Legislator Case Law & Legislation
da067a06-23c8-44d0-b64f-ec49afe537eb AI generated

da067a06-23c8-44d0-b64f-ec49afe537eb · Å iaulių apygardos teismas

Case Number da067a06-23c8-44d0-b64f-ec49afe537eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, gynėjui advokatui Karoliui Rugiui,iÅ¡teisintajam S. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D.

Legislator headnote

AI generated

da067a06-23c8-44d0-b64f-ec49afe537eb · Å iaulių apygardos teismas: Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių – prieÅ¡ingai, įrodymai įvertinti pagal BPK 20 str. nuostatas ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 164 str.). Dėl to skundžiamas nuosprendis pripažįstamas pagrįstu ir teisingu. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-570-354/2014                                                                                   Tesimo proceso Nr. 1-67-1-00250-2013-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                    1.2.9.9; 2.4.

                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, gynėjui advokatui Karoliui Rugiui,iÅ¡teisintajam S. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 str. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija n u s t a t ė: S. G. iÅ¡teisintas dėl to, kad jis, žinodamas apie pareigÄ pagal 2012 m. liepos 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimÄ mokėti lėšas – periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį dukters K.

G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui iki jos pilnametystės, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. sausio 15 d. ir nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. liepos 1 d. nemokėjo lėšų vaiko iÅ¡laikymui, dėl to susidarė 14432 Lt įsiskolinimas.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį ir S. G. pripažinti kaltu pagal BK 164 str., skiriant jam laisvės atėmimÄ 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str., bausmę subendrinti su 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies sudedant ir skirti galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Skunde nurodoma, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog S. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu tik keletÄ mėnesių dirbo, tačiau nesiregistravo Darbo biržoje, vadinasi, jis neieÅ¡kojo darbo, todėl piktybiÅ¡kai vengė pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ .

Be to, pažymima, kad S. G. 2013 m. gruodžio 18 d. apklausiamas teisme nurodė, jog po santuokos nutraukimo 2012 m. liepos mėn. dukters iÅ¡laikymui kas mėnesį skirdavo 400 Lt, kartais duodavo truputį daugiau, o kartais mažiau (asmeniÅ¡kai perduodamas dukrai), kad tuo metu tarpininkaudavo Rusijos piliečiams perkant maÅ¡inas Norvegijoje ir jas pargabenant už simbolinę kainÄ , kad Norvegijoje yra iÅ¡buvęs ir tris mėnesius, todėl jam nebuvo galimybės tuomet pervesti dukters iÅ¡laikymui skirtų pinigų, kad grįždavo savaitgaliais, kuomet nedirbdavo bankai ir nebÅ«davo galimybės laiku sumokėti iÅ¡laikymo, t. y. pervesti pinigų į J.

D. sÄ skaitÄ , tačiau, po to, prieÅ¡taraudamas sau, S. G. parodė, jog galimybė pervesti pinigus į J. D. sÄ skaitÄ jam bÅ«tų buvusi, jei jis bÅ«tų turėjęs pinigų.Prokurorė skunde deklaruoja manymÄ , jog teismas neteisingai konstatavo sunkiÄ S. G. finansinę padėtį, dėl kurios jis negalėjo pilnai mokėti iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai, nes iÅ¡ kaltinamojo apklausos matosi, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo nelegaliai, slėpė savo pajamas, savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį.

Teigia, kad iÅ¡ proceso dalyvių apklausų matyti, jog S. G. duodavo tam tikras pinigų sumas savo nepilnametei dukrai K. G., daugiausia dovanų forma (padovanojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ), pramogoms (kelionė į AnglijÄ ). Nurodo, jog J. D. neneigė, kad jos dukra iÅ¡ tėvo iÅ¡ viso galėjo gauti apie 1500 Lt, už kuriuos yra pirkusi striukę, batus. Pasak prokurorės, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatoma pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalo jÄ tiksliai be iÅ¡lygų vykdyti, jis negali savavaliÅ¡kai pakeisti iÅ¡laikymo teikimo formos.

Taip pat prokurorė pažymi, kad tik užbaigus ikiteisminį tyrimÄ S. G. įsiregistravo Darbo biržoje ir pradėjo pervedinėti pinigus į J. D. sÄ skaitÄ dukters iÅ¡laikymui, kas, prokurorės nuomone, taip pat rodo jo ankstesnį vengimÄ mokėti iÅ¡laikymÄ savo dukrai. Be to, atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodytas įsiskolinimas – 14432 Lt, yra didelė suma, tačiau ir po baudžiamosios bylos perdavimo teismui S. G. moka savo dukrai mažesnes nei teismo sprendime nurodytas sumas, todėl įsiskolinimas ir toliau didėja.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis S. G. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. G. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Su tokiu apylinkės teismo sprendimu aiÅ¡kiai nesutinka prokurorai, praÅ¡ydami pripažinti S. G. kaltu dėl vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ pagal BK 164 str., nors apeliaciniu skundu praÅ¡oma tik pakeisti skundžiamÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, aktualios konkrečiu atveju, tik nesutinkama su jų vertinimu ir padarytomis, prokurorų nuomone, nepagrįstomis iÅ¡vadomis. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų pakankamumo, liečiamumo, teisėtumo, vertinimo aspektais, sprendžia, kad S. G. iÅ¡teisintas visiÅ¡kai pagrįstai. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 str. 1 d. aiÅ¡kiai nurodyta, jog teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Å ios normas esmė yra ta, kad teismas turi remtis ne subjektyviais iÅ¡mÄ stymais, prielaidomis, savo nuomone, o teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tarp jų ir iÅ¡teisintojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos visete įvertinęs, padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Prokurorė savo skunde nenurodė jokių kitų konkrečių įrodymų, kurių bÅ«tų netyręs apylinkės teismas, aplinkybių, kurios bÅ«tų nežinomos pirmosios instancijos teismui, ir duomenų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių – prieÅ¡ingai, įrodymai įvertinti pagal BPK 20 str. nuostatas ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 164 str.). Dėl to skundžiamas nuosprendis pripažįstamas pagrįstu ir teisingu. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad S. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 164 str., subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. Nusikalstamas vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ , dėl ko buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir kaltinimai S. G. ir dėl kurių jis savo kaltės neprisipažino viso baudžiamojo proceso metu, yra tyčinė veika, kaltininko padaroma jam žinant, kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo.

Kolegija iÅ¡ esmės sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ gali bÅ«ti konstatuojamas ir nustačius, jog pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) vaiko iÅ¡laikymui lėšų ar kitokios materialinės paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Toks vengimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-139/2011).

Tačiau atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali bÅ«ti traukiamas, jei pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdo dėl svarbių priežasčių – pvz., priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. Dėl kokios priežasties yra neteikiamas iÅ¡laikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisino S. G. ne tik dėl to, kad pastarasis neturėjo pakankamai finansinių iÅ¡teklių teikti visÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu priteistÄ materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukteriai K.

G., bet ir dėl to, kad realiai, esant galimybei, iÅ¡teisintasis visgi teikė iÅ¡laikymÄ savo dukrai tiek iki Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo priėmimo, tiek po to, tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tiek bylÄ perdavus nagrinėti teismui. Tokias iÅ¡vadas patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios J. D. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai ir jos parodymai (5–9; 104–112; 121–124; 146–157 b. l.), liudytojos K. G. parodymai ir jos bankinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (102–103; 127–128 b. l.), nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (96–101 b. l.), liudytojo K.

G. parodymai (124–125 b. l.) ir paties iÅ¡teisintojo parodymai (125–127 b. l.). Antai, liudytoja K. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tėtis jai duodavo tiek pinigų, kiek ji papraÅ¡ydavo ir kada papraÅ¡ydavo – ,...bÅ«davo po 200 Lt ir daugiau...“, dažniausia duodavo grynais, kartais pervesdamas per bankÄ . Å i liudytoja teigė, kad kartais, prieÅ¡ papraÅ¡ant tėvo pinigų, ji tardavosi su mama (nukentėjusiÄ ja J. D.), kÄ jai reikia nusipirkti, mama žinodavo, kad ji ketina praÅ¡yti tėvo pinigų.

Pasak K. G., kai mama gaudavo iÅ¡ tėvo pinigus, skirtus jos iÅ¡laikymui, tai jai tÄ mėnesį tėvas pinigų jau neduodavo. Taip pat liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų ir kokiÄ iÅ¡ viso pinigų sumÄ S. G. jai yra davęs, kiek iÅ¡ viso ir už kokiÄ sumÄ daiktų yra nupirkęs. Pasak K. G., niekas tų pinigų, kuriuos ji gaudavo iÅ¡ tėvo, neapskaitydavo, nors mamai pasakydavo, kokiÄ sumÄ gavo, kartais tardavosi su pastarÄ ja, kaip tuos pinigus iÅ¡leisti, nors pinigus taip pat iÅ¡leisdavo ir savo nuožiÅ«ra smulkioms iÅ¡laidoms.

Liudytoja K. G. tvirtino žinojusi, kiek yra iš S. G. priteista pinigų jos išlaikymui – 400 Lt, ir nurodė, kad kai kada iš tėvo pasiimdavo dar daugiau, o kai kada mažiau. K. G. teigimu, jai niekada nekilo mintis perduoti pinigus, kuriuos gaudavo iš tėvo, mamai, nes vertino, kad tai pinigai, skirti jos išlaikymui, vadinasi, jai. Tokie liudytojos parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir net nukentėjusiosios J. D. parodymams. Iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu tai, kad dukrai K.

G. S. G. duodamas pinigų sumas, perkamus įvairius daiktus, J. D. traktuoja kaip paprasčiausias dovanas, nelaikydama to iÅ¡laikymu pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimÄ , o iÅ¡ K. G. ir S. G. parodymų matyti, kad pastarieji tokius veiksmus laikė iÅ¡laikymu, kurį teismas priteisė K. G. iki jos pilnametystės iÅ¡ S. G.. Apie tokį liudytojos K. G. ir iÅ¡teisintojo suvokimÄ byloja ir tai, kad S. G. dukrai pinigų neduodavo, jei darbdavys atitinkamÄ sumÄ tÄ mėnesį pervesdavo tiesiai į nukentėjusiosios banko sÄ skaitÄ .

Pats S. G. tvirtino, kad tokį elgesio variantÄ rinkosi dėl kelių priežasčių, pirmiausia, dėl to, kad ne visada turėjo galimybę mokėti pinigus bankiniais pavedimais, antra, negalėjo susirasti ir nedirbo pastovaus darbo, padėdamas rusams nusipirkti automobilius užsienyje, negaudavo pastovių pajamų, finansiÅ¡kai vertėsi sunkiai, o trečia – buvo įsitikinęs, kad perdavus pinigus tiesiogiai buvusiai sutuoktinei J. D., pastaroji juos panaudos ne dukros, o savo reikmėms. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų S. G. teiginius, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie atitinkamo dydžio ir pakankamas S. G. finansines pajamas (tiek legalias, tiek nelegalias), apie tikslinį vengimÄ susirasti darbÄ ir įsidarbinti, apie tyčinį vengimÄ teikti savo dukrai teismo sprendimu priteistÄ materialinį iÅ¡laikymÄ .      Prokurorė skundu nekvestionuoja to, kad S. G. duodavo grynus pinigus tiesiogiai savo dukrai K.

G., kad jai pirkdavo įvairius daiktus, kad pervesdavo pinigų sumas į K. G. banko sÄ skaitÄ , kad atitinkamais mėnesiais, kai S. G. dirbo, pinigų sumos buvo tiesiogiai pervedamos į nukentėjusiosios banko sÄ skaitÄ , atskaitant jas nuo iÅ¡teisintojo pajamų. Prokurorė kaltinimÄ S. G. pagal BK 164 str. grindžia tuo, kad jis tiriamuoju laikotarpiu dirbo nelegaliai, slėpė savo pajamas ir tikrÄ jÄ finansinę padėtį, todėl tyčia nemokėjo  viso iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai. Tokie prokurorės teiginiai nėra pagrįsti bylos medžiaga, kadangi byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie S. G. nelegalų darbÄ , atitinkamas pajamas iÅ¡ tokio darbo ir nėra jokios protingos galimybės nustatyti, iÅ¡ viso kokiÄ pinigų sumÄ S. G. yra davęs savo dukrai per atitinkamÄ laikotarpį, kurį mėnesį iÅ¡teisintasis davė pinigus K.

G. (kokiÄ sumÄ ) ir kurį mėnesį pinigų nedavė. Kita vertus, liudytoja K. G. nereiÅ¡kė jokių pretenzijų tėvui dėl pastarojo privalomo teikti iÅ¡laikymo jai, tvirtino, kad kiek jai pinigų reikėdavo, tiek ir gaudavo, kartais daugiau nei 400 Lt, kartais mažiau. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu nebuvo nustatytas bÅ«das, kaip S. G. privalo teikti iÅ¡laikymÄ savo dukrai K. G., kitaip tariant, nebuvo nustatyta, kada konkrečiai ir į kokiÄ banko sÄ skaitÄ S. G. privalo pervesti pinigus, kam, kada ir kaip atiduoti grynais ir pan.

Vien tai, kad S. G. nevedė pinigų, skirtų dukters iÅ¡laikymui, į jo buvusios sutuoktinės banko sÄ skaitÄ , nerodo, kad jis tyčia pažeidinėjo teismo sprendimÄ . Akivaizdu, kad S. G. iÅ¡laikymÄ savo dukrai teikė kitu, jo įsitikinimu, tinkamesniu bÅ«du – perduodamas pinigus tiesiogiai dukrai, pervesdamas pinigus į pastarosios banko sÄ skaitÄ . Bet tai dar nereiÅ¡kia, kad iÅ¡teisintasis sÄ moningai vengė vykdyti savo pareigÄ , nustatytÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu.

Esminis Å¡ios bylos klausimas yra tas, ar nukentėjusioji J. D. turėjo realiÄ galimybę uzufrukto teise valdyti nepilnametės K. G. iÅ¡laikymui teikiamus pinigus, ar tokia teisė jai buvo eliminuota tiksliniais iÅ¡teisintojo veiksmais. Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad tiriamuoju laikotarpiu nukentėjusioji visiÅ¡kai negalėjo valdyti iÅ¡teisintojo savo dukrai perduodamų pinigų. Liudytoja K. G. nurodė, kad kartais tardavosi su motina (J. D.), kÄ reikia jai nusipirkti už tėvo duotus pinigus, kartu vykdavo į parduotuves iÅ¡leisti tuos pinigus.

Kaip minėta, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų negalima tiksliai nustatyti, kiek pinigų ir kokiomis sumomis per tiriamÄ jį laikotarpį S. G. davė K. G., tačiau nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad iÅ¡teisintasis sÄ moningai vengė iÅ¡laikyti vaikÄ , tyčia ignoruodamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu nustatytus įpareigojimus. IÅ¡ tikrųjų, S. G. neužtikrino, kad visi jo dukrai perduodami pinigai pereitų nukentėjusiosios dispozicijon. Kolegijos nuomone, iki Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo susiformavusi praktika, kuomet iÅ¡teisintasis savanoriÅ¡kai finansiÅ¡kai rėmė savo dukrÄ K.

G. (100 b. l.), ta praktika buvo priimtina S. G. bei K. G., todėl lėmė ir tolesnę iÅ¡teisintojo iÅ¡laikymo teikimo formÄ savo dukrai. Dėl to negalima suabsoliutinti S. G. kaltės, kad visi jo dukrai paduoti pinigai nebuvo uzufrukto teise valdomi J. D.. Tiek pastarajai, tiek liudytojai K. G. buvo žinomas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo turinys, vadinasi, ir tai, kad K. G. priteisto iÅ¡laikymo valdytoja yra J. D., tačiau nukentėjusioji nereikalavo iÅ¡ savo dukters perduoti tėvo duotus pinigus jai, o K.

G. buvo įsitikinusi, kad to daryti ir nereikia, nes iÅ¡laikymas priteistas jai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tik užbaigus ikiteisminį tyrimÄ S. G. ėmėsi ieÅ¡kotis darbo ir pervedinėti pinigus į J. D. sÄ skaitÄ dukters iÅ¡laikymui. Ir tuo labiau nepagrįstai teigiama, kad tokios aplinkybės patvirtina iÅ¡teisintojo ankstesnį vengimÄ mokėti iÅ¡laikymÄ savo dukrai. IÅ¡ byloje esančių duomenų yra aiÅ¡ku, kad S. G. dar iki Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo buvo registruotas Darbo biržoje – nuo 2011-11-05 iki 2012-01-08 (12 b. l.), nuo 2012-01-09 iki 2013-03-27 su pertraukomis dirbo įvairiose (iÅ¡ viso penkiose) darbovietėse (55 b. l.), 2013-10-14 vėl užsiregistravo Darbo biržoje (54 b. l.), tačiau iki priimant skundžiamÄ nuosprendį dar buvo bedarbis.

Dėl to teigti, kad S. G., bÅ«damas sveikas, darbingas asmuo, tikslingai vengia įsidarbinti, kad iÅ¡vengtų prievolės iÅ¡laikyti savo vaikÄ , nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad bÅ«damas bedarbis po baudžiamosios bylos perdavimo teismui S. G. moka lėšas savo dukros iÅ¡laikymui, pervesdamas į nukentėjusiosios J. D. banko sÄ skaitÄ , mažesnes nei teismo sprendime nurodytas pinigų sumas, nereiÅ¡kia, kad inkriminuojamu laikotarpiu iÅ¡teisintasis, žinodamas, jog turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdė.

Kolegijos nuomone, kaip bedarbio S. G. vaiko iÅ¡laikymui pervedamos lėšos – po 350 Lt., 333 Lt., 200 Lt ir pan., atitinka jo turtines galimybes ir toks elgesys laikytinas pateisinamu, nes byloje nenustatyta kitaip. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. G. tam tikrais laikotarpiais turėjo pajamų Å¡altinį, dirbdamas oficialius ir neoficialius darbus, ir gaudamas pajamas realiai mokėdavo pinigus savo vaikui, todėl teigti, kad jis sÄ moningai kaltinime nurodytais laikotarpiais vengė iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , nėra pakankamo pagrindo.

Tai, kokiais nustatytais bÅ«dais S. G. teikė iÅ¡laikymÄ vaikui, nepaneigia minėtos iÅ¡vados, nes teismo sprendimu iÅ¡laikymo teikimo bÅ«das nebuvo nustatytas, o nustatyti, kiek kartų ir kiek pinigų S. G. davė savo nepilnametei dukrai, dabar nėra jokios protingos galimybės. Tai, kad nukentėjusioji J. D. neturėjo galimybės valdyti visus iÅ¡teisintojo dukrai K. G. perduotus pinigus, nepatvirtina tokio S. G. veikos pavojingumo, už kuriÄ turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.  BK 164 str. ginama viena iÅ¡ pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida – tai vaiko teisė į materialinį aprÅ«pinimÄ .

Å iÄ vaiko teisę atitinka tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. skelbia, kad tėvai turi pareigÄ auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d., o atsakomybė už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ â€“ BK 164 str. Å ioje byloje nenustatyta, kad minėtos baudžiamuoju įstatymu ginamos vertybės buvo pažeistos – pasak liudytojos K.

G., kuriai ir buvo priteistas iÅ¡laikymas iÅ¡ tėvo, jai tėvas duodavo pinigų tiek, kiek reikėdavo jos poreikiams patenkinti, pretenzijų dėl iÅ¡laikymo K. G. iÅ¡teisintajam S. G. nereiÅ¡kė. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, taip pat iÅ¡ to, kas aptarta, akivaizdu, kad S. G. veikoje nėra bÅ«tinų vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ (BK 164 str.) objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. TokiÄ iÅ¡vadÄ nagrinėjamojoje byloje apylinkės teismas padarė laikydamasis įrodymų leistinumo, pakankamumo ir kitų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija, n u t a r i a:

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                     Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                  Teisėjos                                                                                                               Boleslovas Kalainis                                                                                                                         Virginija Žindulienė                                                   Â