A-146-2442-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2442/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01053-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei ,

dalyvaujant pareiškėjui K. A. ir jo atstovui advokatui Edmundui Rusinui,

atsakovo atstovams Jovaldui Černiauskui ir Gerdai Tamoliūnaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mariui Urbeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. ir atsakovo viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui viešajai įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos auditorių rūmams, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (t. I, b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Audito ir apskaitos tarnybos (toliau – ir Audito ir apskaitos tarnyba, atsakovas) 2011 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. VAA-14 „Dėl K. A. apeliacijos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. VAA-14) 1, 3 ir 4 punktus bei pripažinti kvalifikacinį auditoriaus egzaminą „Auditas, vidaus auditas, auditą ir auditorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir profesiniai standartai, tarptautiniai audito standartai“ (toliau – ir Auditoriaus egzaminas) išlaikytu.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 21 d. laikė Auditoriaus egzaminą. Atsakovas testų ir praktinių užduočių sprendimą įvertino 58,8 balų ir pripažino egzaminą neišlaikytu (reikia surinkti mažiausiai 65 balus). Susipažinęs su darbo įvertinimu ir su juo nesutikdamas, 2008 m. gruodžio 31 d. įteikė apeliaciją dėl Audito egzamino rezultatų peržiūrėjimo. Audito ir apskaitos tarnyba 2009 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. VAA-7 „Dėl K. A. apeliacijos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. VAA-7) apeliaciją atmetė. 2009 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino šį įsakymą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti apeliaciją dėl Auditoriaus egzamino ir priimti naują sprendimą. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2011 m. vasario 25 d. pareiškėjas pateikė atsakovui patikslintą apeliaciją. Atsakovas, išnagrinėjęs 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. vasario 25 d. apeliacijas, iš dalies jas patenkino, t. y. skundžiamu Įsakymu Nr. VAA-14 pakeitė (padidino) Audito egzamino įvertinimą nuo 58,8 iki 61,5 balo, tačiau Auditoriaus egzaminą pripažino neišlaikytu.

Pareiškėjas teigė, kad priimant Įsakymą Nr. VAA-14 buvo pažeistos procedūros. Apeliacijų ir skundų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. VAA-34 (toliau – ir Apeliacijų nagrinėjimo taisyklės), 20 punkte nurodyta, jog sprendimo projektą dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų rengia už skundo išnagrinėjimą atsakingas darbuotojas. Sprendimo projektas turi būti suderintas su Audito priežiūros padalinio vadovu. Įsakymo Nr. VAA-14 projekto rengimo metu Audito ir apskaitos tarnyboje apskritai nebuvo asmens, užimančio Audito priežiūros padalinio vadovo pareigas ir atitinkančio Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas) 43 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Be to, Audito egzamino užduotys neatitiko Reikalavimų kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduočių rengimui, patvirtintų Užduočių rengimo komisijos 2008 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 1 (toliau – ir Reikalavimai), kurie, pareiškėjo įsitikinimu, yra išimtinai imperatyvaus pobūdžio. Auditoriaus egzamino užduočių parengimas ne pagal Reikalavimus turi tiesioginę įtaką egzaminų rezultatų įvertinimui, taip pat klaidina egzaminuojamąjį, todėl pareiškėjas nepritarė atsakovo pozicijai, jog vien tik formalus užduočių neatitikimas Reikalavimams neturi įtakos vertinimui. Pabrėžė, kad esant neatitikimams, didėja subjektyvumo galimybė, kas suponuoja egzaminuojamojo vertinimo šališkumą. Pareiškėjas taip pat teigė, kad dalis Auditoriaus egzamino testo klausimų parengta ne pagal programoje nurodytą literatūros sąrašą – praleisti reikšmingi žodžiai, vartojami kiti terminai nei audito standartuose ir kitoje profesinėje literatūroje. Tai gali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas siekiant suklaidinti egzaminuojamąjį.

Dalis Auditoriaus egzamino testo klausimų parengti su praleistomis prielaidomis, nors tai prieštarauja Reikalavimams. Anot pareiškėjo, atsakovas nepagrįstai nurodė, esą apeliacijoje neatskleista kai kurių žodžių praleidimo ir neatitikimo Reikalavimams įtaka neteisingam teorinio testo arba užduočių išsprendimui. Pareiškėjo nuomone, reikšminių žodžių praleidimas arba jų pakeitimais kitais žodžiais turi tiesioginę įtaką tinkamam teorinių testų arba praktinių užduočių išsprendimui. Viešojo administravimo institucija turi teisę kviesti pretendentą į nagrinėjimą siekdama gauti papildomus paaiškinimus ir patikslinti poziciją (Viešojo administravimo įstatymo 28 str. 1 d., Apeliacijų nagrinėjimo taisyklių 22 p.). Dalis testų turėjo daugiau nei po vieną teisingą atsakymą, nors pagal Reikalavimus turėjo būti tik vienas teisingas atsakymas. Esant keliems teisingiems atsakymams, pažeidžiamas nešališkumo ir objektyvumo principas (Reikalavimų 9.2 p.). Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, esą privalėjo nurodyti „stipriausiai (labiausiai) neteisingą“ atsakymą, kadangi teste buvo nurodyta pažymėti neteisingą atsakymą. 2009 m. balandžio 30 d. rašte Lietuvos auditorių rūmams atsakovas pripažino, kad kai kurie testai ir užduotys neatitinka Reikalavimų, tačiau kartotinai nagrinėdamas apeliaciją nurodė, jog tie patys testai yra parengti tinkamai ir/arba neatitikimas nedarė įtakos užduoties įvertinimui. Testas Nr. 20 buvo parengtas pagal egzamino programoje nenurodytą ir praktiniame darbe nenaudotiną 6-ąjį Nacionalinį audito standartą „Rizikos vertinimas ir vidaus kontrolė“, kuris nebegalioja nuo 2005 m. spalio 14 d. Dalis testų ir praktinių užduočių sprendimų buvo orientuoti ne į teorines žinias ar praktinį pritaikomumą, bet į subjektyvią užduočių rengėjų nuomonę, nors Reikalavimai aiškiai nurodė, jog testai ir užduotys turi būti suformuluoti taip, kad jų reikšmė ir sprendimas būti vienareikšmis ir nepriklausytų nuo vertintojo nuomonės. Audito priežiūros komiteto narė atestuotoji auditorė V. L. 2009 m. kovo 17 d. Audito priežiūros komiteto posėdyje nurodė, kad Audito egzamino užduotys parengtos neprofesionaliai, dviprasmiškai, neišlaikytas norminių aktų, reglamentuojančių audito veiklą, svarbumas ir reikšmingumas.

Atsakovas Audito ir apskaitos tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 49–53) paaiškino, kad pareiškėjo K. A. 2008 m. gruodžio 31 d. apeliacija bei patikslinta 2011 m. vasario 25 d. apeliacija nagrinėtos laikantis visų Audito įstatyme ir Apeliacijų nagrinėjimo taisyklėse numatytų procedūrų. Išnagrinėjus apeliacijose nurodytus klausimus, aplinkybes ir argumentus bei iš Lietuvos auditorių rūmų gautą susijusią medžiagą, įskaitant pareiškėjo Audito egzamino darbo kopiją, Ekspertų ir vertintojų komisijai skirtų audito egzamino užduočių su atsakymais kopiją, egzaminų rengėjo nurodytus teisės aktus ir kitą medžiagą, pagrindžiančią egzamino užduočių atsakymus, Audito ir apskaitos tarnybos atsakingas darbuotojas parengė sprendimo projektą, kuriame buvo pateikti išsamūs motyvuoti pareiškėjo pretenzijų pagrįstumo vertinimai. Sprendimo projektą suderinus su Audito priežiūros padalinio vadovo funkcijas atliekančiu Audito ir apskaitos tarnybos direktoriumi, projektas buvo pateiktas Audito priežiūros komiteto nariams ir apsvarstytas 2011 m. balandžio 5 d. įvykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje bei atsižvelgiant į Audito priežiūros komiteto priimtą nutarimą buvo priimtas įsakymas Nr. VAA-14. Audito priežiūros komitetas yra sudarytas iš kompetentingų asmenų, turinčių reikalingą kvalifikaciją ir darbo patirtį, atitinkančių Audito įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl Komitetui pateiktas siūlomas sprendimas dėl apeliacijos buvo visapusiškai įvertintas ir priimtas pagrįstas, objektyvus, motyvuotas sprendimas.

Audito ir apskaitos tarnyba, patikrinusi pareiškėjo pateiktus egzamino užduočių sprendimus, pareiškėjo apeliaciją patenkino iš dalies, t. y. visų egzamino užduočių, dėl kurių pareiškėjo pretenzijos pripažintos pagrįstomis, įvertinimai Įsakymu Nr. VAA-34 buvo pakeisti pridedant atitinkamą balų skaičių. Kadangi teisės aktai nenumato vienareikšmių pasekmių esant egzamino užduoties neatitikimui Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduočių rengimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2007 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 1.10.4 (toliau – ir Užduočių rengimo tvarka), ir Reikalavimų nuostatoms, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai įvertinama ir sprendžiama dėl neatitikimo poveikio egzamino užduoties sprendimui ir jo įvertinimui. Apeliacijos nagrinėjimo metu tik formaliai vertinant egzamino užduoties atitikimą minėtiems reikalavimams ir neatsižvelgiant į nustatytų neatitikimų reikšmingumą, jų įtaką užduoties sprendimui bei nevertinant pareiškėjo pateiktų užduočių sprendimų, jų teisingumo, balai už egzamino užduočių sprendimus būtų skiriami nepagrįstai, kadangi jie neatspindėtų kandidato į auditorius teorinių egzamino programoje nurodytos literatūros žinių ir gebėjimo jas pritaikyti praktiškai. Apeliacijos nagrinėjimo kontekste formaliais, nežymiais neatitikimais buvo laikomi tokie neatitikimai, kurie niekaip negalėjo lemti užduoties sprendimo ir jo įvertinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos auditorių rūmai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 119–123) į pareiškėjo skundą paaiškino, jog teisės aktai, reglamentuojantys egzaminų užduočių rengimą, nenustato reikalavimo, kad egzaminų užduotyse turi būti pažodžiui pakartotos nacionalinių ir/ar tarptautinių audito standartų nuostatos, todėl būtų nepagrista, nelogiška ir neprotinga iš egzaminų užduočių rengėjų reikalauti pažodinio, tai yra formalaus, egzaminų užduočių atitikimo nacionalinių ir/ar tarptautinių audito standartų nuostatoms. Pareiškėjas patikslintoje apeliacijoje ginčija egzamino užduotyse vartojamų formuluočių atitikimą nacionalinių ir/ar tarptautinių audito standartuose vartojamoms formuluotėms, neatsižvelgdamas į šių pavartotų formuluočių esmę ir tikslus. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kuo jis grindžia savo poziciją, kad užduočių formuluočių neatitikimas yra reikšmingas, turėjęs esminės įtakos pareiškėjui pasirenkant klaidingą užduoties sprendimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo išreikšta abejone dėl egzamino užduočių rengėjų objektyvumo bei kompetencijos, nes rengiant šio konkretaus kvalifikacinio auditoriaus egzamino užduotis dalyvavo audito ir apskaitos sričių specialistas auditorius A. B., egzamino užduotis tikrino ir tvirtino Lietuvos auditorių rūmų kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisija, kurios narius skiria tiek Lietuvos Respublikos finansų ministerija, tiek Lietuvos auditorių rūmai, be to, šio konkretaus kvalifikacinio auditoriaus egzamino parengtas užduotis papildomai vertino Lietuvos auditorių rūmų prezidento patvirtinta Ekspertų ir vertintojų komisija, kuri savo 2008 m. lapkričio 21 d. ekspertinėje išvadoje konstatavo, jog pateiktos užduotys iš esmės atitinka auditorių kvalifikacijai keliamus reikalavimus ir kvalifikacinio auditoriaus egzamino programą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime (t. I, b. l. 151–152) į pareiškėjo skundą prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ministerija atsiliepime (t. I, b. l. 161–162) į pareiškėjo skundą nurodė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisėms ar pareigoms.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo 8 d. sprendimu (t. III, b. l. 1-11) pareiškėjo K. A. skundą tenkino iš dalies: panaikino VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos 2011 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. VAA-14 „Dėl K. A. apeliacijos“ 1, 3 ir 4 punktus, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 050 Lt teismo išlaidų.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl 2011 m. balandžio 8 d. Audito ir apskaitos tarnybos įsakymo Nr. VAA-14 „Dėl K. A. apeliacijos“ 1, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo pripažinimo išlaikiusiu Auditoriaus egzaminą. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 21 d. neišlaikė Auditoriaus egzamino – surinko 58,8 balų. 2008 m. gruodžio 31 d. pateikė apeliaciją dėl Audito egzamino rezultatų peržiūrėjimo. Audito ir apskaitos tarnybos 2009 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. VAA-7 pareiškėjo apeliacija buvo atmesta.

Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1766-473/2009) panaikino Įsakymą Nr. VAA-7 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo apeliaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. vasario 19 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A146-15/2011) šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, jog Audito ir apskaitos tarnybos Įsakymas Nr. VAA-7 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio numatytų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-444-16/2010, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2007 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 5.10.3 patvirtintos Kandidato į auditorius supažindinimo su jo kvalifikacinio auditoriaus egzamino darbo įvertinimu tvarkos 7 punktas prieštaravo konstituciniams teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją.

LVAT 2011 m. vasario 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146-15/2011), be kita ko, konstatavo, kad Įsakyme Nr. VAA-7 apskritai nebuvo aprašomosios dalies, kurioje būtų aprašoma apeliacijos nagrinėjimo eiga, konkrečiai ir tiksliai įvardijama, kokios aplinkybės buvo tikrintos ir kas nustatyta, minėto įsakymo pirmajame punkte atsakovas praktiškai be jokių motyvų tik konstatavo pareiškėjo pateiktos apeliacijos nepagrįstumą, o antrajame išdėstė sprendimo rezoliuciją – pareiškėjo prašymą atmesti. Įsakyme nebuvo atsakyta nei į vieną pareiškėjo apeliacijoje iškeltą klausimą, kas patvirtina aplinkybę, jog apeliaciją padavusio asmens teiginių pagrįstumas apskritai nebuvo tikrintas.

LVAT taip pat nurodė, kad šie trūkumai gali būti pašalinti tik tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo apeliaciją, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo apeliaciją dėl Auditoriaus egzamino ir priimti naują sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. 1 d.).

Teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (ABTĮ 87 str.). Viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytas išvadas, tačiau ir į motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodytus argumentus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo. Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimas šios administracinės bylos proceso šalims turi res judicata galią, t. y.

šios administracinės bylos proceso šalys neturi teisės šioje administracinėje byloje ginčyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nustatytų faktų. Šio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia yra privaloma ir bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje atsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendime konstatuotus atsakovo sprendimo formalius ir turinio trūkumus bei vertino, ar pastarieji pažeidimai nebuvo padaryti ir 2011 m. balandžio 8 d.

VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos Įsakyme Nr. VAA-14.

Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 25 d. pareiškėjas Audito ir apskaitos tarnybai pateikė patikslintą apeliaciją, kurioje išdėstė pastabas dėl Auditoriaus egzamino užduočių ir prašė Auditoriaus egzamino rezultatą pakeisti ir šį egzaminą pripažinti išlaikytu. Teisėjų kolegija pirmiausia išanalizavo skundžiamą atsakovo įsakymą formos ir turinio aspektais bei įvertino jo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Nustatė, kad 2011 m. balandžio 5 d. Audito priežiūros komiteto posėdyje išnagrinėjus K. A. apeliaciją, nuspręsta pakeisti egzamino I dalies 19 ir 34 testo klausimų, II dalies 1 praktinės užduoties 3 punkto atsakymo ir II dalies 3 praktinės užduoties 3 klausimo atsakymo įvertinimus ir už šias užduotis prie bendro pareiškėjo egzamino darbo įvertinimo (58,8 balų) iš viso papildomai pridėti 2,7 balo, todėl galutiniu įvertinimo balu laikyti 61,5 balo ir, atsižvelgiant į tai, K. A. kvalifikacinį auditoriaus audito egzaminą laikyti neišlaikytu.

Audito ir apskaitos tarnyba, išnagrinėjusi 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. vasario 25 d. pareiškėjo apeliacijas, vadovaudamasi Audito įstatymo 11 straipsnio 12 dalimi, 44 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Audito ir apskaitos tarnybos įstatų 28.7.2 punktu, Apeliacijų ir skundų nagrinėjimo taisyklėmis ir atsižvelgdama į Audito priežiūros komiteto 2011 m. balandžio 5 d. posėdyje išnagrinėtas ir teisiškai įvertintas aplinkybes bei remdamasi pridedamo Audito ir priežiūros komiteto 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 25-5-1 motyvais, 2011 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. VAA-14 iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacijas – Audito egzamino įvertinimą pakeitė (padidino) nuo 58,8 iki 61,5 balo, tačiau Audito egzaminą vis tiek pripažino neišlaikytu. Įsakyme Nr. VAA-14 pareiškėjo pretenzijos dėl kvalifikacinio auditoriaus audito egzamino I dalies 19 ir 34 testo klausimų, egzamino II dalies 1 praktinės užduoties 3 punkto atsakymo ir 3 praktinės užduoties 3 klausimo įvertinimo pripažintos pagrįstomis, o pretenzijos dėl šio egzamino I dalies 2, 4, 12, 13, 15,16, 20, 22, 33, 39, 42, 45, 51, 52, 53, 54, 55, 59, 66, 67, 70 testo klausimų ir II dalies 1 praktinės užduoties 4 ir 12 punktų atsakymų, 3 praktinės užduoties 2 klausimo, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 praktinių užduočių įvertinimo pripažintos nepagrįstomis.

Audito įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad asmenų, neišlaikiusių ir nesutikusių su kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimu, kurį tvirtina Egzaminų komisija, apeliacijas, nagrinėja Audito ir apskaitos tarnyba. Pagal Audito įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, Audito ir apskaitos tarnybos uždavinys yra įgyvendinti audito viešąją priežiūrą. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad įgyvendindama nustatytus uždavinius, Audito ir apskaitos tarnyba, be kita ko, tvirtina sritis, iš kurių laikomi kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai, nagrinėja asmenų, neišlaikiusių ir nesutikusių su kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimu, apeliacijas. Analogiškos nuostatos yra perkeltos ir į 2007 m. rugsėjo 25 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-268 patvirtintų VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos įstatų, reglamentuojančių šios institucijos veiklą, 28.7.2 punktą, kuriame nustatyta, jog VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktorius priima sprendimus dėl asmenų, neišlaikiusių kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir nesutikusių su jų įvertinimu, apeliacijų. VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. VAA-34 buvo patvirtintos Apeliacijų ir skundų nagrinėjimo taisyklės, kurios reglamentuoja apeliacijų ir skundų, susijusių su auditorių ir audito įmonių viešąja priežiūra, pateikimo viešajai įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai, jų nagrinėjimo ir sprendimų dėl jų priėmimo tvarką.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad priimant Įsakymą Nr. VAA-14 buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, nes Apeliacijų nagrinėjimo taisyklių 20 punkte nurodyta, jog sprendimo projektą dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų rengia už skundo išnagrinėjimą atsakingas darbuotojas, kurio Įsakymo Nr. VAA-14 projekto rengimo metu apskritai nebuvo (užimančio Audito priežiūros padalinio vadovo pareigas ir atitinkančio Audito įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus). Teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad reikalaujamo sprendimo dėl Audito padalinio vadovo pareigų atlikimo nėra ir neturėjo būti priimta, nes ši pareigybė laisva, o nesant Audito padalinio vadovo, už audito viešosios priežiūros įgyvendinimą, kaip ir už visą įstaigos veiklą, atsakingas Audito ir apskaitos tarnybos direktorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Audito įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi, Audito ir apskaitos tarnybos nuostatais.

Pagal Apeliacijų nagrinėjimo taisyklių 20 punktą sprendimo projektą dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų rengia už skundo išnagrinėjimą atsakingas darbuotojas, sprendimo projektas turi būti suderintas su Audito priežiūros padalinio vadovu, tačiau, kaip nustatyta šių Nuostatų 21 punkte, sprendimo projektas turi būti derinamas su Audito priežiūros komitetu ir, nors Audito priežiūros komiteto sprendimo išvada nėra privaloma, tačiau priimant kitokį sprendimą nei Audito priežiūros komiteto siūlomas, jis turi būti motyvuotas. 2007 m. rugsėjo 25 d.

Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-268 patvirtintų Audito ir apskaitos tarnybos įstatų 28.7.2 papunktyje (2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1K-420 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. lapkričio 29 d.), nustatyta, jog VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktorius priima sprendimus dėl asmenų, neišlaikiusių kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir nesutikusių su jų įvertinimu, apeliacijų, gavęs Audito priežiūros komiteto išvadą, kuri nėra privaloma priimant sprendimą, o priimant priešingą sprendimą, jis turi būti motyvuotas.

Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad skundžiamą Įsakymą Nr. VAA-14 priėmė kompetentingas subjektas, gavęs Audito priežiūros komiteto išvadą, kuria buvo remtasi ir kuri buvo pridėta prie skundžiamo Įsakymo Nr. VAA-14, todėl pareiškėjo nurodomi procedūriniai pažeidimai laikytini neesminiais, neturėjusiais jokios įtakos galutinio sprendimo priėmimui bei objektyviam visų aplinkybių įvertinimui.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Audito egzamino užduočių neatitikimo Reikalavimų, teismas pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 30 d. rašte „Dėl kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduočių“ Nr. 2-469 Audito ir apskaitos tarnyba nurodė, jog Audito ir apskaitos tarnybos Audito priežiūros komitetas nutarė, kad Auditoriaus egzamino teorinės dalies 33 ir 51 užduotys yra dviprasmiškos, 38 užduotis nėra tiksli, 10 praktinė užduotis jau buvo naudota 2007 m. egzamine; Auditoriaus egzamino teorinės dalies 3, 38 ir 51 užduotys neatitinka Užduočių rengimo tvarkos 22.1 punkto ir Reikalavimų 7.6 punkto, 10 praktinė užduotis neatitinka Tvarkos 22.1 punkto ir Reikalavimų 7.7 punkto. Minėtame rašte Audito ir apskaitos tarnyba taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgdama į nustatytus 2008 m. Auditoriaus egzaminų užduočių rengimo kokybės trūkumus, rekomenduoja Lietuvos auditorių rūmams pakeisti kvalifikacinių auditoriaus egzaminų Reikalavimus ir Užduočių rengimo tvarką, prižiūrėti egzaminų užduočių rengimo procesą, kad 2009 m. Auditoriaus egzaminų užduotys būtų parengtos pagal patvirtintas egzaminų programas ir laikantis teisės aktų reikalavimų, kad užduočių sąlygos būtų aiškios, logiškos, originalios, be dviprasmybių. Tuo tarpu Įsakymo Nr. VAA-14 bei prie jo pridėto 2011 m. balandžio 8 d. Audito priežiūros komiteto posėdžio protokole pareiškėjo pretenzijos dėl kvalifikacinio auditoriaus audito egzamino I dalies 19 ir 34 testo klausimų, egzamino II dalies 1 praktinės užduoties 3 punkto atsakymo ir 3 praktinės užduoties 3 klausimo įvertinimo pripažintos pagrįstomis, o pretenzijos dėl šio egzamino I dalies 2, 4, 12, 13, 15, 16, 20, 22, 33, 39, 42, 45, 51, 52, 53, 54, 55, 59, 66, 67, 70 testo klausimų ir II dalies 1 praktinės užduoties 4 ir 12 punktų atsakymų, 3 praktinės užduoties 2 klausimo, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 praktinių užduočių įvertinimo pripažintos nepagrįstomis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas skirtingu laikotarpiu skirtingai įvertino Auditoriaus egzamino teorinės dalies 33 ir 51 užduočių bei 10 praktinės užduoties atitikimą Užduočių rengimo tvarkos 22.1 punkto ir Reikalavimų 7.6 punkto, 7.7 punkto nuostatoms, tačiau nemotyvavo, dėl kokių priežasčių buvo padaryta kitokia išvada nei 2009 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 2-469.

Teismas, siekdamas visapusiškai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatęs, kad byloje keliamų klausimų sprendimui yra reikalingos specialios audito dalykų ir kitų dalykų žinios tiek, kiek tie dalykai susiję su auditu, 2011 m. rugsėjo 21 d. byloje paskyrė ekspertizę bei pavedė ją atlikti prof. hab. Dr. V. L. Teismas pavedė ekspertui atsakyti į klausimus:

1) ar teoriniai testai, nurodyti Komentare dėl testų ir praktinių užduočių, su kurių įvertinimu nesutinkama (I t., b. l. 30-44, kuriuose išvardyti 2, 4, 12, 13, 15, 16, 20, 22, 33, 39, 42, 45, 51, 52, 53, 54, 55, 59, 66, 67, 70 testai bei praktinės užduotys Nr. 1, 4, 5, 9, 10, 11, ir pareiškėjo komentarai dėl jų, teismo nutartyje dėl ekspertizės paskyrimo įvardyti Priedu Nr. 6), atitinka Tvarkos ir Reikalavimų, nuostatas; jei ne, – kurie iš jų neatitinka ir kokį poveikį testų rezultatams gali turėti neatitikimai?;

2) ar praktinės užduotys, nurodytos Priede Nr. 6, atitinka Tvarkos ir Reikalavimų nuostatas; jei ne, – kurie iš jų neatitinka ir kokį poveikį testų rezultatams gali turėti neatitikimai?;

3) kaip turėtų būti vertinami teoriniai testai ir praktinės užduotys, nurodytos Priede Nr. 6, tais atvejais, jei teoriniai testai ir praktinės užduotys neatitiko/nevisiškai atitiko Tvarką ir Reikalavimus?;

4) jeigu minėto kvalifikacinio egzamino I dalies testo klausimai ir II dalies praktinės užduotys iš esmės neatitiko Tvarkos, galiojusios 2008 m. vasario 1 d., ir Reikalavimų, ar tokie neatitikimai buvo reikšmingi ir ar tai galėjo turėti esminės įtakos pareiškėjui K. A., kaip atidžiam ir nuovokiam kandidatui į auditorius, pasirenkant vieną teisingą iš galimų atsakymų bei teisingai sprendžiant praktines užduotis?;

5) ar tinkamai įvertinti Priede Nr. 6 nurodyti pareiškėjo ginčijami užduočių rezultatai?;

6) ar atsižvelgiant į Priede Nr. 6 nurodytas užduotis, jų atitikimą Tvarką ir Reikalavimus, į egzaminuojamojo K. A. nurodytus motyvus ir argumentaciją, egzaminas gali būti laikomas išlaikytu?;

7) ar I dalies testo klausimai ir II dalies praktinės užduotys yra parengtos taip, kad kvalifikacinio auditoriaus egzamino metu būtų tikrinamos audito dalykų (bendrosios apskaitos teorijos principai; finansinės ir konsoliduotos atskaitomybės rengimą reglamentuojantys teisės aktai; tarptautiniai apskaitos standartai; finansinė analizė; išlaidų ir valdymo apskaita; vidaus auditas; auditas; auditą ir auditorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir profesiniai standartai; tarptautiniai audito standartai) žinios ir kitų dalykų (įmonių teisė ir įmonių valdymas, bankroto procedūros; mokesčių įstatymai; civilinė ir komercinė teisė; įstatymai, reglamentuojantys socialinį draudimą, ir darbo kodeksai; informacinės technologijos ir kompiuterinės sistemos; verslas, bendroji ir finansų ekonomika; matematika ir statistika; įmonių finansų valdymo pagrindiniai principai) žinios tiek, kiek tie dalykai susiję su auditu?

Prof. hab. dr. V. L., atlikęs Audito egzamino užduočių ekspertizę, konstatavo, kad komentare dėl testų ir praktinių užduočių nesutinka su atsakymų į 21 testo klausimus vertinimais. Pateikė išvadą, kad 5 testai (51, 52, 55, 59, 67, 70) suformuluoti tinkamai. Kiti 16 testų daugiau arba mažiau neatitinka Tvarkos ir Reikalavimų nuostatų. Tarp jų dvejuose testuose (33, 42) nėra tinkamo atsakymo, kai kuriuose (2, 12, 54, 66) yra du teisingi atsakymai, kituose (4, 13, 16, 20, 22, 39, 53) yra redakcinio pobūdžio netikslumų arba jie nepagrįsti konkrečiais standartais (39, 42, 45).

Ištyrus testų sąlygas ir egzaminuojamojo atsakymus, pateikta išvada, kad 8 testai (4, 22, 51, 52, 55, 59, 67, 70) pagrįstai įvertinti 0 balo. Atsakymai į 9 testus (2, 12, 15, 33, 42, 45, 53, 54, 66) turi būti įvertinti 0,6 balo. Iš viso tai sudaro 5,4 balo. Likusieji 4 testai (13, 16, 20, 39) gali būti įvertinti 0,6 balo su sąlyga, kad klausimų ir pateiktų atsakymų formuluotės suklaidino egzaminuojamąjį pasirenkant teisingą atsakymą. Ekspertizės akte taip pat pateikta išvada, kad 2, 9, 10, 11 praktinės užduotys parengtos tinkamai.

Užduotis Nr. l suformuluota nepreciziškai, o užduoties Nr. 5 siūlomi atsakymai suformuluoti klaidingai. Ištyrus užduotis ir egzaminuojamojo atsakymus, pateikta išvada, kad 2, 9, 10 ir 11 užduotys pagrįstai įvertintos 0 balo. Užduotis Nr. l turi būti įvertinta 0,5 balo, užduotis Nr. 5 turi būti įvertinta 2 balais, iš viso 2,5 balo. Ekspertizės akte konstatuota, kad teoriniai testai ir praktinės užduotys, nurodyti pareiškėjo, kurie neatitiko/nevisiškai atitiko Tvarką ir Reikalavimus, turi būti vertinami teigiamai tais atvejais, kai, ištyrus testo arba užduoties sąlygas, paaiškėjo, kad nėra teisingo atsakymo arba yra du teisingi atsakymai, vieną iš kurių egzaminuojamasis pažymėjo.

Tais atvejais, kai pateikti neteisingi atsakymai į netiksliai arba neaiškiai suformuluotus klausimus, jie galėtų būti įskaityti su sąlyga, kad šios formuluotės suklaidino egzaminuojamąjį. O tais atvejais, kai neatitikimai yra redakcinio pobūdžio, klaidingi atsakymai negali būti įvertinti teigiamai. Ekspertas pateikė išvadą, kad K. A. už teorinės dalies testų sprendimą turi būti įskaityta 5,4 balo ir 2,5 balo už praktinių užduočių sprendimą, iš viso 7,9 balo. Anksčiau jo atsakymai buvo įvertinti 61,5 balo, pridėjus 7,9 balus bendra balų suma sudaro 69,4 balus.

Tai reiškia, kad K. A. egzaminas gali būti laikomas išlaikytu. Ekspertas teismo posėdžio metu patikslino, kad dėl 1 užduoties praktinės dalies 12 punkto suklydo, nes buvo papildomai nepridėta 0,5 balo, nors tai nurodė šios užduoties tiriamojoje dalyje.

Atsakovas prašė teismo ekspertizės akto išvadas laikyti nepagrįstomis ar pagrįstomis tik iš dalies. Motyvavo tuo, kad ekspertas: neatsižvelgė į visą užduoties sąlygos formuluotę ir užduoties sąlygoje pateiktą kontekstą (1 praktinė užduotis); žodį „procedūra“ klaidingai laiko profesiniu žargonu (5 praktinė užduotis); rėmėsi atskirų Audito įstatymo ir standartų nuostatų interpretacija, nors tokios išvados prieštarauja kitoms Audito įstatymo, tarptautinių ir nacionalinių audito standartų nuostatoms (2 ir 12 testo klausimai); nenurodė, kaip nereikšmingas techninis netikslumas galėjo suklaidinti dėl užduoties sprendimo ir atsakymo pasirinkimo (13 testo klausimas); rėmėsi ne standartų nuostatomis, o galimų atsakymų formuluočių interpretacijomis ir suteikė joms tokias reikšmes, kurių jos neturi nei pagal standartų nuostatas, nei pagal bendrinę žodžių reikšmę lietuvių kalboje (15 ir 54 testo klausimai); nepagrindė finansinės informacijos patikrinimo procedūros interpretacijos ir neatsižvelgė, kad procedūrų įvardinimas pagal jų paskirtį ir atsižvelgiant į bendrą užduoties sąlygos formuluotę gali būti tinkamas tik detaliosioms procedūroms (16 testo klausimas); neatsižvelgė į tarptautinių ir nacionalinių audito standartų nuostatų, pagal kurias turi būti sprendžiama užduotis, esmę ir nieko nenurodė apie tai, kaip žodžių junginys galėjo suklaidinti dėl užduoties sprendimo ir atsakymo pasirinkimo (20 testo klausimas); rėmėsi Audito įstatymu, nors užduotyje klausiama apie Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatas, bei neatsižvelgė į ieškovo apeliacijoje pateiktus argumentus (33 testo klausimas); nepaaiškino, kaip testo klausimai vien dėl savo praktinio pobūdžio gali klaidinti (39, 42, 45 ir 66 testo klausimai); rėmėsi išvadomis dėl aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas Audito ir apskaitos tarnybai pateiktoje apeliacijoje pretenzijų nereiškė (42 ir 45 testo klausimai); rėmėsi teste nenurodytomis papildomomis sąlygomis (53 testo klausimas).

Atsakydamas į šiuos atsakovo argumentus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti nešališko eksperto padarytomis išvados, kurios yra nuoseklios, aiškios ir logiškos, todėl teismas jomis remiasi, o atsakovo, kuris yra suinteresuotas apginti savo priimtą skundžiamą įsakymą, atsikirtimus į ekspertizės aktą atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsakovas neprašė teismo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę padarytai paneigti ar papildyti.

Įvertinęs Įsakymo Nr. VAA-14 bei prie jo pridėto 2011 m. balandžio 8 d. Audito priežiūros komiteto posėdžio protokolo turinį, teismas konstatavo, kad atsakovas aprašė apeliacijos nagrinėjimo eigą, detaliai išnagrinėjo pareiškėjo egzamino užduočių, kurias skundė pareiškėjas, vertinimą bei pateikė argumentuotą nuomonę dėl minėtoms užduotims skiriamų balų, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo 2008 m. gruodžio 31 d. apeliacijoje dėl 2008 m. kvalifikacinio auditoriaus egzamino „Auditas, vidaus auditas, auditą ir auditorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir profesiniai standartai, tarptautiniai audito standartai“ bei 2011 m. vasario 25 d. patikslintoje apeliacijoje nurodytas pretenzijas dėl šio egzamino I dalies 2, 4, 12, 13, 15, 16, 20, 22, 33, 39, 42, 45, 51, 52, 53, 54, 55, 59, 66, 67, 70 testo klausimų ir II dalies 1 praktinės užduoties 4 ir 12 punktų atsakymų, 3 praktinės užduoties 2 klausimo, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 praktinių užduočių, ir nepagrįstai pripažino nepagrįstomis dėl testų: 2, 4, 12, 13, 15, 16, 20, 22, 33, 39, 42, 45, 53, 54, 66 33, 42 bei II dalies 1 praktinės užduoties 12 punkto, 5 praktinės užduoties. Teismo vertinimu, atsakovas dėl padaryto netinkamo nurodytų užduočių vertinimo taip pat padarė nepagrįstas išvadas ir dėl Įsakymo Nr. VAA-14 3 punkto bei 4 punkto. Remdamasis šiais argumentais, teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Audito ir apskaitos tarnybos Įsakymo Nr. VAA-14 1, 3 ir 4 punktus pripažino pagrįstu ir šią Įsakymo Nr. VAA-14 dalį panaikino (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.)

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti Auditoriaus egzaminą išlaikytu teismas pažymėjo, kad sprendimus dėl asmenų, neišlaikiusių kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir nesutikusių su jų įvertinimu, apeliacijų priima VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktorius, tokia teisė teismui nėra suteikta, teismas vertina tik priimto sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Atsižvelgęs į tai, teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį bei 4 000 Lt už ekspertizės atlikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, teismas nusprendė, kad pareiškėjas turi teisę į 50 procentų dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš viso į 2050 Lt.

III. Pareiškėjas K. A. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 83-85) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą ir pripažinti kvalifikacinį Auditoriaus egzaminą išlaikytu arba įpareigoti atsakovą pripažinti egzaminą išlaikytu.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje teismas atmetė prašymą pripažinti Auditoriaus egzaminą išlaikytu, nėra pagrįstas ir motyvuotas. Pasak apelianto, teismas nepasinaudojo turima diskrecijos teise ir neįpareigojo atsakovo atitinkamai išspręsti ginčijamo klausimo - įpareigoti atsakovą egzaminą pripažinti išlaikytu. Be to, teismas nepasisakė, kaip toliau turėtų būti sprendžiamas kilęs ginčas, o tik apsiribojo formaliu teiginiu, jog teismui nėra suteikta teisė egzaminą pripažinti išlaikytu. Tokiu būdu jo teisės ir interesai, kurie buvo pažeisti viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto, buvo apginti tik formaliai. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, 2008 m. sausio 21d. nutarime konstatuota, kad jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė į efektyvią teisminę gynybą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium - jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir efektyvi jos gynimo priemonė.

2. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu. Vien ta aplinkybė, jog teismas nepripažino pareiškėjo prašymo pripažinti jį išlaikius Auditoriaus egzaminą, nesuponuoja aplinkybės, kad išvados, jog pusė pareiškėjo prašymų buvo nepagrįsti. Pareiškėjo manymu, šiuo konkrečiu atveju svarbus pats atsakovo veiksmų neteisėtumo faktas, o ne procedūrinis prašymas, kuris teismo nebuvo tenkintas. Dėl tos priežasties, teismas turėjo priteisti iš atsakovo visą už ekspertizės atlikimą sumokėtą sumą.

Atsakovas Audito ir apskaitos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 117-120) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime papildomai nurodo, jog, remiantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde papildomai nurodomas reikalavimas „įpareigoti atsakovą pripažinti egzaminą išlaikytu“ negali būti nagrinėjamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 109-110) prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Atsakovas VšĮ Audito ir apskaitos tarnyba apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 17-25) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas panaikino sprendimą Įsakymą Nr. VAA-14 ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tačiau šios įstatymo normos taikymo nemotyvavo. Priešingai, teismo sprendime išdėstytos išvados įrodo, kad šis pagrindas netaikytinas (teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi procedūriniai pažeidimai laikytini neesminiais, neturėję jokios įtakos galutinio sprendimo priėmimui bei objektyviam visų aplinkybių įvertinimui; teismas nurodė ir tai, kad Audito ir apskaitos tarnyba detaliai išnagrinėjo egzamino užduočių vertinimą bei pateikė argumentuotą nuomonę dėl minėtoms užduotims skiriamų balų). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.

2. Iš teismo sprendime pateiktų išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ginčo esmės, ginčytinų egzamino klausimų, Audito ir apskaitos tarnybos argumentų ir motyvų dėl užduočių teisingumo, egzamino įvertinimo pagrįstumo ir besąlygiškai rėmėsi eksperto išvada, kuri vertintina kaip vienašališka ir subjektyvi, kadangi ją atliko vienas ekspertas, kurio kandidatūrą teismui pasiūlė pareiškėjas. Mano, kad teismas turėjo savarankiškai ir remdamasis abiejų šalių parodymais įvertinti užduočių teisingumą remdamasis ABTĮ reikalavimais (ABTĮ 57 str.6 d., 79 str.1 d., 81 str.). Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo išdėstytus paaiškinimus dėl ekspertizės akto, taip pažeisdamas ABTĮ 6 straipsnyje numatytą asmenų, lygybės įstatymui ir teismui principą, nes pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus teismas nagrinėjo ir vertino, o atsakovo paaiškinimus atmetė visiškai nenagrinėjęs ir neįvertinęs vien tuo pagrindu, kad juos pateikė atsakovas, kaip savo interesus teisme ginanti proceso šalis. Teismas nepagrįstai neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir vienais įrodymais besąlygiškai vadovavosi, kitų iš viso nevertino, remdamasis vien tuo, kad įrodymai buvo gauti iš skirtingų šaltinių. Atsakovo nuomone, ekspertizės išvadoje pateikti duomenys nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo egzamino darbo, nei jis buvo įvertintas teismo sprendimu panaikintame įsakyme dėl Audito ir apskaitos tarnybos 2012 m. vasario 22 d. rašte Nr. (8.1)-2-151 (priedas Nr. 3). Teismas Audito ir apskaitos tarnybos raštu pateiktų argumentų dėl atliktos ekspertizės nevertino ir jų teisingumo nepaneigė. Prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės yra atsakovo teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju atsakovas savo interesus ginti nusprendė pateikdamas teismui rašytinius paaiškinimus ekspertizės išvadai paneigti. Esant tokiam poreikiui ir siekdamas priimti teisingą sprendimą, teismas taip pat galėjo inicijuoti papildomos ekspertizės skyrimą.

Apelianto nuomone, teismas priėmė sprendimą nesusipažinęs su Įsakymo Nr. VAA-14 turiniu. Atkreipia dėmesį į tai, kad Audito ir apskaitos tarnybos 2009 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 2-469 pateiktas užduočių atitikimo reikalavimams vertinimas buvo papildomai paaiškintas teismo panaikinto Įsakymo Nr. VAA-14 priedo Audito priežiūros komiteto posėdžio protokolo išrašo lentelės skiltyse, kuriose detaliai pateikiami 33, 51 testų ir 10 praktinės užduoties vertinimai (Įsakymo Nr. VAA-14 13, 19, 38, 39 psl., 2 priedas). Įsakyme Nr. VAA-14 yra pateiktos motyvuotos išvados, kodėl Audito ir apskaitos tarnybos 2009 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 2-469 nurodyti egzamino užduočių netikslumai nesudaro pagrindo keisti šių užduočių vertinimo. Be to, ekspertizės išvados taip pat patvirtino, kad 51 testo klausimo ir 10 praktinės užduoties įvertinimai yra teisingi ir nekeistini. Sprendimas dėl pareiškėjo K. A. apeliacijų priimtas jas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus kompetentingų asmenų, laikantis Audito įstatyme ir Apeliacijų nagrinėjimo taisyklėse numatytų procedūrų. Užduočių tikslumu ir atidaus bei nuovokaus kandidato sugebėjimu jas teisingai išspręsti neturėtų būti abejojama, nes šį egzaminą Lietuvos auditorių rūmų duomenimis išlaikė net 52 procentai laikiusiųjų. Apelianto nuomone, pripažinimą teismo keliu, kad kandidatas pripažintinas išlaikiusiu egzaminą, būtų ydinga praktika.

Pareiškėjas K. A. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 105-107) su atsakovo apeliacinius skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą jo ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas atidžiai ir kruopščiai susipažino su visais byloje esančiais dokumentais ir padarė pagrįstas išvadas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 91-93) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti atsakovui Audito ir apskaitos tarnybai 4 415,29 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime paliko atsakovo poziciją ir nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovas savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo K. A. apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl individualaus administracinio akto dalies, kuria Audito ir apskaitos tarnyba pripažino nepagrįstomis pareiškėjo K. A. 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. vasario 25 d. apeliacijas dėl kvalifikacinio auditoriaus egzamino įvertinimo, ir egzaminą pripažino neišlaikytu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.).Vykdydamas įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; ar aktas pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali įsiterpti į kvalifikacinio auditoriaus egzamino vertintojo ar apeliaciją nagrinėjančio subjekto kompetenciją, o turi patikrinti administracinio akto, priimto dėl pareiškėjo apeliacijų, pagrįstumą ir teisėtumą pirmiau minėtais aspektais.

Audito įstatymo 11 straipsnio 12 dalimi Audito ir apskaitos tarnybai suteikta kompetencija nagrinėti asmenų, neišlaikiusių ar nesutikusių su kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimu, kurį tvirtina Egzaminų komisija, apeliacijas. Apeliacijų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja su Audito įstatymo 11 straipsnio 12 dalies įgyvendinimu susijęs poįstatyminis norminis teisės aktas – Apeliacijų ir skundų nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos 2010 m. gegužės 7 d. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr.VAA-34, kuris priimtas remiantis Viešosios įstaigos audito ir apskaitos tarnybos įstatų, patvirtintų 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1K-257, 28.7.2 punktu suteiktais įgaliojimais.

Lietuvos auditorių rūmų Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisijos 2008 m. lapkričio 10 d. posėdžio protokole Nr.9 užfiksuota, kad Komisija šiame posėdyje patvirtino 2008 m. kvalifikacinio auditoriaus egzamino „Auditas, vidaus auditas, auditą ir auditorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir profesiniai standartai, tarptautiniai audito standartai“ užduotis, kurios susideda iš dviejų dalių: I dalies – testo, kurį sudaro 70 klausimų, ir II dalies – praktinės užduotys, kurią sudaro 11 užduočių, ir vertinimo metodiką. Atsižvelgiant į Reikalavimų kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduočių rengimui, patvirtintų Užduočių rengimo komisijos 2008 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 1, buvo patvirtinta, kad egzamino rezultatai vertinami balais: už kiekvieną teisingą atsakymą į testo klausimą po 0,6 balo (iš viso pagal I dalį 42 balai) ir už praktinių užduočių teisingą išsprendimą iš viso 58 balai (iš viso 100 balų). Egzamino II dalies praktinių užduočių lapuose prie kiekvienos užduoties nurodytas įvertinimas balais už kiekvieną teisingą atsakymą ir galimas maksimalus įvertinimo balų skaičius pagal kiekvieną praktinę užduotį.

Pareiškėjo kvalifikacinio auditoriaus egzamino darbas buvo įvertinas 58,8 balų pripažįstant egzaminą neišlaikytu, kadangi egzaminas laikomas išlaikytu, jei teisingi atsakymai sudaro ne mažiau kaip 65 balus. Pareiškėjas pateikė apeliaciją Audito ir apskaitos tarnybai, nesutikdamas su egzamino I dalies –2, 4, 12, 13, 15,16, 19, 20, 22, 33, 34, 39, 42, 45, 51, 52, 53, 54, 55, 59, 66, 67, 70 testo ir II dalies (Praktinės užduotys) 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 praktinių užduočių įvertinimu. Atsakovas Įsakymu Nr.VAA-14 pareiškėjo apeliaciją pripažino pagrįsta dėl I dalies 19 ir 34 testo klausimų ir II dalies 1 praktinės užduoties 3 punkto atsakymo bei 3 praktinės užduoties 3 klausimo įvertinimo, skirdamas (Įsakymo Nr.VAA-14 2 ir 3 p.) papildomai iš viso 2,7 balo ir nustatydamas, kad galutinis kvalifikacinio auditoriaus egzamino įvertinimas yra 61,5 balo bei pripažindamas, kad egzaminas neišlaikytas (Įsakymo Nr.VAA-14 4 p.). Pareiškėjas Įsakymą Nr.VAA-14 ginčijo dviem aspektais: teigė, kad šis administracinis aktas priimtas pažeidžiant procedūras, taip pat teigė, kad Įsakymo dalis, kuria atsakovas atmetė apeliacijose išdėstytas pretenzijas, nepagrįsta.

Apeliacijų ir skundų nagrinėjimo taisyklės (bylai aktuali 2010 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr.VAA-34 redakcija) nustato, kad sprendimus dėl apeliacijų priima Audito ir apskaitos tarnybos direktorius (23 p.). Sprendimo projektą dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų rengia už skundo išnagrinėjimą atsakingas darbuotojas, sprendimo projektas turi būti suderintas su Audito priežiūros padalinio vadovu (20 p.). Sprendimo projektas turi būti derinamas su Audito priežiūros komitetu. Audito priežiūros komiteto sprendimo išvada nėra privaloma, tačiau priimant kitokį sprendimą nei Audito priežiūros komiteto siūlomas, jis turi būti motyvuotas (21 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo atliktas Apeliacijų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 20 punkte numatytas procedūrinis veiksmas - sprendimo projekto suderinimas su Audito priežiūros padalinio vadovu, kadangi sprendimo dėl pareiškėjo apeliacijų rengimo metu ši pareigybė buvo laisva, tačiau jį suderino aukštesnis pagal pareigas vadovas. Formaliąja prasme būtent tokio lygmens suderinimo, kokį numato Taisyklių 20 punktas, nebuvo, tačiau teismas teisingai vertino, kad tai negali būti vertinamas kaip esminis procedūrinis pažeidimas. Į bylą pateikti įrodymai, kad sprendimo dėl apeliacijos projektas 2011 m. balandžio 5 d. buvo apsvarstytas Audito priežiūros komiteto posėdyje, kuriame pareiškėjo pretenzijos dėl egzamino I ir II dalies kiekvieno klausimo išnagrinėtos atskirai, projektas suderintas Komisijos 2011 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr.25-5. Suderinus sprendimo projektą, Audito ir apskaitos tarnybos direktorius priėmė sprendimą dėl pareiškėjo apeliacijos (Įsakymas Nr.VAA-14). Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti Įsakymą Nr.VAA-14 taikant ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nenustatė, jog priimant šį aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių, pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą vertinant įrodymus, priėmė sprendimą, kuris neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija patikrino, ar nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 142 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šis įstatymo reikalavimas, taip pat reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m.lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra duomenys (nuorodos į atitinkamus bylos lapus, tarp jų į apeliaciniame skunde nurodytą atsakovo paaiškinimą, II t., b.l.151-174), kad teismas sprendimą pagrindė visų bylos proceso šalių pateiktais į bylą įrodymais, taip pat ekspertizės aktu, t.y. įrodymais, kurie, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo buvo ištirti teismo posėdyje, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis. Bylos proceso šalies nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo priimtą sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylos aplinkybės buvo įvertintos netinkamai, ar pažeistos teisės normos, priimtą sprendimą gali atitinkamai koreguoti.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra Įsakymas Nr.VAA-14, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo apeliacijas dėl kvalifikacinio auditoriaus egzamino įvertinimo ir pripažinimo neišlaikytu. Nors pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymo Nr.VAA-14 3 punktą, tačiau iš skundo turinio yra aišku, kad jis ginčija tik tą šio punkto dalį, kuria atsakovas jo apeliacijas patenkino iš dalies, tačiau neginčija tos šio punkto dalies, kuria jo pretenzijos pripažintos pagrįstomis skiriant papildomai 2,7 balo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymo Nr.VAA-14 3 punkto dalį, kurioje pateiktas apeliacijos dalies, kuri pripažinta pagrįsta, sprendinių įvertinimas. Įsakymo Nr.VAA-14 3 punkto minėtos nuostatos panaikinimas prieštarauja to paties Įsakymo 2 punktui, kadangi pripažinęs atitinkamą apeliacijos dalį pagrįsta, atsakovas turėjo pateikti atitinkamų užduočių įvertinimą balais ir tai išdėstė Įsakymo Nr.VAA 3 punkte. Nustačius, kad atsakovas turėjo įvertinti pareiškėjo apeliaciją jam palankiai ir dėl kitų egzamino užduočių įvertinimo, Įsakymo Nr.VAA-14 2 ir 3 punktais išspręstų klausimų peržiūrėjimas nebūtų reikalingas. Kadangi ginčo dėl egzamino I dalies 19 ir 34 klausimų ir II dalies 1 praktinės užduoties 3 punkto ir 3 praktinės užduoties 3 klausimo sprendinių įvertinimo nebeliko, teisėjų kolegija patikrino, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė ginčą dėl atsakovo Įsakymo Nr.VAA-14 dalies, kuria buvo atmesta pareiškėjo apeliacija dėl egzamino I dalies (testo 2, 4, 12, 13, 15,16, 20, 22, 33, 39, 42, 45, 51, 52, 53, 54, 55, 59, 66, 67, 70 klausimų) ir II dalies 1 praktinės užduoties 4 ir 12 punktų atsakymų ir 3 praktinės užduoties 2 klausimo bei 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 praktinių užduočių sprendinių įvertinimo. Pareiškėjo atsakymai į minėtus testo klausimus Egzaminų komisijos buvo įvertinti 0 balų (neteisingi atsakymai). Apeliacijose pareiškėjas teigė manantis, kad kiekviena užduotis turi būti įvertinta kaip išspręsta teisingai skiriant po 0,6 balo. Dėl praktinių užduočių sprendinių pareiškėjas teigė, kad vertinimo balai turėtų būti koreguojami skiriant atitinkamai didesnį vertinimo balą Atsakovas nenustatė pagrindo įvertinimą (Įsakymo Nr.VAA-14 1 p.).

Pareiškėjas apeliaciją grindė argumentais, kad 2008 m. kvalifikacinio auditoriaus egzamino „Auditas, vidaus auditas, auditą ir auditorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir profesiniai standartai, tarptautiniai audito standartai“ užduotys dėl kurių teikia apeliaciją neatitiko (arba ne visiškai atitiko) Reikalavimų kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduočių rengimui (dėl testų nurodytas neatitikimas Reikalavimų 7.1, 7.2, 7.6, 8, 9.2, 11.1 punktams, dėl praktinių užduočių – Reikalavimų 7.1, 7.2, 7.5, 7.6, 8, 9.2 punktams). Dėl aptariamų apeliacijoje nurodytų testo klausimų (21 atvejis) testo klausimų, pareiškėjas beveik visais atvejais nurodė mažiausiai po du neatitikimus Reikalavimams, išskyrus 20 ir 33 klausimus, kuriuose nurodė po vieną. Dėl testo 2,16,22,39,67 klausimų nurodė neatitikimą Reikalavimų 7.2 punkto („pateikiamos užduotys turi būti parengtos pagal LR įstatymus ir ES teisės aktus bei kitus norminius aktus, standartus bei metodinę medžiagą, galiojančius 2008 m. vasario 1 d., kaip nurodyta Programoje‘) ir 7.6 punkto (‚pateikiamos užduotys turi būti aiškios, logiškos, suprantamos, originalios, be dviprasmybių‘) reikalavimams. Dėl 13,42,45,54,66 klausimų teigė, kad jie neatitiko Reikalavimų 7.2, 7.6 ir 9.2 („autoriaus pateikiami Užduočių atsakymai turi būti vienareikšmiai, nepriklausomi nuo vertintojo nuomonės“) punktams. Kai kuriais atvejais pareiškėjas reiškė pretenzijas, papildomai nurodydamas klausimų neatitikimą Reikalavimo 8 punktui („Autoriaus pateikiamose Užduotyse negali būti: 8.1, neišsakytų prielaidų; 8.2.nepateiktų duomenų ar perteklinės informacijos“) (12,51,52,53 klausimai), taip pat Reikalavimu 11.1.1 punktui („teorinė dalis sudaroma testo pagrindu - klausimas ir galimi 4 atsakymų variantai, iš kurių tik vienas teisingas“) (4,12,70 klausimai). Pareiškėjas apeliacijoje teigė, kad testo klausimų neatitikimams Reikalavimams lėmė vertinimo rezultatą.

2008 m. kvalifikacinio auditoriaus egzamino „Auditas, vidaus auditas, auditą ir auditorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir profesiniai standartai, tarptautiniai audito standartai“ užduočių sudarymas ir patvirtinimas nėra ginčo šioje byloje dalykas, todėl egzamino užduočių suformulavimo klausimas nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus tik tame kontekste, ar atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacijas išnagrinėjo ir įvertino šiuos pareiškėjo argumentus, ar įvertino juos tinkamai. Iš Įsakymo Nr.VAA-14 ir jo motyvuojamosios dalies (Audito priežiūros komiteto 2011 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr.25-5-1) matyti, kad atsakovas pareiškėjo apeliaciją išnagrinėjo labai išsamiai, pateikė nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstus motyvus atskirai dėl egzamino I ir II dalies kiekvienos užduoties, tame tarpe ir dėl užduočių atitikimo Reikalavimams bei kitiems teisės aktams.

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas panaikino Įsakymo Nr.VAA-14 visą 1-ąjį punktą, kuriuo atsakovas pareiškėjo pretenzijas dėl egzamino I dalies (testo 2, 4, 12, 13, 15,16, 20, 22, 33, 39, 42, 45, 51, 52, 53, 54, 55, 59, 66, 67, 70 klausimų) ir II dalies 1 praktinės užduoties 4 ir 12 punktų atsakymų ir 3 praktinės užduoties 2 klausimo bei 4, 5, 6, 9, 10 ir 11 praktinių užduočių įvertinimo pripažino nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymo Nr.VAA-14 1-ojo punkto dalį, kuria atsakovas pripažino nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl testo 4,22,51,52,55,59,67,70 užduočių bei 4,9,10,11 praktinių užduočių įvertinimo. Pažymėtina tai, kad atsakovo pozicija, išdėstyta Įsakymo Nr.VAA-14 motyvuojamojoje dalyje, ir eksperto pozicija dėl testo 4,22,51,52,55,59,67,70 užduočių įvertinimo (0 balų) bei 4,9,10,11 praktinių užduočių įvertinimo (pareiškėjas apeliacijoje prašė padidinti vertinimo balus) iš esmės sutampa, t.y. kad testų sąlygos yra iš esmės yra aiškios, o kai kurie nežymūs netikslumai negalėjo turėti įtakos egzaminuojamajam pasirenkant teisingą atsakymą, todėl atsakymai į šiuos testo klausimus 0 balų įvertinti pagrįstai, o šių praktinių užduočių įvertinimo balai negali būti padidinti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad yra priešingai, todėl Įsakymo Nr.VAA-14 punktą šioje dalyje panaikino nepagrįstai, nenurodydamas jokių motyvų.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas visiškai sutiko su eksperto išvada, kurioje ekspertas, susipažinęs du egzamino užduotimis, pareiškėjo apeliacijų turiniu, Įsakymu Nr.VAA-14 dėl apeliacijos išsprendimo ir kita bylos medžiaga, nurodė, kad pareiškėjo atsakymai į kai kuriuos testo klausimus (13,16,20,39) gali būti įvertinti po 0,6 balo, o už atsakymus į kai kuriuos testo klausimus (2,12,15,33,42,45,53,54,66) turi būti skirta po 0,6 balo (iš viso 5,4 balo), taip pat turi būti skirti papildomi vertinimo balai (2,5 balo) už praktinių užduočių sprendinius (už 1 praktinės užduoties 4 ir 12 punktų atsakymus ir už atsakymą į 5 praktinę užduotį). Tačiau eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų ir ji teismui nėra privaloma (ABTĮ 57 str.2 d., 57 str.6 d.,62 str.4 d.). Į eksperto išvadą turi būti atsižvelgiama, tačiau ji turi būti vertinama į bylą pateiktų įrodymų visumos kontekste.

Apelianto (atsakovo) argumentai, kad vien tik formalūs, neesminiai egzamino užduočių neatitikimai Reikalavimams ar Tvarkai, savaime negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliaciją ir keisti atitinkamų užduočių įvertinimą, yra pagrįsti Įsakyme išdėstytais motyvais ir teisingi. Įsakyme Nr.VAA-14 pagrįstai motyvuojama, kad teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo perkelti į egzaminų užduotis standartų ar kitų aktų nuostatas pažodžiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kilus nesutarimų dėl egzamino užduoties įvertinimo, kai apeliacijoje keliami klausimai dėl egzamino užduoties sąlygų vienareikšmiškumo (daugiaprasmiškumo), aiškumo, atitikimo tam tikroms programoms ir specialiesiems reglamentuotiems reikalavimams, egzaminuojamojo galimo suklaidinimo, kiekvienas konkretus atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant tiek į egzamino užduoties atitikimą reglamentuotų reikalavimų visumai bei galimų neatitikimų reikšmingumui, tiek į apeliaciją pateikusio asmens motyvus, ir tokiu būdu nustatoma, ar atitinkamos egzamino užduoties sąlygos objektyviai galėjo suklaidinti egzaminuojamąjį kaip nuovokų ir atidų asmenį, kuris ruošdamasis egzaminui įgijo (turėjo įgyti) pakankamai žinių pagal atitinkamas programas, į kurias atsižvelgiant rengiami egzaminų klausimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymo Nr.VAA-14 motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, ekspertizės išvadą, bylos proceso dalyvių raštu bei teismo posėdyje pateiktus į bylą paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymo Nr.VAA-14 1 punkto dalį, kuria atsakovas pripažino nepagrįsta pareiškėjo apeliaciją dėl egzamino testo 2,12, 13,15,16,20,39,42,45,54,66 klausimų, taip pat dėl 1 praktinės užduoties 4 ir 12 punktų atsakymų ir 3 praktinės užduoties 2 klausimo bei 5 ir 6 praktinės užduoties įvertinimo.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Įsakymo Nr.VAA-14 dalimi nepagrįstai atmetė pareiškėjo apeliaciją dėl testo 33 ir 53 klausimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į Audito ir apskaitos tarnybos 2009 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 2-469 dėl kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduočių, kuriame nagrinėjama ginčui aktualaus egzamino I dalies 33 užduotis įvardyta kaip dviprasmiška, nes viename teisės akte auditoriaus nepriklausomumas išskiriamas kaip atskiras principas, kitame akte neišskiriamas. Pareiškėjas egzaminą laikė 2008 m. lapkričio 21 d., t.y. iki šio rašto parengimo. Ekspertizės akte dėl šio klausimo taip pat pateikta teisės aktais pagrįsta išvada, kad testo 33 klausimas, į kurį atsakydami egzaminuojamieji turėjo nurodyti, kuris etikos principas nėra pagrindinis, yra klaidinantis. Teisėjų kolegijos nuomone atsakovas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo apeliaciją dėl testo 53 klausimo, dėl kurio ekspertizės akte pateikta išvada, jog pagal klausimo suformulavimą teisingais gali būti laikomi du atsakymai (vieną iš jų pareiškėjas pažymėjo kaip teisingą). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas panaikino Įsakymo Nr.VAA-14 1 punktą ta apimtimi, kuria K. A. apeliacija dėl kvalifikacinio auditoriaus egzamino testo 33 ir 53 klausimų pripažinta nepagrįsta, paliekama nepakeista. Likusioje dalyje Įsakymo Nr.VAA-14 1 punktą pirmosios instancijos teismas panaikino nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, turi būti keičiama ir ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas panaikino Įsakymo Nr.VAA-14 3 ir 4 punktus. Šie Įsakymo punktai yra tiesiogiai susiję su to paties Įsakymo 1 punktu, kuriuo nustatoma apeliacijos patenkinimo apimtis. Pripažinus, kad pareiškėjo pretenzijos dėl testo 33 ir 53 klausimų pagrįstos, pareiškėjo darbas šioje dalyje turėtų būti vertinamas papildomai po 0,6 balo (iš viso 1,2 balo), tačiau tai galutiniam egzamino rezultatui neturi įtakos. Atsakovui Įsakymo Nr.VAA-14 4 punktu papildomai skyrus už egzamino darbą 2,7 balo (Įsakymo 3 p.) ir nustačius, kad galutinis egzamino įvertinimas 61,5 balo, skyrus dar 1,2 balo, egzaminas lieka neišlaikytu (nesurinktas minimalus balų skaičius - 65 balai). Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija nenustato atsakovui įpareigojimų dėl papildomų balų skyrimo už atsakymus egzamino testo 33 ir 53 klausimus.

Dėl ekspertizės išvados teisėjų kolegija pažymi, kad ta apimtimi, kuria išvada nėra susijusi su egzamino testo 33 ir 53 klausimų vertinimu, teisėjų kolegija ją vertina kaip nepaneigiančią Įsakymo Nr.VAA-14 motyvuojamosios dalies, pagrįstos išsamia teisės aktų sistemine analize pagrįstų argumentų, pagrindžiančių kodėl pareiškėjo apeliacija atitinkamoje dalyje buvo atmesta. Tuo tarpu ekspertizės išvados motyvuojamojoje dalyje pasirinktas labai siauras (fragmentinis) teisės aktų nuostatų aiškinimas ir taikymas, o tokiu tyrimo metodu pateiktų išvadų teisėjų kolegija nelaiko pakankamai pagrįstomis. Dalis išvadų paremtos vien tik prielaidomis apie galimą egzaminuojamojo suklaidinimą (pvz. dėl testo 13,16,20,39,45 klausimų), nuomone dėl užduočių formuluočių (redakcinių dalykų) (pvz., dėl testo 12,13,15,16,22 klausimų, 5 praktinės užduoties ir kt.), kai kuriais atvejais nepagrįstai sureikšminamas formalus užduočių neatitikimas Reikalavimams, pavyzdžiui, nurodant, kad atitinkama užduotis įtraukta į egzamino I dalį kaip teorinė, o eksperto nuomone, ji yra praktinio pobūdžio, todėl galėtų būti įtraukta į II dalį (pvz., dėl testo 42,45,66 klausimų).

Audito įstatymas (43 str.8 d.) nustato reikalavimus Audito priežiūros komiteto sudarymui, t.y. kolegialiam organui, kuris nagrinėjo sprendimo projektą dėl pareiškėjo apeliacijų ir jam pritarė. Šį Komitetą, kaip numato įstatymas sudaro 7 nariai, kuriuos skiria atitinkamos valstybės institucijos, jiems keliami įstatymu nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Nagrinėjant sprendimo dėl pareiškėjo apeliacijų dalyvavo visi (7) Komiteto nariai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo išnagrinėta ir įvertinta visa su pareiškėjo apeliacija susijusia medžiaga. Sprendime dėl apeliacijos (Įsakymo Nr.VAA-1 motyvuojamoji dalis) pagrįstai nurodyta, kad vien formalus egzamino užduoties neatitikimas Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduočių rengimo tvarkos ir Reikalavimų užduočių rengimo nuostatoms savaime nėra pagrindas eliminuoti tam tikrą egzamino klausimą ar jį vertinti kitaip nei numatyta vertinimo metodikoje. Nagrinėjant pareiškėjo apeliaciją buvo nustatyta, kad apeliacijos dalyką sudarantys užduočių sprendimai buvo neteisingi dėl to, kad jie prieštaravo tarptautinio ir nacionalinio audito standartams, kitiems aktams. Pažymėtina, kad egzaminuojamasis egzamino darbe nurodo tik savo identifikacinį numerį (kodą), asmuo identifikuojamas tik pasibaigus egzaminui, todėl pareiškėjo argumentai apie galimą egzaminų klausimų formulavimo įtaką darbo vertinimo rezultatams (galimą šališkumą) yra tik nepagrįsta prielaida. Dėl pareiškėjo argumentų, kad sprendžiant apeliaciją turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principais, pažymėtina, kad šie principai turi būti taikomi atsižvelgiant ne tik į egzaminuojamojo, bet ir į viešąjį interesą, nes atsakovas yra atsakingas už tai, kad kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiais būtų pripažinti asmenys, kurie savo egzamino darbu įrodė, jog jų profesinės žinios (kvalifikacija) yra pakankamai aukšta.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.), todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas atsakovo apeliacinį skundą patenkinant iš dalies, t.y. pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinant Įsakymo Nr. VAA-14 pirmąjį punktą ta apimtimi, kuria K. A. apeliacija dėl kvalifikacinio auditoriaus egzamino testo 33 ir 53 klausimų pripažinta nepagrįsta, likusioje dalyje pareiškėjo K. A. skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas (apeliantas) apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė reikalavimą dėl kvalifikacinio auditoriaus egzamino pripažinimo išlaikytu. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje bylą išsprendė teisingai, kadangi net ir nustačius, kad apeliacija turėtų būti tenkinama tokia apimtimi, kad egzaminas galėtų būti pripažintas išlaikytu, tai galėtų pripažinti pagal kompetenciją atsakovas. Teisėjų kolegijai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymo Nr.VAA-14 visą 1 punktą ir konstatavus, kad išnagrinėjus pareiškėjo apeliaciją papildomai skirti egzamino darbo vertinimo balai yra nepakankami egzaminą pripažinti išlaikytu, teisėjų kolegija, kaip jau buvo minėta pirmiau, neturi pagrindo nustatyti atsakovui įpareigojimus dėl egzamino pripažinimo išlaikytu. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėjas prašė atlyginti jam iš viso 4100 Lt (100 Lt žyminio mokesčio + 4000 Lt suma sumokėta už ekspertizės atlikimą) patirtų teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 2050 Lt teismo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, laikytina, kad pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinami 1/4 dalimi, taigi, šia proporcija taip pat turi būti vadovaujamasi sprendžiant pareiškėjui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui priteistina iš atsakovo 1025 Lt jo turėtų teismo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos 2011 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. VAA-14 „Dėl K. A. apeliacijos“ pirmąjį punktą ta apimtimi, kuria K. A. apeliacija dėl kvalifikacinio auditoriaus egzamino testo 33 ir 53 klausimų pripažinta nepagrįsta. Likusioje dalyje pareiškėjo K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui K. A. iš atsakovo Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos 1025 (vienas tūkstantis dvidešimt penki) litus teismo išlaidų.

Pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas