2022-04-27 Nr. AB-10378-3-61-3-00887-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-33-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00887-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl atsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. atsakymą Nr. 42-460 (toliau – ir Atsakymas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 2S-695 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 12 d. jam Vilniaus PN buvo atliktas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo testas. Pareiškėjo nuomone, tokius testus atliekantys pareigūnai neturi kvalifikacijos, atlikdami testus daro daug klaidų. Todėl, siekdamas apginti savo teises ir įrodyti, kad nevartoja jokių narkotinių medžiagų, jis kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl testo akto kopijos išdavimo. Pareiškėjo turimomis žiniomis, jam atliktas testas rodė klaidingus rezultatus, o šį testą atlikę pareigūnai privalėjo atlikti pakartotinį testą pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjui paprašius tokį pakartotinį testą atlikti, pareigūnai grasino, kad visai parai uždarys pareiškėją į izoliatoriaus kamerą ir testo rezultatuose prirašys, kad nustatytas didesnis narkotinių medžiagų kiekis.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam atlikto testo rezultatais, kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas išsiųsti teigiamo testo rezultatus į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Vilniaus PN administracija savo atsakymą motyvavo aplinkybe, kad pareiškėjo sąskaitoje nepakako lėšų tiriamajai medžiagai išsiųsti. Pareiškėjas taip pat siūlė įkalinimo įstaigai atlikti jo atžvilgiu pakartotinį testą, tačiau tokių veiksmų nebuvo atlikta.

4. Įkalinimo įstaigos pareigūnai, atlikę narkotinių medžiagų tyrimo testą pareiškėjui, pareiškė, kad nustatytos narkotinės medžiagos – (duomenys neskelbtini), tačiau testo instrukcijoje tokio cheminių medžiagų pavadinimo apskritai nėra. Vilniaus PN direktorius, raštu atsakydamas į pareiškėjo skundą, taip pat nurodė, kad greito tyrimo priemonės (testo) rezultatas parodė psichiką veikiančias medžiagas – (duomenys neskelbtini), tačiau testo instrukcijoje tokio cheminių medžiagų pavadinimo nėra. Pareiškėjas nei būdamas laisvėje, nei atlikinėdamas bausmę pataisos namuose jokių narkotinių medžiagų nevartojo ir nevartoja, todėl mano, kad tokiais testų rezultatais su juo siekiama susidoroti.

5. Pareiškėjas skunde nesutiko su Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. gruodžio 16 d. atsakymu Nr. 42-460, nes Vilniaus PN pareigūnai nėra kompetentingi ir neturi jokio išsilavinimo, jog galėtų atlikti narkotinių medžiagų nustatymo testus. Taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo Kalėjimų departamentas, nepraleido Atsakymo apskundimo termino.

6. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2019 m. gruodžio 12 d. 18.20 val. buvo atliktas greito tyrimo testas, kuriuo jo organizme buvo rasta psichiką veikiančios medžiagos – (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo atžvilgiu surašytas apsvaigimo aktas Nr. 79-227(1). Kitą dieną t. y. 2019 m. gruodžio 13 d., Vilniaus PN direktorius informuotas, kad pareiškėjas nesutinka su testo išvada ir prašė už savo asmenines lėšas atlikti šlapimo tyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tokio tyrimo įkainis – 52,10 Eur, tačiau pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo tik 40 Eur, todėl tiriamoji medžiaga, t. y. šlapimas, į laboratoriją nebuvo siunčiama ir turėjo būti sunaikinta. Vilniaus PN administracija neprieštaravo, kad tiriamoji medžiaga būtų siunčiama į laboratoriją, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų, tiriamoji medžiaga į laboratoriją siunčiama nebuvo.

8. Kadangi 2019 m. gruodžio 12 d. 18.20 val. atlikus testą nustatyta, kad pareiškėjo organizme rastos psichiką veikiančios medžiagos – (duomenys neskelbtini), įkalinimo įstaigos administracijos pareigūnas tarnybiniame pranešime konstatavo, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio nuostatas. Vilniaus PN persiuntė visą su pareiškėjo padarytu drausmės pažeidimu susijusią dokumentinę medžiagą Vilniaus apskrities Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-iajam policijos komisariatui, kuris 2020 m. vasario 13 d. nutarimu tyrimą nutraukė. Nutraukus tyrimą, pareiškėjui nebuvo pritaikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė.

9. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, skųsdamasis dėl greitosios tyrimo priemonės jo atžvilgiu panaudojimo. Vilniaus PN 2020 m. sausio 17 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 42-60, kuriame išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo skunde keltus klausimus. Vilniaus PN veikė teisės aktų ribose, jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Kalėjimų departamento Sprendime ir teismo nutartyje nurodytas neteisingas Vilniaus PN raštas (2019 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 42-460), nes toks raštas pareiškėjui nebuvo teiktas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Kalėjimų departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, paaiškindamas, kad jam 2019 m. gruodžio 12 d. buvo atliktas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, bet jis prieš atliekant testą nebuvo supažindintas su įrangos galiojimo laiku ir testo instrukcija; atlikus testą pareigūnas pareiškė, kad jis yra teigiamas, tačiau pats abejojo testo rezultatu; pareiškėjas negavo testo rezultato protokolo kopijos. Atsižvelgdamas į tai, prašė panaikinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl 2019 m. gruodžio 12 d. atlikto testo dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo. Vilniaus PN direktorius 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. 42-60, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. skundą, paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. buvo nuvestas atlikti testo dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo fakto, prieš atliekant šį testą pareiškėjas sutiko, kad būtų tiriamas jo apsvaigimas; teigiamas testo rezultatas parodė, kad pareiškėjo organizme rasta psichiką veikiančios medžiagos – (duomenys neskelbtini). Įkalinimo įstaigos direktorius minėtu raštu išaiškino pareiškėjui, kad teisės aktai nenumato, jog nuteistajam būtų privaloma įteikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto kopijos, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Vilniaus PN direktorius 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 42-81, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. skundą, paaiškino, kad pareiškėjui 2020 m. sausio 17 d. įteiktas atsakymas Nr. 42-60 į 2019 m. gruodžio 16 d. analogiško turinio skundą dėl 2019 m. gruodžio 12 d. atlikto testo, todėl toks skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas 2020 m. sausio 29 d. išsiuntė skundą Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas Sprendime vertino, jog pareiškėjas skundžiasi dėl Vilniaus PN direktoriaus atsakymo Nr. 42-460 dėl apsvaigimo nustatymo, Vilniaus PN atsakymas, dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą, priimtas 2019 m. gruodžio 16 d., todėl pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui pateikti ir Vilniaus PN pareigūnų veiksmai, atliekant pareiškėjui apsvaigimo nustatymo testą, nagrinėtini nebus.

12. Taip pat teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas skundžia Vilniaus PN 2019 m. gruodžio 16 d. atsakymą Nr. 42-460, padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skundui Kalėjimų departamentui pateikti. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamentas nurodė neteisingą Vilniaus PN rašto numerį, t. y. toks dokumentas, kaip Vilniaus PN 2019 m. gruodžio 16 d. atsakymas Nr. 42-460, pareiškėjui apskritai nebuvo teiktas, vietoje to, pareiškėjas, kreipdamasis į Kalėjimų departamentą, skundė Vilniaus PN 2020 m. sausio 17 d. atsakymą Nr. 42-60.

13. Teismas įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, papildomai pareikalautus pateikti proceso šalių dokumentus, nustatė, kad toks dokumentas – Vilniaus PN 2019 m. gruodžio 16 d. atsakymas Nr. 42-460, pareiškėjo atžvilgiu apskritai nėra priimtas. Kadangi pareiškėjas Kalėjimų departamentui skundą išsiuntė 2020 m. sausio 29 d., teismas sprendė, kad pareiškėjas skundė Vilniaus PN 2020 m. sausio 17 d. atsakymą Nr. 42-60 arba Vilniaus PN 2020 m. sausio 27 d. atsakymą Nr. 42-81 (dėl analogiško turinio skundo dėl narkotinių medžiagų nustatymo testo). Todėl Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2020 m. sausio 29 d. skundą padarė techninę klaidą, laikydamas, jog pareiškėjas skundžia Vilniaus PN 2019 m. gruodžio 16 d. atsakymą Nr. 42-460, nors tokio dokumento pareiškėjo atžvilgiu apskritai nėra priimta. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas ir savo skunde teismui nurodė neteisingą skundžiamo Vilniaus PN atsakymo numerį bei datą, nes vadovavosi Kalėjimų departamento Sprendime nurodytais duomenimis.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog Kalėjimų departamentas neteisingai nustatęs pareiškėjo skundžiamo Vilniaus PN rašto duomenis, priėmė nepagrįstą Sprendimą, nesant teisinio pagrindo nevertindamas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kaip pateiktų praleidus BVK įtvirtintą vieno mėnesio terminą, todėl panaikino Sprendimą ir įpareigojo Kalėjimų departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes.

III. 15. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą.

16. Pareiškėjas teigia, kad teismas nenagrinėjo jo skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir neįsigilino į jo skundo esmę. Pareiškėjas vartoja įvairius vaistus, dėl kurių jo narkotinių medžiagų tyrimas galėjo būti teigiamas. Nors tyrimas dėl administracinio nusižengimo buvo nutrauktas, Vilniaus PN vis tiek jam skyrė nuobaudą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Vilniaus PN siekia su juo susidoroti, o teismas to neįžvelgė.

17. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs skunde pirmosios instancijos teismui, kurias teismas sprendime detaliai įvertino, nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Kalėjimų departamento nuomone, teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar netinkamai taikė galiojančius teisės aktus. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas ir todėl neteisėtas, nesudaro prielaidos jo panaikinti.

21. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes nustatė, kad Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą padarė techninę klaidą, teismas taip pat pabrėžė, kad ir pareiškėjas nurodė neteisingą skundžiamo Vilniaus PN numerį. Šiuo atveju, nėra pagrindo teismo sprendimo keisti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN 2019 m. gruodžio 16 d. atsakymo Nr. 42-460 ir Kalėjimų departamento 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 2S-695, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus PN 2019 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 42-460, kaip toks, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas, o Kalėjimų departamentas neteisingai nustatęs pareiškėjo skundžiamo Vilniaus PN rašto duomenis, priėmė nepagrįstą sprendimą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Kalėjimų departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas nenagrinėjo jo skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir neįsigilino į jo skundo esmę.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

27. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad Kalėjimų departamentas, neteisingai nustatęs pareiškėjo skundžiamo Vilniaus PN rašto duomenis, priėmė nepagrįstą Sprendimą. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas faktines bylos aplinkybes, surinko medžiagą, kurią Vilniaus PN perdavė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriui, detaliai ją išanalizavo ir visapusiškai įvertino bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.

28. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog pats Kalėjimų departamentas, kurio Sprendimą panaikino pirmosios instancijos teismas, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nėra pagrindo teismo sprendimo keisti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė