d9fe0b36-e0ae-4e80-a174-13f121791129 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53831-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.3, 1.2.3.2, 1.1.8.1.1, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), nuteistajam M.

D., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad nužudė savo artimÄ giminaitį: 2018 m. lapkričio 9 d. apie 22.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo seneliu A.

D. ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu smÅ«giavo A. D. į galvÄ , dėl to nuo trauminio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei subarachnoidinių (povoratinklinių) kraujosruvų, iÅ¡siliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, iÅ¡sivysčius antrinėms galvos smegenų kraujosruvoms ir galvos smegenų pabrinkimui, A. D. mirė įvykio vietoje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį – BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, pripažinti, kad jam paskirtoji bausmė neatitinka teisingumo principo ir, pritaikius BK 54 straipsnio nuostatas, bausmę suÅ¡velninti. 2.1.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nusikaltimo padarymo metu M. D. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatÄ bei sÄ moningai leido atsirasti pasekmėms, t. y. tyčia nužudė A. D., rėmėsi tik subjektyvia savo ir prokuroro nuomone. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija atitinka lengvo girtumo laipsnį.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«damas neblaivus A. D. įvairiais įžeidimais, necenzÅ«riniais žodžiais galėjo iÅ¡provokuoti neteisėtus apelianto veiksmus. Apeliantas nurodo, jog susinervinęs dėl provokuojančių nukentėjusiojo veiksmų bei bÅ«damas afekto bÅ«senoje jis sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau jo gyvybės atimti nenorėjo. Apelianto teigimu, bÅ«damas afekto, susijaudinimo ir nervingumo bÅ«senoje, jis galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir galėjo jų nesuvaldyti.

Å ių aplinkybių visuma, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad jis negalėjo sÄ moningai leisti atsirasti nusikalstamos veikos pasekmėms. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos teismo psichologijos 2019 m. sausio 29 –31 d. ekspertizės aktas Nr. 85TPK-22/2019, kuriame konstatuota, kad Å¡iuo metu M. D. diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas.

Be to, apeliantas nurodo, jog 2014 m. gruodžio 1 d. jis nukrito iÅ¡ didelio aukščio bei patyrė galvos traumÄ , 2018 m. lapkričio 22 d. jį iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, kurio metu kraujas iÅ¡siliejo į smegenis. Dėl nurodytų traumų ir ligos jam nustatytas tik 50 procentų darbingumas. Jis turi nuolatos vartoti raminamuosius vaistus. Nuteistasis nurodo, jog pirmiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog veikos padarymo metu jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos medicininės pažymos. 2.2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, apeliantas nurodo, jog Å¡is teismas jam bausmę paskyrė neatsižvelgęs į bausmės skyrimui svarbias aplinkybes: kaltės formÄ , apeliantÄ persekiojantį kaltės jausmÄ , jo asmenybę, sveikatos bÅ«klę, t. y. ligas ir patirtas sunkias galvos traumas, turimÄ neįgalumÄ , kad jis nesuvokė atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Teismas skirdamas bausmę taip pat tinkamai neįvertino, jog apeliantas anksčiau neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo motina serga sunkia onkologine liga.

Be to, apeliantas atsiprašė nukentėjusiųjų, o nukentėjusieji apeliantui taip pat neturėjo pretenzijų, prašė teismo skirti jam švelnesnę bausmę.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Skundžiamu nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už tai, kad nužudė savo artimÄ giminaitį – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo seneliu A. D. ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu smÅ«giavo A. D. į galvÄ , dėl to nuo trauminio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei subarachnoidinių (povoratinklinių) kraujosruvų, iÅ¡siliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, iÅ¡sivysčius antrinėms galvos smegenų kraujosruvoms ir galvos smegenų pabrinkimui, A. D. mirė.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia konflikto metu sudavęs minėtus smÅ«gius A. D., tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad minėtus veiksmus jis atliko tyčia, nurodo, kad senelio nužudyti neketino, smÅ«gius į galvÄ jam sudavė pastarojo iÅ¡provokuotas, bÅ«damas afekto bÅ«senoje, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taigi, jo nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį, be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių.

7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M.

D. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

8. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimÄ giminaitį. BK 130 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ kvalifikuojant veikÄ pagal BK 130 straipsnį bÅ«tina nustatyti aplinkybių visumÄ :

1) neteisėtÄ ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimÄ afekto bÅ«senos (kaltininkui iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo bÅ«senos nustatymu, Å¡ios sÄ lygos nustatomos ne vien iÅ¡ kaltininko paaiÅ¡kinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtÄ pobÅ«dį ir tokio poelgio sukeltÄ didelį kaltininko susijaudinimÄ .

Å i bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Taip pat turi bÅ«ti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kokiÄ Ä¯takÄ tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrÅ«kiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieÅ¡ kaltininkÄ ir jo įžeidinėjimo faktus, į Å¡ių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iÅ¡ karto po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-226/2011, Nr. 2K-189/2013 ir kt.).

9. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡ioje byloje nenustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos M. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis A. D. įvykio metu su M. D. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai, taip sukeldamas pastarojo staigų didelį susijaudinimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis M. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai.

Nuteistasis parodė, kad buvo pasisavinęs seneliui priklausantį grÄ Å¾tÄ ir jį užstatęs lombarde. Ä®vykio dienÄ jis (M. D.) buvo išėjęs iÅ¡ namų ir su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare parėjęs namo savo kambaryje rado senelį. Senelis jam priekaiÅ¡tavo dėl pavogto grÄ Å¾to, varė jį iÅ¡ namų, jie susistumdė. Susinervinęs dėl tokio senelio elgesio jis (M. D.) sudavė kelis smÅ«gius seneliui į galvÄ . Senelis pargriuvo į fotelį, o jis (M. D.) nuėjo parÅ«kyti į virtuvę.

Grįžęs į savo kambarį senelį rado sėdintį fotelyje, o pats užmigo ir daugiau nieko negirdėjo. Ryte pamatė senelį jau gulintį ant grindų, bet netikrino, ar jis gyvas, tiesiog išėjo iš namų. Išeidamas iš namų sutiko senelę, bet jai nieko nesakė. Apie senelio mirtį sužinojo iš draugo, kuris pasakė, kad jo (M. D.) ieško policija (t. 2, b. l. 107–108). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis nuteistasis iš esmės nurodė analogiškas konflikto tarp jo ir senelio A.

D. kilimo priežastis – pastarasis laukė M. D. jo kambaryje, jam įėjus į kambarį pareiÅ¡kė pretenzijas dėl paimto grÄ Å¾to, sudavė kelis smÅ«gius į krÅ«tinės sritį, užsipuolė M. D. dėl paimto grÄ Å¾to, praÅ¡ydamas pasiaiÅ¡kinti, varė pastarÄ jį iÅ¡ namų. Supykęs ant senelio jis (M. D.) sudavė jam smÅ«gius į galvÄ (t. 1, b. l. 188–191). Parodymų patikrinimo vietoje metu apeliantas parodė įvykio vietÄ ir kokiomis aplinkybėmis 2018 m. lapkričio 10 d. smurtavo prieÅ¡ savo senelį A.

D. (t. 1, b. l. 194–196). Jis parodė, kad jam (M. D.) įėjus į kambarį senelis pakilo iÅ¡ fotelio, kuriame prieÅ¡ tai sėdėjo, ir sudavė jam keletÄ kartų į krÅ«tinę ir galvÄ . Po to M. D. supyko ir deÅ¡ine ranka tris kartus sudavė seneliui į veidÄ .

10. Nepaisant to, kad apeliantas nurodo, jog A. D. sudavė iÅ¡provokuotas pastarojo suduotų smÅ«gių, teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, nuteistojo teiginių apie tai, kad senelis jam sudavė smÅ«gius į krÅ«tinę ar galvÄ nepatvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys. 2018 m. lapkričio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1970/2018(03), atliktoje nuteistajam pareiÅ¡kus, kad be smÅ«gių į krÅ«tinę senelis A. D. jam kumščiu sudavė tris smÅ«gius į galvÄ , sužalojimų Å¡iose M.

D. kÅ«no srityse neužfiksuota (t. 1, b. l. 176–177). Antra, nuteistojo parodymai dėl nukentėjusiojo A. D. prieÅ¡ jį pavartoto smurto taip pat nebuvo nuoseklÅ«s – iÅ¡ pradžių jis teigė, jog senelis tik sudavė smÅ«gius jam į krÅ«tinę, vėliau, kad sudavė smÅ«gius ir į galvÄ . Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme apeliantas negalėjo nurodyti, kurie iÅ¡ pirmiau nurodytų jo parodymų yra teisingi. Trečia, apklausiamas teisme nukentėjusysis V. D. parodė, kad jo tėvas, nukentėjusysis A.

D., kuris gimė 1943 metais, prieÅ¡ įvykį buvo patyręs miokardo infarktÄ , sunkiai valdė deÅ¡inę rankÄ , buvo silpnos sveikatos, taigi, fiziÅ¡kai negalėjo suduoti nuteistajam stiprių smÅ«gių. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis A. D. įvykio metu fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ nuteistÄ jį M. D..

11. IÅ¡ pirmiau aptartų nuteistojo parodymų matyti, jog ypatingo poveikio jo psichikai, kuris galėtų bÅ«ti prilygintas afekto bÅ«senai, senelio A. D. elgesys įvykio metu jam nesukėlė. Apeliantas pakankamai gerai prisiminė įvykio aplinkybes, aiÅ¡kiai nurodė, kad seneliui smÅ«giavo susinervinęs ir paveiktas pykčio, o pastarajam pargriuvus jo daugiau nemušė. Apeliantas apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė jokių konkrečių nukentėjusiojo A. D. įvykio metu iÅ¡sakytų itin įžeidžiančių frazių, kurios bÅ«tų galėję sukelti jam afekto bÅ«senÄ .

Vien tai, kad nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, savaime neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog konflikto metu jis nuteistÄ jį įžeidinėjo. Apklausiama teisme nukentėjusioji E. D. teisme patvirtino, jog nukentėjusiojo elgesys priekaiÅ¡taujant ir reikalaujant iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų nuteistajam nebuvo staigmena – M. D., kaip ir prieÅ¡ įvykį, dažnai iÅ¡ senelio namų, kuriuose gyveno, iÅ¡neÅ¡davo daiktus, nepareidavo kelias dienas namo ir senolis dėl to ant jo pykdavo, sakydavo, kad M.

D. daugiau su jais negyvens, liepdavo jam iÅ¡sikraustyti. Å ios nukentėjusiosios parodytos aplinkybės taip pat rodo, kad įvykio metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilęs konfliktas, atsižvelgiant į jų gyvenimo bÅ«dÄ , susiklosčiusiÄ situacijÄ Å¡eimoje bei besikartojančius panaÅ¡aus pobÅ«džio konfliktus, nebuvo iÅ¡skirtinis, todėl senelio iÅ¡sakyti priekaiÅ¡tai, reikalavimas iÅ¡sikraustyti, nebuvo visiÅ¡kai netikėta, nelaukta situacija nuteistajam, kuri jam galėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«senÄ .

Taigi, nenustačius, jog nukentėjusiojo elgesys nusikaltimo padarymo metu buvo neteisėtas ar įžeidžiantis, ar kad nuteistasis buvo afekto bÅ«senos, nėra pagrindo nuteistojo M. D. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

12. Atmestini apelianto argumentai, kad nusikaltimo padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Å ie nuteistojo teiginiai paneigiami Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. sausio 31 d. ekspertizės aktu Nr. 85TPK-22/2019. Å iame akte, įvertinus medicininius duomenis apie nuteistojo ligÄ , praeityje patirtas traumas, taip pat 2018 metų lapkričio mėnesį iÅ¡tikusio priepuolio pasekmes, konstatuota, jog nėra duomenų, kad M.

D. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar bÅ«tų negalėjęs jų valdyti. M. D. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo bei teisminiame procese ir duoti teisingus paaiÅ¡kinimus į jam užduotus klausimus. Å iuo metu M. D. diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (sutrikimai iÅ¡sivystę ir prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ ). M. D. nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobÅ«džio priemonių.

M. D. netikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 38–39). Dėl to nėra jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Å ios iÅ¡vados nepatvirtina ir nuteistojo pateikti medicininiai dokumentai, kurių turinys, kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodyto ekspertizės akto, M. D. psichikos bÅ«klės tyrimo metu jau buvo įvertintas.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo seneliu A. D. ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu smÅ«giavo A. D. į galvÄ , dėl to nuo trauminio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei subarachnoidinių (povoratinklinių) kraujosruvų, iÅ¡siliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, iÅ¡sivysčius antrinėms galvos smegenų kraujosruvoms ir galvos smegenų pabrinkimui, A. D. mirė įvykio vietoje. M. D. veiksmai buvo valiniai, sÄ moningi, atlikti per trumpÄ laiko tarpÄ , sužalojimai padaryti smÅ«giuojant į gyvybei svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ .

Å ie M. D. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, darydamas šį nusikaltimÄ suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo (suduoti keturi smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ ) ir neveikimo (pagalbos sužalotam nukentėjusiajam neiÅ¡kvietimas) nukentėjusysis A. D. gali mirti, ir nors Å¡ių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. D. veiksmus įvertino kaip nužudymÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam M. D. taip pat teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. D., baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

15. Nuteistasis padarė tyčinį kvalifikuotÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir nustato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, įvertino, kad jis anksčiau neteistas, atsižvelgė į jo turimas ligas bei nukentėjusiųjų praÅ¡ymÄ M.

D. neskirti itin griežtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dar kartÄ atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes ir dėl to Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nuteistojo motina serga onkologine liga, nepatvirtinta jokiais objektyviais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis. Kita vertus, net ir nustačius, kad nuteistojo motina serga, tai nesudaro pagrindo Å¡velninti jam paskirtÄ jÄ bausmę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis iki nusikaltimo padarymo su motina negyveno, niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu ir jai pagalbos neteikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. D. už nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrė gerokai mažesnę nei Å¡io straipsnio sankcijos vidurkis (laisvės atėmimas keturiolikai metų) bausmę – laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, BK 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

16. Paprastai Å¡velnesnė nei nustatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų nėra. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ , ar paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ , vertinami bylos duomenys, apibÅ«dinantys tiek kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek kaltininko asmenybę.

Tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų. Nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys jį apibÅ«dina neigiamai, kaip linkusį piktnaudžiauti alkoholiu ir daryti administracinius nusižengimus asmenį, o duomenys, apibÅ«dinantys pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat nerodo mažesnio jos pavojingumo – nukentėjusysis nužudytas suduodant smÅ«gius į galvÄ bei paliekant jį be pagalbos. Dėl to teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nuteistajam M.

D. paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta, ir jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

17. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos iÅ¡analizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl M. D. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo. Nuteistajam paskirtoji bausmė individualizuota tinkamai. Dėl to nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Kęstutis Jucys Linas Žukauskas