da03ab0a-e1e1-43b3-9bd6-62b5ac6ee481 · Å iaulių apygardos teismas

Baudž Baudžiamoji byla Nr. T-28-519/2018 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.6; 2.5.17; 2.5.19                                                                                                                                                                                                                                                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. liepos 4 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R.

B. praÅ¡ymÄ palengvinti jo teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Å iaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-116/2005 skirtÄ bausmę, n u s t a t ė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-116/2005 R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmė paskirta atlikti kalėjime.1.1. Lietuvos Apeliacinis teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas. 1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistojo R. B. kasacinis skundas atmestas.

2. Nuteistasis R. B. Å iaulių apygardos teismo praÅ¡o palengvinti jo teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Å iaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. (praÅ¡yme nurodo 2005 m. balandžio 11 d.) apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-116/2005 paskirtÄ jÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmės rūšį).2.1. PraÅ¡yme nurodoma, jog savo 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės Vyriausybė nurodo, jog pareiÅ¡kėjai galėjo (ir Å¡iuo metu gali) pasinaudoti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).

Be to, Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių Europos Žmogaus Teisių Teismo procese.2.2. Teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3621 straipsnyje yra naudojamas terminas „įstatymas“, todėl Å¡is terminas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plačiau nei tik Lietuvos Respublikos Seimo iÅ¡leistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna teisinę galiÄ .

Pažymi ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galiÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad esÄ Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (iÅ¡skyrus pačiÄ KonstitucijÄ ) nustato tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio  21 d. nutarimai).2.3.

Pažymi, kad 2016 m. gegužės 9 d. Konstitucinio Teismo sprendime Nr. KT12-S5/2016 „Dėl atsisakymo nagrinėti pareiÅ¡kėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) normos turi bÅ«ti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad esÄ valstybės įstatymai numato kÄ kita.

Valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymÄ savo vidaus teisinėje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) įsteigtas siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybės prisiėmė pagal KonvencijÄ ir jos protokolus (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiÅ¡kinimui bei taikymui (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai).2.4.

PraÅ¡yme nurodo, jog, atsižvelgiant į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikÅ¡mės turi teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, kad gali bÅ«ti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. PraÅ¡yme padaryta iÅ¡vada, jog BPK 3621 straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimÄ , turi bÅ«ti taikomas plačiau. 2.5.

Taip pat praÅ¡yme nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe iÅ¡aiÅ¡kino: „teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ ), taigi taip pat ir aiÅ¡kinant teisę (inter alia teisingumÄ vykdantiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisę, kad galėtų jÄ taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali paÅ¡alinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai paÅ¡alinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms iÅ¡leidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumÄ , o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviÄ ja ir plačiausia Å¡ios sÄ vokos prasme).2.6.

Vyriausybės Pastabų 22–27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragÄ , kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pareiÅ¡kėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas. <...> Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sÄ Å¾ininga reikalauti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis Teismo iÅ¡vadų byloje MatioÅ¡aitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimÄ nacionaliniu lygmeniu, prieÅ¡ingai StrasbÅ«ro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimÄ . <...> Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji Teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ .“.2.7.

Nuteistasis R. B. iÅ¡ esmės sutinka su tokia Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos virÅ¡enybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Nuteistojo R. B. nuomone, teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas. PraÅ¡yme pažymi, kad nuo EŽTT sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad Å¡is atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT praktikÄ .

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu tokia EŽTT praktika, kokia yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ dar neegzistavo, jog Å¡io praÅ¡ymo padavimo metu minėtas EŽTT sprendimas reiÅ¡kia, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nesant jos peržiÅ«rėjimo galimybės Lietuvos Respublikos teismuose negali bÅ«ti skiriama. Mano, jog Å¡iuo atveju teisės spraga jo atveju užpildytina ad hoc, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 3621 straipsnio pagrindais ir tvarka, kadangi minėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) laikytinas Å¡velninančiu bausmę teisiniu reguliavimu.2.8.

PraÅ¡oma surengti teismo posėdį.3. Iki praÅ¡ymo nagrinėjimo pradžios atsiliepimų į jį nėra gauta. PraÅ¡ymas atmestinas 4. Dėl nuteistojo R. B. praÅ¡ymo nagrinėti jo pateiktÄ praÅ¡ymÄ Å¾odinio proceso tvarka. 4.1. BPK 3621 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog praÅ¡ymui arba teikimui nagrinėti gali bÅ«ti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti Å¡iame teismo posėdyje Å¡aukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo praÅ¡ymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį Å¡aukiamas prireikus.

Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti bÅ«tina. Å iuo atveju nuspręsta žodinio nagrinėjimo nerengti, kadangi naujai aiÅ¡kintinų aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas nurodo, jog nuteistasis R. B. savo praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nemotyvavo. Atkreiptinas dėmesys, jog jokių naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų iÅ¡nagrinėtos teismo posėdžių pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teismuose metu, praÅ¡yme nuteistasis nenurodė, todėl kyla tik paskirtos bausmės vertinimo klausimas, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).

Visus reikšmingus argumentus ir motyvus nuteistasis R. B. galėjo nurodyti prašyme sušvelninti jo padėtį ir šia savo procesine teise pasinaudojo.

5. PraÅ¡yme yra vadovaujamasi reguliavimu, numatytu BPK 3621 straipsnio 1 dalyje, jog įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus praÅ¡ymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ nuteistojo praÅ¡ymo turinio, R. B. praÅ¡o suÅ¡velninti jo teisinę padėtį ne minėtame įstatyme įtvirtintu reguliavimu, o iÅ¡aiÅ¡kinimu, kurį pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). 5.1. Minėto EŽTT sprendimo 180 punkte konstatuota, kad net tie labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek iÅ¡saugo savo esminį žmogiÅ¡kumÄ ir gebėjimÄ keistis.

Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie iÅ¡saugo teisę turėti viltį, kad vienÄ dienÄ jie iÅ¡pirks savo kaltes. Å ios vilties iÅ¡ jų negalima visai atimti. Atėmus iÅ¡ jų viltį, bÅ«tų paneigtas esminis jų žmogiÅ¡kumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui. Taip pat konstatuota, jog nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Tačiau minėtame EŽTT sprendime nėra pasisakyta, jog pareiÅ¡kėjams laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti paskirtos, nesant įtvirtintam teisiniam reguliavimui, kuriuo bÅ«tų numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ra.

Pažymėtina ir tai, kad aptartÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ EŽTT priėmė konkrečioje byloje, t. y. dėl kelių asmenų pareiÅ¡kimų – MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).6. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. B. praÅ¡yme iÅ¡dėstytais argumentais, kad tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi bÅ«ti taikomi tiesiogiai. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai nuteistojo R.

B. atveju, t. y. nebuvo konstatuota, kad Å iaulių apygardos teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-70-116/2005, kuriuo R. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, nagrinėjamu atveju bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįsta teismui esančiÄ teisėkÅ«ros spragÄ paÅ¡alinti ad hoc ir iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , numatytÄ EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam R.

B., konstatuojant, kad ir Å¡iuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks vienkartinis teisėkÅ«ros spragos užpildymas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, dar neiÅ¡nagrinėti ir kitų pareiÅ¡kėjų iÅ¡ Lietuvos pareiÅ¡kimai dėl to paties klausimo, t. y. ar paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai nacionaliniame reguliavime nėra įtvirtintas peržiÅ«ros institutas, pažeidžiami Konvencijos 3 straipsnio reikalavimai (Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 74452/13, 48303/16, kt.)).

Taigi teismas, Å¡iuo metu ad hoc užpildydamas teisinio reguliavimo spragÄ , iÅ¡spręstų klausimÄ , kurį EŽTT dar tik nagrinės ateityje ir galbÅ«t pasisakys nebÅ«tinai taip pat identiÅ¡kai, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).7. Sutiktina, kad EŽTT sprendimai ir pati Konvencija turi bÅ«ti įgyvendinami efektyviai, tačiau siekiant paÅ¡alinti nustatytus Konvencijos pažeidimus reikia tam tikro laiko tarpo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo metu Seimui svarstyti yra pateiktas Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimÄ ir sudaryti teisines sÄ lygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Ä®statyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Tai patvirtina, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant paÅ¡alinti esamÄ teisinę spragÄ ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimÄ , yra atliekami. 7.1.

Pažymima, kad įstatyme turi bÅ«ti nustatyta aiÅ¡ki tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį praÅ¡ymÄ ir kad Å¡is praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų keičiama į kitÄ bausmę ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi galimybės priimti tokį procesinį sprendimÄ , kurio nenumato baudžiamasis įstatymas.

8. Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo R. B. praÅ¡ymas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis BPK 3621 straipsniu, keisti nuteistajam R. B. Å iaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rÅ«Å¡imi.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 straipsniais, n u t a r i a : nuteistojo R.

B. praÅ¡ymÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjai                                                                                                                  Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                      Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                          Virginija Žindulienė