d9fdfdf4-9c9b-49fe-bf47-d485ecebe54c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1306-221/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13167-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 36.1; 40.2, 114.11; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir RÅ«tos Palubinskaitės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Immensum“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bedrovės „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Immensum“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Kauno energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Immensum“ 12 220,10 Lt įsiskolinimÄ už patiektÄ Å¡ilumÄ , 599,71 Lt delspinigių, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 385 Lt žyminį mokestį.IeÅ¡kovė AB „Kauno energija“ ieÅ¡kinyje (t. 1, b. l. 3-6), dublike (t. 1, b. l. 103-106) nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiekia Å¡ilumÄ negyvenamoms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal 2001 m. rugsėjo 27 d. tarp Å¡alių sudarytÄ Negyvenamųjų patalpų Å¡ilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir Å¡ilumos įrenginių eksploatavimo sutartį Nr. 4933800010 už patalpų Å¡ildymÄ turi atsiskaityti atsakovė UAB „Immensum“. Pagal sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovei pateiktÄ informacijÄ , Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , patalpų inventorizacijos dokumentų kopijas, patalpų (duomenys neskelbtini), bendras plotas buvo 222,41 kv. m. Sudarytos sutarties 2 punktu Å¡alys deklaravo, kad pateikiami duomenys sutarties pasiraÅ¡ymo metu apie vartotojo patalpas bei apie gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra vartotojo patalpos, yra teisingi ir atitinka įraÅ¡us pirminiuose dokumentuose, atsakovė pati Å¡iuos duomenis pateikė ir jų neginčijo. 2009 m. gruodžio 7 d. atsakovė raÅ¡tu nurodė, kad rÅ«sio patalpos yra neÅ¡ildomos, taip pat prašė patikslinti bei perskaičiuoti sumas už patalpų Å¡ildymÄ . 2010 m. vasario 20 d. ieÅ¡kovė gavo atsakovės praÅ¡ymÄ dėl sutarties patalpų Å¡ildymui pagal patikslintus duomenis sudarymo.

Ä®vertinę prie praÅ¡ymo pridėtus duomenis, taip pat ir patikslintÄ 2009 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimÄ , ieÅ¡kovės atstovai 2010 m. kovo 4 d. atvyko į atsakovės patalpas bei surašė Å¡ilumos objekto tikrinimo aktÄ Nr. 379102, kuriame buvo užfiksuota, kad rÅ«sio patalpos akto suraÅ¡ymo metu buvo neÅ¡ildomos, Å¡ildymo sistemos vamzdynų nėra. Atsižvelgiant į akte užfiksuotÄ informacijÄ , ieÅ¡kovė nuo akto suraÅ¡ymo dienos atsakovei jai tenkančiÄ apmokėjimui Å¡ilumos dalį skaičiavo pagal patikslintus duomenis – už 144,41 kv. m patalpų.

IeÅ¡kovė taip pat parengė ir pateikė atsakovei sutarties projektÄ pagal patikslintus duomenis, tačiau nauja sutartis su atsakove nebuvo pasiraÅ¡yta. Atsakovė 2010 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu kreipėsi dėl susidariusios skolos, fiksuotos 2010 m. gegužės 1 d., iÅ¡ viso 8 667,39 Lt, kuriame nurodė, kad jos paskaičiavimais per penkerių metų laikotarpį yra permokėjusi ieÅ¡kovei 11 467,90 Lt, taip pat prašė, įvertinant permokėtÄ sumÄ , anuliuoti susidariusį įsiskolinimÄ . Atsakovei buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad mokesčių perskaičiavimui už ankstesnį laikotarpį neturi pagrindo.

IeÅ¡kovė jokių įskaitymų niekada nepripažino ir kas mėnesį siuntė atsakovei pilnas sÄ skaitas už Å¡ilumÄ apmokėjimui. Sutarties sudarymo metu galiojo 1991 m. sausio 8 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 13 „Dėl energijos vartojimo taisyklių“, kuriame buvo detalizuota delspinigių norma bei skaičiavimo tvarka. Atsakovė, manydama, kad jai priskaičiuojami delspinigiai yra nepagrįsti, turėjo teisę kreiptis dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, tačiau to nedarė, todėl atsakovės iÅ¡dėstyti argumentai dėl netesybų neteisėto skaičiavimo laikytini nepagrįstais.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovei už patiektÄ Å¡ilumÄ laiku neatsiskaitant (mokant dalinai), nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. yra susidariusi 12 220,10 Lt skola, už pradelstus mokėjimus nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. yra priskaičiuota 599,71 Lt delspinigių. Atsakovė taip pat turėtų mokėti 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu (t. 1, b. l. 147-154) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Immensum“ ieÅ¡kovei AB „Kauno energija” 11 165,60 Lt įsiskolinimÄ už patiektÄ Å¡ilumÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovei, kurį bÅ«tų galėjusi įskaityti, atsakovo prievolė ieÅ¡kovei nėra pasibaigusi įskaitymu.

Be to, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sutarties Å¡alys yra verslo subjektai, todėl nė vienai jų netaikytinas silpnesnės Å¡alies kriterijus. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos neÅ¡ildomos nuo pat sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, atsakovės pateikti ieÅ¡kovės skolos paskaičiavimai negali besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti argumento, jog atsakovė bÅ«tent tiek permokėjo ieÅ¡kovei už neÅ¡ildomas patalpas, t. y. neįrodė buvusios ieÅ¡kovės skolos, todėl nėra pagrindo 11 165,60 Lt įskaityti į skolos grÄ Å¾inimÄ .

Dėl pareigos mokėti delspinigius teismas nurodė, kad tik tokiu atveju, kai yra raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas dėl delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«do (CK 6.72 straipsnis) arba kai tokiÄ netesybų formÄ konkrečiam teisiniam santykiui nustato įstatymas delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės nurodomas teisės aktas – 1991 m. sausio 8 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 13 „Dėl elektros energijos vartojimo taisyklių“, kurio pagrindu ieÅ¡kovė skaičiavo delspinigius nuo 2002 m. vasario 22 d. yra pripažintas netekusiu galios, be to, Å¡iuo nutarimu buvo patvirtintos taisyklės yra taikomos vartotojams pažeidusiems bÅ«tent elektros (ne Å¡ilumos) energijos vartojimo taisykles bei į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė Å¡alių susitarimo dėl delspinigių, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 599,71 Lt delspinigių priteisimo netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto Å¡ilumos kiekio paskirstymo (iÅ¡dalijimo) vartotojams tvarkos ir atsakovo patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto Å¡ilumos kiekio bei atitinkamai už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio, todėl atsakovei, yra nustatyta prievolė mokėti už Å¡ilumos energijÄ . Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės atsiskaityti laiku už jos naudojamoms patalpoms patiektÄ Å¡ilumÄ , ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti skolÄ už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ teismas laikė pagrįstu.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pagal atsakovės atliktus mokėjimus už Å¡ilumos energijÄ dalį sumokėtų sumų užskaitė nepagrįstai paskaičiuotų delspinigių padengimui, todėl Å¡iÄ sumÄ iÅ¡skaičiavo iÅ¡ priteistinos skolos už Å¡ilumos energijÄ ir priteisė 11 165,60 Lt (12 220,10 Lt – 1054,50 Lt). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Immensum“ (t. 2, b. l. 2-7) praÅ¡o teismo panaikinti skundžiamÄ 2013 m. kovo 13 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1872-924/213 dalį ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti; atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: teisinio atstovavimo iÅ¡laidas (2000 Lt), sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (338 Lt) už apeliacinį skundÄ ir teisinės pagalbos iÅ¡laidas (600 Lt).Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:           1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nes tinkamai neiÅ¡tyrė į bylÄ pateiktų įrodymų, nenustatė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai nustatė sÄ lygas, todėl neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

           2. IeÅ¡kovė nurodė netinkamÄ ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ neteisingai ieÅ¡kinio dalyku yra nurodoma neva esanti  skola, nors ieÅ¡kovė privalėjo ginčyti užskaitymo faktÄ , įrodyti faktinį Å¡ilumos energijos tiekimo faktÄ patalpoms, kuriose nėra jokio Å¡ilumos tiekimo ar magistralinio elemento. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovės byloje pateiktas namo rÅ«sio Å¡ildymo sistemos techninis brėžinys neturi įrodomosios galios. Nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie brėžiniai patvirtina realiÄ faktinę bÅ«klę, ar tai brėžiniai patvirtinantys atliktus namo remonto ir renovacijos darbus, ar tiesiog numatantys bÅ«simus remonto ar renovacijos darbus, kurie įvyks ateityje.3.

Apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, jog sutarties Å¡alys yra verslo subjektai, todėl nė vienai jų netaikytinas silpnesnės Å¡alies kriterijus, kadangi ieÅ¡kovė yra įmonė, turinti Å¡ilumos tiekimo monopolijÄ Kauno mieste, privalėjo bÅ«ti atidesnė ir rÅ«pestingesnė sudarant sutartį su atsakove ir nustatyti faktiÅ¡kai Å¡ildomÄ plotÄ , o to nepadarius, prisiimti visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ , kuri atsirado neteisingai skaičiuojant už Å¡ildymo paslaugÄ , paskirstant kaÅ¡tus bei atlikti perskaičiavimus.

Atsakovė, nors yra juridinis asmuo, verslininkas, bet nėra kaip ieÅ¡kovė profesionalus Å¡ilumos verslo dalyvis ir pateikė turimus duomenis apie patalpų plotÄ pagrįstai tikėdama, kad už neÅ¡ildomas rÅ«sio patalpas nebus reikalaujamas mokestis.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir argumentų, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus. Atsakovės nurodytÄ LAT nutartį nekomentavo, o pasirinko LAT nutartis, kurios pagal savo prigimtį nagrinėja visiÅ¡kai kitus civilinių santykių objektus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

5. Kadangi ieÅ¡kovė skaičiavo Å¡ilumos energijos kiekį už plotÄ , kurio neÅ¡ildė, proporcingai sumažino bendrom reikmėm sunaudojamos energijos kaÅ¡tus likusiem bendraturčiam, tuo atsakovės sÄ skaita juos neteisėtai praturtindama. Apskaičiavimas ne už faktinę patiektÄ Å¡ilumos energijÄ atsakovei ir iÅ¡ to kylantis reikalavimas yra neteisėtas ir prieÅ¡taraujantis teisingumo ir protingumo principams bei CK 6.388 straipsnio nuostatoms. Be to, reikalavimas priteisti delspinigius yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pagrindinio ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti skolÄ .

Kadangi atsakovės prievolė mokėti reikalaujamas sumas yra pasibaigusi įskaitymu ir įvykdymu, reikalavimas priteisti delspinigius yra atmestinas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Kauno energija“ (t. 2, b. l. 13-16) praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-1872-924/2013, palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovė į ieÅ¡kovę kreipėsi dėl sutarties patalpų Å¡ildymui sudarymo, todėl atsakovės teiginiai, kad neva rÅ«sio patalpų įtraukimas į sutartį nereiÅ¡kia, jog patalpos buvo Å¡ildomos yra prieÅ¡taringi, kadangi pati atsakovė pateikė duomenis apie Å¡ildomų patalpų plotÄ Å¡ilumos tiekimo sutarčiai sudaryti.

IeÅ¡kovės nuomone, jeigu Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijÄ atliko ne pati atsakovė, atsakovės teisės ir pareigos yra iÅ¡vestinės ir tokios pačios kaip ankstesnių patalpų savininkų ar nuomininkų. Atsakovė, besinaudodama patalpomis, perėmė buvusio nuomininko ar patalpų savininko teises ir pareigas dėl patalpų eksploatavimo ir su tuo susijusių mokesčių mokėjimo.

2. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad atsakovė atliko įskaitymus, kurių ieškovė neužginčijo. Pagal CK 6.130 straipsnį galima įskaityti, kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius yra ir skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti esant dviem sutartims arba prievolėms. Šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abejų prievolių dalykas turi būti toks pats. Negalima įskaityti, jeigu vienos šalies pareiga yra perduoti pinigus, o kitos šalies – teikti paslaugas.

Nagrinėjamame ginče ieÅ¡kovės ir atsakovės teisės ir pareigos yra aptartos sutartyje ir yra nevienodos, Å¡alių reikalavimai yra nevienarÅ«Å¡iai. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kais veiksmais, įskaitymo nepripažino, nepatvirtino ir kreipiasi į teismÄ dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovė sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad atsakovė privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų.

3. Apeliantė, vadovaudamasi 2011 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nutyli, kad šioje nutartyje kalbama apie vienarūšius reikalavimus, kad skolininkas turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas, šalys turi turėti reikalavimų viena kitai. Minėtų požymių tarp ieškovės ir atsakovės nėra, todėl negali būti vykdomas priešpriešinio reikalavimo įskaitymas. 4. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovės byloje pateiktas namo rūsio šildymo sistemos techninis brėžinys neturi įrodomosios galios.

Pateikti brėžiniai ir nurodytas aktas patvirtina, kad 1982 metais buvo atlikta namo Å¡ildymo sistemos renovacija, namas buvo prijungtas prie miesto centralizuoto Å¡ilumos tiekimo tinklo ir namo rÅ«sys realiai buvo Å¡ildomas, nes rÅ«syje buvo radiatoriai. Informacijos apie rÅ«sio patalpų atjungimÄ ar Å¡ildymo sistemos name rekonstrukcijÄ , rekonstrukcijos iniciatoriai ieÅ¡kovei nėra pateikę, jokie darbai su ieÅ¡kove derinami nebuvo, todėl, skirstydama pastate suvartotÄ Å¡ilumÄ , ieÅ¡kovė vadovavosi tokia informacija, kuria disponavo.5.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ , teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovė 2010 m. kovo 4 d. nustačiusi, jog atsakovės rÅ«sio patalpos nėra Å¡ildomos, neprivalėjo perskaičiuoti atsakovei tenkančios Å¡ilumos dalies nuo sutarties sudarymo momento, o toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė rÅ«sio bei pirmojo ir antrojo aukÅ¡tų planų ir akto kopijas (t. 2, b. l. 17-20). Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, naujai pateiktais įrodymais, kurie iÅ¡siųsti ir apeliantei, konstatuoja, kad pateikti įrodymai tik papildo bylos medžiagÄ , jais siekiama iÅ¡sklaidyti abejones, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl mokesčio už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ skaičiavimo. Dėl to, kad už teikiamÄ paslaugÄ reikia mokėti ginčo nėra, tačiau atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės skolos paskaičiavimu, motyvuodama tuo, kad dalis patalpų nebuvo Å¡ildomos nuo pat sutarties sudarymo momento, todėl ir mokestis neturėjo bÅ«ti skaičiuojamas. Kolegija pažymi, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, skirtos visų rÅ«Å¡ių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, t. y.

Å¡ilumos energijos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos: Å ilumos Å«kio įstatymas, Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kiti poįstatyminiai teisės aktai. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iÅ¡ pačios sutarties pobÅ«džio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiÅ¡kia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautÄ paslaugÄ (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.388 straipsnio 1 dalis sako, kad abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita.

Lietuvos Respublikos Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrÄ jÄ Å¡ilumos vartotojo pareigÄ atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ . Vadovaujantis to paties Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ komisijos rekomenduojamų taikyti metodų. Byloje nėra duomenų, kad pastato bendrasavininkiai bÅ«tų priėmę sprendimÄ pasirinkti vienÄ iÅ¡ komisijos rekomenduojamų Å¡ilumos paskirstymo metodų ar pasitvirtinti minėtos komisijos sprendimu naujÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ . Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.           Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė AB „Kauno energija“ su atsakove UAB „Immensum“ 2001 m. rugsėjo 27 d, buvo sudariusi Negyvenamųjų patalpų Å¡ilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo ir Å¡ilumos įrenginių eksploatavimo paslaugų sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo tiekti Å¡ilumos energijÄ atsakovės patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), o atsakovė – už jÄ atsiskaityti (t. 1, b. l. 12-16).

Å ios sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų bendras naudingas plotas yra 222,41 kv. m. Pažymėtina, kad sutartis buvo sudaryta atsakovės praÅ¡ymu, pagal atsakovės pateiktus duomenis - VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , patalpų inventorizacijos dokumentų kopijas, ieÅ¡kovės turimÄ informacijÄ apie name įrengtÄ Å¡ildymo sistemÄ (t. 1, b. l. 11, 17, 20-22). Sutarties 2 punktu Å¡alys deklaravo, kad pateikiami duomenys sutarties pasiraÅ¡ymo metu apie vartotojo patalpas bei apie gyvenamÄ jį namÄ , kuriame yra vartotojo patalpos, yra teisingi ir atitinka įraÅ¡us pirminiuose dokumentuose.

Atsakovė, kÄ pripažino ir ji pati, nuo sutarties sudarymo gaudavo ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, jas priimdavo, ginčų dėl sÄ skaitose priskaičiuotų sumų nekėlė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ ieÅ¡kovę dėl Å¡ildomo ploto patikslinimo atsakovė kreipėsi 2009 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b. l. 23), o duomenų apie tai, kad dalis patalpų buvo neÅ¡ildoma ar atjungta nuo namo Å¡ilumos tiekimo sistemos, kaip ir kada tai buvo padaryta, atsakovė nei ieÅ¡kovei, nei teismui nepateikė.

IeÅ¡kovės teigimu, ji tokių duomenų neturi, jokie rÅ«sio patalpų atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos darbai nei atsakovės, nei kitų prieÅ¡ atsakovę patalpas valdžiusių asmenų su ieÅ¡kove nebuvo derinami. Kaip nustatyta byloje, tai, kad neÅ¡ildomos rÅ«sio patalpos, konstatuota 2010 m. kovo 4 d. aktu. BÅ«tent nuo Å¡io fakto konstatavimo dienos ieÅ¡kovė atsakovei teikia sÄ skaitas už faktiÅ¡kai Å¡ildomų patalpų plotÄ . Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodyti duomenys apie nuomojamų patalpų plotus, jų aukÅ¡tį, kuriais vadovaujantis bus skaičiuojami mokėjimai už patalpų Å¡ildymÄ , atsakovė ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas apmokėdavo.

Tai, kad, anot apeliantės, rÅ«sio patalpos dažniausiai nėra prijungtos prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos, nėra pagrindas teigti, kad ieÅ¡kovė su atsakove pasiraÅ¡ydama sutartį turėjo suprasti, kad atsakovei priklausančios rÅ«sio patalpos nėra Å¡ildomos bei neskaičiuoti joms tenkančio Å¡ilumos kiekio. Atsižvelgdama į tokias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog rÅ«sio patalpų įtraukimas į sutartį nereiÅ¡kia, kad patalpos buvo Å¡ildomos.          Kolegija nesutinka su apeliante, kad ieÅ¡kovės byloje pateiktas namo rÅ«sio Å¡ildymo sistemos techninis brėžinys neturi įrodomosios galios, nes, anot apeliantės, nėra aiÅ¡ku ar Å¡ie brėžiniai patvirtina realiÄ faktinę bÅ«klę, ar tai brėžiniai patvirtinantys atliktus namo remonto ir renovacijos darbus, ar tiesiog numatantys bÅ«simus remonto ar renovacijos darbus, kurie įvyks ateityje.

Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«syje įrengtos centralizuotos Å¡ildymo sistemos brėžinys, iÅ¡ kurio matyti kad, namo rÅ«syje pagal projektÄ buvo įrengti centralizuoto Å¡ilumos tiekimo magistraliniai ir skirstomieji vamzdynai ir rÅ«sio Å¡ildymo įrenginiai. IeÅ¡kovė, siekdama iÅ¡sklaidyti apeliaciniame skunde atsakovės keliamas abejones, papildomai pateikia namo rÅ«sio, pirmojo ir antrojo aukÅ¡to Å¡ildymo sistemos brėžinius, iÅ¡ kurių matyti, kad namo pirmo ir antro aukÅ¡to Å¡ildymo sistemos stovai yra įrengti nuo namo rÅ«sio stovų ir turi vienodus numerius.

Be to, ieÅ¡kovas pateikia 1982 m. spalio 15 aktÄ , kuris patvirtina, kad visas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie miesto centralizuoto Å¡ilumos tiekimo tinklų o darbai buvo atlikti pagal suderintÄ projektÄ . Pateikti brėžiniai ir nurodytas aktas patvirtina, kad 1982 metais buvo atlikta namo Å¡ildymo sistemos renovacija, namas buvo prijungtas prie miesto centralizuoto Å¡ilumos tiekimo tinklo ir namo rÅ«sys realiai buvo Å¡ildomas, t. y. patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

Kaip jau konstatavusi teisėjų kolegija, informacijos apie rÅ«sio patalpų atjungimÄ ar Å¡ildymo sistemos name rekonstrukcijÄ nei ieÅ¡kovei, nei teismui nėra pateikta, todėl, sutiktina su ieÅ¡kove, jog skirstydama pastate suvartotÄ Å¡ilumÄ , vadovavosi tokia informacija, kuria disponavo. Kolegija pritaria ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakytai nuomonei, kad net ir tuo atveju, jeigu Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijÄ atliko ne pati atsakovė, jos teisės ir pareigos yra iÅ¡vestinės ir tokios pačios kaip ankstesnių patalpų savininkų ar nuomininkų.

Atsakovė, besinaudodama patalpomis, perėmė buvusio nuomininko ar patalpų savininko tiesės ir pareigas dėl patalpų eksploatavimo ir su tuo susijusių mokesčių mokėjimo (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012).           Kadangi ieÅ¡kovė mokesčius už atsakovės naudojamoms patalpoms nuo 2001 m. spalio 1 d. tiektÄ Å¡ilumos energijÄ skaičiavo pagal objekto įvade įrengto apskaitos prietaiso rodmenis ir visÄ name suvartotos Å¡ilumos kiekį paskirstė tarp bendraturčių, todėl kolegija nesutinka su apeliante, kad  ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėjo, nes ji negavo daugiau, nei buvo suvartota Å¡ilumos energijos.

Kolegija pritaria apylinkės teismui, konstatavusiam, kad nagrinėjamu atveju sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl nė vienai jų netaikytinas silpnesnės šalies kriterijus, ir atmeta apeliantės argumentus, jog ji yra silpnesnė šalis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.).           Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl įskaitymo.

Kaip nurodo apeliantė, ji vadovaudamasi CK 6.130-6.134 straipsniais atliko įskaitymus, kurių ieÅ¡kovė neužginčijo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovė privalo įrodyti, jog įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų.           Prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Taigi, pagal CK 6.130 straipsnį galima įskaityti, kai prievolės Å¡alis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius yra ir skolininkas. Tokie Å¡alių tarpusavio santykiai gali susiklostyti esant dviem sutartims arba prievolėms. Å alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pats. Negalima įskaityti, jeigu vienos Å¡alies pareiga yra perduoti pinigus, o kitos Å¡alies - teikti paslaugas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ir atsakovės teisės ir pareigos yra aptartos sutartyje ir yra nevienodos: ieÅ¡kovės pareiga tiekti Å¡ilumÄ , o atsakovės - už jÄ atsiskaityti.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė nesutiko su atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kais veiksmais ir įskaitymo nepripažino, siuntÄ sÄ skaitas, nurodydama vis didesnį įsiskolinimÄ . Be to, atsakovės (apeliantės) pateikti ieÅ¡kovės skolos paskaičiavimai negali besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti argumento, jog apeliantė bÅ«tent tokiÄ sumÄ , t. y. 11 165,60 Lt permokėjo ieÅ¡kovei už neÅ¡ildomas patalpas, t. y. neįrodė buvusios ieÅ¡kovės skolos, todėl Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaityti į skolos grÄ Å¾inimÄ .

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturėjo prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovei, kurį bÅ«tų galėjusi įskaityti, atsakovės prievolė ieÅ¡kovei nėra pasibaigusi įskaitymu.             Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl užskaitymo fakto, rėmėsi keliomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, tačiau, jos nuomone, ginčo atvejui Å¡ios nutartys yra netinkamos.

Apeliantė įsitikinusi, kad tam, jog įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai bei vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje nutartyje nurodoma, jog prievolė pasibaigia, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kad skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas, šalys turi turėti reikalavimų viena kitai, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. prievolių dalykas turi būti toks pat.

Kolegijos nuomone, minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytų požymių, kurių pagrindu įstatymas numato galimybę įvykdyti prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo įskaitymÄ , tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nėra. Kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl įrodymų vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, kad faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Kad konkrečiai dėl kiekvieno pateikto įrodymo nepasisakė, tačiau tai neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, nes, priimdamas sprendimÄ , teismas rėmėsi faktinėmis bylos aplinkybėmis bei pateiktais byloje įrodymais, juos vertindamas kaip visumÄ , padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , todėl negalima teigti, jog pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .            Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė teisingai, sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡tyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikÅ¡mės vertinant teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimÄ plikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Algimantas Kukalis Virginija Lozoraitytė RÅ«ta Palubinskaitė                                                                             Â