Legislator Case Law & Legislation
da06d3e7-2fd1-409f-9cb6-13a420743dc5 AI generated

da06d3e7-2fd1-409f-9cb6-13a420743dc5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number da06d3e7-2fd1-409f-9cb6-13a420743dc5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(D. S.), atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. (D. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. S. (D. S.) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-18).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN) atliko nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d.

Legislator headnote

AI generated

da06d3e7-2fd1-409f-9cb6-13a420743dc5 · Kauno apygardos administracinis teismas: Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2012 m. liepos 12 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                 Administracinė byla Nr. I-1897-505/2016                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02038-2015-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2; 74. (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2016 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiškėjui D.

S. (D. S.), atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. (D. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. S. (D. S.) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-18).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN) atliko nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d.

Bausmės atlikimo laikotarpiu periodiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui gyvenamojo ploto trÅ«ko apie 1 kv .m. Kamerų tipo patalpos nesuremontuotos, sanitariniai mazgai neatskirti nuo gyvenamosios patalpos, nėra tinkamos vėdinimo sistemos, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, netvarkingi, galėjo pasivaikščioti tik 1 valandÄ per parÄ . Kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjui 90 dienų trÅ«ko nuo 0,2 kv. m iki 1,3 kv. m gyvenamojo ploto. PareiÅ¡kėjui atliekant bausmę nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. spalio 5 d. nebuvo suteiktas laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla.

Kalint kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes apribotas išėjimas į laukÄ , o tai kenkė jo sveikatai, taip pat paminėjo, kad nėra įrengta specialių patalpų rÅ«kantiesiems su tinkamu vėdinimu. Nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinių taisyklių – neiÅ¡kabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. Paminėjo, kad Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose yras asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei.

Atsakovas kalinamų asmenų neaprÅ«pina darbinėmis pajamomis, nemoka paÅ¡alpų iÅ¡ socialinės paramos fondų, neiÅ¡duoda pagrindinių higienos priemonių – tualetinio popieriaus, dantų Å¡epetėlių, dantų pastos, skutimosi peiliukų, muilo, priemonių indams plauti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakovas jam suteikė pasenusiÄ ir netvarkingÄ lovÄ , todėl jis negalėjo ramiai miegoti, kamuodavo nuovargis, jautė sÄ narių, kaklo ir nugaros skausmus. Gyvenamosiose kamerose sienos bÅ«davo paveiktos pelėsio, lubos virÅ¡ sanitarinių mazgų – Å¡lapios ir net juodos nuo pelėsio PareiÅ¡kėjo nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminas netaikytinas.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 45-56) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje bausmę atlieka nuo 2011 m. birželio 20 d. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.              Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jei nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Siekiant užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si, pataisos namų lauke, prie įėjimo į bÅ«rius yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rÅ«kyti.

RÅ«kantys asmenys skiriami į kameras, kuriose gyvena rÅ«kantys asmenys ir atvirkščiai.              Gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ä®staigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, kam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sÄ lygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė.

Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b.l. 45-46).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d. (b.l. 4).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2012 m. liepos 12 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2012 m. liepos 12 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. spalio 26 d. (b.l. 43). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nurodė, jog tik jo atveju ieÅ¡kinio senatis netaikoma visai, nes ji atsiranda iÅ¡ asmeninių neturtinių teisės pažeidimų (b.l. 5).Teismo nuomone, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ar kad dėl to turėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam orumo pažeminimÄ , judėjimo laisvės apribojimÄ , jautė pavojų gyvybei, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ .Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Vadovaujantis CK1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiÅ¡kėjui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme suformuluotÄ praÅ¡ymÄ netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. spalio 26 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2015 m. spalio 26 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto normos.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN atvyko 2011 m. birželio 23 d. (b.l. 57).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys.

BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos 2015 m. gruodžio 3 d. pažymoje Nr. 63-4251 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 63, 64, 52).PareiÅ¡kėjas nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2013 m. vasario 6 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 3 gyvenamosios patalpos 1 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,68 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,42 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 27 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 2 gyvenamosios patalpos 4 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,79 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,44 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. liepos 10 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 3 gyvenamosios patalpos 1 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,68 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,42 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. buvo paskirtas gyventi į 6 bÅ«rį 62 brigadÄ , 5 gyvenamosios patalpos 4A vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 33,58 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,2 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 3 gyvenamosios patalpos 4 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,68 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,42 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 3 gyvenamosios patalpos 4 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,68 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,42 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 4 gyvenamosios patalpos 2 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 16,78 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo paskirtas gyventi į 6 bÅ«rį 62 brigadÄ , 6 gyvenamosios patalpos 7 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 35,51 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. spalio 26 d. buvo paskirtas gyventi į 6 bÅ«rį 61 brigadÄ , 1 gyvenamosios patalpos 5 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 35,06 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,92 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis bausmę atlikinėjo ir kamerų tipo patalpų kamerose. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d., nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d., nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerÄ Nr. 11, kurios plotas 16,01 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,7 kv. m (b. l. 52, 62, 64).PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. balandžio 29 d., nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 16 d., nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerÄ Nr. 10, kurios plotas 15,85 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4 kv. m (b. l. 52, 62, 64).Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. spalio 26 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,18 kv. m. ir laikotarpiu 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d., nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d., nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. (pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerų tipo patalpų kameroje Nr.

11) atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,9 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, t. y. pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog minėtu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose aikÅ¡telėse, lankyti bibliotekÄ , užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku (b. l. 87-94). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip yra nagrinėjamu atveju.

Ä®rodyti neturtinės žalos padarymo faktÄ yra asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo patalpų kamerose nedarytas remontas, sanitariniai mazgai neatskirti nuo gyvenamosios patalpos, nėra tinkamos vėdinimo sistemos, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, netvarkingi, galėjo pasivaikščioti tik 1 valandÄ per parÄ .

Kalint kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes apribotas išėjimas į laukÄ , o tai kenkė jo sveikatai, taip pat paminėjo, kad nėra įrengta specialių patalpų rÅ«kantiesiems su tinkamu vėdinimu. Nurodė, kad gyvenamosiose pastatuose yra asbesto Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.5 punkte numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 10, 11 sanitariniai mazgai iki lubų atitverti nuo likusios kameros ploto, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du bei jose įrengta priverstinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, kamerų sanitariniuose mazguose įrengti veidrodžiai (b.l. 106-109).

Atsakovo teigimu, kamera Nr. 10 suremontuota 2014 m. 2-ame ketvirtyje, kamera Nr. 11 – 2014 m. 4-ame ketvirtyje (b.l. 103).PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN kamerų tipo patalpų kamerų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.

įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl kamerų tipo patalpų kamerose buvusios blogos ventiliacijos, asbesto Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (blogos ventiliacijos, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, asbesto Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kamerų tipo patalpų kamerose buvusios ventiliacijos, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo asbesto Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose laikytini nepagrįstais.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 18.4. punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos 11 p.). PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sÄ lygos tinkamÄ laikÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu.PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ nuteistųjų rÅ«kymo jam bausmę atliekant kamerų tipo patalpose ir nesančių įrengtų rÅ«kymo vietų.Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pataisos namų kieme, prie įėjimo į bÅ«rius yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos vietos, skirtos rÅ«kyti. Taip pat pažymėjo, kad rÅ«kantys asmenys skiriami į kameras, kuriose gyvena rÅ«kantys asmenys ir atvirkščiai.

Pageidavimas dėl to, su kokiais asmenimis – rÅ«kančiais ar nerÅ«kančiais – nuteistasis gali nuobaudÄ atlikinėti, iÅ¡reiÅ¡kiamas raÅ¡tu (b.l. 54). IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN 2015 m. kovo 12 d. raÅ¡to Nr. S-6868 „Dėl nuteistojo D. S. skundo“ matyti, jog pareiÅ¡kėjas, talpinant jį į kamerÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė noro atlikti nuobaudÄ nerÅ«kančiųjų kameroje, todėl nuobaudai atlikti buvo patalpintas su kitais rÅ«kančiais nuteistaisiais (b. l. 22), todėl teismas, pagal bylos duomenis atsakovo veiksmuose, patalpinant pareiÅ¡kėjÄ vienoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis, pažeidimų nenustatė.

Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).Pareiškėjas skunde teigė, kad pataisos namuose nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių – neiškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. Atsakovo atstovas teismui 2016 m. kovo 9 d. pateiktame rašte Nr. S-5730 (b.l. 103-105) pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d.

įsakymu Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo“. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti.

Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais gaisrinės instrukcijos, kurios iÅ¡kabintos kiekviename bÅ«ryje. Taip pat pažymėjo, kad įstaiga yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui, apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose.PareiÅ¡kėjas minėto pobÅ«džio pažeidimus iÅ¡dėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neiÅ¡dėstant konkrečių jų pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog bausmės atlikimo metu nebuvo aprÅ«pintas darbinėmis pajamomis, nemokėjo paÅ¡alpų iÅ¡ socialinės paramos fondų.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , paÅ¡alpos nemokamos.Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ , byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius (nenurodė kada konkrečiai kreipėsi su praÅ¡ymais dėl paÅ¡alpos skyrimo ir kokiems konkretiems bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.PareiÅ¡kėjas teigė, jog neiÅ¡duodamos pagrindinės higienos priemonės – tualetinis popierius, dantų Å¡epetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai, muilas, priemonės indams plauti.Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas iÅ¡duodamas 1 mėnesiui, tualetinio muilo 100 g iÅ¡duodama 1 mėnesiui, skalbiamojo muilo 200 g iÅ¡duodama 1 mėnesiui (skutimosi peiliukų iÅ¡davimo nuteistiesiems minėta norma nereglamentuoja), tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokios minėtos higienos priemonės jo bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN metu nebuvo iÅ¡duotos teisės akte nustatyta tvarka ir atsakovas pažeidė minėtų aktų nuostatas ir tuo pačiu pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus (higienos poreikiai nebuvo patenkinti) (ABTÄ® 57 str. 1 d.).PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina, kad nesuteikus laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovyklos, sumažėjo gyvenamasis plotas, nesuteikus tinkamo gulimo inventoriaus, skaudėjo nugarÄ , negalėjo iÅ¡simiegoti.

Teismo nuomone, tai deklaratyvÅ«s, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ Å¡iuo aspektu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog bÅ«tent patalpų ir inventoriaus nebuvimas sukėlė pareiÅ¡kėjui didelių nepatogumų bei pagrindÄ neturtinei žalai atsirasti, atsakovo pateiktos fotonuotraukos paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl sulūžusių lovų ir negalėjimo ant jų miegoti (b.l. 106, 108 (antra pusė)).PareiÅ¡kėjas taip pat minėjo, kad gyvenamosiose kamerose sienos bÅ«davo paveiktos pelėsio, lubos virÅ¡ sanitarinių mazgų – Å¡lapios ir net juodos nuo pelėsio.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamose patalpose pagal administracijos sudarytÄ , patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamoje patalpoje grafikÄ .

Atsakovas 2016 m. kovo 9 d. teismui pateiktame raÅ¡te Nr. S-5730 (b.l. 103-105) nurodė, jog kiekvienÄ parÄ eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iÅ¡ ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų vyresnieji. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasiraÅ¡ant kamerų vyresniųjų skyrimo žurnale. Kamerų vyresnieji aprÅ«pinami visomis patalpų valymui bÅ«tinomis priemonėmis – valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų Å¡veitimui skirtais milteliais ir rÅ«gÅ¡tiniu valikliu.

Dalyvaujant pareigÅ«nams, kamerų vyresnieji nuolat palaiko Å¡varÄ patalpose, jas vėdina, plaunas grindis, sanitarinius įrengimus.Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpose buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už gyvenamosios vietos tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys dėl pelėsio gyvenamosiose patalpose yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, pavojumi gyvybei.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad D. S. (D. S.) ginčui aktualiu laikotarpiu į PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirosios kolonijos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl odos bėrimo, kosulio, gerklės skausmo, slogos, bendro silpnumo, galvos skausmo, miego sutrikimo, nugaros skausmų (b.l. 70-86), tačiau teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Pravieniškių PN psichologinės tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. pažymoje (b.l.

61) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas psichologinės tarnybos specialistų buvo konsultuotas 9 kartus pačių specialistų iniciatyva ir pačiam nuteistajam praÅ¡ant, iÅ¡sakydavo pretenzijas dėl bausmės atlikimo sÄ lygų. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Kadangi 34 dienų laikotarpiu, kada pareiÅ¡kėjui bendrabučio tipo patalpoje teko mažiau gyvenamojo ploto (teko 0,18 kv. m mažiau), negu nustatyta teisės aktais, jis visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ , valgyklÄ ir pan., o gyvenamajame kambaryje turėjo bÅ«ti tik nakties metu, be to, kitos kalinimo sÄ lygos nesukėlė jam tokių kančių ar pažeminimo, kuris galėtų bÅ«ti vertinamas kaip nežmoniÅ¡kas ar orumÄ Å¾eminantis elgesys Konvencijos 3 straipsnio prasme, teismas konstatuoja, jog teisinga ir pakankama satisfakcija yra teisės bÅ«ti kalinamam bendrabučio tipo patalpose, kurioje pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotas, pažeidimo pripažinimas.EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjui kalint kamerų tipo patalpose, jis gana ilgÄ laikÄ (44 dienas) buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (teko mažiau 0,9 kv. m), konstatuoja, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kurios dydis gali bÅ«ti įvertintas 340 Eur. Taigi, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, t. y. 8000 Eur, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 340 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo D. S. (D. S.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.              Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. spalio 26 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D. S. (D. S.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. S. (D. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), 340 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                                    Daina Kukalienė