da043ceb-dcfb-46f9-932e-ddc087338014 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-788-889/2016                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15486-2015-3                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5; 2.5.1.3.6; 3.2.6.1.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 3 d.

Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® Turto bankas, trečiasis asmuo K. G., dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimÄ ir skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir praÅ¡o pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei P. L. turtas perėjo nuo velionio mirties dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti valstybę atstovaujančiÄ VÄ® „Turto bankas“ nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 2106,83 Eur įsiskolinimÄ už suteiktas paslaugas, susidariusį nuo 2013-01-01 iki 2015-09-30, bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. L.. Mokesčiai, tenkantys minėtam butui, už ieškovės teikiamas paslaugas nesumokėti laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Ieškovės turimais duomenimis, P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro gautų duomenų matyti, kad nėra įpėdinių, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir palikimas nėra priimtas.

Kadangi jokių įpėdinių nėra, tai valstybė turi pareigÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po palikėjo mirties bei atsakovei kyla pareiga mokėti už ieÅ¡kovės teikiamas paslaugas. Atsakovės atstovė VÄ® Turto bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Nurodo, kad P. L. mirė santuokoje, jo sutuoktinė K. G.. Ji nuo 1997-10-13 iki Å¡io momento deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, jog ji priėmė palikimÄ po P. L. mirties faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Pažymi, kad P. L. ir K. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1997-07-09, t. y. jau santuokos metu. Todėl atsižvelgiant į tuo metu galiojusį Santuokos ir Å¡eimos kodeksÄ , dabartines Civilinio kodekso nuostatas, matyti, kad minėtas butas buvo P. L. ir K.

G. bendroji jungtinė nuosavybė. P. L. mirus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė ir K. G. pradėjo turtÄ valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodo, kad pripažinus minėtÄ butÄ priklausiusį abiems sutuoktiniams, visa 2106,83 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas suma negali bÅ«ti priteisiama tik iÅ¡ atsakovės, pusė sumos privalo sumokėti                   K. G.. Atsakovė nurodo, kad dėl likusios susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kalta ieÅ¡kovė.

Teigia, kad ieÅ¡kovė turi imperatyviai apibrėžtÄ pareigÄ kontroliuoti, kaip kiekvienÄ mėnesį mokami mokesčiai, o dėl mokančių nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismÄ dėl įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė nevykdė minėtos pareigos, dėl to laiku nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kodėl P. L. nebemoka mokesčių, ir jo mirties faktas. IeÅ¡kovė aktyvius veiksmus atliko tik praėjus 2 metams po P. L. mirties. VÄ® Turto bankas iki 2015-12-11 nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjo P. L. palikimo perėjimÄ valstybei.

Nei prieÅ¡ P. L. mirtį, nei po jos, atsakovė minėtu butu nesinaudojo ir apie įsiskolinimus nebuvo žinoma.Nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gauti Å¡alių praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti nedalyvaujant Å¡alių atstovams. Trečiasis asmuo K. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai praneÅ¡ta tinkamai. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore.

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota P. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mokesčiai, tenkantys minėtam butui už ieÅ¡kovės teikiamas paslaugas, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio yra 2106,83 Eur. Dėl įpareigojimo valstybei priimti palikimÄ Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniais gali bÅ«ti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Valstybė atsako už palikėjo skolas, nevirÅ¡ydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad bÅ«tų pripažintas priėmusiu palikimÄ , nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Palikimo perėjimÄ valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiÅ¡kimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).IÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), P. L.

įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 1997-04-22, nuosavybės teisės įraÅ¡as galioja nuo 1997-07-09. P. L. santuoka su K. G. sudaryta (duomenys neskelbtini). Bylos nėra duomenų, kad P. L. santuoka su K. G. buvo nutraukta – jis mirė bÅ«damas susituokęs. Trečiasis asmuo K. G. nuo 1997-10-13 iki Å¡io momento deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini).1997-04-22 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnio redakcija numatė, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi bÅ«ti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, todėl konstatuotina, kad                       P. L. nuosavybė į butÄ atsirado nuo jos įregistravimo 1997-07-09, santuokos su K.

G. metu. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (LTSR SÅ K 21 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas P. L. ir K.

G. bendros jungtinės nuosavybės teise.Po P. L. mirties 2013-01-12, jo santuoka su K. G. baigėsi – tuo pačiu ir bendra jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ prezumpcijÄ , kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, konstatuotina, kad trečiasis asmuo K. G. turi teisę į ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), nuosavybės.IÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Ä®statyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, iÅ¡duodant jai paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tačiau, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, ar jie priėmė palikimÄ , valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingÄ terminÄ tai iÅ¡siaiÅ¡kintų.Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti.

Valstybė paveldi pagal įstatymÄ ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymÄ (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose.

Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Dėl to aplinkybė, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti, reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei Å¡iuo klausimu suformuotÄ praktikÄ , atsakovė, nė vienam iÅ¡ įpėdinių nepriėmus palikimo – buto dalies – po P. L. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ .Dėl skolos priteisimoIeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl skolos už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas priteisimo nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. rugsėjo mėn. Atsakovė šį reikalavimÄ ginčija tuo, kad dėl susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kalta ieÅ¡kovė.

Teigia, kad ieÅ¡kovė turi imperatyviai apibrėžtÄ pareigÄ kontroliuoti, kaip kiekvienÄ mėnesį mokami mokesčiai, o dėl mokančių nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismÄ dėl įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodo, kad Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovė nevykdė minėtos pareigos, dėl to laiku nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kodėl P. L. nebemoka mokesčių, ir jo mirties faktas.CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ , 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti skolÄ , susidariusiÄ po P. L. mirties, t. y. nuo 2013 m. sausio mėn. Reikalavimas priteisti skolÄ , atsiradusiÄ iki palikėjo mirties, byloje nepareikÅ¡tas. Taigi ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikÅ¡tas kaip naujajai turto savininkei, bet ne kaip palikėjo įpėdinei.Kasacinis teismas minėtoje 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.                3K-7-18/2014 iÅ¡plėtojo teisės taikymo praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Dėl to palikimÄ priėmusiems įpėdiniams ar paveldimÄ turtÄ perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. L. mirė (duomenys neskelbtini), taigi Å¡i diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo Å¡ios dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolės, nepriklausomai nuo to, kad jis įformins palikimo perėjimo jam faktÄ (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1214-460/2015).Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė tinkamai neįgyvendino jai, kaip namo administratorei, Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose numatytų pareigų.

Pažymėtina, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, be ieškinio senaties, kada kreditorius turi pradėti ginti savo pažeistas teises.Ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Klaipėdos mieste.  2005-04-14 Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu UAB „Klaipėdos bendrabutis“ buvo paskirta daugiabučių namų, esančių Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, bendrosios nuosavybės administratore.

IÅ¡ ieÅ¡kovės administruojamų namų sÄ raÅ¡o matyti, kad į jį patenka ir daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str. 1 d.). Administravimo iÅ¡laidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.).

Paskyrus bendro naudojimo objektų administratorių, už vykdomÄ bendrojo naudojimo objektų administravimÄ butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimÄ proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo butas įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, konstatuotina, kad nuo P. L. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovei perėjo nuosavybės teisė į P. L. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį.

Teismas sutinka su atsakovės argumentas, kad ji gali bÅ«ti atsakinga tik už ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), administravimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidų apmokėjimÄ .Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.38 str., 6.59 str.). IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad už laikotarpį nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. rugsėjo mėn. už ieÅ¡kovės teikiamas administravimo, komunalinių ir techninės priežiÅ«ros paslaugas susidarė 2106,83 Eur įsiskolinimas už butÄ (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, kad įsiskolinimo suma ieÅ¡kovei bÅ«tų sumokėta, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ atsakovės, proporcingai atsakovės paveldimo buto ½ daliai priteistina pusė susidariusios skolos – 1053,41 Eur skolos, suapvalinant skolos dalį skolininko naudai, nes administruojanti įmonė, skaičiuodama mokesčius už kitÄ laikotarpį, gali įtraukti trÅ«kstamÄ sumÄ Ä¯ naujus skaičiavimus ir nuostoliu nepatirs (CPK 185 str., CK 4.84 str. 9 d.).

Kita skolos dalį priteisti iÅ¡ atsakovės nėra teisinio pagrindo, todėl kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 185 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tenkinus neturtinį reikalavimÄ ir 50 procentų tenkinus turtinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina                               54,50 Eur (31+23,50 Eur) ieÅ¡kovės sumokėto žyminio mokesčio ir 75 procentai iÅ¡ patirtų 121 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo – 91 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 98 str. 2 d. ).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinį.Pripažinti, kad nė vienam iÅ¡ įpėdinių nepriėmus palikimo po P. L. mirties, jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę valstybę, atstovaujamÄ VÄ® Turto banko, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, 1053,41 Eur skolos ir 145,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                         Milda Valiulytė