d9ffc5fa-42f3-467f-8b1b-a85ca598ebb8 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1017-253/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04245-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį I. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. G., E. G., atsakovės I. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams M. S., E. G., G. G. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. G. ieÅ¡kiniu, jį patikslinęs 2017 m. balandžio 3 d., prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės I.

P.: 4 079,90 Eur žalÄ už ieÅ¡kovo savo lėšomis atliktÄ bÅ«tinÄ jį Å¡alių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), bendrojo naudojimo patalpų 1/3 dalies remontÄ ; 204 Eur iÅ¡laidas už antstolės paslaugas (faktinių aplinkybių dėl buto bÅ«klės konstatavimÄ ); vertėjo paslaugų iÅ¡laidas (laiÅ¡ko vertimas – 18 Eur, ieÅ¡kinio vertimas – 76,01 Eur); 5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistų sumų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė I. P. yra buto bendraturtė, jai priklauso vienas buto kambarys ir 1/3 dalis bendrojo naudojimo patalpų bute. Atsakovė butu nesirÅ«pina, yra jį apleidusi, bendrojo naudojimo patalpos antisanitarinės bÅ«klės. IeÅ¡kovas informavo atsakovę apie bÅ«tinybę remontuoti butÄ , tačiau atsakovė pranešė, kad ji remonto nedarys. Antisanitarines bÅ«sto sÄ lygas, remonto bÅ«tinumÄ nustatė antstolė. Bute buvo atliktas remontas. BÅ«sto priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymas yra visų bendraturčių atsakomybė, Å¡ios atsakomybės atsakovė geranoriÅ¡kai nesiima. IeÅ¡kovas žalÄ apskaičiavo pagal kasos kvitus, pinigų priėmimo kvitus už statybos remonto darbus ir už santechnikos darbus. IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ atsakovės I. P. priteistina 1/3 dalis iÅ¡laidų bÅ«tinajam remontui; ieÅ¡kovas, perskaičiavęs kvitus, patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 4 079,90 Eur.

3. Atsakovė I. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė, 2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiÅ¡kimu patikslinusi (padidinusi) reiÅ¡kiamo reikalavimo sumÄ , prašė atidalyti jai priklausančiÄ buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalį Å¡ia tvarka: G. G. ir E. G. kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisiant 132/1000 dydžio daikto dalį, E. G. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 25/1000 dydžio daikto dalį, M. S. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 173/1000 dydžio daikto dalį; už bendraturčiams priteistinÄ jai priklausančiÄ dalį prašė priteisti iÅ¡ G. G. ir E. G. solidariai 5 992,80 Eur dydžio kompensacijÄ , iÅ¡ E. G. priteisti 1 152,46 Eur dydžio kompensacijÄ , iÅ¡ M. S. priteisti 7 836,74 Eur dydžio kompensacijÄ .

4. PrieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusi atsakovė nurodė, kad bendraturčiams nėra galimybės racionaliai naudoti 3 kambarių butÄ , dėl buto naudojimo ir valdymo kyla ginčų, todėl I. P. yra suinteresuota atsidalyti iÅ¡ Å¡io buto ir užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius. Atsižvelgiant į eksperto iÅ¡vadÄ , kurioje buto vertė nustatyta 45 400 Eur, atidalijant atsakovės 33/100 turto dalis jai mokėtina kompensacija sudarytų 14 982 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nuspręsta: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti ieÅ¡kovui G. G. iÅ¡ atsakovės I. P. 1 554,59 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 256 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; priteisti į valstybės biudžetÄ 142,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės I.

P. ir 12,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo G. G.; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 187 Eur žyminio mokesčio permokÄ ; pavesti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų skyriui K. G. 2017 m. balandžio 20 d. įmokėtÄ 200 Eur sumÄ pervesti į valstybės biudžetÄ kaip atsakovės I. P. žyminį mokestį.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas atliko buto, kurio bendras plotas 63,69 kv. m, 23,69 kv. m bendrųjų patalpų remontÄ . Teismas pripažino, kad ekonomiÅ¡kai pagrįsta 3 835,74 Eur suma, nurodyta lokalinėje sÄ matoje, ir 875,13 Eur darbo užmokesčio suma, bendra remonto kaina – 4 710,87 Eur. Ä®vertinęs, kad atsakovei priklauso 33/100 buto dalys, iÅ¡ jos ieÅ¡kovui teismas priteisė 1 554,59 Eur sumÄ .

7. Teismas, vertindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalaujama 14 982 Eur kompensacija už vienÄ 13 kv. m kambarį ir bendro naudojimo patalpas nustatyta taikant nepagrįstÄ apskaičiavimo metodÄ , – buto rinkos vertę, nustatytÄ 2017 m. liepos 10 d., dauginant iÅ¡ 33/100 dalių. Ekspertui nebuvo pateikti aktualÅ«s duomenys apie ginčo buto iÅ¡skirtinumÄ (butu disponuoja keli savininkai), galėję lemti žymiai mažesnės buto vertės nustatymÄ . Lyginamasis metodas buvo atliekamas lyginant ne paskutinio aukÅ¡to butų, koks yra ginčo butas, pardavimo kainas.

Be to, butas, ieÅ¡kovo teigimu, yra netinkamas naudoti dėl jame buvusio gaisro, todėl tiek viso buto, tiek atsakovės valdomos buto dalies vertė sprendimo priėmimo dienÄ yra netapati prieÅ¡ daugiau kaip metus nustatytai kainai, – ji kur kas mažesnė. Padaryta iÅ¡vada, kad butų rinkoje galimas atsakovės turimo turto realizavimas kaip atskiro vieneto – kambario ir dalies bendro naudojimo patalpų. Atsakovės reikalavimas atidalyti jos 33/100 nuosavybės dalis pripažintas nelogiÅ¡ku, nes atsakovės kambarys po atidalijimo turėtų priklausyti trims asmenims.

Be to, nė vienas iš likusių bendraturčių neišreiškė noro įsigyti nuosavybę. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas priešieškinį atmesti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, iš atsakovės priteista 142,35 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei ir Klaipėdos apylinkės teismo Finansų skyriui pavesta K.

G. 2017 m. balandžio 20 d. įmokėtÄ 200 Eur sumÄ pervesti į valstybės biudžetÄ kaip atsakovės I. P. žyminį mokestį; dėl panaikintos sprendimo dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, grÄ Å¾inti atsakovei 200 Eur sumÄ , esančiÄ teismo žinioje; priteisti atsakovei iÅ¡ G. G., E. G. ir M. S. visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. Apeliantė nesutinka su teismo atliktu duomenų apie buto rinkos vertę įvertinimu. Buto rinkos vertė nustatyta teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi paskirtos teismo ekspertizės metu. Teismo ekspertui buvo žinoma detali informacija apie buto savininkus, be to, buvo įvertinta ir buto padėtis (paskutinis auÅ¡tas). Teismas, manydamas, kad atlikta teismo ekspertizė yra netinkama ir netiksli, turėjo iÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimo.

Buto rinkos vertė buvo nustatyta atlikus teismo ekspertizę ir buvo proporcingai paskirstyta bendraturčiams pagal jų turimÄ nuosavybės dalį bute. Apeliantė nesutinka, kad teismo eksperto nustatyta buto rinkos vertė yra nebeaktuali ir nepagrįsta. 8.2. Teismas iÅ¡ esmės paneigė atsakovės teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimÄ . Teismas deklaratyviai nurodė, kad kiti bendraturčiai neturi galimybės sumokėti reikalaujamos priteisti kompensacijos už atidalijamÄ daikto dalį.

Nė vienas bendraturtis nepateikė jokios informacijos ir įrodymų apie savo turtinę padėtį, kuri pagrįstų jų turtinę padėtį ir galimybę mokėti ar nemokėti atsakovės reikalaujamÄ kompensacijÄ už atidalijamÄ daikto dalį. 8.3. Bendraturčiai neteikė įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima pagrįsti atidalijimo natÅ«ra galimumÄ , todėl teismas privalėjo taikyti atsakovės praÅ¡omÄ atidalijimo bÅ«dÄ , nes kitas bÅ«das objektyviai negalimas. Apeliantės nuomone, yra sÄ lygos atsakovei įgyvendinti atsidalijimo teisę, apeliantė tinkamai ir pakankamai pagrindė negalimumÄ turtÄ atidalyti natÅ«ra.

Pakartotinai nagrinėjant bylÄ prieÅ¡inga ginčo Å¡alis ir toliau buvo pasyvi, neteikė jokių papildomų įrodymų, todėl, apeliantės nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ galima iÅ¡spręsti ir apeliacinės instancijos teisme. 8.4. Teismo sprendime nepasisakoma, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu yra priimta sprendimo dalis dėl pavedimo atsakovės įmokėtÄ 200 Eur sumÄ pervesti į valstybės biudžetÄ kaip žyminį mokestį. Toks motyvų nebuvimas vertintinas kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Apeliantės nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas neturėjo bÅ«ti apmokamas žyminiu mokesčiu, atsakovė neturi pareigos sumokėti kokį nors trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį, dėl to tokios pareigos negalėjo sukurti ir teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Apeliantė taip pat nesutinka su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, kadangi, jos nuomone, teismui atmetus dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovei privalėjo bÅ«ti atlygintos su atmesta reikalavimų dalimi susijusios iÅ¡laidos.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, tai, kad apeliantė nepareiÅ¡kė motyvuoto praÅ¡ymo skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

12. Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalimis, kuriomis atmesti jos priešieškinio reikalavimai ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl priešieškinio reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 13.

Byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, ginčo butas šalims (bendraturčiams) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: G. G. ir E. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 13/50 buto dalių (pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), papildomai E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/20 buto dalis (dovanojimo sutarties pagrindu), M. S. nuosavybės teise priklauso 34/100 buto dalys (mainų sutarties pagrindu), o atsakovei I. P. – 33/100 buto dalys (paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu).

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė I. P. pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl jai priklausančių 33/100 dalių buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, jos buto dalį atidalijant kitiems bendraturčiams, o jai iÅ¡mokant kompensacijÄ . Atsakovė prašė atidalyti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: G. G. ir E. G. kartu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti 132/1000 dydžio daikto dalį, E. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti 25/1000 dydžio daikto dalį, M.

S. asmeninės nuosavybės teise priteisti 173/1000 dydžio daikto dalį; o už atsakovams priteistinÄ dalį priteisti atsakovei I. P. iÅ¡ G. G. ir E. G. solidariai 5 992,80 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ E. G. – 1 152,46 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ M. S. – 7 836,74 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ viso – 14 982 Eur.

14. Apeliacinį skundÄ atsakovė I. P. grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės paneigė apeliantės teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimÄ . Apeliantė teigia, kad ji nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nėra galimybės turtÄ atidalyti natÅ«ra, Å¡iÄ pozicijÄ tinkamai ir pakankamai pagrindė, o bendraturčiai neteikė įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima pagrįsti atidalijimo natÅ«ra galimumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti atsakovės praÅ¡omÄ atidalijimo bÅ«dÄ .

15. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensacijÄ pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑466/2008; 2013 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013; ir kt.). Taigi atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pirmenybė teikiama daikto atidalijimui natÅ«ra, o atidalijimas priteisiant kompensacijÄ pinigais pripažįstamas kaip iÅ¡imtinis bendro daikto atidalijimo bÅ«das.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo Å¡alims bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendraturčiui, siekiančiam atidalijimo, tenka pareiga įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑347-248/2016).

Bendraturtis, nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu atidalijimo bÅ«du gali motyvuoti tiek pasiÅ«lydamas aiÅ¡kias alternatyvias ieÅ¡kovo atsidalijimo įgyvendinimo galimybes, tiek iÅ¡dėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomo atidalijimo bÅ«do.

17. Klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių, nes bendraturčių interesai į daiktÄ gali nesutapti ir turi bÅ«ti derinami. Atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, bÅ«tina įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendrosios nuosavybės atidalijimo bÅ«do parinkimo kriterijų taikymÄ lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma.

18. Apeliantė nurodo, kad jai priklausančios buto dalies atidalijimas natÅ«ra yra negalimas, nes tokio atidalijimo bÅ«do kiti bendraturčiai neįrodė. Apeliantė savo pozicijÄ , jog jai priklausančios buto dalies atidalijimas natÅ«ra negalimas, iÅ¡ esmės grindžia argumentais, jog ginčo butÄ atidalijant natÅ«ra liktų neproporcingai daug bendro naudojimo patalpų ir techniÅ¡kai neįmanoma atskirų buto dalių izoliuotai ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus. Atsižvelgdama į tai, apeliantė nurodo, kad jos dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalytina kitiems bendraturčiams priteisiant jos dalį, o jai priteisiant kompensacijÄ iÅ¡ kitų bendraturčių.

19. Svarbu pažymėti, kad bendraturčių galimybė iÅ¡mokėti kompensacijÄ atidalijamam bendraturčiui yra vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų kriterijų, sprendžiant dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalis nuosavybės bÅ«do. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė M. S. jau atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė tokius esminius nesutikimo su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais motyvus, kad ji neturi lėšų sumokėti kompensacijÄ ir iÅ¡laikyti papildomÄ plotÄ , be to, atidalijus apeliantei priklausantį kambarį juo naudotis su kitais buto bendraturčiai nebÅ«tų racionalu, nes nėra galimybės jį padalyti į dvi dalis. Tokias aplinkybes, kad M. S. turi daug įsiskolinimų, apsunkinančių apeliantės buto dalies iÅ¡pirkimÄ , pirmosios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu nurodė ir ieÅ¡kovas G. G.. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jis pats jau turi prisiėmęs kreditinių įsipareigojimų.

20. Apeliantė teigia, kad bendraturčiai nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurie pagrįstų aplinkybę, kad bendraturčiai neturi galimybės sumokėti apeliantei kompensacijÄ . Vertinant apeliantės dėstomus teiginius apie, jos nuomone, esamÄ kitų bendraturčių turtinę padėtį pastebėtina tai, kad, bylos duomenimis, pati apeliantė siÅ«lė pirkti jai priklausančiÄ buto dalį tik vienam iÅ¡ bendraturčių, t. y. G. G., tačiau tuo pačiu metu ar vėliau kitiems bendraturčiams tokio pasiÅ«lymo neteikė.

21. Atsakovė M. S. byloje teigė, kad dėl jos sunkios turtinės padėties kompensacijos iÅ¡ jos priteisimas gali lemti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ jai tenkančio turto. Apeliantė teigia, kad dėl aplinkybės, jog bendraturtė M. S. rėmėsi argumentu, kad neturėtų galimybės sumokėti kompensacijÄ , nesudarė pagrindo dėl to atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kitų bendraturčių. Su Å¡iais apeliantės argumentais nesutiktina, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti bÅ«tent taip, kad atidalijimas ir kompensacijos iÅ¡mokėjimas apeliantei už jos dalį siejamas su visais likusiais bendraturčiais – konkrečių apeliantės turto dalių bendraturčiams priteisimu ir tuo pagrindu jiems tenkančios kompensacijos dalių priteisimu.

22. Byloje ginčo buto bendraturčiai neiÅ¡reiÅ¡kė noro įgyti atsakovės buto dalį natÅ«ra, iÅ¡mokant kompensacijÄ . Viena vertus, pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalies reglamentavimÄ , dėl atidalijimo nereikalaujama kitų bendraturčių sutikimo ir bendraturčio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas. Kita vertus, galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , jog ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises.

Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galbÅ«t tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K‑3-459/2007; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).

Taigi, teismo patvirtinama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ , taip pat visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

23. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad bendras buto plotas yra 63,69 kv. m, jame yra trys atskiri kambariai. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo bute, priklausančiame keliems bendraturčiams, bendraturčiai atskirai naudoja po vienÄ kambarį ir bendrai naudojasi kitomis bendro naudojimo patalpomis. Apeliantei I. P. priklauso pakankamai didelė buto dalis – 33/100 dalys, tačiau faktiÅ¡kai atskirai ji naudojasi vienu kambariu. Kaip matyti iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių, bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje yra panaÅ¡aus dydžio, įgytos savarankiÅ¡kais pagrindais. Skundžiamame sprendime pagrįstai įvertinta tai, kad realiai yra racionalus ir galimas atsakovei priklausančio dydžio buto dalies disponavimas (realizavimas), kaip iÅ¡ esmės atskiro vieneto – kambario su dalimi bendro naudojimo patalpų.

24. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovės reikalavimas atidalyti jos 33/100 nuosavybės dalis, priteisiant kitiems trims bendraturčiams skirtingo dydžio dalis (G. G. ir E. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 132/1000 dalis, E. G. asmeninės nuosavybės teise – 25/1000 dalis, M. S. asmeninės nuosavybės teise – 173/1000 dalis), iš esmės lemtų tai, kad po atidalijimo atsakovės kambarys turėtų priklausyti net trims bendraturčiams, kurių vienas (M.

S.) nėra susijęs artimais santykiais su kitais dviem bendraturčiais. Taip apeliantės praÅ¡omu atidalijimo bÅ«du kiti bendraturčiai iÅ¡ esmės priverstinai įpareigojami įgyti (iÅ¡pirkti) konkrečiai nustatyto dydžio buto dalis. Pripažintina, kad Å¡iuo atveju tai neproporcingai apriboja kitų buto bendraturčių teises, neatitinka protingos, sÄ Å¾iningos ir teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros principo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omas atidalijimo bÅ«das likusių daugumos bendraturčių teisinius santykius padarytų sudėtingesnius ir neproporcingai apsunkintų jų teisių įgyvendinimÄ .

Atidalijus apeliantės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės jos siūlomu būdu neužtikrinamas tolesnis turto naudojimo racionalumas, neužkertamas kelias potencialiems bendraturčių ginčams ateityje.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų duomenų visumÄ apie bendraturčių galimybes iÅ¡mokėti kompensacijÄ ir faktinę turto naudojimo situacijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė, jog jos siÅ«lomas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do variantas yra priimtiniausias ir kad jis neproporcingai nepažeis daugumos kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CPK 178 straipsnis, CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nustačius, kad nėra pagrindo taikyti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavime pasirinktÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dÄ , konkretaus kompensacijos dydžio nustatymas nebeturi teisinės reikÅ¡mės. Atsižvelgiant į tai, plačiau nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto duomenų, susijusių su kompensacijos dydžio nustatymu, įvertinimo.

Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Dėl žyminio mokesčio 26. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Finansų skyriui pavesta 2017 m. balandžio 20 d. įmokėtÄ 200 Eur sumÄ pervesti į valstybės biudžetÄ kaip atsakovės I. P. žyminį mokestį. Apeliantė savo nesutikimÄ grindžia argumentais, kad Å¡i sprendimo dalis yra be motyvų, o taip pat teisiÅ¡kai nepagrįsta.

27. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , jog teismo sprendimo dalis nemotyvuota ir tai sudaro absoliutų negaliojimo pagrindÄ . CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoje įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Nustatyta, kad byloje 2017 m. spalio 9 d. buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi jis panaikintas ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ civilinę bylÄ , skundžiamame spendime atsižvelgė į Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimÄ dėl nepanaudoto užstato. Nors skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis nėra itin detali, tačiau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada palikti nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ padaryta įvertinus, tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimu buvo nuspręsta likusiÄ teismo depozitinėje sÄ skaitoje užstato dalį pervesti į valstybės biudžetÄ kaip dalį žyminio mokesčio.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį, nes, apeliantės nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas neturėjo bÅ«ti apmokamas žyminiu mokesčiu. Apeliantė akcentuoja, kad byloje jau buvo spręstas atsakovės pareigos mokėti žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ klausimas. Nustatyta, kad atsakovei I. P. teikiant apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo dalies, kuria atmestas patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, jai Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo nustatytas terminas sumokėti trÅ«kstamÄ 306 Eur žyminį mokestį, kaip už turtinį ginÄÄ .

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis panaikinta ir apeliantės I. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas sumokėti trÅ«kstamÄ 306 Eur žyminį mokestį. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi apeliacinis procesas pagal atsakovės I. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties nutrauktas, nustačius, kad iÅ¡nyko apeliacijos objektas – įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi teismo sprendimas, dėl kurio atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kurio trÅ«kumams paÅ¡alinti skundžiama nutartimi pakartotinai nustatytas terminas, yra panaikintas ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad apeliacinį procesÄ nutraukus, klausimas dėl atsakovės reikalavimo pobÅ«džio nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės.

29. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinį skundÄ mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Atkreiptinas dėmesys, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus pakartotinai ir atsakovei I. P. pateikus apeliacinį skundÄ Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi jai buvo nustatytas terminas paÅ¡alinti apeliacinio skundo trÅ«kumus – sumokėti žyminį mokestį, nes pareikÅ¡tas turtinio pobÅ«džio reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-394-826/2019) atsakovės I.

P. atskirasis skundas netenkintas ir minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. ReikÅ¡minga tai, kad nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, apeliantės argumentai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų atmesti ir konstatuota, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo yra pasirinktas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das ir laikytinas turtinio pobÅ«džio reikalavimu, už kurį mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad atsakovei pareiga sumokėti žyminį mokestį nustatyta nepagrįstai. Konstatuotina, kad klausimas dėl 200 Eur įmokos įskaitymo kaip atsakovės I. P. žyminio mokesčio ir 106 Eur žyminio mokesčio iš jos priteisimo išspręstas teisingai. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 30. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Konstatavus, kad atsakovės I. P. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti pagrįstai, atsakovei pagrįstai nepriteistos su Å¡iais reikalavimais susijusios bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis, ekspertizės iÅ¡laidos, iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ ). Tačiau iÅ¡ byloje atsakovės I. P. pateiktų procesinių dokumentų, 2016 m. spalio 7 d. sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ ir 2017 m. rugsėjo 19 d. pažymos apie atstovavimo iÅ¡laidų pagrindimÄ duomenų nustatyta, kad dalis apeliantės pirmosios instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti yra susijusios su atsiliepimo į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį suraÅ¡ymu.

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Apeliantė raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė 1 500 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme. 2017 m. rugsėjo 19 d. pažymoje apie atstovavimo iÅ¡laidų pagrindimÄ nurodyta, kad atsakovei, be kita, ko buvo suteikta teisinė pagalba parengiant atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Nors 2016 m. spalio 7 d. sÄ skaitoje už teisinę pagalbÄ konkrečiai neiÅ¡skirta, kuri iÅ¡laidų dalis susijusi su atsikirtimu į patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau įvertinus tai, kad byloje ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės buvo pareikÅ¡ti skirtingo pobÅ«džio savarankiÅ¡ki reikalavimai, taip pat įvertinus tai, kad teisinė pagalba teikta parengiant atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, pripažintina, kad su atsikirtimais į ieÅ¡kovo reikalavimus susijusi 500 Eur suma.

32. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta, kad tenkinta apie 37 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsižvelgiant į atmestÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, atsakovei I. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo G. G. priteistinos 315 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Dėl bylos baigties 33. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Pripažintina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nepaneigia nurodytos skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies netinkamai taikytos proceso teisės normos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl to ši skundžiamo teismo sprendimo dalis iš dalies keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka atsakovės I. P. apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų iÅ¡ esmės yra atmestas; iÅ¡ dalies sutikta tik su dalimi argumentų dėl procesinio pobÅ«džio klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad procesinis sprendimas priimtas apeliantės naudai, dėl to jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Duomenų apie kitų bylos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisti atsakovei I. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo G. G. 315 Eur iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme.

KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aurimas Brazdeikis Almantas Padvelskis Albina Pupeikienė