d9fcbb6c-c3c7-49e8-8f19-3faa9fbf0b9a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-377-467/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05007-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.1.4.; 3.1.14.10. (s) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. D. ieÅ¡kinį atsakovui SB ,,VerbiÅ¡kės“ dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. D. 2017 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė įpareigoti atsakovÄ SB „VerbiÅ¡kės“ sudaryti bendrojo naudojimo žemės sklypo Nr. 248 dalies (0,0578 ha), kuris ribojasi su ieÅ¡kovės žemės sklypu Nr. 140, pridėtame 2015 10 plane pažymėto skaičiais 1-10, nuomos sutartį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra SB „VerbiÅ¡kės“ narė ir jai priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-08-24 įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 248 (0,1942 ha), besiribojantis su ieÅ¡kovei priklausančiu žemės sklypu. Å io žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu buvo padaryta eilė procedÅ«rinių pažeidimų: ieÅ¡kovė nebuvo įtraukta į žemėtvarkos projektÄ , dėl ko tarp jos ir atsakovo kilo nesutarimų.

IeÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl įpareigojimo su ja sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Å ios bylos nagrinėjimo metu SB „VerbiÅ¡kės“ pateikė atsiliepimÄ , kad visuotinio susirinkimo metu, kuris įvyko 2014-07-19, buvo nutarta bendrijos iÅ¡pirktÄ valstybinę žemę leisti iÅ¡sinuomoti bendrijos nariams, kurių sklypai ribojasi su iÅ¡pirkta žeme. Taip pat nurodė, jog po įvykusio valdybos posėdžio, 2015-05-22 protokolu Nr. 76 buvo nutarta pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei iÅ¡sinuomoti žemės sklypo Nr. 248 dalį (t. y. 0,0577 ha). 3. 2015-07-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi SB „VerbiÅ¡kės“ įsigijo žemės sklypÄ Nr. 248.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrija bylos nagrinėjimo metu pasiÅ«lė ieÅ¡kovei iÅ¡sinuomoti ginčo žemės sklypo dalį, civilinė byla buvo nutraukta, ieÅ¡kovei atsisakius visų savo reikalavimų. Tačiau po inicijuoto teisminio ginčo atsakovas SB „VerbiÅ¡kės“, nepaisant ieÅ¡kovės teiktų praÅ¡ymų, jai pasiÅ«lytos iÅ¡sinuomoti žemės sklypo dalies taip ir neiÅ¡nuomojo. Kadangi SB „VerbiÅ¡kės“ į ieÅ¡kovės asmeninius praÅ¡ymus nereagavo, ji kreipėsi teisinės pagalbos į advokatÄ , kuris SB „VerbiÅ¡kės“ pateikė praÅ¡ymÄ nedelsiant parengti bendro naudojimo žemės sklypo Nr. 248 dalies (0,0577 ha) nuomos sutartį.

Tačiau ir vėl atsakovas piktybiÅ¡kai ignoravo praÅ¡ymÄ , jokio atsakymo nepateikė, todėl tokie bendrijos veiksmai vertintini kaip atsisakymas sudaryti nuomos sutartį be jokio teisinio pagrindo. Tokiu bÅ«du yra pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai.

4. Atsakovas SB „VerbiÅ¡kės“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad valdybos posėdžio metu (2015‑05-22 protokolas Nr.

76) buvo svarstytas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl reikalavimo įpareigoti bendrijÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo parengti bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir šį žemės sklypÄ parduoti ieÅ¡kovei; buvo nutarta pasiÅ«lyti jai iÅ¡sinuomoti žemės sklypo Nr. 248 dalį (t. y. 0,0577 ha). Tačiau ieÅ¡kovė su pasiÅ«lymu nesutiko, pareiÅ¡kė – „susitiksime teisme“ ir praÅ¡ymo iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ nepateikė. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas leisti iÅ¡sinuomoti 0,0577 ha žemės sklypÄ nėra gautas iki Å¡iol, todėl ginčo žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas kitiems bendrijos nariams. Liko laisvas 0,0155 ha dydžio žemės sklypas, plane pažymėtas raide B, kuris paliktas SB „VerbiÅ¡kės" narių bendram naudojimuisi - priėjimui prie vandens telkinio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad raÅ¡ytinį 2017-05-23 praÅ¡ymÄ dėl nuomos sutarties sudarymo ieÅ¡kovė (jos atstovas) bendrijai pateikė tik 2017-05-31 (įteikta registruotu paÅ¡tu), t.y. praėjus beveik trejiems metams nuo 2014-07-19 visuotinio bendrijos narių susirinkimo ir beveik dvejiems metams nuo 2015-05-22 valdybos posėdžio ir tik tada, kai jau ginčo žemės sklypo dalis buvo iÅ¡nuomota kitiems praÅ¡ymus pateikusiems bendrijos nariams. Jokių įrodymų apie ankstesnius savo praÅ¡ymus bendrijai iÅ¡nuomoti jai ginčo žemę, ieÅ¡kovė byloje nepateikė.

7. Teismas iÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų nustatė, kad 2016-07-01 raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu J. P., 2016-07-01 raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu V. M., 2017-04-12 raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu M. M. prašė bendrijos valdybÄ leisti jiems iÅ¡sinuomoti žemės sklypo dalis, kurios ribojasi su jų sklypais. Å i informacija nebuvo slapta ir iki ieÅ¡kinio padavimo dienos buvo ieÅ¡kovei prieinama. Kadangi kiti bendrijos nariai pareiÅ¡kė savo praÅ¡ymus sudaryti nuomos sutartis, kitų sutarčių nebuvo, todėl su jais ir buvo sudarytos sutartys.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas SB „VerbiÅ¡kės“ neturi pareigos neapibrėžtÄ laikotarpį laukti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, tuo labiau, esant duomenų, kad ji nenori nuomotis, o siekia įsigyti pirkimo-pardavimo sutartimi. Su kitais bendrijos nariais sudarytos nuomos sutartys nėra nuginčytos, todėl galioja. Be to, sodininkų bendrijos sprendimai, kurie neprieÅ¡tarauja įstatymui, yra teisėti, jei nenuginčyti teismine tvarka. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė grubius procesinės teisės normų pažeidimus, t. y., priėmęs ieÅ¡kinį, 2017-12-08 iÅ¡siuntė procesinius dokumentus atsakovui atsiliepimui pateikti ir tÄ pačiÄ dienÄ paskyrė teismo posėdžio datÄ , iÅ¡siuntė Å¡aukimus Å¡alims. Tokiais veiksmais teismas praleido pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijÄ . Buvo pažeista daugelis CPK XIV skyriaus normų, nes tuo metu nebuvo gauta atsakovo atsiliepimo ir nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du vyks pasirengimas bylos nagrinėjimui (CPK 225 str. 7 p.); nebuvo gauti visi Å¡alių dokumentai ir neleista galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 226 str.); nebuvo priimta nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.).

11. Apeliantės teigimu, teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui - juridiniam asmeniui, pažeidė CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims taisykles, kadangi įpareigojo procesinius dokumentus atsakovui įteikti ieškovę per 5 dienas nuo nutarties gavimo dienos.

12. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, dėl ko nepilnai buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir pažeistos ieÅ¡kovės teisės. CPK 141 straipsnyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje CPK 232 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo priimta, taigi teismas negalėjo atsisakyti priimti patikslinto ieÅ¡kinio. BÅ«tinumas tikslinti ieÅ¡kinį iÅ¡kilo tik tada, kai iÅ¡ atsakovo procesinių dokumentų dubliko ir tripliko ir prie jų pridėtų dokumentų buvo sužinota, jog ieÅ¡kovės pretenduojama iÅ¡sinuomoti žemė yra iÅ¡nuomota kitiems asmenims.

13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu viso proceso metu.

14. Atsakovas SB „VerbiÅ¡kės“ pateikė atsilipimÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas paskyrė 2018-02-05 posėdį, kurio metu nutarė, kad pasirengimas nagrinėti bylÄ teisme vyks paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Be to, teismas 2018-02-05 posėdžio metu iÅ¡klausė visus proceso dalyvius, taigi, ieÅ¡kovė galėjo galutinai suformuluoti savo reikalavimus. Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, pažymi, kad net ir laikant, jog teismo įpareigojimai buvo nepagrįsti, pasirinktas įteikimo bÅ«das jokios įtakos teismo procesui ir priimtam sprendimui neturėjo.

15. Atsakovas laiko, kad ieÅ¡kovės teiginiai, neva teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, yra deklaratyvÅ«s, kadangi ieÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė. Be to, ieÅ¡kovei pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismas į jį reagavo, nurodė, kad priėmimo klausimas bus sprendžiamas teismo posėdžio metu, nes patikslintas ieÅ¡kinys paduotas paskyrus bylÄ nagrinėti teismo posėdyje. Nesutiko su apeliantės motyvais, kad, žodine nutartimi atsisakydamas priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismas grubiai pažeidė CPK nuostatas.

IeÅ¡kovo teigimu, atsisakydamas priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismas nepažeidė procesinės teisės kreiptis į teismÄ ir patikslinto ieÅ¡kinio nepriėmimas nepadarė įtakos ieÅ¡kinio atmetimui, nes ieÅ¡kinys atmestas ne dėl to, kad nėra žemės sklypo, dėl kurio ieÅ¡kovė prašė įpareigoti sudaryti nuomos sutartį, o dėl to, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo ieÅ¡kinio pagrįstumo, t.y. ieÅ¡kovė nepasinaudojo teise iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , nes iki dabar nėra jos praÅ¡ymo iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , todėl atsakovas ieÅ¡kovės teisių iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ nepažeidė.

16. Kadangi teismas nei pasirengimo nagrinėti bylų stadijoje, nei atsisakant priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį procesinių teisės normų nepažeidė, o dėl priimto sprendimo teisėtumo apeliantė nepasisako, laikytina, kad su sprendimu ji sutinka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra – kai teismo priimtas sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesÄ bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintÄ teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik iÅ¡imtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Bylos grÄ Å¾inimas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamÄ instancinės sistemos funkcionavimÄ tam, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla bÅ«tų grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo tik įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

21. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas gali grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, o Å¡io pažeidimo negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats paÅ¡alinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo trÅ«kumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

22. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Neteisingas bylos iÅ¡sprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingÄ bylos rezultatÄ , tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymÄ , dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje padarė visÄ eilę proceso teisės normų pažeidimų, tačiau tokie pažeidimai kaip - teismo posėdžio paskyrimas jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, skyrimas teismo posėdyje pasirengimÄ bylÄ nagrinėti paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, įpareigojimas ieÅ¡kovei įteikti procesinius dokumentus atsakovui ir pan., iÅ¡ esmės nesutrukdė nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti teismo sprendimÄ .

24. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybės galutinai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus (CPK 226 straipsnis), nepriimdamas nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis) ir spręsdamas patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ esmės savo nuožiÅ«ra, nesilaikant įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnis), esmingai pažeidė proceso teisės normas, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Be to, nurodyti pažeidimai negali bÅ«ti iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teisme.

25. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieÅ¡kovui įtvirtinta teisė pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , padidinti ar sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kovas turi teisę tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko ar ieÅ¡kinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentracijÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , skatinti Å¡alis rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su Å¡alies teise veikti proceso eigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018 ir kt.).

26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė D. D. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ SB „VerbiÅ¡kės“ sudaryti su ja bendrojo naudojimo žemės sklypo Nr. 248 dalies (0,0578 ha), kuris ribojasi su ieÅ¡kovės žemės sklypu Nr. 140, pridėtame 2015 10 plane pažymėto skaičiais 1-10, nuomos sutartį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Po atsakovo procesinių dokumentų – atsiliepimo ir tripliko – pateikimo, paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, o bÅ«tent – kad ginčo žemės sklypas jau yra iÅ¡nuomotas tretiesiems asmenims, todėl ieÅ¡kovei atsirado poreikis tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir praÅ¡yti panaikinti SB „VerbiÅ¡kės“ 2016-07-08 valdybos posėdžio protokolo Nr. 83, 1.1 ir 1.2 punktus, pripažinti negaliojančia 2016-10-11 nuomos sutartį, sudarytÄ tarp SB „VerbiÅ¡kės“, V. M. ir J. P., įtraukti naujus atsakovus.

27. Taigi, poreikis patikslinti ieÅ¡kinį iÅ¡kilo vėliau - po atsakovo procesinių dokumentų pateikimo ir naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, dėl ko ieÅ¡kovė, vadovaudamasi CPK 226 straipsniu, turėjo teisę ir pareigÄ galutinai suformuluoti savo reikalavimus, pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad patikslintas ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2018-03-06, t. y., praėjus vos 3 darbo dienoms po to, kai į bylÄ buvo priimtas atsakovo triplikas, be to, pateiktas likus daugiau nei dviem savaitėms iki teismo posėdžio, kuris buvo paskirtas 2018-03-22. Taigi, ieÅ¡kovė savo teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, neveikė prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir nesiekė tokiais savo veiksmais užvilkinti bylos.

28. Tuo tarpu, kaip tvirtina bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendė netinkamai, pažeisdamas proceso teisės normas, dėl ko nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė jį priimti jau prasidėjusiame teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad 2018-03-22 teismo posėdis buvo paskirtas nesilaikant CPK reikalavimų, t. y. teismo posėdis yra skiriamas po paruoÅ¡iamųjų dokumentų (dubliko ir tripliko) pateikimo pagal CPK 227 straipsnio 5 dalies ir 232 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo posėdį skyrus iÅ¡ anksto, dar nepasibaigus terminui Å¡alims pateikti paruoÅ¡iamuosius procesinius dokumentus, formaliai ieÅ¡kovei buvo užkirsta teisė tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus – iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų buvo neteisingai iÅ¡nagrinėta byla.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad yra nenuginčytos ir galiojančios žemės sklypo dalies nuomos sutartys, nenuginčytas ir galiojantis valdybos posėdžio protokolas, kurio pagrindu nuspręsta iÅ¡nuomoti ginčo žemės sklypÄ tretiesiems asmenims. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės ignoravo aplinkybę, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurio iÅ¡sprendimas galimai įtakotų nurodytas aplinkybes, ir priimamÄ sprendimÄ pagrindė iÅ¡ esmės ginčijamomis aplinkybėmis, dėl ko bylÄ iÅ¡sprendė neatskleidęs bylos esmės. IÅ¡taisyti Å¡iuos procesinius pažeidimus apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes, priėmus patikslintÄ ieÅ¡kinį apeliacinės instancijos teisme, Å¡alys netektų teisės į apeliacijÄ , kadangi bÅ«tų iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti Å¡alių reikalavimai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sudaro pakankamÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ vertinti, kad pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės nebuvo tinkamo bylos proceso, buvo pažeistas proceso rungimosi principas – apribota Å¡alių teisė ne tik teikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet ir kitos, CPK 42 straipsnyje nustatytos teisės, įskaitant CPK 226 straipsnyje nustatytÄ teisę ir pareigÄ galutinai suformuluoti savo reikalavimus.

31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, neteisingai išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Dėl to, kad byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė Renata Volodko