2024-03-06 Nr. AB-3819-3-61-3-01803-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-563-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01803-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT arba Tarnyba) 2022 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 1SS-584-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į NŽT, prašydama ištirti Radviliškio žemėtvarkininkų veiksmus dėl netinkamai atliekamo darbo ir vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau 2022 m. balandžio 18 d. gavo skundžiamą Raštą, kuriame buvo paaiškinta, jog NŽT, išnagrinėjusi 2022 m. balandžio 11 d. gautą pareiškėjos pakartotinį 2022 m. balandžio 7 d. skundą dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) ribų (toliau – ir Skundas), atsižvelgdama į tai, kad jame pareiškėja nenurodė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų į pareiškėjos skundus pagrįstumu ar ginčyti NŽT priimtus sprendimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, nusprendė palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą. Pareiškėja nesutinka su skundžiamame NŽT Rašte išdėstyta pozicija, nes, jos nuomone, NŽT atsakymai į pareiškėjos teiktus prašymus yra tinkamai neišnagrinėti ir nepagrįsti.

3. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas turi bendrą ribą su V. T. priklausančiu žemės sklypu. Kadangi minėtas asmuo reiškia pretenziją, jog pareiškėja neteisėtai naudojasi jo žemės sklypo dalimi, tai riboja jos teisę laisvai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Nurodė, kad jos sutuoktiniui R. L. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos Radviliškio rajono apylinkės teismui 1995 m. birželio 2 d. priėmus sprendimą, kuriame buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki 1940 m. jo motina valdė 0,2752 ha žemės sklypą. R. L. 1995 m. balandžio 2 d. iš valstybės nupirko 0,0086 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir užsakė sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos 1996 m. spalio 1 d. atliko tuometinis Valstybinis žemėtvarkos institutas. Su R. L. žemės sklypo ribų planu sutiko tuometinių gretimų sklypų savininkai R. K. ir G. P.. Tuo metu nustatyto dydžio Žemės sklypo ribos atsispindi ir pareiškėjos turimame plane, kuriame pažymėta ir bendra riba su R. K. žemės sklypu (šiuo metu V. T. priklausančiu žemės sklypu).

4. Pareiškėja teigė, kad rengiant kadastrinius matavimus ir su jais susijusius dokumentus nebuvo įvertinti jos ne kartą nurodyti argumentai ir faktai. NŽT nevertino aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys piktybiškai užėmė pareiškėjos sklypo dalį, nors jai priklausančiame žemės sklype yra išlikęs buvęs riboženklis, tuo sudarydami sau palankesnes sąlygas rengiant naujus kadastrinius matavimus. Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos pagal išlikusį riboženklį, tačiau NŽT šį faktą ignoravo.

5. Pareiškėja vadovavosi VAĮ bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis, susijusiomis su tinkamu prašymų išnagrinėjimu ir atsakymų į juos pateikimu ir vertino, kad NŽT, pagal kompetenciją išnagrinėjusi jos prašyme keliamus klausimus, parengė netinkamą, neišsamų, neatitinkantį aiškumo reikalavimų ir nepakankamai argumentuotą atsakymą. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad skundžiamas Raštas turėtų būti panaikintas, o NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

6. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme gautuose paaiškinimuose išsamiai dar kartą paaiškino kada, kokiais teisiniais pagrindais ir kokio dydžio buvo žemės sklypas, dėl kurio ribų kilo nesutarimai. Paaiškino, kad R. K. priklausančio žemės sklypo ribos 2005 m. gegužės 19 d. buvo pakeistos nesuderinus su gretimų sklypų savininkais, todėl ir ribos planuose nebesutampa. Atkreipė dėmesį, kad pastatai turėjo būti parodyti plane, nes jie jau stovėjo, o naujų pastatų niekas nestatė. Akcentavo, kad yra išlikę trys riboženkliai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Įvertinus žemės sklypų archyvinius duomenis, galima daryti išvadą, jog R. K. žemės sklypo matavimai buvo atlikti neteisingai, nesuderinus jų su pareiškėja, parengti vadovaujantis suklastotais dokumentais.

7. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad ji Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, nėra įvykdžiusi ir jo nesiruošia vykdyti, taip pat nurodė, kad NŽT 2015 m. liepos 17 d., 2017 m. gruodžio 6 d., 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. raštų neginčijo.

8. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Radviliškio skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti 1996 m., nustatant Žemės sklypo ribų ir posūkio taškų koordinates (duomenys neskelbtini) miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo planas (ribos) buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais) – R. K. ir G. P..

10. Atsakovas pažymėjo, kad kadastrinių matavimų atlikimo metu priestato (2,00 m pločio) prie ūkinio pastato nebuvo, todėl jis nebuvo įbraižytas į planą. Šiuo metu priestatas patenka į gretimą namų valdos žemės sklypą, priklausantį P. K. teisių perėmėjui V. T..

11. Atsakovas nurodė, kad NŽT, siekdama išspręsti susidariusią situaciją administracine tvarka, pareiškėjai ir tuometiniam gretimo žemės sklypo savininkui P. K. 2013 m. gegužės 24 d. pasiūlė patikslinti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip, kad pareiškėjai priklausantys pastatai (ūkinio pastato priestatas) bei dalis želdinių patektų į Žemės sklypo ribas, nekeičiant įregistruotų žemės sklypų plotų. Pareiškėja ir P. K. su pasiūlytomis tikslinti žemės sklypų ribomis sutiko, tačiau vėliau abu pasiūlymo atsisakė. Pareiškėjai ir P. K. atsisakius 2013 m. gegužės 24 d. pasiekto susitarimo geranoriškai išspręsti žemės sklypo ribų pasikeitimo klausimą bei ginčytiną ribą pakeisti administracine tvarka NŽT raštais (2013 m. gegužės 30 d. raštas Nr. 1SS-(9.5)-1147 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2013 m. birželio 18 d. raštas Nr. 1SS-(9.5)-1315 „Dėl prašymo nagrinėjimo“), buvo pasiūlyta ginčą spręsti teismine tvarka. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei V. L. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, kuriuo nusprendė įpareigoti V. L. pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus iš žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuris iki atsiliepimo šioje byloje pateikimo dienos nėra pradėtas vykdyti.

12. Atsakovas vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl šio straipsnio turinio aiškinimo ir pažymėjo, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. skunde naujų faktinių aplinkybių nenurodė, todėl jos skundas skundžiamu Raštu buvo paliktas nenagrinėtas, o visa informacija su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis buvo nurodyta ankstesniuose NŽT raštuose (2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SS-1917-(10.5), 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1SS-2880-(9.5.), 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1SS-1923-(10.5), 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 1SS-687-(5.59E.).

13. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad skundžiamas Raštas yra priimtas vadovaujantis VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintais individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais, motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus bei galiojantį teisinį reglamentavimą.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

15. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, plačiau apžvelgęs pareiškėjos NŽT teikiamų prašymų / skundų ir atsakovo NŽT atsakymų į skundus turinį, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-1029/2017 motyvus ir išvadas, vadovavosi VAĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 10, 12 ir 18 dalimis, 11 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Taisyklių 35 ir 47 punktais bei pažymėjo, kad pareiškėja teisme kelia ginčą dėl atsakovo Raštu įforminto sprendimo palikti Skundą nenagrinėtu. Akcentavo, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą), atsisakymo tenkinti prašymą ar skundą, suteikti informaciją ir kt. yra laikytinas individualiu administraciniu aktu bei nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

16. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi į NŽT su prašymais ir skundais, kuriuose nurodomos aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisių į jai šiuo metu priklausantį Žemės sklypą įgijimu ir jo ribų nustatymu, bei atliktais matavimais. Visa informacija, susijusi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis, buvo nurodyta NŽT priimtuose raštuose: 2015 m. liepos 17 d. rašte Nr. 1SS-1917-(10.5.) „Dėl V. L. prašymų“, 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 1SS-2880-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2019 m. spalio 9 d. rašte Nr. 1SS-1923-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2020 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 1SS-687-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Kaip matyti iš raštų turinio, juose pareiškėjai, remiantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, buvo atsakyta į prašymuose ir skunduose keliamus klausimus, t. y. išsamiai paaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribų nustatymu ir atliktais matavimais, pasiūlyti galimi susiklosčiusios situacijos sprendimo variantai. Kaip matyti iš pareiškėjos Skundo, kuris skundžiamu Raštu buvo paliktas nenagrinėtas, turinio, jame dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės ir keliami tie patys klausimai, susiję su Žemės sklypo ribų nustatymu, kurie jau buvo analizuojami anksčiau NŽT pareiškėjai teiktuose atsakymuose. Kaip teisingai pažymima skundžiamame Rašte, prašyme nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti anksčiau atsakovo pareiškėjai teiktų atsakymų pagrįstumu. Duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl anksčiau jai NŽT pateiktų atsakymų nuginčijimo, į bylą nepateikta, o pati pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad Rašte paminėtų NŽT raštų ji neginčijo.

17. Teismas konstatavo, kad skundžiamu Raštu pagrįstai, remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtas. Skundžiamas NŽT Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos skunde nurodytų, nei kitų argumentų pagrindu. Teismas, netenkinęs pareiškėjos reikalavimo dėl skundžiamo Rašto panaikinimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundo reikalavimus tenkinti arba perduoti administracinę bylą pirmai instancijai nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad institucija, pakartotinai svarstydama jos prašymą, priėmė neteisėtą sprendimą ir pažeidė pareiškėjos interesus. NŽT parengė netinkamą, neišsamų, neatitinkantį aiškumo reikalavimų ir nepakankamai argumentuotą atsakymą. Aktualu tai, kad atsakovas pripažįsta, jog valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ inžinierius 2005 m. sausio 6 d. kadastrinių matavimų metu bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą nustatė teisingai, tačiau Žemės sklypo planą sudarė netiksliai, nenurodydamas Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu egzistavusio ūkinio pastato priestato. Dėl šios klaidos pareiškėjos pastatai iš dalies atsidūrė kaimyniniame žemė sklype. Pareiškėja jau daug metų rašo skundus, teigdama, jog buvo suklastoti dokumentai, kadangi jokios institucijos nesiima taisyti klaidos, dėl ko yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas ir pareiškėja patiria didelę neturtinę žalą. Atsakovas privalo atlikti žemėtvarkos ekspertizę dėl tikslių žemės sklypų ribų nustatymo. O tai nėra tapatūs reikalavimai, į kuriuos jau buvo atsakyta.

20. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Radviliškio skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos skundo. Atsakovas sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodytais motyvais, palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 15 d. rašto Nr. 1SS-584-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pareiškėja NŽT pateikė 2022 m. balandžio 7 d. skundą dėl turimų duomenų ir dokumentų, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribų nustatymu bei įvertinimu.

24. NŽT Raštu informavo pareiškėją, kad Skundas paliekamas nenagrinėtas. Rašte nurodyta, kad Skunde keliami klausimai, susiję su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis, išnagrinėti ir į juos išsamiai atsakyta 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SS-1917-(10.5.) „Dėl V. L. prašymų“, 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1SS-2880-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1SS-1923-(10.5.), 2020 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 1SS-687-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei kitais raštas, kuriuose buvo nurodyta ir jų apskundimo tvarka. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 7 d. skunde pareiškėja nenurodė jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, jos skundas buvo paliktas nenagrinėtu.

25. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir jais remdamasis nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Kadangi pareiškėja apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo bei teisės taikymo, pritaria skundžiamo pirmosios teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

27. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

28. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

29. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja į atsakovą daug kartų kreipėsi dėl jai priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė tiek ankstesnius pareiškėjos skundus (prašymus), tiek ankstesnius atsakovo raštus (atsakymus) į pareiškėjos skundus (prašymus).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi į nagrinėjamą administracinę bylą pateiktų ankstesnių pareiškėjos skundų (prašymų) ir atsakovo raštų (atsakymų), kuriais atsakyta į pareiškėjos skundus (prašymus), turinį, sprendžia, jog pareiškėjos Skunde nurodytas aplinkybes atsakovas yra detaliai įvertinęs pareiškėjai anksčiau pateiktuose raštuose (atsakymuose), be kita ko, ir tuose, kurie yra nurodyti ginčijame Rašte. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ankstesniais atsakovo raštais pareiškėjai buvo išsamiai paaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo ribų nustatymu ir atliktais matavimais, pasiūlyti galimi susiklosčiusios situacijos sprendimo variantai. Be to, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad duomenų apie tai, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčijusi anksčiau jai atsakovo pateiktus raštus (atsakymus), į bylą nėra nepateikta.

31. Nustačius, kad pareiškėja kreipėsi dėl klausimų, į kuriuos atsakovas ne kartą jai yra pateikęs atsakymus, o pareiškėja Skunde nenurodė jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, todėl atsakovas pagrįstai ginčijamu Raštu nusprendė pareiškėjos Skundo nenagrinėti.

32. Ginčijamame Rašte yra nurodytas faktinis pareiškėjos skundo nenagrinėjimo pagrindas, išdėstyti pakankami motyvai, nurodyta apskundimo tvarka. Nors Rašte nurodytos šiuo metu negaliojančios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos normos, tačiau iš esmės Rašto faktinio pagrindo teisinė kvalifikacija yra teisinga, todėl tai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą Raštą.

33. Nesant pagrindo panaikinti Raštą, pareiškėjos skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos Skundą iš naujo irgi atmestinas.

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė