2026-01-14 Nr. AB-922-3-61-3-01708-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-35-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01708-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 21R-(AG117/07-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. BR6-309 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir NMA sprendimas) ir 3) įpareigoti atsakovą 2018 m. birželio 4 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 18-1011880108-1 (toliau – ir Paraiška), vertinti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo NMA bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisija 2022 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą išnagrinėjusi jo skundą dėl NMA sprendimo, kuriuo NMA, pakartotinai įvertinusi Paraišką, nusprendė neskirti paramos pagal priemonę „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, pritaikė ilgalaikę sankciją, kurios suma viršija priskaičiuotas paramos sumas pagal kitas programos priemones, dėl to pareiškėjas iki šiol negavo jokios paramos už žemės ūkio produkcijos auginimą už 2018 m. Ginčas tarp pareiškėjo ir NMA dėl Paraiškos vertinimo kilo dar 2019 m., ir tiek Komisijoje, tiek administraciniuose teismuose jau buvo nagrinėtas.

2.2. Pareiškėjas užsiima žemės ūkio veikla, augina žemės ūkio produkciją, nuo 2014 m. iki 2018 m. kasmet dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programose pagal priemones „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, „Žalinimo išmoka“, „Pagrindinė tiesioginė išmoka“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Išmoka už pirmuosius hektarus“. Kasmet NMA teikdavo atitinkamas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, kuriose deklaruodavo, jog jo valdomame lauke, esančiame Pasvalio raj. sav., Pumpėnų sen., Januškų k., pasodinti ir auginami šaltalankiai (kodas ŠAU). NMA kasmet lauką tikrindavo ir, nenustačiusi esminių pažeidimų, 2015 – 2018 m. sprendimais skyrė ir išmokėjo paramą, įskaitant ir pagal programos priemonę „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“, t. y. paramą už šaltalankių auginimą už 2014 – 2017 m. Tą patį lauką kasmet tikrindavo ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ specialistai, kurie, kaip ir atsakovas, nustatė jame tinkamai auginamus šaltalankius. Tame lauke 2018 m. NMA tikrintojas šaltalankių neaptiko, 2018 m. rugsėjo 17 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. 18-1011880108-D4-1 pažymėjo, kad lauke šaltalankiai neaugo. Ataskaitoje nurodyta, jog lauke augo ne šaltalankiai, o 5 metų ir daugiau amžiaus daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai, svidrės ir kt., kodas DGP). Tą patį lauką 2018 m. rugsėjo 21 d. patikrino VšĮ „Ekoagros“ specialistai. Patikros rezultatai užfiksuoti 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-U-18-02408 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. augalų tankumo skaičiavimo akte. Kvalifikuotų specialistų išvada – situacija lauke atitinka deklaruotą Paraiškoje. Susipažinęs su šių patikrų rezultatais, pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. informavo NMA apie VšĮ „Ekoagros“ patikros rezultatus, nurodė prieštaravimus, kuriuos prašė įvertinti, pašalinti, įskaitant ir papildomos lauko patikros vietoje atlikimą.

2.3. NMA 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3408163, kuriuo atsisakė suteikti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemones „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ (MPŪV priemonė), taip pat atsisakė išmokėti tiesiogines išmokas – susietąją paramą už plotą, kuriame auginamos uogos (šaltalankiai) iš sertifikuotos sėklos, sumažino kitas tiesiogines išmokas, pritaikė ilgalaikes sankcijas už Paraiškoje deklaruotus neteisingus duomenis. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 21R-614 (AG-519/02-2019) jį patenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT), išnagrinėjęs NMA skundą dėl LAGK sprendimo, 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu jį panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2363-556/2021 paliko galioti LAGK 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, įpareigojo NMA Paraišką vertinti iš naujo. NMA įvertino Paraišką iš naujo, 2022 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą.

2.4. Ginčas kilo dėl to, ar jis tinkamai deklaravo auginamą žemės ūkio kultūrą atitinkamai paramai pagal Paraiškoje nurodytas programos priemones gauti. Esminė šio ginčo turinio dalis yra faktinių aplinkybių nustatymas – kokia žemės ūkio naudmena augo pareiškėjo lauke 2018 m. Pareiškėjui po LVAT galutinio ir neskundžiamo sprendimo liko neaiškios ir šio ginčo ribos. Administraciniai teismai absoliučiai nepasisakė dėl esminių jo argumentų, įskaitant ir dėl fakto, kokia žemės ūkio naudmena vyravo pareiškėjo lauke, pažeidė jo teisę, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (47 str.), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (13 str.), kurią Lietuvos valstybė privalo užtikrinti.

2.5. NMA, įpareigota naujai įvertinti Paraišką, turėjo vadovautis 2019 m. Komisijos jau nustatytu ir nepaneigtu faktu, kad pareiškėjo lauke augo šaltalankiai, arba šį faktą paneigti pakartotinio Paraiškos vertinimo rezultate. NMA akto teisėtumą ir pagrįstumą vertinusi Komisija privalėjo atsižvelgti į savo pačios 2019 m. priimtą ir galutinai įsigaliojusį sprendimą bei jame nustatytus faktus, o, priimdama skundžiamą sprendimą, privalėjo tuos faktus bendra tvarka paneigti išsamiais ir pagrįstais argumentais.

2.6. NMA pakartotinai Paraišką įvertino vadovaudamasi tais pačiais argumentais, kokiais buvo priimtas 2019 m. Komisijai skųstas ir Komisijos bei LVAT neteisėtu pripažintas bei panaikintas NMA 2019 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. BR6-3408163. Abu aktus priėmė tas pats NMA darbuotojas A. Š.. Atsakovo vertinimus turėjo riboti galiojančio Komisijos 2019 m. sprendimo turinys, įskaitant Komisijos nustatytą ir jokių teismų nepaneigtą faktą, jog jo lauke 2018 m. augo šaltalankiai.

2.7. Komisija skundžiamame sprendime daug dėmesio skyrė reikalavimams sodo tarpueilių pločių atstumams, reikalavimams lauką (ir tarpueilius) nušienauti, išnaikinti piktžoles, šaltalankių augalų tankiui ir pan. Komisija šio ginčo ribas vertino labai plačiai, nesigilindama ir absoliučiai neaiškindama LVAT sprendimo, kuriuo skundas buvo patenkintas iš dalies. Komisija nesiaiškino, kokia dalimi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ginčas turėtų būti tęsiamas ir kurioje dalyje ginčas galutinai išnagrinėtas.

2.8. Komisijos sprendime nepateikta jokių argumentų, Komisija tik nurodė ginčo šalių bei LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo argumentus ir išvadas, nenustatė faktinių aplinkybių, nepateikė vertinimų. Komisija nepasisakė dėl tų faktų, dėl argumentų pripažinimo ar atmetimo, skundžiamame sprendime nepalygino su jo pateiktais faktais ir argumentais, absoliučiai neatsižvelgė į iškeltus prieštaravimus tarp jų, nepadarė jokių išvadų, susijusių su Komisijos priimtu galutiniu sprendimu. Komisija, skundžiamame sprendime aptardama lauke buvusio sodo tarpueilių pločių atstumus, lauko (ir tarpueilių) nušienavimą, piktžolių išnaikinimą ir kt., perteikė NMA išsakytus teisinius reikalavimus, kaip laukas turėtų būti nušienautas, išnaikintos piktžolės, kokie turėtų būti atstumai tarp eilių, tačiau viso to nesusiejo su konkrečia situacija, nenustatė pažeidimų, nepadarė išvadų.

2.9. Dėl reikalavimų išnaikinti piktžoles, Komisija nevertino ir fakto, jog jis augino ekologišką produkciją, Paraiškoje deklaravo, jog siekia gauti paramą ir pagal programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Komisija neatsižvelgė, kad ekologiškos produkcijos auginimui keliami kitokie reikalavimai, susiję su piktžolių buvimu lauke bei su piktžolių išnaikinimo būdais ir galimybėmis.

2.10. Dėl reikalavimo nušienauti lauką Komisija nevertino pareiškėjo skundo Komisijai argumentų, susijusių su atitinkamais prieštaravimais NMA veiksmuose (priimtuose aktuose).

2.11. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole nurodyta, kad 2018 m. kovo 15–20 dienomis tarpueiliai nušienauti, augalų atžalų eilėse nėra. Šio fakto Komisija taip pat nevertino, nepaneigė, nepašalino atitinkamų prieštaravimų su argumentais ir faktais, nurodytais tiek NMA dokumentuose, tiek Komisijos 2019 m. sprendime.

2.12. Komisija absoliučiai neatsižvelgė į skundo argumentus: dėl augalų tankio, dėl aplinkybių, susijusių su NMA tikrintojo veiksmais atliekant patikrą, pačios patikros vietoje ataskaitos prieštaringumą. Pareiškėjo argumentai pateikti jo 2022 m. vasario 18 d. skunde Komisijai.

2.13. NMA sprendime konstatavo, jog 2018 m. šaltalankių uogynams jau turėjo būti penkeri metai, 2014 m. pasodinti šaltalankiai jau turėjo būti subrendę. NMA teigimu, sausra negalėjo turėti jokios ženklios įtakos. 2018 m. lauke šaltalankių augalų tankis buvo toks, koks nuolat būdavo tame pačiame lauke 2014 – 2017 m., kai buvo mokama parama būtent už tinkamą šaltalankių auginimą. Kad lauke 2018 m. vyravo šaltalankiai, nustatyta bei patvirtinta Komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendime. NMA, pasisakydama dėl sausros įtakos 2014 m. pasodintiems šaltalankiams, pirmiausia turėjo bendra tvarka paneigti faktą, jog tie šaltalankiai lauke augo, neišnyko, nenudžiūvo.

2.14. Pareiškėjas siekė paramos ir pagal programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, tai deklaruota Paraiškoje, tačiau pagal šią priemonę paramos negaudavo ir sprendimų neginčijo. Pareiškėjui nepavykdavo pasiekti reikiamo augalų tankio paramai būtent pagal šią priemonę gauti. Šaltalankių tankis 300 vnt./ha nėra pakankamas pastarajai paramai gauti, tačiau pakankamas gauti paramai pagal visas kitas programos priemones, deklaruotas Paraiškoje, įskaitant ir pagal priemonę „Susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą“.

2.15. Dalyvaudamas Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programoje ir pagal jos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, stengėsi atitikti ir šiai programos priemonei keliamus reikalavimus. Būtent tuo tikslu 2018 m. iš ūkininko D. B. įsigijo 25 000 vnt. šaltalankių moteriškų medelių Ščerbinka veislės, kurių dalį 2018 m. kovo 15 – 20 d. pasodino lauke, likusią dalį planavo pasodinti tų pačių metų rudenį. Naujai pasodinti šaltalankiai dėl sausros neprigijo. Apie tai jis laiku 2018 m. spalio 24 d. pranešimu informavo NMA. Kiti 2014 m. pasodinti šaltalankiai toliau augo pareiškėjo lauke.

2.16. NMA sprendime pasisakė ir dėl sausros įtakos 2018 m. naujai pasodintiems šaltalankiams. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nuomone, jog 2018 m. kovo mėn. pasodinęs šaltalankius, jis iki 2018 m. liepos mėn., kai Lietuvoje buvo paskelbta stichinė sausra, turėjo matyti, ar po trijų mėnesių nuo pasodinimo sodinukai yra gyvybingi. Šaltalankiai neprigijo ne 2018 m. liepos mėn., o rudenį, ir toks elgesys yra logiškas. Sausros pradžioje lauke jis stebėjo tebeaugančius šaltalankius. Tik 2018 m. rudenį, besitęsiant sausrai, jis pastebėjo, jog šaltalankiai neprigijo. Tik po to, kai sužinojo, kad šaltalankiai neprigijo, ir neprigijimo priežastis nedelsiant informavo NMA.

2.17. Nepaisant LVAT pastabų dėl atsakovo dviprasmiškos pozicijos, t. y. viešai skelbtos informacijos dėl žinojimo apie sausrą ir dėl ūkininkų atleidimo nuo pareigos apie tai informuoti NMA, 2022 m. sausio 20 d. sprendime atsakovas šios spragos nepašalino.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. pateikė Paraišką, kuri buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir MPŪV taisyklės).

3.2. Patikros metu nustatytas neteisingai deklaruotas plotas susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotą – kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 – susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti. NMA 2018 m. rugsėjo 17 d. atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą (toliau – ir Patikra), apie kurios rezultatus informacija, vadovaujantis Taisyklių 72.7 papunkčiu, buvo paskelbta NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt.), taip pat pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. spalio 6 d. trumpąja žinute (SMS) siųstu 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimu Nr. 49624 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta Patikros ataskaitos Nr. 18-1011880108-D4-1 (toliau – ir Patikros ataskaita) kopija, kartu su lauko, kuriame nustatyti pažeidimai, Patikros metu padarytomis nuotraukomis. Kadangi pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo plotą susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti, tačiau Patikros metu buvo nustatyta, kad visame šiame plote auginami kiti negu deklaruoti augalai, kurie nepriskiriami susietosios paramos schemai, vadovaujantis Taisyklių 7.13.3 papunkčiu, laikoma, jog neteisingai deklaruotas plotas susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti.

3.3. Patikros metu nustatytas žemės ūkio veiklos kriterijaus dėl pievų šienavimo nesilaikymas. Įvertinus deklaruotame lauke rastą pasėlį (DGP), Patikros metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 ploto dalyje pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 8.2 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl pievų šienavimo. Kadangi Patikros metu nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai), o nustatytas 60,48 ha DGP, 10,00 ha plote nesilaikoma Taisyklių 8.2 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl šienavimo, vadovaujantis Taisyklių 99 punktu, laikoma, jog Paraiškoje neteisingai deklaruotas 10 ha plotas.

3.4. Vertinant Paraišką nustatyta, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotą. NMA neatliko deklaruotų duomenų patikros, nes tie KŽS ar jų dalys, kuriuose nustatyti pažeidimai, pateko į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių vaizdų teritoriją. Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas atitinkamuose KŽS deklaravo didesnį plotą, nei nustatytas nurodyto KŽS, kuris apima ir KŽS bl3, bl6 ir bl9 plotus. Administracinės patikros metu nustatyta, jog pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 60,48 ha, o pagal ŽŪIKVC pateiktą informaciją nustatytas netinkamas paramai plotas – 0,27 ha (0,15 ha bl3; 0,10 ha bl9 ir 0,02 ha bl6 plotai). Vadovaujantis Taisyklių 3.20 papunkčiu, nustatyta, kad bendras deklaruotas netinkamas paramai (bl3, bl6 ir bl9) plotas, už kurį parama negali būti mokama, sudaro 0,27 ha. Vadovaujantis Taisyklių 3.22 papunkčiu, 3.31 papunkčiu, parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus.

3.5. Pareiškėjas bando sutapanti NMA 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-3408163 su ginčijamu NMA sprendimu. Nors abu sprendimai ir yra parengti tos pačios institucijos, bet jie negali būti laikomi identiškais. NMA sprendimas buvo parengtas vadovaujantis Patikros ataskaita, taip pat buvo atsižvelgta į LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2363-556/2021 argumentus.

3.6. NMA atliktos Patikros metu nerasti jauni šaltalankių sodinukai, arba jų visų, ar dalies jų liekanos – lauke buvo užfiksuoti pavieniai krūmeliai ir jauni kitos rūšies (ne šaltalankių) medeliai. VšĮ „Ekoagros“ taip pat užfiksavo faktą, jog eilėse yra išnykusių, negyvybingų medelių. Tai tik patvirtina faktą, kad pareiškėjo deklaruotame lauke (60,48 ha) nėra gyvybingų šaltalankių, nepašalinti negyvi vaismedžiai ir vaiskrūmiai arba jų liekanos. NMA tikrintojas šiuo atveju neskaičiavo augalų tankio, nes pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paramos administravimą, jis nėra reglamentuotas, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžioje lauko dalyje, auga vienas kitas krūmelis.

3.7. Pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo įrodinėjimas ne tik Patikros vietoje metu užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, bet ir tikrintojo S. P. 2020 m. spalio 13 d. VAAT duotais parodymais. Pareiškėjo deklaruojami šaltalankiai turi atitikti reikalavimus visus kalendorinius metus, o dabar yra laukas, kuriame didžioji dalis šaltalankių išnykę, nudžiūvę. Įvertinus lauko deklaravimo istoriją pareiškėjo 2014 – 2018 metais pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, nustatyta, kad šaltalankiai pirmą kartą ginčo lauke deklaruoti 2014 m. teiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje. Iš to darytina išvada, kad 2018 m. šaltalankių uogynams lauke jau buvo penkeri metai, šie šaltalankių krūmai jau turėjo būti subrendę, ir sausra, kuri vyravo Lietuvoje 2018 m. vasarą, neturėjo augalams pakenkti taip, jog 2018 m. rugsėjo 17 d. atliktos Patikros metu būtų nerastas visas deklaruotas pasėlis, t. y. šaltalankių uogynai, ar bent subrendusių augalų sausros pakenktos dalys, liekanos. Įvertinus pateiktus duomenis, atsižvelgiant į Patikros metu užfiksuotą lauko būklę, šiuo atveju šaltalankiai (suaugę krūmai) buvo visai sunykę dar iki sausros paskelbimo 2018 m. vasarą.

3.8. Nenugalimos jėgos aplinkybė (force majeure) (sausra) šaltalankių uogynų išnykimui lauke įtakos neturėjo, kadangi ši kultūra lauke buvo auginama nuo 2014 m. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, žinojo, kad šaltalankiai deklaruotame lauke yra nebevyraujanti kultūra. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. kovo mėnesį buvo pasodinęs papildomus šaltalankių sodinukus, taigi iki 2018 m. liepos mėnesio, kuomet buvo Lietuvoje paskelbta stichinė sausra (ekstremali situacija), turėjo matyti, ar, praėjus trims mėnesiams nuo pasodinimo, pareiškėjo nauji sodinukai gyvybingi, ar žuvę, ir iki 2018 m. liepos 4 d. (ekstremalios situacijos paskelbimo dienos) informuoti NMA apie jų sunykimą / žuvimą, kaip tai numatyta Taisyklių 97 punkte, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, neinformavo NMA, o, tik Patikros metu nustačius pažeidimus, pranešė apie žuvusius / neprigijusius sodinukus.

3.9. Komisijos sprendimas yra tinkamai pagrįstas faktais ir teisės normomis.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1. 2014 m. balandžio 25 d. pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-U-14-01799 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas (Sutartyje – Užsakovas) užsakė, kad VšĮ „Ekoagros“ (Sutartyje – Vykdytojas) atliktų jo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Pareiškėjas minėta Sutartimi inter alia (be kita ko) įsipareigojo veiklą vykdyti, vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2 p.) bei leisti VšĮ „Ekoagros“ išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudarant tam visas būtinas sąlygas (įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones, galimybes apžiūrėti žemės sklypus (įskaitant ir įprastinės gamybos), pastatus ir patalpas, įrenginius, kalbėtis su Užsakovo darbuotojais bei subrangovais (2.1.2.1 p.).

4.2. VšĮ „Ekoagros“ vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimas iš esmės susideda iš dviejų pagrindinių etapų, t. y. pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio faktinės patikros, kurią atlieka VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas, ir dokumentų analizės, kurią atlieka šios įstaigos ekspertas. Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio subjekto kasmetinis patikrinimas atliktas 2018 m. rugsėjo 21 d. Ekologinės gamybos ūkio plotas – 60,48 ha. Kasmetinio patikrinimo metu užfiksuota, kad Paraiškos duomenys atitinka realią situaciją ūkyje. Patikrinimo metu pateikta 2018 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. ŠTL 18-03, pagal kurią pareiškėjas įsigijo 25 000 vnt. Ščerbinka veislės šaltalankių iš ūkininko D. B.. Ekologinės gamybos ūkio laukų aprašyme nurodyta, kad laukas Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), auginami žemės ūkio augalai – šaltalankiai, įveistas 2014 m., atsodintas 2015 m. pavasarį ir rudenį. Tikrinimo metu nustatyta, kad tarpueiliai nušienauti, aplink augalus nešienauta, vyrauja nenušienautos miglinės žolės, šaltalankiai nederantys, skaičiuota tankumas, eilėse yra išnykusių, negyvybingų šaltalankių augalų, atžalų eilėse nėra.

4.3. Tikrinimo metu pamatuotas augalų tankis ir nustatyta, kad šaltalankių tankis – 300 vnt./ha – neatitinka Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (toliau – ir EŽŪT), 45.4 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. LSK-U-18-10763 pritaikyta I lygio neatitiktis – įspėjimas, laukas Nr. 1 (60,48 ha) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) sertifikuojant įvardytas kaip „neatitinka augalų tankio reikalavimų“, nes EŽŪT nurodyta, kad šaltalankių tankis turi būti 600 vnt./ha.

4.4. VšĮ „Ekoagros“ individualūs administraciniai aktai, priimti pareiškėjo atžvilgiu, nebuvo apskųsti.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 18-1011880108-1. NMA 2018 m. rugsėjo 17 d. atliko patikrą ir 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė pareiškėjui jos ataskaitą Nr. 49624. Šios paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo lauke deklaruotos naudmenos – šaltalankių – neaptikta, o rasta kita naudmena – daugiametės ganyklos, pievos. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjo valdas patikrino vietoje. Patikros rezultatai užfiksuoti 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-U-18-02408 ir 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ „Ekoagros“ augalų tankumo skaičiavimo akte. Patikrinimo metu nustatyta, jog situacija lauke atitinka deklaruotą paraiškoje. VšĮ „Ekoagros“ gamybos tikrinimo protokole nurodyta, kad 2018 m. kovo 15–20 dienomis tarpueiliai nušienauti, aplink augalus nešienauta, vyrauja nenušienautos miglinės žolės, šaltalankiai nederantys, skaičiuotas tankumas, eilėse yra išnykusių, negyvybingų šaltalankių augalų, augalų atžalų eilėse nėra. Atsakovo 2015 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. 173092, 2016 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. 1173336, 2017 m. gegužės 1 d. raštas Nr. 1921804, 2018 m. vasario 12 d. raštas Nr. 2676267 patvirtina, jog nurodytais laikotarpiais jokių esminių pažeidimų pareiškėjo deklaruotame lauke nenustatė, o priešingai, patvirtino, kad lauke augo šaltalankiai, nusprendė išmokėti ir išmokėjo pareiškėjui paramą už žemės ūkio produkcijos – šaltalankių – auginimą.

6.2. NMA 2019 m. liepos 4 d. pareiškėjui pateikė sprendimą Nr. BR6-3408163 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, informavo, kad pagal Paraiškoje pateiktus duomenis skiriama 6 436,46 Eur parama, priemonei „Susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte“ taikoma 13 759,80 Eur dydžio ilgalaikė sankcija dėl neteisingo deklaravimo. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-614(AG-519/02-2019) pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti NMA 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-3408163 bei įpareigojo NMA Paraišką vertinti iš naujo. NMA VAAT pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R-614(AG-519/02-2019). VAAT NMA skundą tenkino, panaikino Komisijos sprendimą Nr. 21R-614(AG-519/02-2019) bei pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą dėl VAAT 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo. LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2363-556/2021 patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies: VAAT 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – NMA prašymą atmesti, t. y. palikti galioti Komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R-614(AG-519/02-2019), kuriuo Komisija panaikinimo NMA 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. BR6-3408163.

6.3. NMA, gavusi LVAT sprendimą, Paraiškos duomenis, taip pat ankstesniais metais pateiktų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų duomenis įvertino pakartotinai ir 2022 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-309. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA sprendimu, jį apskundė Komisijai. Komisija 2022 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo 2022 m. vasario 18 d. skundą kaip nepagristą. Komisija padarė išvadas, kad NMA aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2363-556/2021 iškeltų klausimų dėl NMA pozicijos dėl sausros įtakos deklaruotam lauke pasėliui.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Taisyklių 3.22, 3.31, 7.13, 7.13.3, 8.2, 8.6 papunkčiais, 14, 10, 11, 33, 97, 99, 109 punktais, MPŪV taisyklių 42.9 papunkčiu. Teismas nustatė, kad NMA, atlikdama patikrą vietoje, pagrįstai nustatė, kad šaltalankiai išnykę, lauke auga vienas kitas krūmelis. Eilutėse auga jauni medeliai, tačiau ne šaltalankiai. Minimo lauko faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose, teismo vertinimu, aiškiai matyti, jog šaltalankiai išnykę arba auga labai reti. Nuotraukose nurodyta fotografavimo kryptis ir data, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenis. Teismas pažymėjo, kad iš ankstesnio nagrinėjimo metu apklausto liudytojo S. P. paaiškinimo matyti, jog patikros rezultatai atitinka liudytojo parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Liudytojo teigimu, tarpueiliai nušienauti, tačiau lauke vyrauja įbesti kuoliukai, be jokių sodinukų. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. buvo sausra, force majeure aplinkybės, kurias nurodo pareiškėjas, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, negalima jų taikyti pareiškėjo atveju, nes atsakovas sprendime pasisakė, jog šaltalankių uogynų išnykimui deklaruotame lauke tai įtakos neturėjo, kadangi ši kultūra deklaruotame lauke buvo auginama nuo 2014 m., t. y. 2018 m. jau buvo penkti šių daugiamečių uogynų auginimo metai ir jų sausra negalėjo paveikti taip, kad jie visiškai išnyktų. Iš bylos dokumentų teismui nekilo abejonių dėl šio atsakovo vertinimo. Teismo įsitikinimu, daugiamečių uogynų sausra šiuo atveju negalėjo paveikti taip, kad jie visiškai išnyktų. Pareiškėjas, matydamas esamą situaciją, turėjo pareigą informuoti NMA apie esamą padėtį, nurodydamas visas aplinkybes ir pateikdamas įrodymus bei visus susijusius dokumentus.

8. Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 32 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog „plotai laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais, jei jie visus kalendorinius metus, išskyrus force majeure atvejus arba išimtines aplinkybes, turi atitikti termino „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžtį“. Pareiškėjo atveju deklaruojami šaltalankiai turėjo atitikti reikalavimus visus kalendorinius metus, tačiau nustatyta, kad yra laukas, kuriame didžioji dalis šaltalankių išnykę, nudžiūvę ir jis neatitinka Taisyklių reikalavimų, o iš bylos duomenų nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų nurodęs kažkokias išimtinas aplinkybes.

9. Teismas pažymėjo, kad NMA sprendimas buvo parengtas vadovaujantis Patikros ataskaita ir atsižvelgiant į LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. priimto sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2363-556/2021 argumentus, todėl pareiškėjo teiginys, jog Komisija turėtų laikytis savo ankstesnės pozicijos, laikytinas visiškai nepagrįstu.

10. Teismas akcentavo, kad, įvertinus byloje pateiktą VšĮ „Ekoagros“ protokolą Nr. PAG-U-18-02408, jo 2.3 lentelėje taip pat nurodyta, jog šaltalankiai nederantys, eilėse yra išnykusių, negyvybingų šaltalankių, šaltalankių augalų, atžalų eilėse nėra. Tai tik patvirtina faktą, kad pareiškėjo deklaruotame lauke (60,48 ha) nėra gyvybingų šaltalankių, o iš deklaruojamo lauko nėra pašalinti negyvi vaismedžiai ir vaiskrūmiai arba jų liekanos (Taisyklių 8.6 p.).

11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, neinformavo NMA, taip apribodamas savo teises. Teismo vertinimu, atsakovas tiksliai ir aiškiai apibrėžė padarytus pažeidimus, eliminavo bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdino bei pagrindė taip, jog ji tikrai suprantama. NMA aiškiai išreiškė savo poziciją dėl faktinių aplinkybių (2018 m. sausros) įtakos neteisingai deklaruotam plotui, konstatuodama, kad nenugalimos jėgos aplinkybė (sausra) šaltalankių uogynų išnykimui lauke įtakos pareiškėjo atveju neturėjo. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus, jame pateikta situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali. NMA sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Pripažinus, kad NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kaip teisėtas ir pagrįstas pripažintas ir Komisijos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas NMA sprendimo teisėtumas.

12. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; iš atsakovo NMA priteisti pareiškėjui 4 095 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjo panaudotos teisinės gynybos priemonės – kreipimasis dėl ginčo išsprendimo į Komisiją ir administracinius teismus – nebuvo efektyvios, kadangi sprendimai nebuvo tinkamai motyvuoti, nebuvo vertinama visa ginčo medžiaga, tų sprendimų argumentai ir išvados padarytos itin selektyviai vertinant įrodymus, nepašalinti esantys prieštaravimai. Tik kartą visame ginčo nagrinėjimo procese pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Komisija, 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendime pasisakė iš esmės dėl visų pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų, buvo tinkamai realizuota pareiškėjo teisė būti išklausytam.

13.2. Teismai neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą – būtent tokio turinio taisyklė suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje, kuri, pareiškėjo manymu, reiškia, kad teismai bent minimaliai turėtų vienaip ar kitaip pasisakyti dėl visų argumentų (bent jau pasisakyti, kad tie argumentai nereikšmingi, nesusiję ir pan.), t. y. teismai turėtų paaiškinti, pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju jie taiko tokią praktiką – paaiškinti, pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju teismai naudojasi teise ignoruoti vienus ar kitus argumentus ir / ar įrodymus, o ne apsiriboti vien tik pažymėjimu, kad neva tokia teisė egzistuoja. Pastaruosius pareiškėjo argumentus pagrindžia ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio, 52 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies, 80, 86 straipsnių normų turinys.

13.3. Teismas išvadą, jog pareiškėjo lauke šaltalankiai išnykę, padarė vadovaudamasis išimtinai atsakovo padarytomis nuotraukomis. Tačiau byloje yra ir kitų pareiškėjo lauko fotonuotraukų, užfiksuotų lauką tikrinusios VšĮ „Ekoagros“. Jų turinys bei jų subjektyvus vertinimas prieštaringi. Komisijos nariai tose pačiose nuotraukose įžvelgė augančius šaltalankius, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pats savarankiškai tuos pačius įrodymus įvertino priešingai, tokiu būdu iš esmės atlikęs ne teisinį, o specialių žinių žemės ūkio, botanikos ir pan. srityje reikalaujantį vertinimą. Nagrinėjamu atveju galbūt teisingiau būtų buvę skirti atitinkamą ekspertizę ar pasitelkti atitinkamų specialių žinių turinčių specialistų pagalbą.

13.4. Teismas iš VšĮ „Ekoagros“ dokumentų (nagrinėjamu atveju iš VšĮ „Ekoagros“ protokolo Nr. PAG-U-18-02408) atrinko ir įvertino tik tą jo turinį (nagrinėjamu atveju – iš konteksto išimtus sakinius apie negyvybingus šaltalankius), kuris leidžia padaryti išvadą, jog lauke šaltalankių nebuvo. Tačiau tame pačiame protokole taip pat pažymėta, kad lauke rasta tiek šaltalankių, kas atitinka realią situaciją ūkyje, t. y. kas atitinka Paraišką. Be to, yra ir VšĮ „Ekoagros“ parengtas augalų tankumo skaičiavimo aktas, kuriame nustatyta, kad gyvybingų šaltalankių tankis lauke 300 vnt./ha, tai tankis pakankamas tokiai paramai gauti ir atitinkantis paraiškos duomenis. Pareiškėjas yra pateikęs į ginčo medžiagą ir ankstesniųjų metų – 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. VšĮ „Ekoagros“ tų paties lauko tikrinimo protokolus ir augalų tankio skaičiavimo aktus. Teismas jų nevertino. Teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas ABTĮ 10, 56 straipsniuose, 78 straipsnio 1 dalyje, 80, 86 straipsniuose.

13.5. Teisme apklaustas liudytoju atsakovo darbuotojas S. P., privalėjęs atlikti pareiškėjo lauko patikrą vietoje, teisme pasakė ne tik tai, kad lauke vyrauja įbesti kuoliukai, be jokių sodinukų – šis asmuo teisme taip pat prisipažino, jog, privalėjęs atlikti pareiškėjo lauko patikrą, jis iš esmės to nepadarė. Negana to, minėtas asmuo į oficialius patikros dokumentus (Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. 18-1011880108-D4-1 ir jos prieduose), kurie yra ir nagrinėjamo ginčo dalyku, įrašė aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, neva rodančius, jog jis atliko pareiškėjo lauko visapusišką patikrą, trūkusią nuo 9 val. 20 min. iki 16 val. 30 min., t. y. trūkusią 7 valandas, kai teisme prisipažino, jog pareiškėjo lauke šis asmuo teišbuvo valandą – ilgiau fotografuoti įvairias lauko vietas, t. y. tinkamai atlikti savo pareigas jis „nematė reikalo“ (2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio protokolas – garso įrašas, klausyti nuo 1:30:00; 1:32:45; 1:32:57). Jau vien ši aplinkybė savaime reiškia ne tik tai, kad yra pagrindas abejoti minėto liudytojo parodymais, bet ir tai, jog yra pagrindas pripažinti atsakovo aktus – ginčijamą atsakovo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. BR6-309 ir jo sudedamąją dalį – S. P. parengtą Patikros ataskaitą – neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Liudytojo S. P., be kita ko, buvo klausiama, kaip jis nustatė „nenušienautų“ žolių amžių (penkerių metų ir daugiau), kai pats akte nurodė, kad visas laukas nušienautas, o visa žalioji masė yra arba išvežta, arba sudėta į kūgius ar supresuota, arba susmulkinta ir tolygiai paskleista visame lauko plote. Į šį klausimą nurodytas asmuo negalėjo atsakyti, o atitinkamą sprendimą toje administracinėje byloje priėmęs teismas šio neatitikimo, prieštaravimo nenustatė, nebandė jo paaiškinti, pašalinti. Į šiuos pareiškėjo argumentus taip pat absoliučiai neatsižvelgė ir teismas.

13.6. Ginčą nagrinėjusios institucijos į pareiškėjo argumentus, susijusius su sausra, kaip nenugalima jėga, tinkamai neįsigilino. Ginčą nagrinėjusios institucijos vertino sausros įtaką šaltalankiams lygiagrečiai su kitomis aplinkybėmis, nors pareiškėjas nuolat pabrėžė, kad toks vertinimas turėtų būti subsidiarus – pirmiausia reikėtų nustatyti faktą koks kiekis (tankis) gyvybingų augalų – šaltalankių – 2018 metais buvo pareiškėjo lauke, ir, jeigu jis pakankamas, pvz., 300 vnt./ha (būtent už tokį tankį šaltalankių pareiškėjui 2017 m. buvo išmokėta parama, dėl tokio tankio pakankamumo ginčo nėra, atsakovo atstovė ginčo nagrinėjimo metu Komisijoje jį pripažino pakankamu), tai klausimo dėl sausros įtakos svarstymas tampa beprasmiu. Ir tik nustačius faktą, kad pareiškėjo lauke 2018 metais buvo nepakankamas kiekis gyvybingų šaltalankių, klausimas kodėl taip įvyko – ar dėl pareiškėjo kaltės ar dėl kitų, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių (sausros), jau taptų aktualiu.

13.7. Dėl sausros pareiškėjas aiškiai nurodė, kad be lauke buvusių 300 vnt./ha gyvybingų šaltalankių, gali būti ir neprigijusių dėl sausros, tačiau tik tų, kurie naujai, t. y. tais pačiais 2018 metais, buvo pasodinti. Atsakovas, LVAT įpareigotas klausimą dėl sausros įtakos svarstyti naujai, pažymėjęs, kad sausra 4 metų suaugusiems, sutvirtėjusiems augalams negalėjo turėti jokios įtakos, visiškai nesvarstė pareiškėjo nurodyto, 2018 metais pasodintų šaltalankių neprigijimo dėl sausros atvejo, o priešingai – svarstė tik sausros įtaką tiems šaltalankiams, kurie pasodinti dar 2014 metais, t. y. tik tiems šaltalankiams, dėl kurių pareiškėjas net nekėlė jokių tokio pobūdžio problemų.

13.8. Atsakovas netinkamai peržiūrėjo Paraišką, visiškai nesvarstė atvejo, kodėl dėl sausros neprigijo pareiškėjo 2018 metų pavasarį pasodinti 15 000 vnt. šaltalankių medeliai. Šis klausimas svarbus, ypač nustačius faktą, kad pareiškėjo lauke, jog ir dėl pareiškėjo kaltės išnyko tie, 2014 metais pasodinti augalai, nes netgi esant tokiam atvejui, vertintinos pareiškėjo pastangos – naujų šaltalankių pasodinimas 2018 metų pavasarį, siekiant, kad situacija lauke atitiktų deklaruotą. Atsakovo Paraiškos vertinimą tinkamu pripažinęs teismas visiškai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes (ypač į byloje esantį pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. raštą atsakovui), dėl ko net nenagrinėjo, kodėl atsakovas vertino tik sausros įtaką 2014 metais pasodintiems augalams ir nevertino 2018 metais pasodintiems augalams.

13.9. Atsakovas sausros įtaką įvertino vadovaudamasis faktu, kad pareiškėjo lauke nuo 2014 metų iki 2018 metų augo šaltalankiai, kurie, kaip minėta, 2014 m. pasodinti, 2018 m. jau buvę suaugę, stiprūs, galintys atlaikyti sausrą. Tuo metu 2018 m. paramos už šaltalankių auginimą pareiškėjui atsakovas neskyrė vadovaudamasis kitu, absoliučiai priešingu faktu – kad pareiškėjo lauke, kaip galima suprasti iš ginčijamo atsakovo administracinio akto, nuo 2014 m. iki 2018 m. apskritai nebuvo jokių šaltalankių, nes pačio atsakovo 2018 m. nustatyta, jog pareiškėjo lauke, kas itin svarbu, visame jo plote, auga ir augo daugiametės (5 metų ir daugiau) žolės, pievos (DGP), už kurių (o ne už šaltalankių) auginimą atsakovas 2018 m. (tuo pačiu ginčijamu aktu) netgi skyrė paramą pareiškėjui. Teismas šių, kaip ir kitų prieštaravimų nenustatė, į šiuos pareiškėjo argumentus irgi niekaip nesureagavo, o atsakovo sausros įtakos vertinimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, vadovaudamasis tik ta nedidele dalimi ginčo medžiagos, kuri buvo atrinkta kaip atitinkanti teismo padarytas išvadas.

14. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, akcentuodamas, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas NMA sprendimas atitinka individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus, jame pateikta situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. LVAT 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-643-815/2021 konstatavo, kad VšĮ „Ekoagros“ ir NMA laukus tikrina vadovaudamiesi skirtingais kriterijais, numatytais skirtinguose teisės aktuose, todėl VšĮ „Ekoargos“ išvados neturi teisinio pagrindo paneigti NMA patikros vietoje rezultatų. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis, matyti, jog augalų tankumo skaičiavimas yra atliktas pagal jų vidines procedūras ir nėra visiškai objektyvus ir tikslus. NMA tikrintojas, šiuo atveju, neskaičiavo augalų tankio, nes pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paramos administravimą, jis nėra reglamentuotas, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžioje lauko dalyje (tad NMA pagrįstai traktavo, kad visas laukas neatitinka tinkamumo kriterijų bei iš patikros vietoje nuotraukų aiškiai matoma, jog net nelabai galima išmatuoti plotų, kurie atitiktų reikalavimus, nes šaltalankių beveik nėra, vienas kitas kai kuriose lauko vietose), auga vienas kitas krūmelis. Pareiškėjo deklaruojami šaltalankiai turi atitikti reikalavimus visus kalendorinius metus, o dabar yra laukas, kuriame didžioji dalis šaltalankių išnykę, nudžiūvę, t. y. beveik nėra lyginant su tuo, kas turėtų būti, jei laukas atitiktų Taisyklių reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. BR6-309 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NMA Paraišką vertinti iš naujo pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu (teismas įrodymus vertino selektyviai, nepašalino prieštaravimų). Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl VšĮ „Ekoagros“ nurodytų aplinkybių, 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m. VšĮ „Ekoagros“ protokolų, be kita ko, dėl atsakovo darbuotojo, atlikusio patikrą, paaiškinimų teismo posėdžio metu.

19. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 146 str. 1 ir 2 d.), pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 96 str. 1 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1-3 d.)

20. Kaip matyti iš ginčijamo NMA 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. BR6-309 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ turinio, jis priimtas vertinant, kad yra nustatytos šios faktinės aplinkybės:

20.1 pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotą susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti, tačiau Patikros metu buvo nustatyta, kad visame šiame plote auginami kiti nei deklaruoti augalai, t. y. DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau, kurios nepriskiriamos susietosios paramos schemai), dėl ko, vadovaujantis Taisyklių 7.13.3 papunkčiu, laikoma, kad neteisingai deklaruotas plotas susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti;

20.2 Patikros metu nustatyta, kad KŽS Nr.(duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotą, o nustatytas 60,48 ha DGP plotas, 10,00 ha plote nesilaikoma Taisyklių 8.2 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl šienavimo, todėl, vadovaujantis Taisyklių 99 punktu, laikoma, kad Pareiškėjo 2018 m. Paraiškoje neteisingai deklaruotas 10,00 ha plotas;

20.3 administracinės patikros metu nustatyta, jog Pareiškėjas KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 60,48 ha, o pagal ŽŪIKVC pateiktą informaciją nustatytas netinkamas paramai plotas - 0,27 ha (0,15 ha bl3 plotas; 0,10 ha bl9 plotas; 0,02 ha bl6 plotas). Vadovaujantis Taisyklių 3.22 papunkčiu, 3.31 papunkčiu, parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išvadą dėl šios nutarties 20.1 papunktyje aptartos aplinkybės grindė: Patikros metu darytomis 5 fotonuotraukomis; ankstesnio nagrinėjimo metu apklausto liudytojo S. P. paaiškinimais, iš kurių matyti, jog patikros rezultatai atitinka liudytojo parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti; VšĮ „Ekoagros“ Protokolu Nr. PAG-U-18-02408, kurio 2.3 lentelėje taip pat nurodyta, kad šaltalankiai nederantys, eilėse yra išnykusių, negyvybingų šaltalankių, šaltalankių augalų, atžalų eilėse nėra. Tačiau iš šių įrodymų, kurių dalis nebuvo ištirti nagrinėjamoje administracinėje byloje (byloje nėra duomenų, kad prie bylos buvo pridėta administracinė byla Nr. eI3-1144-872/2020, kurioje S. P. ir buvo apklaustas liudytoju), daryti vienareikšmiškų išvadų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galima: fotonuotraukose fiksuotos atskiros KŽS Nr.(duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalys nepatvirtina Patikros, vykdytos 2018 m. rugsėjo 17 d., akto pastabos „<...> šaltalankiai išnykę, lauke auga vienas, kita krūmelis. Eilutėse auga jauni medeliai, ne šaltalankiai. <...>“, apibūdinančios padėtį visame lauke, juo labiau, kad VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugsėjo 21 d. Protokolo Nr. PAG-U-18-02408 priede – Augalų tankumo skaičiavimo tankumo akte – nurodoma, kad priimamas faktinis šaltalankių kiekis – 300 vnt/ha. Šiuo aspektu atsakovo paaiškinimas, kad Augalų tankumo skaičiavimo tankumo akte nurodytas šaltalankių kiekis 1 ha apspręstas skaičiavimo metodikos ypatumais (dėl pasirinkto tankumui apskaičiuoti eilės ilgio (-ių)), nėra pakankamas, kadangi tai reikštų, kad tokiam apskaičiavimui tendencingai parinktos lauko vietos, kur šaltalankių tankumas buvo didžiausias, nors tokių duomenų byloje nėra; nagrinėjamoje byloje pateiktais duomenimis (administracinėje byloje Nr. eI3-1144-872/2020 vykusio teismo posėdžio garso įrašas), administracinėje byloje Nr. eI3-1144-872/2020 buvo pateiktas patikrinimo metu darytas vaizdo įrašas, kuris nagrinėjamoje byloje nebuvo tirtas, taip pat duomenys, kad 2019 m. KŽS Nr.(duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 jau buvo deklaruota kita kultūra (grikiai).

22. Byloje taip pat nėra pašalinti prieštaravimai, susiję su 2018 m. sausros įtakos KŽS Nr.(duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotai kultūrai: atsakovo teigimu, kam iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nenugalimos jėgos aplinkybė (force majeure) (sausra) šaltalankių uogynų išnykimui lauke įtakos neturėjo, kadangi ši kultūra lauke buvo auginama nuo 2014 m., t. y. 2018 m. jau buvo penkti šių daugiamečių uogynų auginimo metai ir jų sausra negalėjo paveikti taip, kad jie visiškai ginčo lauke išnyktų. Tačiau tokia išvada padaryta ignoruojant visus byloje pateiktus apie KŽS Nr.(duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 2014-2018 m. sodintus ir atsodintus šaltalankius:

22.1 kiek galima spręsti iš byloje pateiktų VšĮ „Ekoagros“ 2014-2015 m. protokoluose fiksuotų duomenų, 2014 m. pavasarį šiame lauke pasodinta 40 000 vnt. šaltalankių, t. y. apie 661 vnt./ha (40000 vnt. : 60,48 ha). VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 2 d. Protokolo Nr. PAG-U-14-01374 priede – Augalų tankumo skaičiavimo tankumo akte – nurodoma, kad priimamas faktinis šaltalankių šiame lauke kiekis – 475 vnt./ha; VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. rugsėjo 9 d. Protokolo Nr. PAG-U-15-02108 priede – Augalų tankumo skaičiavimo tankumo akte – nurodoma, kad priimamas faktinis šaltalankių šiame lauke kiekis – 550 vnt./ha. Protokole yra duomenys apie 2500 vnt. sodinukų įsigijimą ir atsodinimą 2015 m. balandžio 2 d.; VšĮ „Ekoagros“ 2015 m. lapkričio 4 d. Protokolo Nr. PAG-U-15-00523 priede – Augalų tankumo skaičiavimo tankumo akte – nurodoma, kad priimamas faktinis šaltalankių šiame lauke kiekis – 660 vnt./ha. Protokole yra duomenys apie 3500 vnt. sodinukų įsigijimą ir pasodinimą 2015 spalio 11 d.; VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. rugsėjo 26 d. Protokolo Nr. PAG-U-16-02554 priedas – Augalų tankumo skaičiavimo tankumo akte – nėra pateiktas, o protokole nurodoma, kad tankumas yra tinkamas; VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugsėjo 12 d. Protokolo Nr. PAG-U-17-02234 priede – Augalų tankumo skaičiavimo tankumo akte – nurodoma, kad priimamas faktinis šaltalankių šiame lauke kiekis – 300 vnt./ha, pastabose nurodoma, kad skaičiuoti gyvybingi šaltalankių sodinukai, augalai žemi, yra daug tuščių tarpų; VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. rugsėjo 21 d. Protokolo Nr. PAG-U-18-02408 priede – Augalų tankumo skaičiavimo tankumo akte – nurodoma, kad priimamas faktinis šaltalankių šiame lauke kiekis – 300 vnt./ha, pastabose nurodoma, kad atsodinta dalyje lauko, ne visi prigijo, dalį šaltalankių planuoja atsodinti rudenį. Protokole yra duomenys apie 25000 vnt. sodinukų įsigijimą 2018 m. kovo 14 d. ir atsodinimą 2018 m. kovo15/20 2 d.

22.2 taigi, įvertinus vien tik šiuos duomenis (nutarties 22.1 p.), galima manyti, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį absoliučiai daugumai KŽS Nr.(duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 augusių ar turėjusių augti šaltalankių, priešingai nei nurodė atsakovas, tai nebuvo penkti augimo metai, dėl ko aiškinimas, kad 2018 m. sausra jų (penkių metų sodinukų) negalėjo reikšmingai paveikti, nėra pagrįstas.

23. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų dėl šios nutarties 20.2 papunktyje aptartos aplinkybės, t. y. kaip nustatyta / apskaičiuota, kad KŽS Nr.(duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 60,48 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotą, o nustatytas 60,48 ha DGP plotas, būtent 10,00 ha plote nesilaikoma Taisyklių 8.2 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl šienavimo.

24. Nepašalinus aptartų trūkumų, iš jų – neištyrus ir neįvertinus aptartų (nutarties 21 p.), o esant poreikių – ir papildomų įrodymų (ABTĮ 56 str. 5 d.), teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimas nėra galimas, todėl skundžiamas Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimas yra naikinamas ir bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 145 str. 1 d. 1 ir 2 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė