da06d3e7-2fd1-409f-9cb6-13a420743dc5 · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated(D. S.), atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. S. (D. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo,              n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas D. S. (D. S.) kreipÄsi į administracinį teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, 8000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (b.l. 4-18).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jis laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje (toliau â PravieniÅ¡kių PN) atliko nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d.
Legislator headnote
AI generatedda06d3e7-2fd1-409f-9cb6-13a420743dc5 · Kauno apygardos administracinis teismas: Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo nurodytas bausmÄs atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2012 m. liepos 12 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.
Full text
                                                                                                                                                                                                 AdministracinÄ byla Nr. I-1897-505/2016                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02038-2015-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2; 74. (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2016 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Daina KukalienÄ, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D.
S. (D. S.), atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. S. (D. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo,              n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas D. S. (D. S.) kreipÄsi į administracinį teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, 8000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo (b.l. 4-18).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jis laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje (toliau â PravieniÅ¡kių PN) atliko nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d.
BausmÄs atlikimo laikotarpiu periodiÅ¡kai pareiÅ¡kÄjui gyvenamojo ploto trÅ«ko apie 1 kv .m. Kamerų tipo patalpos nesuremontuotos, sanitariniai mazgai neatskirti nuo gyvenamosios patalpos, nÄra tinkamos vÄdinimo sistemos, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai per maži, netvarkingi, galÄjo pasivaikÅ¡Äioti tik 1 valandÄ per parÄ . Kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kÄjui 90 dienų trÅ«ko nuo 0,2 kv. m iki 1,3 kv. m gyvenamojo ploto. PareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ nuo 2011 m. lapkriÄio 21 d. iki 2015 m. spalio 5 d. nebuvo suteiktas laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams susidÄti, drabužių ir avalynÄs džiovykla.
Kalint kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kÄjas buvo verÄiamas kvÄpuoti tabako dÅ«mais, nes apribotas iÅ¡Äjimas į laukÄ , o tai kenkÄ jo sveikatai, taip pat paminÄjo, kad nÄra įrengta specialių patalpų rÅ«kantiesiems su tinkamu vÄdinimu. Nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinių taisyklių â neiÅ¡kabinti gesintuvai, dÄÅ¾Ä su smÄliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. PaminÄjo, kad Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose yras asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei.
Atsakovas kalinamų asmenų neaprÅ«pina darbinÄmis pajamomis, nemoka paÅ¡alpų iÅ¡ socialinÄs paramos fondų, neiÅ¡duoda pagrindinių higienos priemonių â tualetinio popieriaus, dantų Å¡epetÄlių, dantų pastos, skutimosi peiliukų, muilo, priemonių indams plauti. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad atsakovas jam suteikÄ pasenusiÄ ir netvarkingÄ lovÄ , todÄl jis negalÄjo ramiai miegoti, kamuodavo nuovargis, jautÄ sÄ narių, kaklo ir nugaros skausmus. Gyvenamosiose kamerose sienos bÅ«davo paveiktos pelÄsio, lubos virÅ¡ sanitarinių mazgų â Å¡lapios ir net juodos nuo pelÄsio PareiÅ¡kÄjo nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminas netaikytinas.
PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 45-56) nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas pataisos įstaigoje bausmÄ atlieka nuo 2011 m. birželio 20 d. PareiÅ¡kÄjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinÄs sÄ lygos, pabloginusios jo laisvÄs atlikimo bausmÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymÄjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmÄs atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkÄs numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judÄti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.
Nuteistojo gyvenamasis plotas nÄra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telÄs, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.              LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jei nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Siekiant užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymÄ si, pataisos namų lauke, prie įÄjimo į bÅ«rius yra įrengtos ir atitinkamai pažymÄtos vietos, skirtos rÅ«kyti.
RÅ«kantys asmenys skiriami į kameras, kuriose gyvena rÅ«kantys asmenys ir atvirkÅ¡Äiai.              Gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas, stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ä®staigoje nevykdomi darbai, dÄl kurių galÄtų atsirasti asbesto dulkių. PareiÅ¡kÄjas skunde nepateikÄ jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisÄs ar orumas, kam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių PN buvo pažeisti ir neįrodÄ, kad atsakovas nesilaikÄ galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarÄ nuteistajam žalos, taip pat, kad dÄl laikymo sÄ lygų pataisos namuose pablogÄjo jo sveikatos bÅ«klÄ.
Atsakovas laikosi teisÄs aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisÄs aktuose. PastebÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos dydį, taÄiau konkreÄiai neįvardijo iÅ¡ ko konkreÄiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ nepagrindÄ jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. PraÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
PareiÅ¡kÄjo skundÄ praÅ¡Ä atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o neturtinÄs žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisÄtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d. Atsakovo atstovas praÅ¡Ä teismo pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b.l. 45-46).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisÄs nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turÄjimu žinoti apie jo teisÄs pažeidimÄ ), taÄiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisÄmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ jo bausmÄs atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d. (b.l. 4).
Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo nurodytas bausmÄs atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2012 m. liepos 12 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.
Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimÄ turÄjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2012 m. liepos 12 d., taÄiau į teismÄ kreipÄsi tik 2015 m. spalio 26 d. (b.l. 43). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog tik jo atveju ieÅ¡kinio senatis netaikoma visai, nes ji atsiranda iÅ¡ asmeninių neturtinių teisÄs pažeidimų (b.l. 5).Teismo nuomone, Å¡ie pareiÅ¡kÄjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ar kad dÄl to turÄtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas.
Kaip jau minÄta, patirtos neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinÄ teisÄ (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiÅ¡kÄjui turÄjo bÅ«ti žinoma. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių duomenų, patvirtinanÄių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kadangi neturÄjo galimybÄs susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todÄl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas visÄ ginÄo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ ir dÄl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
PažymÄtina, kad pats pareiÅ¡kÄjas skundÄ grindÄ tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam orumo pažeminimÄ , judÄjimo laisvÄs apribojimÄ , jautÄ pavojų gyvybei, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjui jo bausmÄs atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ .Teismas pažymi, kad teisÄs normose, reglamentuojanÄiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų sprÄsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkreÄios situacijos aplinkybes.
Vadovaujantis CK1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudaranÄiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybÄs, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kÄjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžianÄių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-301-858/2015).
Taigi įrodinÄjimo pareiga dÄl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasÄių tenka pareiÅ¡kÄjui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių objektyvių aplinkybių, dÄl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikÄ Ä¯rodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kÄjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nÄra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kÄjo praÅ¡yme suformuluotÄ praÅ¡ymÄ netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. spalio 26 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygos nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2015 m. spalio 26 d.
NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmÄ PravieniÅ¡kių PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisÄ Ä¯ bausmÄs atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto normos.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minÄtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti žalÄ .NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu. TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .
Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklÄ, kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-662/11).
Taigi pareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmÄs atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama â nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos âPataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄsâ (toliau â TaisyklÄs).
Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabuÄio tipo patalpose, o 11-1.2 p. â ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas į PravieniÅ¡kių PN atvyko 2011 m. birželio 23 d. (b.l. 57).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabuÄio tipo pastato kambarys.
BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄiaus, užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvÄ, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.
Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kÄjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kÄjas, nei pareiÅ¡kÄjas, nei atsakovas nepateikÄ. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkreÄiu pareiÅ¡kÄjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaiÄių nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos 2015 m. gruodžio 3 d. pažymoje Nr. 63-4251 nurodyto konkreÄios patalpos miegamųjų vietų skaiÄiaus (b.l. 63, 64, 52).PareiÅ¡kÄjas nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2013 m. vasario 6 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 3 gyvenamosios patalpos 1 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,68 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,42 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 27 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 2 gyvenamosios patalpos 4 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,79 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,44 kv. m. PareiÅ¡kÄjas nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. liepos 10 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 3 gyvenamosios patalpos 1 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,68 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,42 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2014 m. gegužÄs 13 d. buvo paskirtas gyventi į 6 bÅ«rį 62 brigadÄ , 5 gyvenamosios patalpos 4A vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 33,58 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,2 kv. m. PareiÅ¡kÄjas nuo 2014 m. gegužÄs 13 d. iki 2014 m. lapkriÄio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 3 gyvenamosios patalpos 4 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,68 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,42 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas nuo 2014 m. lapkriÄio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 3 gyvenamosios patalpos 4 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 21,68 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,42 kv. m. PareiÅ¡kÄjas nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gegužÄs 14 d. buvo paskirtas gyventi į 12 bÅ«rį 122 brigadÄ , 4 gyvenamosios patalpos 2 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 16,78 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,6 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas nuo 2015 m. gegužÄs 14 d. iki 2015 m. rugsÄjo 23 d. buvo paskirtas gyventi į 6 bÅ«rį 62 brigadÄ , 6 gyvenamosios patalpos 7 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 35,51 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m. PareiÅ¡kÄjas nuo 2015 m. rugsÄjo 23 d. iki 2015 m. spalio 26 d. buvo paskirtas gyventi į 6 bÅ«rį 61 brigadÄ , 1 gyvenamosios patalpos 5 vietÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 35,06 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,92 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog jis bausmÄ atlikinÄjo ir kamerų tipo patalpų kamerose. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ginÄui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas nuo 2014 m. rugpjÅ«Äio 13 d. iki 2014 m. rugsÄjo 5 d., nuo 2014 m. rugsÄjo 5 d. iki 2014 m. rugsÄjo 20 d., nuo 2014 m. rugsÄjo 20 d. iki 2014 m. rugsÄjo 25 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerÄ Nr. 11, kurios plotas 16,01 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,7 kv. m (b. l. 52, 62, 64).PareiÅ¡kÄjas nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. balandžio 29 d., nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 16 d., nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjÅ«Äio 12 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerÄ Nr. 10, kurios plotas 15,85 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todÄl atlikus paskaiÄiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4 kv. m (b. l. 52, 62, 64).TodÄl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2015 m. rugsÄjo 23 d. iki 2015 m. spalio 26 d. atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ patalpose, kurių plotas 0,18 kv. m. ir laikotarpiu 2014 m. rugpjÅ«Äio 13 d. iki 2014 m. rugsÄjo 5 d., nuo 2014 m. rugsÄjo 5 d. iki 2014 m. rugsÄjo 20 d., nuo 2014 m. rugsÄjo 20 d. iki 2014 m. rugsÄjo 25 d. (pareiÅ¡kÄjui bÅ«nant kamerų tipo patalpų kameroje Nr.
11) atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ patalpose, kurių plotas 0,9 kv. m mažesnis nei teisÄs aktuose nustatyta minimali ploto norma, t. y. pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ PravieniÅ¡kių PN, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. TodÄl yra pagrindas valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu padarytų paminÄtų veiksmų neteisÄtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs atsiradimo prielaidų â valstybÄs valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ .
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog minÄtu laikotarpiu bausmÄ atliko žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis, taÄiau byloje nÄra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos. Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmÄs atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nÄra kalÄjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmÄ nuteistieji turi reglamentuotÄ judÄjimo laisvÄ bei galimybes užsiimti leistina veikla.
Nuteistieji gyvena bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judÄjimo laisvÄ lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose aikÅ¡telÄse, lankyti bibliotekÄ , užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkÄ skirtu miegui laiku (b. l. 87-94). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinÄ byla Nr. A143-1966/2008; administracinÄ byla Nr. A502-734/2009, administracinÄ byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). PažymÄtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip yra nagrinÄjamu atveju.
Ä®rodyti neturtinÄs žalos padarymo faktÄ yra asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dÄl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisÄs pažeidimo pripažinimas nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡anÄio atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , nurodytos pasekmÄs yra susijÄ priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-70/2014).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog kamerų tipo patalpų kamerose nedarytas remontas, sanitariniai mazgai neatskirti nuo gyvenamosios patalpos, nÄra tinkamos vÄdinimo sistemos, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai per maži, netvarkingi, galÄjo pasivaikÅ¡Äioti tik 1 valandÄ per parÄ .
Kalint kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kÄjas buvo verÄiamas kvÄpuoti tabako dÅ«mais, nes apribotas iÅ¡Äjimas į laukÄ , o tai kenkÄ jo sveikatai, taip pat paminÄjo, kad nÄra įrengta specialių patalpų rÅ«kantiesiems su tinkamu vÄdinimu. NurodÄ, kad gyvenamosiose pastatuose yra asbesto Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 âDÄl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ 16.5 punkte numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.
Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelÄmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masÄs plytelÄmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 10, 11 sanitariniai mazgai iki lubų atitverti nuo likusios kameros ploto, kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du bei jose įrengta priverstinÄ iÅ¡traukiamoji ventiliacija, kamerų sanitariniuose mazguose įrengti veidrodžiai (b.l. 106-109).
Atsakovo teigimu, kamera Nr. 10 suremontuota 2014 m. 2-ame ketvirtyje, kamera Nr. 11 â 2014 m. 4-ame ketvirtyje (b.l. 103).PareiÅ¡kÄjas į bylÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių jo argumentus dÄl PravieniÅ¡kių PN kamerų tipo patalpų kamerų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. VisuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.
įsakymu Nr. V-606 âDÄl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 âDÄl tiesioginÄs valstybinÄs visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs reglamento patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintu reglamentu. TodÄl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl kamerų tipo patalpų kamerose buvusios blogos ventiliacijos, asbesto Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose galÄjo patirti papildomus nepatogumus.
Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenÄs sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenÄs sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolÄ nÄra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolÄ (valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sriÄių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatÄ, jog pats pareiÅ¡kÄjas dÄl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (blogos ventiliacijos, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, asbesto Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose) buvo kreipÄsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl kamerų tipo patalpų kamerose buvusios ventiliacijos, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo asbesto Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose laikytini nepagrįstais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma HN 76:2010) 18.4. punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai. Pataisos namų pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.
įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybÄs ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos 11 p.). PareiÅ¡kÄjas neginÄija, kad jam nÄra sudaromos sÄ lygos tinkamÄ laikÄ pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje, taÄiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinÄių pasivaikÅ¡Äioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisÄs aktai nereglamentuoja, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio ploto, todÄl pareiÅ¡kÄjo nurodytas argumentas, kad pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas deklaratyviu.PareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ nuteistųjų rÅ«kymo jam bausmÄ atliekant kamerų tipo patalpose ir nesanÄių įrengtų rÅ«kymo vietų.Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Draudimas rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, jog pataisos namų kieme, prie įÄjimo į bÅ«rius yra įrengtos ir atitinkamai pažymÄtos vietos, skirtos rÅ«kyti. Taip pat pažymÄjo, kad rÅ«kantys asmenys skiriami į kameras, kuriose gyvena rÅ«kantys asmenys ir atvirkÅ¡Äiai.
Pageidavimas dÄl to, su kokiais asmenimis â rÅ«kanÄiais ar nerÅ«kanÄiais â nuteistasis gali nuobaudÄ atlikinÄti, iÅ¡reiÅ¡kiamas raÅ¡tu (b.l. 54). IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN 2015 m. kovo 12 d. raÅ¡to Nr. S-6868 âDÄl nuteistojo D. S. skundoâ matyti, jog pareiÅ¡kÄjas, talpinant jį į kamerÄ , neiÅ¡reiÅ¡kÄ noro atlikti nuobaudÄ nerÅ«kanÄiųjų kameroje, todÄl nuobaudai atlikti buvo patalpintas su kitais rÅ«kanÄiais nuteistaisiais (b. l. 22), todÄl teismas, pagal bylos duomenis atsakovo veiksmuose, patalpinant pareiÅ¡kÄjÄ vienoje kameroje kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, pažeidimų nenustatÄ.
Teismas pabrÄžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kÄjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikÄ, todÄl jo argumentai dÄl kvÄpavimo tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 57 str.).PareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, kad pataisos namuose nebuvo laikomasi prieÅ¡gaisrinių taisyklių â neiÅ¡kabinti gesintuvai, dÄÅ¾Ä su smÄliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. Atsakovo atstovas teismui 2016 m. kovo 9 d. pateiktame raÅ¡te Nr. S-5730 (b.l. 103-105) pažymÄjo, kad pataisos namai vadovaujasi PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d.
įsakymu Nr. 1-223 âDÄl PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 âDÄl bendrųjų gaisrinÄs saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimoâ. Ä®staigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinÄs kopÄÄios nuteistiesiems evakuoti.
Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinÄs prieÅ¡gaisrinÄs priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais gaisrinÄs instrukcijos, kurios iÅ¡kabintos kiekviename bÅ«ryje. Taip pat pažymÄjo, kad įstaiga yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinÄs prieÅ¡gaisrinÄs priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais personalo veiksmų planÄ kilus gaisrui, apsirÅ«pinusi pirminÄmis gaisro gesinimo priemonÄmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymÄtos specialiais lipdukais.
PirminÄs gaisro gesinimo priemonÄs yra laikomos kontrolÄs ir praleidimo punktuose.PareiÅ¡kÄjas minÄto pobÅ«džio pažeidimus iÅ¡dÄstÄ abstrakÄiai, konkreÄiai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinÄs žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisÄs, neiÅ¡dÄstant konkreÄių jų pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog bausmÄs atlikimo metu nebuvo aprÅ«pintas darbinÄmis pajamomis, nemokÄjo paÅ¡alpų iÅ¡ socialinÄs paramos fondų.Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto socialinÄs paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lÄšų naudojimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 punkte numatyta, jog laisvÄs atÄmimo vietos direktorius iÅ¡ SocialinÄs paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lÄšų gali skirti vienkartines mÄnesines iki 0,4 bazinÄs socialinÄs iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mÄnesį asmeninÄje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinÄs socialinÄs iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .
Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo praÅ¡ymÄ nustato laisvÄs atÄmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (SocialinÄs paramos suimtiesiems fondo ar SocialinÄs paramos nuteistiesiems fondo) lÄÅ¡as. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , paÅ¡alpos nemokamos.Duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis dÄl socialinÄs paÅ¡alpos skyrimo į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ , byloje nÄra.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakÄius teiginius (nenurodÄ kada konkreÄiai kreipÄsi su praÅ¡ymais dÄl paÅ¡alpos skyrimo ir kokiems konkretiems bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti), todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodÄ kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinÄs žalos egzistavimo fakto.PareiÅ¡kÄjas teigÄ, jog neiÅ¡duodamos pagrindinÄs higienos priemonÄs â tualetinis popierius, dantų Å¡epetÄliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai, muilas, priemonÄs indams plauti.Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.
įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekanÄių areÅ¡to bausmÄ ir laisvÄs atÄmimo bausmÄ kalÄjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmis normas numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas iÅ¡duodamas 1 mÄnesiui, tualetinio muilo 100 g iÅ¡duodama 1 mÄnesiui, skalbiamojo muilo 200 g iÅ¡duodama 1 mÄnesiui (skutimosi peiliukų iÅ¡davimo nuteistiesiems minÄta norma nereglamentuoja), taÄiau pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui jokių įrodymų, kad tokios minÄtos higienos priemonÄs jo bausmÄs atlikimo PravieniÅ¡kių PN metu nebuvo iÅ¡duotos teisÄs akte nustatyta tvarka ir atsakovas pažeidÄ minÄtų aktų nuostatas ir tuo paÄiu pareiÅ¡kÄjo teises ir teisÄtus interesus (higienos poreikiai nebuvo patenkinti) (ABTÄ® 57 str. 1 d.).PareiÅ¡kÄjas žalÄ kildina, kad nesuteikus laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams susidÄti, drabužių ir avalynÄs džiovyklos, sumažÄjo gyvenamasis plotas, nesuteikus tinkamo gulimo inventoriaus, skaudÄjo nugarÄ , negalÄjo iÅ¡simiegoti.
Teismo nuomone, tai deklaratyvÅ«s, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ Å¡iuo aspektu, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog bÅ«tent patalpų ir inventoriaus nebuvimas sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui didelių nepatogumų bei pagrindÄ neturtinei žalai atsirasti, atsakovo pateiktos fotonuotraukos paneigia pareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl sulūžusių lovų ir negalÄjimo ant jų miegoti (b.l. 106, 108 (antra pusÄ)).PareiÅ¡kÄjas taip pat minÄjo, kad gyvenamosiose kamerose sienos bÅ«davo paveiktos pelÄsio, lubos virÅ¡ sanitarinių mazgų â Å¡lapios ir net juodos nuo pelÄsio.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 dalyje numatyta, jog laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄių nuteistųjų prievolÄ administracijos paskyrimu eilÄs tvarka budÄti gyvenamose patalpose pagal administracijos sudarytÄ , patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budÄjimo gyvenamoje patalpoje grafikÄ .
Atsakovas 2016 m. kovo 9 d. teismui pateiktame raÅ¡te Nr. S-5730 (b.l. 103-105) nurodÄ, jog kiekvienÄ parÄ eilÄs tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iÅ¡ ten nuobaudas atliekanÄių nuteistųjų skiriami kamerų vyresnieji. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasiraÅ¡ant kamerų vyresniųjų skyrimo žurnale. Kamerų vyresnieji aprÅ«pinami visomis patalpų valymui bÅ«tinomis priemonÄmis â valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų Å¡veitimui skirtais milteliais ir rÅ«gÅ¡tiniu valikliu.
Dalyvaujant pareigÅ«nams, kamerų vyresnieji nuolat palaiko Å¡varÄ patalpose, jas vÄdina, plaunas grindis, sanitarinius įrengimus.Taigi, pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad gyvenamosios patalpose buvo pelÄsis, patvirtina aplinkybÄ, kad atsakingas už gyvenamosios vietos tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo teiginys dÄl pelÄsio gyvenamosiose patalpose yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ dÄl netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, pavojumi gyvybei.
Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄ vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad D. S. (D. S.) ginÄui aktualiu laikotarpiu į PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirosios kolonijos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipÄsi dÄl odos bÄrimo, kosulio, gerklÄs skausmo, slogos, bendro silpnumo, galvos skausmo, miego sutrikimo, nugaros skausmų (b.l. 70-86), taÄiau teismo nuomone, byloje nÄra jokių įrodymų apie netinkamų bausmÄs atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kÄjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmÄs atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .
PravieniÅ¡kių PN psichologinÄs tarnybos 2015 m. lapkriÄio 30 d. pažymoje (b.l.
61) nurodoma, kad pareiÅ¡kÄjas psichologinÄs tarnybos specialistų buvo konsultuotas 9 kartus paÄių specialistų iniciatyva ir paÄiam nuteistajam praÅ¡ant, iÅ¡sakydavo pretenzijas dÄl bausmÄs atlikimo sÄ lygų. TaÄiau byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir pareiÅ¡kÄjo nurodytos neturtinÄs žalos (pasekmÄs), pripažįsta, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžianÄios pareiÅ¡kÄjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovÄ, o elgesys su pareiÅ¡kÄju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.
Ä®vertinus pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444â 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinÄ (moralinÄ) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A143-1966/2008; administracinÄ byla Nr. A 502-734/2009, administracinÄ byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).
Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dÄl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esanÄių konkreÄioje administracinÄje byloje. Kadangi 34 dienų laikotarpiu, kada pareiÅ¡kÄjui bendrabuÄio tipo patalpoje teko mažiau gyvenamojo ploto (teko 0,18 kv. m mažiau), negu nustatyta teisÄs aktais, jis visÄ dienÄ galÄjo laisvai judÄti, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ , valgyklÄ ir pan., o gyvenamajame kambaryje turÄjo bÅ«ti tik nakties metu, be to, kitos kalinimo sÄ lygos nesukÄlÄ jam tokių kanÄių ar pažeminimo, kuris galÄtų bÅ«ti vertinamas kaip nežmoniÅ¡kas ar orumÄ Å¾eminantis elgesys Konvencijos 3 straipsnio prasme, teismas konstatuoja, jog teisinga ir pakankama satisfakcija yra teisÄs bÅ«ti kalinamam bendrabuÄio tipo patalpose, kurioje pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų užtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotas, pažeidimo pripažinimas.EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.
EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Teismas, atsižvelgÄs į tai, kad pareiÅ¡kÄjui kalint kamerų tipo patalpose, jis gana ilgÄ laikÄ (44 dienas) buvo laikomas pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus (teko mažiau 0,9 kv. m), konstatuoja, jog toks pažeidimas sudarÄ prielaidas patirti pareiÅ¡kÄjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galÄjo sukelti jo nurodomas dvasines kanÄias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
Atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mÄnesinÄs algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus ir pan.), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kurios dydis gali bÅ«ti įvertintas 340 Eur. Taigi, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais sprÄstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kÄjo nurodyta suma, t. y. 8000 Eur, o dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms adekvati suma yra 340 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kÄjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjo D. S. (D. S.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.              Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsÄjo 23 d. iki 2015 m. spalio 26 d. buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo D. S. (D. S.) teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje.Priteisti pareiÅ¡kÄjui D. S. (D. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), 340 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                                                                    Daina KukalienÄ