da016eda-2da7-4a8d-979c-9de8b20e6d12 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Teisėja I. Stasiūnienė                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-208-368/2012                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05228-2011-3                                                       Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1., 121.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 19 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „BTA     Insurance Company“ SE apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovui H. V., trečiajam asmeniui N. V. dėl 1777,68 Lt draudimo iÅ¡mokos priteisimo ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo H. V. 1777,68 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu H. V. 2010-04-22 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – draudimo sutartis), pagal kuriÄ buvo apdrausta automobilio „AUDI A6“ valdytojo civilinė atsakomybė.

Pažymėjo, kad draudimo sutartis sudaryta su transporto priemonės savininku, draudimo įmoka buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į daugelį faktorių lemiančių draudimo rizikos padidėjimÄ ar sumažėjimÄ , tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytÄ apdraustojo amžių. Teigė, kad 2010-05-21 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata. Eismo įvykio pažymoje Å¡io įvykio kaltininku nurodytas N. V., kuris vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tvirtino, kad draudimo sutartyje yra numatyta, kad apdraustÄ jÄ transporto priemonę vairuos vyresni nei 55 metų amžiaus vairuotojai.

IeÅ¡kovas nustatė, kad draudėjo rizika padidėjo 20 procentų, nes transporto priemonės draudėjas H. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini) m., o eismo įvykio kaltininkas – N. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., todėl teigia, jog buvo padidėjusi draudimo rizika, kuri vertinama pagal jų amžiaus skirtumÄ , o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės. IeÅ¡kovas 2010-09-14 nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo 3709,18 Lt, o 2011-03-01 iÅ¡mokėjo 5179,20 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokas dėl asmens sveikatos sutrikdymo ir įgijo regreso teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo – atsakovas, atlygintų 20 procentų ieÅ¡kovo patirtos žalos, t.y. sumokėtų 1777,68 Lt sumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 19,50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 380,00 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybei. Nurodė, kad draudėjo atstovei buvo pateikta jau paruoÅ¡ta standartinė sutartis ir atskiros sutarties sÄ lygos, tarp jų ir 10 sutarties punktas dėl transporto priemonės valdytojų amžiaus grupės, su draudėjo atstove nebuvo derintos.

Pažymėjo, kad draudėjo atstovė derėtis dėl sutarties sÄ lygų neturėjo galimybės, sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du. Sprendė, kad draudimo sutarties 10 punkto esmė draudėjo atstovei nebuvo tinkamai atskleista ir Å¡i sutarties sÄ lyga suteikė draudimo bendrovei pranaÅ¡umÄ draudėjo atžvilgiu. Teismo vertinimu, draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalėjo paaiÅ¡kinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų nesilaikymo teisinių pasekmių.

Konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl transporto priemonės perdavimo jaunesniam profesionaliam vairuotojui padidėjo draudimo rizika ir, kad tarp draudėjo pareigos pažeidimo (nepraneÅ¡imas draudikui apie transporto priemonės perdavimÄ kitos amžiaus grupės asmeniui) ir ieÅ¡kovo dėl autoįvykio patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys ir toks pareigų nevykdymas įtakojo atsiradusios žalos dydį. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas apskritai nenurodė, kokiu pagrindu praÅ¡o grÄ Å¾inti 20 procentų iÅ¡mokėtos sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Skųsdamas Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ apeliantas (ieÅ¡kovas) „BTA Insurance Company“ SE praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neįvertino dalies įrodymų bei pažeidė CK 1.5 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino draudimo sutarties sudarymo procedÅ«ras.

Tvirtinama, kad transporto priemonių valdytojų amžius – vienas pagrindinių kriterijų, į kurį atsižvelgiama, nustatant draudimo įmokÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog draudėjui informavus apie ketinimÄ transporto priemonės valdymÄ perleisti jaunesniam asmeniui, draudimo įmoka padidėtų apie 30 proc. Apeliantas pabrėžia, kad atsakovas nesikreipė dėl draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.Atsiliepime atsakovas H. V. pažymi, kad nepažeidė draudimo sutarties 10 punkto reikalavimų.

Nurodo, kad įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad automobilį naudos visi Å¡eimos nariai, tačiau nebuvo informuotas, jog apie amžiaus grupių vartotojų rizikas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apelianto „BTA Insurance Company“ SE apeliacinis skundas netenkintinas. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis.Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 6 straipsnio 3 dalį prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo praÅ¡omÄ teisingÄ informacijÄ ir pateikti dokumentus, bÅ«tinus draudimo sutarčiai sudaryti.

Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga.Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-12-13 teismo posėdžio metu draudėjo atstovė pažymėjo, jog pateikė visÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, draudimo įmonės atstovui nurodė, kad automobiliu naudosis visi Å¡eimos nariai, jog draudimo sutarties sÄ lygas jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos. Liudytojas (E. D. įmonės savininkas) E. D. negalėjo paaiÅ¡kinti, ar draudėjo atstovė reiÅ¡kė papildomus pageidavimus ir pažymėjo, kad draudimo įmokÄ paskaičiuoja kompiuterinė programa pagal pateiktus automobilio ir draudėjo asmens duomenis (71–73 b. l.).

Tai sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantas skunde teigia, kad atsakovas nesikreipė dėl draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, ir jog privalėjo žinoti standartines sutarties sÄ lygas, teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad sudarant sutartį prisijungimo bÅ«du, taip pat jÄ aiÅ¡kinant, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, jog standartines sutarties sÄ lygas parengusi Å¡alis privalo ne tik tinkamai atskleisti Å¡ias sÄ lygas kitai sutarties Å¡aliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sÄ lygos bÅ«tų aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos.

Jeigu standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties Å¡alių ginčui, Å¡i Å¡alis negali remtis tokiomis standartinėmis sÄ lygomis, dėl kurių aiÅ¡kumo ir atskleidimo kitai sutarties Å¡aliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir neturėjo bÅ«ti klaidingai suprastos kitos sutarties Å¡alies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai Å¡aliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sÄ lygas parengusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006).Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad visais atvejais sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.

Teismas sutinka su skundžiamame sprendime nurodytomis iÅ¡vadomis, kad bÅ«tent draudikui, kuriam draudimo veikla yra profesinė, teko pareiga informuoti draudėjÄ (draudėjo atstovę) apie draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimo metodikÄ , sutarties sÄ lygas dėl draudėjui taikomos amžiaus rizikos grupės ir Å¡ios draudimo sutarties sÄ lygos taikymo pasekmių (Draudimo įstatymo 78 p. 5 d.). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , atsižvelgiant į draudiko veiklos specifikÄ ir draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobÅ«dį, draudimo kompanija prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje AB bankas „Hansa–LTB“ v.

UAB „Baltic polis“, byla Nr. 3K-3-797/2003). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad draudimo sutarties 10 punkto esmė draudėjo atstovei buvo atskleista tinkamai, todėl atmestini skundo teiginiai, jog draudėjas privalėjo Å¡iÄ draudimo sutarties sÄ lygÄ Å¾inoti.Nors apeliantas skunde teigia, kad draudėjui informavus apie ketinimÄ transporto priemonės valdymÄ perleisti jaunesniam asmeniui, draudimo įmoka padidėtų apie 30 proc., teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto pateikta pažyma yra abstraktaus pobÅ«džio, neinformatyvi (62 b. l.).

Pats apeliantas nurodė, kad transporto priemonių valdytojų amžius – vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, į kurį atsižvelgiama, nustatant draudimo įmokÄ (skundo 3 lapas), tačiau iÅ¡ 2011-12-12 pažymos turinio matyti, kad 108 Lt įmokos suma paskaičiuota, atsižvelgiant į amžiaus grupę, neatskleidžiant įmokos paskaičiavimo bÅ«do, metodikos, taikytų kriterijų, neįvertinta asmenų, galinčių įtakoti draudimo įmokos sumÄ , rizika.Pažymėtina, kad skunde apeliantas daug dėmesio skyrė asmenų nuo 18 iki 25 metų draudimo rizikos analizavimui, iÅ¡vardijo mokslininkų analizių duomenis, pateikė dalį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei LR transporto priemonių draudikų biuro informacijos, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-05-21 eismo įvykio kaltininkas – N. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini) m., tai patvirtino ir pats apeliantas (2 b. l.), todėl jam netaikoma skunde nurodyta 18–25 m. draudimo rizika.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad prieÅ¡ tai minėtos informacijos pateikimas yra perteklinis, be to, informacija nesusijusi su skundo dalyku.Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi atsakovas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, kad netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir CK 1.5 straipsnio nuostatas. PrieÅ¡ingai, nei skunde nurodė apeliantas, kad teismas pažymėjo, jog draudiko vadovas parengė draudimo sutarties sÄ lygas ir tik tada iÅ¡siuntė į Å iaulius, iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog draudėjo atstovei buvo pateikta paruoÅ¡ta standartinė sutartis ir atskiros sutarties sÄ lygos su ja nebuvo derintos.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas pagrįstai vadovaudamiesi sutarčių, sudarytų prisijungimo bÅ«du, aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.185–6.187, 6.193 str.).Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                         Egidijus Mockevičius