškėjas yra itin pažangus studentas. Įvertinus asmens aktyvius pasisakymus prieš Rusijos Federaciją jo Instagram paskyroje, tikėtina, kad grįžus į (duomenys neskelbtini), asmuo susidurtų su sunkaus pobūdžio baudžiamuoju persekiojimu.

Pareiškėjas teigė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, teismui net ir priėmus teigiamą sprendimą, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma žala. Šiuo atveju yra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – šioje administracinėje byloje sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo šioje byloje. Papildomai nurodytina, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas ta pačia nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

Teismas vertino, nors pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti itin neigiamos pasekmės, kadangi jis bus priverstas išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisminis procesas užtruks ilgai, jis negalės studijuoti universitete, neteks stipendijos, o grįžęs į (duomenys neskelbtini) susidurs su baudžiamuoju persekiojimu, vien dėl rašymo apsirikimo klaidos pildant klausimyną, tačiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog pareiškėjui bus padaryta didelė ar sunkiai atitaisoma žala.

Įvertinus tai, kad pareiškėjo interesus atstovauja advokatė, teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini), jam kils neigiamos pasekmės. Dėl pareiškėjo skundo argumentų susijusių su studijavimu universitete, pažymėjo, jog išsiuntimas į kilmės valstybę, jam neužkerta kelio tęsti studijas universitete nuotoliniu būdu. Be to, pareiškėjas turi galimybę sustabdyti studijas, kol vyks teismo procesas. Pareiškėjo skundo argumentai dėl jam gresiančio susidorojimo (duomenys neskelbtini) yra pakankamai abstraktaus pobūdžio bei deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas nenurodė, kad išimtinai jam gresia susidorojimas, o tik abstrakčiai teigė apie susidūrimą su baudžiamuoju persekiojimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti tenkinamas.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjas aktyviai pasisako prieš Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainos Respublikoje, padeda nuo karo pabėgusiems Ukrainos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikoje (moko anglų kalbos, įteiktos dvi padėkos), pareiškėjo šeimos nariai susiję su (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo individualios situacijos – būtent jo vykdomos veiklos, aktyviai reiškiamų politinių įsitikinimų.

Migracijos departamentui panaikinus pareiškėjo nacionalinę vizą ir atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi, automatiškai pasikeičia jo statusas – asmuo tampa nelegaliai esančiu asmeniu, dėl ko jis bus grąžinamas į kilmės valstybę. Priešingai nei vertina pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui kyla reali rizika būti išsiųstam. Pareiškėjo argumentai yra vienareikšmiškai pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas (kaip tariamai pavojingas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui) bet kuriuo momentu be jokių tarpinių sprendimų ar įspėjimų gali būti sulaikomas ir prievarta deportuojamas. Tai nėra hipotetinė grėsmė, nes būtent tokius veiksmus su pareiškėjo padėtyje esančiais užsieniečiais, vykdo.

Pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jis netektų galimybės teisme duoti paaiškinimus dėl savo atsakymo klausimyne bei paaiškinti priežasčių. Nors pareiškėjas ir turi įgaliotą atstovę, tačiau teisme ypatingą reikšmę turi būtent pareiškėjo asmeniškai duodami paaiškinimai, kodėl būtent taip jis pažymėjo atsakydamas į nurodytą klausimą. Šie argumentai pirmosios instancijos teismo vertinti formaliai, apsiribojant atstovavimo fakto konstatavimu, nevertinant pareiškėjo poreikio duoti paaiškinimus asmeniškai, nors pats Sprendimas grindžiamas išimtinai atsakovo interpretacijomis, kaip jis vertina pareiškėjo pateiktą atsakymą dėl Krymo priklausomumo klausimyne, tokiu būdu neužtikrinamas rungimosi principo įgyvendinimas.

Įvertinus pareiškėjo aktyvius pasisakymus prieš Rusijos Federaciją jo Instagram paskyroje, tikėtina, kad jį grąžinus į (duomenys neskelbtini), asmuo susidurtų su sunkaus pobūdžio baudžiamuoju persekiojimu. Nurodytinos prielaidos grindžiamos viešai prieinama ir visuotinai žinoma informacija.

Pareiškėjas periodiškai dalinasi straipsniais / nuomonėmis pasisakydamas prieš Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainos Respublikoje, išskiriamos dvi istorijų skiltys pavadinimu (duomenys neskelbtini), seniausias įrašas – pasidalintas prieš 45 savaites. Tarp jų ir istorija su prierašu „kaip ir Krymo atveju, tai yra užpuolimas. Tik šį kartą, net be melagingo referendumo (pasidalinta Instagram paskyroje prieš 37 savaites), taip pat prieš 17 savaičių pasidalinta ir nuomonė, kad Krymas priklauso Ukrainos Respublikai. Taigi, priešingai nei vertina pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus dėl jo politinių įsitikinimų yra pagrįsta viešai prieinama informacija apie Rusijos Federacijoje vykdomą baudžiamąjį persekiojimą asmenų, kurie pasisako prieš Rusijos Federacijos vykdomą politiką, atžvilgiu.

Įvertinus, kad pareiškėjas yra itin pažangus studentas, pats (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad „studentas demonstravo suvokimą, kad vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis ir supranta Rusijos Federacijos okupacijos neigiamus padarinius“, taip pat jis savo aktyviais veiksmais padeda iš Ukrainos Respublikos pabėgusiems asmenims integruotis Lietuvos Respublikoje, mokydamas juos anglų kalbos, vien dėl rašymo apsirikimo klaidos pildant klausimyną, laikytina neproporcinga priemone uždrausti asmeniui atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką bet ir į visą Šengeno zoną, tokiu būdu iš jo atimant teisę į studijas bei išsiunčiant jį į (duomenys neskelbtini).

Jeigu Migracijos departamentas būtų atlikęs išsamų vertinimą, o ne rėmęsis išimtinai tik VSD išvada, kuri grindžiama tik vieno klausimo atsakymu, o ne individualiu pareiškėjo profilio vertinimu, Sprendimas, tikėtina, net nebūtų buvęs priimtas, o pareiškėjui realiai kylanti žala – grėsmė būti deportuotam į (duomenys neskelbtini), kur jam kyla grėsmė patirti persekiojimo veiksmus dėl jo turimų politinių įsitikinimų, bei teisės tęsti studijas ir naudotis gautomis stipendijomis atėmimas – nebūtų padaryta.

Pareiškėjo studijų programa nėra vykdoma nuotoliniu būdu ir jam nėra galimybės dalyvauti visose paskaitose nuotoliniu būdu, todėl nėra galimybės ir tęsti studijų vien tik nuotoliniu būdu. Pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos ir, esant įvestam draudimui atvykti, jam negalint fiziškai nedalyvaujant egzaminų laikyme – jis bus pašalintas iš studijų programos, taip pat neteks ir jam suteiktų stipendijų, kurios gautos būtent grindžiant itin pažangiu mokymusi.

VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti.

VSD pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visas ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pritaria pirmosios instancijos teismui, jog pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis ir nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie būtų pagrindas šią išvadą pakeisti.

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjo argumentai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjas skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjas remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjas Instagram profilyje talpina nuotraukas su Rusijos Federacijos karinius veiksmus smerkiančiais pasisakymais, nepalaiko Rusijos Federacijos karinės agresijos ir tuo pačiu nepripažįsta Ukrainos Respublikos okupuotų teritorijų prijungimo prie Rusijos Federacijos, moko iš Ukrainos Respublikos pabėgusius asmenis anglų kalbos ar jo artimi giminaičiai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie dėl karo turėjo palikti savo šalį, nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės – kad pareiškėjas klausimyne nurodė, jog Krymas priklauso ne Ukrainos Respublikai, o Rusijos Federacijai, kas vertintina kaip nuomonė, nesutampanti su Lietuvos Respublikos pozicija bei kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Be kita ko, pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo Sprendimo priėmimo, taip pat įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo priėmimo dienos 3 metus. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 12 d. gavo VSD raštą Nr. 18-409, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainos Respubliką ir jos teritorijų okupacijai. Pasak VSD, tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.

Kaip minėta aukščiau, ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, kitaip tariant prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo tvirtinimas, kad jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), yra hipotetinio pobūdžio. Be kita ko, šioje administracinėje byloje (nagrinėjimo iš esmės metu) yra sprendžiama dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023 sprendė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės (Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 23S7942, kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza laikino sustabdymo iki bus priimtas teismo sprendimas) taikymo. Minėtoje byloje spręsta, ar pagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis gali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) yra hipotetinio pobūdžio. Taigi, šioje byloje netgi nėra aktualus nagrinėjimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, nes klausimai dėl kurių bus sprendžiama iš esmės šioje byloje, nėra susiję su pareiškėjo išsiuntimu į kilmės valstybę, todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusiu su išsiuntimu į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šis klausimas bus išspręstas nagrinėjant bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius