da02418e-92cb-421b-9431-b8aefff3df15 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1038-115/2010

Teisėja Snieguolė Bielskienė Teisėja Audronė Bugelevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

73.2.6.1;121.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 2d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,

dalyvaujant ieškovui R. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m.

vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-226-726/2010 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo

išmokos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, n u s t a t ė :

ieškovas R. V. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 5.510,29 Lt dydžio draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-3; 82-83). Nurodė, kad 2008-08-12 autoįvykio metu

nukentėjo ieškovui priklausantis automobilis SAAB 93, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas UADB „Ergo

Lietuva“ kasko draudimo sutartimi. Nurodė, kad 2008-08-12 apie pirmą valandą nakties Radviliškio rajone, kelio Jonava-Kėdainiai -Šeduva 88 kilometre, jo vairuojamas automobilis susidūrė su staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusia stirna. Šio draudiminio autoįvykio metu buvo apgadintas automobilis, todėl jis

dėl automobilio remonto kreipėsi į autoserviso paslaugas teikiančią V. K. įmonę, esančią Byčių kaime, Kupiškio rajone, ir pagal

šios įmonės išduotą sąmatą automobilio remontui turėtų išleisti 5.910,29 Lt. Draudimo polise numatyta 400 Lt dydžio išskaita (frančizė) automobilio sugadinimo atveju, todėl prašė priteisti iš atsakovo 5.510,29 Lt. Nors iškart po draudiminio įvykio jis pranešė draudimo bendrovei apie įvykį ir pateikė visus dokumentus, susijusius su šiuo draudiminiu įvykiu, tačiau atsakovas 2008-10-02 pranešimu atsakė, kad neturi galimybės išmokėti draudimo išmokos. Teigė, atsakovas vengia vykdyti savo prievolę pagal draudimo sutartį ir nepagrįstai atsisako sumokėti draudimo išmoką.

Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l.22-24). Nurodė, kad įvykio tyrimo metu atsakovui kilo įtarimas, kad ieškovas pateikė melagingus duomenis apie

automobilio sugadinimo aplinkybes ir kėsinasi apgaule gauti draudimo išmoką. Atsakovo prašymu „SAAB“ automobilio gamintojo

atstovas UAB „Piliakalnis“ atliko ieškovo automobilio diagnostiką ir nustatė, kad automobilio saugos sistema yra

neveikianti, taigi automobilio saugos oro pagalvės ir saugos diržų įtempimo įrenginiai ieškovo nurodyto įvykio metu

negalėjo suveikti. Be to, atsakovo manymu, ieškovas melagingai nurodo, kad dėl 2008-08-12 įvykusio susidūrimo su

stirna automobiliui buvo padaryti

priekinio bamperio, radiatoriaus grotelių bei variklio dangčio sugadinimai. Atsakovo atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą,

kad ieškovas nesąžiningai siekia gauti draudimo išmoką nurodydamas neteisingas automobilio sugadinimo aplinkybes. Todėl atsakovas 2008-10-02 pranešimu nurodė ieškovui atsisakymo mokėti draudimo išmoką motyvus. Vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 12.1.5. p. ir

17.3.1 p. Ieškovas, atsakovo manymu, savo pareigų, kaip to reikalauja Taisyklių

12.1.5. p. neatliko, t.y. teisingai neužpildė draudiko pateiktos anketos apie automobilio sugadinimo aplinkybes. Nurodė, kad ieškovas pateikdamas teismui sąmatą, kurioje nurodyti automobilio remonto darbų kaštai, neišskaičiavo iš savo reikalavimo PVM. Nurodo, kad automobilis ar bent jau dauguma ieškovo nurodytų detalių buvo sugadinta kitomis aplinkybėmis, nei partrenkiant stirną, patvirtina ir teismo ekspertizės aktas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3.838,72 Lt draudimo išmoką, penkių proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 3.838,72 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2008-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 115 Lt žyminį mokestį ir 630 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 450 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti ir 106 Lt išlaidas ekspertizei apmokėti. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 27,34 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas po eismo įvykio nedelsdamas pranešė draudimo bendrovei apie draudiminį įvykį, nurodė aplinkybes, susijusius su draudiminiu įvykiu, išvardino automobilio apgadinimus, užpildė prašymą išmokėti jam draudimo išmoką. Iš draudikui pateiktų ieškovo prašymų turinio matyti, kad ieškovas nurodė įvykio aplinkybes, išvardino automobilio apgadinimus: sudaužytas priekinis bamperis, variklio apsauga, posparnis, keleivio pusės lempa, iššovusi vairuotojo saugos pagalvė. Teismas pažymėjo, jog ieškovas po eismo įvykio tiek viešosios policijos pareigūnams, tiek draudikui nuosekliai aiškino eismo įvykio aplinkybes, nurodydamas ir įvykio metu iššovusią vairuotojo saugos pagalvę. UAB „Piliakalnis“ autocentro 2008-09-10 pažymoje

Nr. 08-037 nurodyta, kad automobilio SAAB 9-3 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) diagnostikos metu vairuotojo ir

keleivio saugos oro pagalvės ir saugos diržų įtempimo įrenginiai nesuveikė, nes automobilio saugos sistema buvo neveikianti. Teismo vertinimu, atsakovas, remdamasis šia pažyma darė nepagrįstą

išvadą, jog automobilio saugos oro pagalvės ir saugos diržų įtempimo įrenginiai ieškovo nurodyto įvykio metu

negalėjo suveikti, nes oro pagalvės ir

saugos diržų įtempimo įrenginiai buvo neveikiantys. Teismas atkreipė dėmesį, kad automobilio „SAAB“ gamintojo atstovo UAB

„Piliakalnis“ rašte Nr. 08-037 nėra konstatuota, kaip kad teigia atsakovas, kad eismo įvykio dieną (2008-08-12) ieškovui priklausančio automobilio oro pagalvės ir saugos diržų įtempimo įrenginiai nesuveikė, priešingai, konstatuojama, kad automobilio oro pagalvės ir saugos diržų įtempimo įrenginiai nesuveikė, būtent, diagnostikos metu. Teismas nurodė, kad ir iš atsakovui pateikto Panevėžio ir Šiaulių regionų grupės ekspertų 2008-08-22 tarnybinio rašto matyti, jog buvo atlikta transporto priemonės SAAB 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra ir buvo konstatuota, kad pagalvė „šovusi“ lyg šviežiai, nustatyti, kada galėjo „šauti“ yra sunku, tačiau tai nebuvo seniai. Teismas sprendė, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo teiginį, kad 2008-08-12 eismo įvykio metu automobiliui susidūrus su stirna, buvo iššauta vairuotojo saugos pagalvė. Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu darė išvadą, kad ieškovo nurodomos eismo įvykio aplinkybės byloje yra nustatytos. Teismas nurodė, jog iš turimų duomenų negali spręsti, kad ieškovas buvo nesąžiningas, draudikui neteisingai nurodydamas eismo įvykio aplinkybes bei jo metu padarytus automobiliui sužalojimus, nes nėra paneigta ieškovo versija apie 2008-08-12 eismo įvykio aplinkybes ir byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių besąlygiškai patvirtinti ieškovo nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, jog duomenų, paneigiančių Lietuvos teismo ekspertizių centro 2009-08 ekspertizės akto Nr. 11-1579(09) išvadas byloje nepateikta, šalys ir jų atstovai prašymų skirti papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę teismui nepareiškė. Teismo ekspertizės akto išvadomis patvirtinami ieškovo teiginiai

apie 2008-08-12 eismo įvykio aplinkybes, tačiau konstatuojama, kad dalis automobilio apgadinimų negalėjo būti padaryti

stirnos partrenkimo metu. Todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimus tik dalyje, kurioje jie yra objektyviai patvirtinti eksperto išvadomis, ir priteisė ieškovui iš atsakovo draudimo išmoką tik dalies automobilio remonto išlaidoms padengti, išskyrus išlaidas variklio apsaugai - 400 Lt, kairės pusės posparniui

- 100 Lt, ir su tuo susijusiems darbams - variklio apsaugos keitimui (160 Lt), kairės pusės posparnio keitimui (60 Lt), iš viso: 770 Lt sumai. Teismas, vadovaudamasis LAT praktika (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-381/2006), sprendė, kad atsakovas neprivalo kompensuoti ieškovui sąmatoje nurodytos 901,57 Lt PVM sumos, nes bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų, kad automobilis suremontuotas ar bus remontuojamas. Ieškovas nepasinaudojo automobilio remonto darbais ir paslaugomis, todėl teismas sprendė, kad ieškovas nepatyrė 901,57 Lt išlaidų, susijusių su PVM. Teismas darė išvadą, kad draudėjas savo prievoles vykdė tinkamai - laiku pranešė apie eismo įvykį, bendradarbiavo su atsakovo darbuotojais. Teismas vadovavosi CK 6.987 str., be to pažymėjo, kad nėra nustatyta CK 6.1014 str. numatytų pagrindų, kuriems esant, draudikas galėtų būti atleistas nuo išmokos mokėjimo. Teismas prašomą priteisti 5.510,29 Lt dydžio sumą mažino, išskaičiavęs sąmatoje nurodytas su PVM susijusias 901,57 Lt išlaidas bei išskaičiavęs variklio apsaugos vertę, kairės pusės posparnio vertę bei su tuo susijusių darbų variklio apsaugos keitimo, kairės pusės posparnio keitimo išlaidas, iš viso 770 Lt.

Apeliantas (atsakovas) UADB „Ergo Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą (b.l.113-115), kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista ieškovui 3.838,72 Lt draudimo išmoka, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, 115 Lt žyminio mokesčio, 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir iš dalies atmestas atsakovo prašymas atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas; priimti šioje dalyje naują sprendimą, atmetant ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su įvykio vertinimu ir žalos dydžio skaičiavimu. Didžiąją dalį išlaidų automobilio suremontavimui sudaro saugos oro pagalvės ir saugos diržų įtempimo įrenginiai, kurie pagal automobilio „SAAB“ gamintojo atstovo UAB „Piliakalnis“ raštą Nr. 08-037, ieškovo nurodyto įvykio metu negalėjo suveikti, nes automobilio saugos sistema yra neveikianti, o byloje nėra duomenų, kad šie įrenginiai sugedo jau po įvykio. Mano, kad ieškovas pateikė atsakovui melagingus duomenis apie automobilio sugadinimo aplinkybes, tai patvirtina ekspertizės akto išvada. Net ir teismui nustačius, kad dalis ieškovo nurodytų apgadinimų iš tiesų padaryti partrenkiant stirną, ieškinys vis tiek turi būti atmestas dėl nesąžiningo ieškovo elgesio – bandymo apgaule gauti didesnę išmoką, ne realiai patirta žalos. Teigia, jog tikėtina, kad žalos suma sudarytų tik 983,72 Lt. Vadovaujasi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 12.1.5. p. ir 17.3.1 p. ir teigia, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas neteisingai užpildė draudiko pateiktą anketą apie įvykį. Pažymi, kad pateiktas Radviliškio rajono PK Viešosios policijos raštas Nr. 81-E-PAZ-2-140, kuriuo vadovaujasi neturi prejudicinės galios ir surašytas vien iš ieškovo žodžių.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (b.l.120-122). Nurodo, jog automobilio techninės apžiūros metu 2007-06-29 nustatyta, kad automobilis techniškai tvarkingas, taigi įvykio metu oro

pagalvės įrenginys buvo veikiantis. Mano, jog teismas pagrįstai nurodė, kad automobilio „SAAB“ gamintojo atstovo UAB

„Piliakalnis“ rašte Nr. 08-037 nėra konstatuota, kaip kad teigia atsakovas, kad eismo įvykio dieną (2008-08-12) ieškovui priklausančio automobilio oro pagalvės ir saugos diržų įtempimo įrenginiai nesuveikė. Apelianto argumentai dėl melagingų duomenų atmestini, nes atliekant trasologinę ekspertizę ekspertas neturėjo pakankamai duomenų apie patį eismo įvykį ir negalėjo duoti tikslių išvadų. Duomenų, kad ieškovas būtų inscenizavęs autoįvykį byloje nėra. Pažymi, jog Radviliškio rajono PK Viešosios policijos pareigūnai neturėjo galimybės pasitelkti specialisto dėl specialiųjų žinių suteikimo, todėl pagal CPK 197 str. 2 d. Radviliškio rajono PK Viešosios policijos raštas Nr. 81-E-PAZ-2-140 laikamas oficialiu rašytiniu įrodymu. Pažymi, jog laikėsi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 12 punktu, nedelsiant pranešė policijai ir atsakovui bei teisingai užpildė draudiko anketą apie įvykį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str.

2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (atsakovas) UADB ‘Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios

instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies yra patenkintas ieškovo R. V. ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo ir prašo

panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, o ieškinį atmesti pilna apimtimi.

Kolegija sprendžia, kad atsakovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Nustatyta, kad 2008-08-12 autoįvykio metu nukentėjo ieškovui priklausantis automobilis SAAB 93, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ kasko draudimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas autoįvykį pripažino draudiminiu ir iš dalies tenkindamas ieškinį priteisė ieškovui iš draudimo bendrovės 3.838,72Lt draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti ir penkių proc. dydžio metines palūkanas.

Apeliantas(atsakovas) nesutinka su autoįvykio vertinimu ir žalos dydžio paskaičiavimu, teigiant, kad ieškovas pateikė melagingus duomenis dėl autoįvykio ir automobilio apgadinimo, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir iš dalies. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu bei nustatytu žalos ir draudimo išmokos dydžiu.

Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-182 straipsniuose ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas po eismo įvykio įvykdė visas draudimo sutarties sąlygas, nes nedelsdamas pranešė draudimo bendrovei apie įvykį, nurodė jo aplinkybes, išvardino automobilio apgadinimus, užpildė prašymą išmokėti jam draudimo išmoką, tačiau atsakovas ją išmokėti atsisakė.

Draudimo bendrovė teigia, kad automobilis galėjo būti apgadintas kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis, tačiau tokius argumentus paneigia ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, jog dalis apgadinimų galėjo būti padaryta automobiliui partrenkiant stirną, ką ir nurodė ieškovas. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir dėl negalėjimo išsiskleisti oro pagalvei, nes po automobilio apžiūros atsakovas savo rašte nurodė, kad oro pagalvė yra išsiskleidusi šviežiai, o išsiskleidimo faktą patvirtina ir byloje esanti nuotrauka(b.l. 39, 42). Tuo tarpu kiti įrodymai nepatvirtina, kad vairuotojo saugos diržai ir oro pagalvė jau buvo sugedę prieš autoįvykį, o nuotraukose užfiksuota išsiskleidusi oro pagalvė uždėta po autoįvykio. Tai rodo, kad apeliantas savo skunde nurodytos aplinkybės dėl oro pagalvės neįrodė (CPK 178str.).

Kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais, kad dėl pateiktų įvykio neteisingų duomenų jis turi teisę draudimo išmokos nemokėti Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.030 17.3.1 p. pagrindu. Pažymėtina, kad visiškas draudimo išmokos nemokėjimas dėl konkrečiame autoįvykyje neįrodytų dalies automobilio apgadinimų prieštarauja pačiai draudimo sutarties esmei, o taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi draudėjas, sudaręs kasko draudimo sutartį bei sumokėjęs draudimo įmoką, pats turėtų apsimokėti visą automobilio remontą, nors yra nustatyta tik nedidelė dalis apgadinimų, kurie negalėjo būti padaryti draudiminio autoįvykio metu (CK 1.5, 6.987str.).Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai taikė įstatymą, nustatė padarytos žalos dydį ir pagrįstai priteisė iš atsakovo 3.838,72Lt draudimo išmoką ieškovui padarytai žalai atlyginti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovas nurodė, kad jis automobilio remontui išleido 2000Lt, pirkdamas ir keisdamas naudotą žibintą, bamperį, o liko dar nepakeista oro pagalvė ir veidrodžio korpusas. Pagal sąmatą (b.l. 13) šių daiktų įsigijimas ir keitimas kainuoja apie 2500Lt, todėl kolegija sprendžia, kad mažinti ieškovui priteistą draudimo išmoką pagrindo nėra.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytai motyvais nėra pagrindo (CPK 326str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str. iš apeliantų priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-226-726/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UADB“Ergo Lietuva‘ 7,05Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas Auruškevičius

Teisėjos Rasa Gudžiūnienės

Dalia Višinskienė