da067a06-23c8-44d0-b64f-ec49afe537eb · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkÄs NijolÄs MatuzeviÄienÄs,teisÄjų Boleslovo Kalainio, Virginijos ŽindulienÄs,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, gynÄjui advokatui Karoliui Rugiui,iÅ¡teisintajam S. G.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs D.
Legislator headnote
AI generatedda067a06-23c8-44d0-b64f-ec49afe537eb · Å iaulių apygardos teismas: NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkÄs teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių â prieÅ¡ingai, įrodymai įvertinti pagal BPK 20 str. nuostatas ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 164 str.). DÄl to skundžiamas nuosprendis pripažįstamas pagrįstu ir teisingu. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį.
Full text
PraneÅ¡Äja NijolÄ MatuzeviÄienÄ                                                                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-570-354/2014                                                                                   Tesimo proceso Nr. 1-67-1-00250-2013-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                    1.2.9.9; 2.4.
                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkÄs NijolÄs MatuzeviÄienÄs,teisÄjų Boleslovo Kalainio, Virginijos ŽindulienÄs,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, gynÄjui advokatui Karoliui Rugiui,iÅ¡teisintajam S. G.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs D.
V. apeliacinį skundÄ dÄl KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 164 str. nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 3 str. 1 d. 1 p.).TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: S. G. iÅ¡teisintas dÄl to, kad jis, žinodamas apie pareigÄ pagal 2012 m. liepos 19 d. KelmÄs rajono apylinkÄs teismo sprendimÄ mokÄti lÄÅ¡as â periodinÄmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mÄnesį dukters K.
G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui iki jos pilnametystÄs, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. sausio 15 d. ir nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. liepos 1 d. nemokÄjo lÄšų vaiko iÅ¡laikymui, dÄl to susidarÄ 14432 Lt įsiskolinimas.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄ praÅ¡o pakeisti KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį ir S. G. pripažinti kaltu pagal BK 164 str., skiriant jam laisvÄs atÄmimÄ 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str., bausmÄ subendrinti su 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies sudedant ir skirti galutinÄ 1 metų 3 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 75 str., bausmÄs vykdymÄ atidÄti 2 metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.Skunde nurodoma, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog S. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu tik keletÄ mÄnesių dirbo, taÄiau nesiregistravo Darbo biržoje, vadinasi, jis neieÅ¡kojo darbo, todÄl piktybiÅ¡kai vengÄ pareigos iÅ¡laikyti savo vaikÄ .
Be to, pažymima, kad S. G. 2013 m. gruodžio 18 d. apklausiamas teisme nurodÄ, jog po santuokos nutraukimo 2012 m. liepos mÄn. dukters iÅ¡laikymui kas mÄnesį skirdavo 400 Lt, kartais duodavo truputį daugiau, o kartais mažiau (asmeniÅ¡kai perduodamas dukrai), kad tuo metu tarpininkaudavo Rusijos pilieÄiams perkant maÅ¡inas Norvegijoje ir jas pargabenant už simbolinÄ kainÄ , kad Norvegijoje yra iÅ¡buvÄs ir tris mÄnesius, todÄl jam nebuvo galimybÄs tuomet pervesti dukters iÅ¡laikymui skirtų pinigų, kad grįždavo savaitgaliais, kuomet nedirbdavo bankai ir nebÅ«davo galimybÄs laiku sumokÄti iÅ¡laikymo, t. y. pervesti pinigų į J.
D. sÄ skaitÄ , taÄiau, po to, prieÅ¡taraudamas sau, S. G. parodÄ, jog galimybÄ pervesti pinigus į J. D. sÄ skaitÄ jam bÅ«tų buvusi, jei jis bÅ«tų turÄjÄs pinigų.ProkurorÄ skunde deklaruoja manymÄ , jog teismas neteisingai konstatavo sunkiÄ S. G. finansinÄ padÄtį, dÄl kurios jis negalÄjo pilnai mokÄti iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai, nes iÅ¡ kaltinamojo apklausos matosi, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo nelegaliai, slÄpÄ savo pajamas, savo tikrÄ jÄ finansinÄ padÄtį.
Teigia, kad iÅ¡ proceso dalyvių apklausų matyti, jog S. G. duodavo tam tikras pinigų sumas savo nepilnametei dukrai K. G., daugiausia dovanų forma (padovanojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ), pramogoms (kelionÄ Ä¯ AnglijÄ ). Nurodo, jog J. D. neneigÄ, kad jos dukra iÅ¡ tÄvo iÅ¡ viso galÄjo gauti apie 1500 Lt, už kuriuos yra pirkusi striukÄ, batus. Pasak prokurorÄs, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatoma pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, privalo jÄ tiksliai be iÅ¡lygų vykdyti, jis negali savavaliÅ¡kai pakeisti iÅ¡laikymo teikimo formos.
Taip pat prokurorÄ pažymi, kad tik užbaigus ikiteisminį tyrimÄ S. G. įsiregistravo Darbo biržoje ir pradÄjo pervedinÄti pinigus į J. D. sÄ skaitÄ dukters iÅ¡laikymui, kas, prokurorÄs nuomone, taip pat rodo jo ankstesnį vengimÄ mokÄti iÅ¡laikymÄ savo dukrai. Be to, atkreipia dÄmesį, kad kaltinime nurodytas įsiskolinimas â 14432 Lt, yra didelÄ suma, taÄiau ir po baudžiamosios bylos perdavimo teismui S. G. moka savo dukrai mažesnes nei teismo sprendime nurodytas sumas, todÄl įsiskolinimas ir toliau didÄja.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis S. G. ir jo gynÄjas advokatas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi su byloje esanÄiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. G. atžvilgiu priÄmÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.
Su tokiu apylinkÄs teismo sprendimu aiÅ¡kiai nesutinka prokurorai, praÅ¡ydami pripažinti S. G. kaltu dÄl vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ pagal BK 164 str., nors apeliaciniu skundu praÅ¡oma tik pakeisti skundžiamÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs nÄra ginÄijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, aktualios konkreÄiu atveju, tik nesutinkama su jų vertinimu ir padarytomis, prokurorų nuomone, nepagrįstomis iÅ¡vadomis. TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų pakankamumo, lieÄiamumo, teisÄtumo, vertinimo aspektais, sprendžia, kad S. G. iÅ¡teisintas visiÅ¡kai pagrįstai. Pirmiausia pažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 301 str. 1 d. aiÅ¡kiai nurodyta, jog teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.
Å ios normas esmÄ yra ta, kad teismas turi remtis ne subjektyviais iÅ¡mÄ stymais, prielaidomis, savo nuomone, o teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais. KonkreÄiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tarp jų ir iÅ¡teisintojo, nukentÄjusiosios, liudytojų parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos visete įvertinÄs, padarÄ atitinkamas iÅ¡vadas. ProkurorÄ savo skunde nenurodÄ jokių kitų konkreÄių įrodymų, kurių bÅ«tų netyrÄs apylinkÄs teismas, aplinkybių, kurios bÅ«tų nežinomos pirmosios instancijos teismui, ir duomenų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.
NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkÄs teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių â prieÅ¡ingai, įrodymai įvertinti pagal BPK 20 str. nuostatas ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 164 str.). DÄl to skundžiamas nuosprendis pripažįstamas pagrįstu ir teisingu. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį.
Nusikalstamos veikos sudÄtis â baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudÄties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn. Jei nÄra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nÄra ir nusikalstamos veikos sudÄties. Nusikaltimo sudÄties požymių visuma (objektyvieji požymiai â veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai â kaltÄ, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybÄn. NagrinÄjamoje byloje apylinkÄs teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad S. G. veikoje nÄra nusikaltimo, numatyto BK 164 str., subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos.
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. Nusikalstamas vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ , dÄl ko buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir kaltinimai S. G. ir dÄl kurių jis savo kaltÄs neprisipažino viso baudžiamojo proceso metu, yra tyÄinÄ veika, kaltininko padaroma jam žinant, kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ , ir galÄdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo.
Kolegija iÅ¡ esmÄs sutinka su prokurorÄs skundo argumentais, kad vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ gali bÅ«ti konstatuojamas ir nustaÄius, jog pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dÄl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisÄs aktų nustatyta tvarka) vaiko iÅ¡laikymui lÄšų ar kitokios materialinÄs paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Toks vengimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lÄÅ¡as, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-139/2011).
TaÄiau atsakomybÄn pagal BK 164 str. asmuo negali bÅ«ti traukiamas, jei pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdo dÄl svarbių priežasÄių â pvz., priverstinÄ bedarbystÄ, nedarbas dÄl ligos, sunki finansinÄ padÄtis, įkalinimas ir pan. DÄl kokios priežasties yra neteikiamas iÅ¡laikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkreÄias bylos aplinkybes, įvertinÄs surinktų duomenų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisino S. G. ne tik dÄl to, kad pastarasis neturÄjo pakankamai finansinių iÅ¡teklių teikti visÄ KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu priteistÄ materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukteriai K.
G., bet ir dÄl to, kad realiai, esant galimybei, iÅ¡teisintasis visgi teikÄ iÅ¡laikymÄ savo dukrai tiek iki KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo priÄmimo, tiek po to, tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tiek bylÄ perdavus nagrinÄti teismui. Tokias iÅ¡vadas patvirtina byloje surinkti įrodymai â nukentÄjusiosios J. D. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai ir jos parodymai (5â9; 104â112; 121â124; 146â157 b. l.), liudytojos K. G. parodymai ir jos bankinÄs sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (102â103; 127â128 b. l.), nurodymai pervesti įmokÄtus grynuosius pinigus (96â101 b. l.), liudytojo K.
G. parodymai (124â125 b. l.) ir paties iÅ¡teisintojo parodymai (125â127 b. l.). Antai, liudytoja K. G. teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad tÄtis jai duodavo tiek pinigų, kiek ji papraÅ¡ydavo ir kada papraÅ¡ydavo â ,...bÅ«davo po 200 Lt ir daugiau...â, dažniausia duodavo grynais, kartais pervesdamas per bankÄ . Å i liudytoja teigÄ, kad kartais, prieÅ¡ papraÅ¡ant tÄvo pinigų, ji tardavosi su mama (nukentÄjusiÄ ja J. D.), kÄ jai reikia nusipirkti, mama žinodavo, kad ji ketina praÅ¡yti tÄvo pinigų.
Pasak K. G., kai mama gaudavo iÅ¡ tÄvo pinigus, skirtus jos iÅ¡laikymui, tai jai tÄ mÄnesį tÄvas pinigų jau neduodavo. Taip pat liudytoja negalÄjo tiksliai nurodyti, kiek kartų ir kokiÄ iÅ¡ viso pinigų sumÄ S. G. jai yra davÄs, kiek iÅ¡ viso ir už kokiÄ sumÄ daiktų yra nupirkÄs. Pasak K. G., niekas tų pinigų, kuriuos ji gaudavo iÅ¡ tÄvo, neapskaitydavo, nors mamai pasakydavo, kokiÄ sumÄ gavo, kartais tardavosi su pastarÄ ja, kaip tuos pinigus iÅ¡leisti, nors pinigus taip pat iÅ¡leisdavo ir savo nuožiÅ«ra smulkioms iÅ¡laidoms.
Liudytoja K. G. tvirtino žinojusi, kiek yra iÅ¡ S. G. priteista pinigų jos iÅ¡laikymui â 400 Lt, ir nurodÄ, kad kai kada iÅ¡ tÄvo pasiimdavo dar daugiau, o kai kada mažiau. K. G. teigimu, jai niekada nekilo mintis perduoti pinigus, kuriuos gaudavo iÅ¡ tÄvo, mamai, nes vertino, kad tai pinigai, skirti jos iÅ¡laikymui, vadinasi, jai. Tokie liudytojos parodymai neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybÄms ir net nukentÄjusiosios J. D. parodymams. IÅ¡ nukentÄjusiosios parodymų akivaizdu tai, kad dukrai K.
G. S. G. duodamas pinigų sumas, perkamus įvairius daiktus, J. D. traktuoja kaip paprasÄiausias dovanas, nelaikydama to iÅ¡laikymu pagal KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimÄ , o iÅ¡ K. G. ir S. G. parodymų matyti, kad pastarieji tokius veiksmus laikÄ iÅ¡laikymu, kurį teismas priteisÄ K. G. iki jos pilnametystÄs iÅ¡ S. G.. Apie tokį liudytojos K. G. ir iÅ¡teisintojo suvokimÄ byloja ir tai, kad S. G. dukrai pinigų neduodavo, jei darbdavys atitinkamÄ sumÄ tÄ mÄnesį pervesdavo tiesiai į nukentÄjusiosios banko sÄ skaitÄ .
Pats S. G. tvirtino, kad tokį elgesio variantÄ rinkosi dÄl kelių priežasÄių, pirmiausia, dÄl to, kad ne visada turÄjo galimybÄ mokÄti pinigus bankiniais pavedimais, antra, negalÄjo susirasti ir nedirbo pastovaus darbo, padÄdamas rusams nusipirkti automobilius užsienyje, negaudavo pastovių pajamų, finansiÅ¡kai vertÄsi sunkiai, o treÄia â buvo įsitikinÄs, kad perdavus pinigus tiesiogiai buvusiai sutuoktinei J. D., pastaroji juos panaudos ne dukros, o savo reikmÄms. Byloje nÄra duomenų, kurie paneigtų S. G. teiginius, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti apie atitinkamo dydžio ir pakankamas S. G. finansines pajamas (tiek legalias, tiek nelegalias), apie tikslinį vengimÄ susirasti darbÄ ir įsidarbinti, apie tyÄinį vengimÄ teikti savo dukrai teismo sprendimu priteistÄ materialinį iÅ¡laikymÄ .      ProkurorÄ skundu nekvestionuoja to, kad S. G. duodavo grynus pinigus tiesiogiai savo dukrai K.
G., kad jai pirkdavo įvairius daiktus, kad pervesdavo pinigų sumas į K. G. banko sÄ skaitÄ , kad atitinkamais mÄnesiais, kai S. G. dirbo, pinigų sumos buvo tiesiogiai pervedamos į nukentÄjusiosios banko sÄ skaitÄ , atskaitant jas nuo iÅ¡teisintojo pajamų. ProkurorÄ kaltinimÄ S. G. pagal BK 164 str. grindžia tuo, kad jis tiriamuoju laikotarpiu dirbo nelegaliai, slÄpÄ savo pajamas ir tikrÄ jÄ finansinÄ padÄtį, todÄl tyÄia nemokÄjo  viso iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai. Tokie prokurorÄs teiginiai nÄra pagrįsti bylos medžiaga, kadangi byloje nÄra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti apie S. G. nelegalų darbÄ , atitinkamas pajamas iÅ¡ tokio darbo ir nÄra jokios protingos galimybÄs nustatyti, iÅ¡ viso kokiÄ pinigų sumÄ S. G. yra davÄs savo dukrai per atitinkamÄ laikotarpį, kurį mÄnesį iÅ¡teisintasis davÄ pinigus K.
G. (kokiÄ sumÄ ) ir kurį mÄnesį pinigų nedavÄ. Kita vertus, liudytoja K. G. nereiÅ¡kÄ jokių pretenzijų tÄvui dÄl pastarojo privalomo teikti iÅ¡laikymo jai, tvirtino, kad kiek jai pinigų reikÄdavo, tiek ir gaudavo, kartais daugiau nei 400 Lt, kartais mažiau. Taip pat atkreiptinas dÄmesys, kad KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu nebuvo nustatytas bÅ«das, kaip S. G. privalo teikti iÅ¡laikymÄ savo dukrai K. G., kitaip tariant, nebuvo nustatyta, kada konkreÄiai ir į kokiÄ banko sÄ skaitÄ S. G. privalo pervesti pinigus, kam, kada ir kaip atiduoti grynais ir pan.
Vien tai, kad S. G. nevedÄ pinigų, skirtų dukters iÅ¡laikymui, į jo buvusios sutuoktinÄs banko sÄ skaitÄ , nerodo, kad jis tyÄia pažeidinÄjo teismo sprendimÄ . Akivaizdu, kad S. G. iÅ¡laikymÄ savo dukrai teikÄ kitu, jo įsitikinimu, tinkamesniu bÅ«du â perduodamas pinigus tiesiogiai dukrai, pervesdamas pinigus į pastarosios banko sÄ skaitÄ . Bet tai dar nereiÅ¡kia, kad iÅ¡teisintasis sÄ moningai vengÄ vykdyti savo pareigÄ , nustatytÄ KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu.
Esminis Å¡ios bylos klausimas yra tas, ar nukentÄjusioji J. D. turÄjo realiÄ galimybÄ uzufrukto teise valdyti nepilnametÄs K. G. iÅ¡laikymui teikiamus pinigus, ar tokia teisÄ jai buvo eliminuota tiksliniais iÅ¡teisintojo veiksmais. Byloje nustatytos objektyvios aplinkybÄs neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad tiriamuoju laikotarpiu nukentÄjusioji visiÅ¡kai negalÄjo valdyti iÅ¡teisintojo savo dukrai perduodamų pinigų. Liudytoja K. G. nurodÄ, kad kartais tardavosi su motina (J. D.), kÄ reikia jai nusipirkti už tÄvo duotus pinigus, kartu vykdavo į parduotuves iÅ¡leisti tuos pinigus.
Kaip minÄta, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų negalima tiksliai nustatyti, kiek pinigų ir kokiomis sumomis per tiriamÄ jį laikotarpį S. G. davÄ K. G., taÄiau nÄra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad iÅ¡teisintasis sÄ moningai vengÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , tyÄia ignoruodamas KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimu nustatytus įpareigojimus. IÅ¡ tikrųjų, S. G. neužtikrino, kad visi jo dukrai perduodami pinigai pereitų nukentÄjusiosios dispozicijon. Kolegijos nuomone, iki KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo susiformavusi praktika, kuomet iÅ¡teisintasis savanoriÅ¡kai finansiÅ¡kai rÄmÄ savo dukrÄ K.
G. (100 b. l.), ta praktika buvo priimtina S. G. bei K. G., todÄl lÄmÄ ir tolesnÄ iÅ¡teisintojo iÅ¡laikymo teikimo formÄ savo dukrai. DÄl to negalima suabsoliutinti S. G. kaltÄs, kad visi jo dukrai paduoti pinigai nebuvo uzufrukto teise valdomi J. D.. Tiek pastarajai, tiek liudytojai K. G. buvo žinomas KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo turinys, vadinasi, ir tai, kad K. G. priteisto iÅ¡laikymo valdytoja yra J. D., taÄiau nukentÄjusioji nereikalavo iÅ¡ savo dukters perduoti tÄvo duotus pinigus jai, o K.
G. buvo įsitikinusi, kad to daryti ir nereikia, nes iÅ¡laikymas priteistas jai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tik užbaigus ikiteisminį tyrimÄ S. G. ÄmÄsi ieÅ¡kotis darbo ir pervedinÄti pinigus į J. D. sÄ skaitÄ dukters iÅ¡laikymui. Ir tuo labiau nepagrįstai teigiama, kad tokios aplinkybÄs patvirtina iÅ¡teisintojo ankstesnį vengimÄ mokÄti iÅ¡laikymÄ savo dukrai. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų yra aiÅ¡ku, kad S. G. dar iki KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo buvo registruotas Darbo biržoje â nuo 2011-11-05 iki 2012-01-08 (12 b. l.), nuo 2012-01-09 iki 2013-03-27 su pertraukomis dirbo įvairiose (iÅ¡ viso penkiose) darbovietÄse (55 b. l.), 2013-10-14 vÄl užsiregistravo Darbo biržoje (54 b. l.), taÄiau iki priimant skundžiamÄ nuosprendį dar buvo bedarbis.
DÄl to teigti, kad S. G., bÅ«damas sveikas, darbingas asmuo, tikslingai vengia įsidarbinti, kad iÅ¡vengtų prievolÄs iÅ¡laikyti savo vaikÄ , nÄra jokio pagrindo. Vien tai, kad bÅ«damas bedarbis po baudžiamosios bylos perdavimo teismui S. G. moka lÄÅ¡as savo dukros iÅ¡laikymui, pervesdamas į nukentÄjusiosios J. D. banko sÄ skaitÄ , mažesnes nei teismo sprendime nurodytas pinigų sumas, nereiÅ¡kia, kad inkriminuojamu laikotarpiu iÅ¡teisintasis, žinodamas, jog turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ , ir galÄdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdÄ.
Kolegijos nuomone, kaip bedarbio S. G. vaiko iÅ¡laikymui pervedamos lÄÅ¡os â po 350 Lt., 333 Lt., 200 Lt ir pan., atitinka jo turtines galimybes ir toks elgesys laikytinas pateisinamu, nes byloje nenustatyta kitaip. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. G. tam tikrais laikotarpiais turÄjo pajamų Å¡altinį, dirbdamas oficialius ir neoficialius darbus, ir gaudamas pajamas realiai mokÄdavo pinigus savo vaikui, todÄl teigti, kad jis sÄ moningai kaltinime nurodytais laikotarpiais vengÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , nÄra pakankamo pagrindo.
Tai, kokiais nustatytais bÅ«dais S. G. teikÄ iÅ¡laikymÄ vaikui, nepaneigia minÄtos iÅ¡vados, nes teismo sprendimu iÅ¡laikymo teikimo bÅ«das nebuvo nustatytas, o nustatyti, kiek kartų ir kiek pinigų S. G. davÄ savo nepilnametei dukrai, dabar nÄra jokios protingos galimybÄs. Tai, kad nukentÄjusioji J. D. neturÄjo galimybÄs valdyti visus iÅ¡teisintojo dukrai K. G. perduotus pinigus, nepatvirtina tokio S. G. veikos pavojingumo, už kuriÄ turÄtų kilti baudžiamoji atsakomybÄ.  BK 164 str. ginama viena iÅ¡ pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida â tai vaiko teisÄ Ä¯ materialinį aprÅ«pinimÄ .
Å iÄ vaiko teisÄ atitinka tÄvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnameÄius vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. skelbia, kad tÄvai turi pareigÄ auklÄti savo vaikus dorais žmonÄmis ir iÅ¡tikimais pilieÄiais, iki pilnametystÄs juos iÅ¡laikyti. Pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d., o atsakomybÄ už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ â BK 164 str. Å ioje byloje nenustatyta, kad minÄtos baudžiamuoju įstatymu ginamos vertybÄs buvo pažeistos â pasak liudytojos K.
G., kuriai ir buvo priteistas iÅ¡laikymas iÅ¡ tÄvo, jai tÄvas duodavo pinigų tiek, kiek reikÄdavo jos poreikiams patenkinti, pretenzijų dÄl iÅ¡laikymo K. G. iÅ¡teisintajam S. G. nereiÅ¡kÄ. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, taip pat iÅ¡ to, kas aptarta, akivaizdu, kad S. G. veikoje nÄra bÅ«tinų vengimo iÅ¡laikyti vaikÄ (BK 164 str.) objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. TokiÄ iÅ¡vadÄ nagrinÄjamojoje byloje apylinkÄs teismas padarÄ laikydamasis įrodymų leistinumo, pakankamumo ir kitų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, todÄl keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinio skundo motyvais, nÄra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija, n u t a r i a:
Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs D. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkÄ                                                                                     NijolÄ MatuzeviÄienÄ                                                                                                                  TeisÄjos                                                                                                               Boleslovas Kalainis                                                                                                                         Virginija ŽindulienÄ                                                   Â