2022-03-21 Nr. AB-7249-3-61-3-04513-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1564-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04513-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35201 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 6K-1576 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir prašymas, prieglobsčio prašymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentui jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, kad jis išvyko iš kilmės šalies, nes išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą ir jam nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesusidūrė su grasinimais asmeniškai, tačiau mano, kad visiems (duomenys neskelbtini) gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) juos persekioja ir grasina nužudyti. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pareiškėjas skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija atmetė skundą, o Sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam negresia individualaus persekiojimo rizika. Nurodė, kad šalyje iki šiol vyksta kariniai neramumai, tokia padėtis tęsiasi jau beveik du dešimtmečius, šalyje žuvo begalė žmonių, dar daugiau buvo sužeista, pagrobta, kankinama, patyrė kitokį žiaurų elgesį. Nėra tikslių duomenų, kiek per šiuos karinius konfliktus buvo sugriauta kaimų, miestų, kiek žmonių prarado namus ar neteko darbo. Teigė, jog yra praradęs viltį, kad jo šalyje kada nors įsivyraus taika ir bus saugu gyventi.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos. Atkreipė dėmesį, jog jis yra (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis, jis yra priskiriamas padidintos rizikos asmenų profiliams. Nors iki šiol jis nepatyrė smurto, tai nereiškia, jog jam nereikalinga apsauga. Prieglobsčio prašymas teikiamas siekiant, kad jis nepatirtų persekiojimo ateityje. Be to, (duomenys neskelbtini) vis dar veikia (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) įvykusio išpuolio metu žuvo net 30 civilių, tačiau atsakovas nepateikė apie tai jokių duomenų, nėra žinoma, kiek dar išpuolių įvykdė (duomenys neskelbtini) šiais metais ir ar pareiškėjui iš tikrųjų yra saugu grįžti į savo kilmės šalį.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia beatodairiško smurto padėtis yra pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog, remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkto ir 92.8., 97.1 papunkčių nuostatomis, būtent atsakovui tenka pareiga surinkti aktualią, naujausią ir išsamią informaciją apie kilmės valstybę.

6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nutarta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti ir įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teigė, kad sprendimai uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, todėl, panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir kiti atsakovo sprendimai. Be to, draudimas atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas pareiškėjo lūkesčiui gauti prieglobstį. Pernelyg ilgas draudimas atvykti sukeltų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, nes, pablogėjus situacijai, jam būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nes pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti ar pasislėpti. Visą laiką, kurį pareiškėjas praleido Lietuvoje, jis laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, nepadarė tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, todėl nebuvo jokių objektyvių prielaidų daryti išvadą, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies, priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Nurodo, kad atsakovo sprendimai negalėjo būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl Sprendimas turėjo būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

8. Pareiškėjas nesutiko ir su Komisijos sprendimu. Teigė, jog nurodė, kad jis turi būti tiesioginiai ir betarpiškai išklausytas, prašė organizuoti Sprendimo nagrinėjimo procedūrą taip, kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėjo, kad būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija, todėl negalėjo būti paneigta asmens teisė tiesiogiai teikti paaiškinimus institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

9. Pareiškėjas teigė, kad nurodė konkrečius faktus, tačiau jie nebuvo teisingai įvertinti. Atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, taip pat pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigė Migracijos departamento išvadas.

10. Pareiškėjas nesutiko su sprendimu išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje jis nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Nurodo, kad jei jis bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia, be kita ko, ir mirtis. Pareiškėjo teigimu, jo persekiojimas dėl kurios nors iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma ir yra individualaus pobūdžio. Taigi buvo nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia kankinimai ar mirties bausmė. Vien tai, kad prašymas buvo atmestas, savaime negalėjo būti pakankama aplinkybė taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų ir, atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Taigi Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, pažeidė Tvarkos aprašą, Sprendime padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

11. Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, kad Komisija neišnagrinėjo jo skundo atidžiai ir teisingai, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Atsižvelgdamas į tai, manė, jog skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl to Komisijos sprendimas taip pat turėtų būti panaikintas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia prielaidos, jog kilmės valstybėje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nustatė, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia prielaidos, jog kilmės valstybėje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodė, kad visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Pabėgėlių teisėje persekiojimas galimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nurodytų priežasčių, jis turi būti individualus ir pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

15. Atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta reali ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybė, buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

16. Remdamasis EPPB 2021 m. gairėse pateikiama informacija, atsakovas nurodė, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nenustatytos individualios aplinkybės, padidinančios tokią riziką, nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad nei Įstatymo, nei Tvarkos aprašo nuostatos neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu buvo surinkta informacija iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant EPPB informaciją, Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių surinktą informaciją bei kitus šaltinius. Pareiškėjas nepateikė naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas.

18. Atsakovas laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad, pagal EPPB, jis yra priskiriamas prie padidintos rizikos asmenų profilių vien todėl, jog yra (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Migracijos departamentas įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir Sprendime nurodė, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Tačiau atkreipė dėmesį, jog EPPB nurodė, kad, net patenkant į šią grupę, ne visi asmenys susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kurioje vis dar veikia (duomenys neskelbtini), ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobtos, gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys, tai patvirtino ir pats pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) nevaldo šios teritorijos. Migracijos departamento vertinimu, įvertinus visas aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), Sprendime pagrįstai nebuvo nustatyta, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

19. Migracijos departamento vertinimu, Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes paneigiančių argumentų.

20. Atsakydamas į pareiškėjo skundo teiginius, kuriais jis nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo nustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas taip pat neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pažymėjo, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) 5 punktas nustato, jog, įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

21. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį, ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymąsi. Šiame kontekste atsakovas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau joje nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdino jo elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtino pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

22. Migracijos departamentas nesutiko ir su pareiškėjo argumentu, kad Komisija turėjo nagrinėti pareiškėjo skundą žodinio proceso tvarka. Remdamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, nurodė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi pareiškėjo pateiktas prašymas nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas Migracijos departamentui. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ar kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

23. Apibendrindamas atsakovas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnių nuostatas. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudarė pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo K. S. A. skundą patenkino iš dalies – pakeitė 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S. A. (K. S. A.) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 6K-1576 dalį, kuria pareiškėjo K. S. A. skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 21S35201 3 punkto panaikinimo atmestas. Teismas likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

25. Teismas nustatė, kad:

25.1. 2021 m. liepos 15 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos pareigūnai Šalčininkų r. sav. teritorijoje pastebėjo automobilį, kuris neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) apsisuko ir grįžo atgal link (duomenys neskelbtini). Vėliau automobilis buvo pastebėtas važiuojantis lauko keliuku link (duomenys neskelbtini), įjungus garso bei šviesos signalą automobilį buvo bandoma stabdyti, tačiau jo vairuotojas nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir vėl pajudėjo į priekį. Pareigūnai toliau persekiojo automobilį, kol jis nusuko į laukus ir sustojo. Privažiavęs prie nesustojusio automobilio, pareigūnas pastebėjo iš jo išlipusius 8 asmenis (jie nurodė esantys (duomenys neskelbtini) piliečiai). Transporto priemonės vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir pareiškėjas, kuris 2021 m. liepos 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neturėjo asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų.

25.2. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 7 d. iš (duomenys neskelbtini) oro uosto išvyko lėktuvu į Baltarusijos Respubliką, Minską, kur apie savaitę praleido viešbutyje, o iš ten mikroautobusu su kitais 8 asmenimis buvo nuvežtas iki nežinomos vietos. Apie 4 val. ėjo pėsčiomis, kol 2021 m. liepos 15 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas pasienio pareigūnų. Pagrindinė to priežastis – baimė, nes (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems asmenims (duomenys neskelbtini) nesaugu. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) religija skiriasi nuo (duomenys neskelbtini), jų kitokios tradicijos. Patvirtino, jog jo asmeniškai niekas nepersekiojo, tačiau visiems (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesaugu dėl (duomenys neskelbtini) grasinimų. Jei kas paklausia, kokią religiją išpažįsta, pareiškėjas bijo prasitarti, jog yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nėra nei teistas, nei ieškomas policijos. Turi tik nedidelių skolų, nes iš giminių ir pažįstamų pasiskolino 1 600 JAV dolerių, kad pabėgtų iš (duomenys neskelbtini). Nežinojo apie Lietuvos Respubliką ir kad joje galima prašyti prieglobsčio. Naudodamasis navigacija, sužinojo, jog tai yra arčiausiai Baltarusijos esanti Europos Sąjungos šalis. Kelią parodė vedliai. Nesutiko savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini), teigė, jog verčiau mirtų Lietuvoje. Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai. Anksčiau pareiškėjui neteko kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo. Jam buvo išduota Baltarusijos viza. Kartu su pareiškėju atvyko ir jo sesuo.

25.3. Pareiškėjas 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad paskutinė jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo prastos gyvenimo sąlygos, vanduo ir elektra tiekiama su trikdžiais. Paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), dėl išpažįstamo tikėjimo kilmės šalyje nėra vietos, kurioje jis galėtų gyventi. Atvyko su neįgalia seserimi, kuriai kilmės šalyje nepavyko gauti medicininės pagalbos, ir 3 pusseserėmis. Nežino, kokia liga serga sesuo, neturi ir pažymos, tačiau iš kairės rankos galima matyti, jog ji buvo operuota. Nurodė, kad gyveno kartu su motina, 3 seserimis ir 3 broliais. Taip pat užsiminė apie (duomenys neskelbtini) miesto, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto, bombardavimą. Teigė, kad, nors ir buvo skelbiama, jog bombardavimas įvyko per klaidą, mano, jog tai nebuvo klaida. Paprašytas patikslinti, ar per (duomenys neskelbtini) atakas yra nukentėjęs jis pats ar jo šeimos nariai, atsakė, jog, atsižvelgiant į tai, kas įvyko (duomenys neskelbtini) mieste, pasitraukė iš savo kaimo, todėl nenukentėjo. Paprašytas nurodyti, kelintais metais tai įvyko, teigė, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėjas nėra religingas. Baigė 6 klases, profesijos neįgijo, dirbo kaip samdomas darbininkas, neturėjo nuolatinio darbo, apie 4–5 metus dirbo statybose. Baltarusijoje nepasiliko, nes girdėjo, kad ten nepriima užsieniečių, tačiau sužinojo, kad per Baltarusiją galima patekti į Europą. Galutinis kelionės tikslas – Vokietija, kadangi ten yra labai gera sveikatos apsaugos sistema ir jo sesuo galėtų gauti reikiamą medicininę pagalbą. Asmens dokumentą paliko Baltarusijoje.

25.4. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21S35201 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimą motyvavo tuo, kad nei informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia prielaidos, jog prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jo baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje laikyta nepagrįsta.

25.5. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė skundą Nr. 9K-82844 dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo (toliau – ir Skundas), kuriame nurodė, kad prieglobstis jam nebuvo suteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentui neįvykdžius pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl prašė panaikinti Sprendimą kaip neišsamų ir nepagrįstą.

25.6. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 6K-1576 atmetė jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, Komisijos vertinimu, Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Komisija nepažeidė Tvarkos aprašo nuostatų.

26. Įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją ir apklausos rezultatus, Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje pareiškėjas buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Nurodė, kad pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvos Respubliką daugiausia lėmė bloga ekonominė situacija (duomenys neskelbtini), siekis gauti geresnes medicinines paslaugas seseriai Vokietijoje ir prielaidos dėl (duomenys neskelbtini) grėsmės, tačiau minėtos aplinkybės yra daugiausia ekonominio pobūdžio, neprilygsta persekiojimui, todėl nesąlygoja ir tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinumo. Pažymėjo, jog pareiškėjo siekis įsitvirtinti ekonomiškai stipresnėje valstybėje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau ši priežastis savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Apklausų metu pareiškėjas patikino, jog kilmės valstybėje nesusidūrė su grėsmėmis, nebuvo persekiojamas, jam nebuvo grasinama, todėl tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodyta bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje taip pat nesuponavo prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas nenustatė ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė.

27. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, yra bendro pobūdžio, iš esmės susijusios su bendra situacija (duomenys neskelbtini), bendra (duomenys neskelbtini) bendruomenės padėtimi, o ne su individualiomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas negalėtų ten grįžti. Nors pareiškėjas skunde pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos, tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, dėl kurių jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Priimdamas Sprendimą, atsakovas nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismui nebuvo teisinių pagrindų pripažinti, kad, priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos, būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

28. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, atsižvelgęs į surinktą informaciją, nurodė, kad nebuvo nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

29. Teismas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamento sprendime taip pat buvo įvertinta, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Atsakovo surinkta informacija patvirtino, kad ne visos (duomenys neskelbtini) grupės susiduria su rizika. Nors EPPB (duomenys neskelbtini) tautinę bendruomenę priskiria prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau pažymėjo, kad net ir patenkant į šią grupę, ne visi asmenys susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kurioje veikia (duomenys neskelbtini). Tos pačios pozicijos laikėsi ir LVAT.

30. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas gyvena teritorijoje, kurioje, remiantis 2021 m. EPPB duomenimis, beatodariškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų.

31. Nors pareiškėjas skunde rėmėsi bendra informacija apie situaciją kilmės valstybėje, teismas akcentavo, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, tačiau pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) nėra saugu gyventi ar kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai susiduria su tam tikrais sunkumais, nėra pagrindas pareiškėjui suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą. Nei atsakovui, nei teismui pareiškėjas nenurodė individualių aplinkybių, padidinančių riziką patirti beatodairiško smurto veiksmus kilmės valstybėje. Priešingai, apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad jis asmeniškai nesusidūrė su jokiomis grėsmėmis.

32. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendimo dalies, kuria nutarta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti ir įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgdamas į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.

33. Teismas sprendė, jog 5 (penkerių) metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponavo išvadą, jog pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga skirti pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokius nors teisės pažeidimus. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.4.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 3 (trijų) metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (galbūt siekdamas apsunkinti jo tapatybės nustatymą ir grąžinimą), pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

34. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, teismas darė išvadą, jog, vadovaujantis Taisyklių 15 punkto nuostatomis, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė įvesti į Nacionalinio sąrašo teikiamą centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C. SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

35. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, atsižvelgiant į šias Tvarkos aprašo nuostatas, Komisijai nebuvo privalomas pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

36. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, darė išvadą, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

37. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo argumentai neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Buvo priimtas motyvuotas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir Tvarkos 44.4.1 papunkčiu, buvo nepagrįstai nustatytas laikotarpis dėl uždraudimo atvykti. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 3 (trejų) metų, t. y. pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį. Kita pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Teismui netenkinus kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

III. 38. Pareiškėjas K. S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

39. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, subjektyvių prielaidų pagrindu pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, pagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

40. Pareiškėjas priklauso religinei mažumai. Tam, kad jis jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privaloma, kad jis konkrečiai įvardytų persekiotoją. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba religinėms mažumoms grindžiama socialinė – kultūrinė aplinka, akivaizdu, kad pareiškėjo išsakyta baimė grįžti į savo kilmės šalį yra pagrįsta. Tai atsiliepia ir visapusiškam (duomenys neskelbtini) gyvenimui (duomenys neskelbtini), kai būtent religiniais motyvais jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją (tiesioginę ir netiesioginę), vis dar gali susidurti ir su smurtiniais, be kita ko, ir beatodairiško smurto, veiksmais, nes (duomenys neskelbtini) vis dar gan aktyviai veikia ir kontroliuoja pogrindinę veiklą (duomenys neskelbtini), rengia išpuolius. Pareiškėjo teigimu, teismas neišsamiai išnagrinėjo jo nurodytas aplinkybes ir rėmėsi išimtinai tik atsakovo surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, neatliko gilesnės analizės.

41. Pareiškėjo nuomone, prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikti nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

42. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

43. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35201, Migracijos departamento Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 6K-1576 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, nenurodo kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų.

46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

48. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

49. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

51. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

52. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

53. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė bloga ekonominė situacija (duomenys neskelbtini), siekis gauti geresnių medicininių paslaugų seseriai Vokietijoje bei prielaidos dėl (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės visame (duomenys neskelbtini).

54. Atsakovo atliktų pareiškėjo apklausų metu nustatyta, kad pareiškėjas atvyko be asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų. Nurodė, kad paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Pirminės apklausos metu teigė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl bendros nesaugios (duomenys neskelbtini) bendruomenės padėties (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad asmeniškai su grasinimais nesusidūrė, tačiau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Praeityje (duomenys neskelbtini) nukentėjo nuo (duomenys neskelbtini) išpuolių, todėl iki šiol pareiškėjas jaučia baimę, kad yra (duomenys neskelbtini). Kaip pažymėjo pirminę apklausą atliekantis valstybės tarnautojas, pareiškėjas vengė kalbėti apie kelionės maršrutą ar asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Nors į Lietuvos Respubliką atvyko automobiliu, paklausus apie tai, pareiškėjas atsakė, kad jokio automobilio nebuvo. Pareiškėjas nurodė kitą gimimo datą, nei buvo ją nurodęs jo sulaikymo metu. Antrosios apklausos metu pareiškėjas teigė, jog jo tikslas buvo nuvykti į Vokietiją, nes ten yra gera sveikatos apsaugos sistema ir jo sesuo galėtų gauti reikalingą medicininę pagalbą. Pažymėjo, jog jis vargingai gyveno kartu su motina, jaunesniais broliais ir seserimis, prisidėdavo prie jų išlaikymo, gyvenamojoje vietovėje buvo prastos gyvenimo sąlygos, nes vanduo ir elektra tiekiama tik tam tikromis valandomis. Pareiškėjas nenurodė, kad kilmės šalyje būtų susidūręs su smurtu, grasinimais ar persekiojimu dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini).

55. Įvertinus pareiškėjo apklausos metu pateiktą informaciją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, yra bendro pobūdžio, iš esmės susijusios su bendra situacija (duomenys neskelbtini), bendra (duomenys neskelbtini) bendruomenės padėtimi, o ne su individualiomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas negalėtų ten grįžti.

56. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą surinktos informacijos kontekste. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. EPPB ataskaita, nustatė, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra karinio konflikto, o (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Atsakovas Sprendime taip pat vertino, jog, remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu, riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nurodo, kad pareiškėjas rėmėsi tik bendro pobūdžio pasakojimu apie jam galbūt gresiančio persekiojimo baimę. Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas – nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar pareiškėjo grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

58. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (individualiai neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje jis gali būti persekiojamas ar jam kiltų kokia nors grėsmė.

59. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

60. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė