d9f8749e-e8bf-4f5d-a1bf-f59738f46bda · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-295-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00643-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.6.4; 3.2.8.3; 3.3.1.19.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“, ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir –BUAB) „Gora“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir –UAB) „Intersera“ 108 274,82 Eur skolos, 5 760,22 Eur palÅ«kanų ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012 m. lapkričio 22 d. ji ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovė iki 2018 m. kovo 1 d. suteikė atsakovei 474 997 Lt (137 568,63 Eur) paskolÄ . 2014 m. vasario 27 d. Å¡alys sudarė paskolos sutarties pakeitimÄ Nr. 1, kuriuo paskolos suma padidinta iki 855 000 Lt (247 625,12 Eur).

3. Atsakovė pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl jos ir ieÅ¡kovės 2013 m. kovo 28 d. sudarytos rangos sutarties vykdymo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 101 179,30 Eur nuostoliams atlyginti. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1073-513/2015 buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus nuo 101 179,30 Eur iki 86 886 Eur, o ieÅ¡kovė pripažino atliktų darbų defektus ir įsipareigojo atlyginti atsakovės nuostolius (86 886 Eur). 2015 m. gegužės 25 d. Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl 86 886 Eur, mokėtinų pagal paskolos sutartį ir taikos sutartį, įskaitymo.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 Å¡alių atliktÄ Ä¯skaitymÄ pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir pritaikė restitucijÄ â€“priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 86 886 Eur ir 6 proc. metines palÅ«kanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-426-186/2017 panaikino Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria pritaikyta restitucija. Teismas konstatavo, kad 2015 m. gegužės 25 d. susitarimo dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos ieÅ¡kovės ir atsakovės 2012 m. lapkričio 22 d. paskolos sutarties, 2014 m. vasario 27 d. susitarimo dėl paskolos sutarties pakeitimo Nr. 1 ir teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties galiojimui, Å¡ie sandoriai ir taikos sutartis nėra panaikinti ir turi bÅ«ti vykdomi atsižvelgiant į aktualiÄ padėtį (pavyzdžiui, grÄ Å¾intÄ paskolos dalį), teisinę situacijÄ ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 iÅ¡ dalies patenkino atsakovės ieÅ¡kinį dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir vykdytina bei ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas pripažino neteisėtu ieÅ¡kovės atliktÄ vienaÅ¡alį 2012 m. lapkričio 22 d. paskolos sutarties nutraukimÄ , priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 10 785,94 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d., skaičiuojamų nuo 108 274,82 Eur skolos, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 10 785,94 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo jau suėjus prievolės įvykdymo terminui, o Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 ji reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl skolos priteisimo nesuėjus Å¡alių nustatytam skolos grÄ Å¾inimo terminui, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad ieÅ¡kovei nėra kliūčių ginti savo, kaip paskolos davėjos, teises teisme, jeigu paskola jai nebus grÄ Å¾inta suėjus terminui, nesutiko su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tapačius reikalavimus.

Nors ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl tokio pat dydžio skolos priteisimo, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017, jos reikalavimas reiÅ¡kiamas kitu pagrindu, grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl negalima konstatuoti reikalavimų tapatumo ir bylÄ nutraukti.

8. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad prievolė pasibaigė dėl skolininko ir kreditoriaus sutapimo, nes ieÅ¡kovė, t. y. atsakovės kreditorė, taip pat yra ir jos skolininkė (atsakovė turi reikalavimo teisę ieÅ¡kovei, kilusiÄ iÅ¡ teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.126 straipsnio 1 dalį, prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius vienoje prievolėje yra tas pats asmuo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.126 straipsnio 1 dalį, nes Å¡alių prievolės yra skirtingos, skolininkas ir kreditorius jose nėra tas pats.

Tai, kad šalys turi reikalavimus viena kitai, nereiškia, kad prievolės šalys sutampa. Tiek Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-805-459/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-426-186/2017, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-607-464/2018 išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra bankrutavusi, atsakovė savo reikalavimus turi realizuoti laikydamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos, o ne siekdama juos patenkinti pirmiau už kitus kreditorius.

9. Teismas nurodė, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2018 m. kovo 31 d., todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti paskolÄ . Å alys neginčija, kad ieÅ¡kovei pagal paskolos sutartį priteistina suma sudaro 114 035,04 Eur (108 274,82 Eur paskola ir 5 760,22 Eur palÅ«kanų). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės ieÅ¡kovei ir turi įsiskolinimÄ pagal paskolos sutartį. Ä®rodymų, kad atsakovė visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kove, byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; nustačius, kad yra absoliutÅ«s teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, civilinę bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1073-513/2015 buvo sudaryta taikos sutartis.

Taikos sutartimi yra sukuriama nauja prievolė, kuri privalo bÅ«ti vykdoma pagal taikos sutartyje nurodytas sÄ lygas. Å alys taikos sutartimi patvirtino abipusius 86 886 Eur piniginius reikalavimus (pripažino turinčios viena kitai po 86 886 Eur reikalavimÄ ). Pagal CK 6.126 straipsnio 1 dalį, prievolės, kuriose kreditorius ir skolininkas sutampa, pasibaigia, todėl atsakovės prievolė ieÅ¡kovei yra laikoma pasibaigusia Å¡alims sudarius taikos sutartį ir jÄ patvirtinus teisme. 10.2. Civilinę bylÄ Nr. 2-1073-513/2015, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, iÅ¡nagrinėjo ta pati teisėja, kuri iÅ¡nagrinėjo ir Å¡iÄ bylÄ .

Teisėjos patvirtintos taikos sutarties pagrindu Å¡alys vėliau atliko vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , kurį teismas panaikino ir ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. Nagrinėdama nurodytÄ ankstesnę bylÄ teisėja susidarė nuomonę dėl Å¡alių tarpusavio santykių ir iÅ¡reiÅ¡kė jÄ priimdama nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo nagrinėjami minėtos taikos sutarties ir Å¡alių susitarimo dėl tarpusavio prievolių įskaitymo sudarymo klausimai.

Abi bylos yra paremtos panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl tokios sudėties teismas negalėjo nagrinėti Å¡ios bylos ir turėjo pareigÄ nusiÅ¡alinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir –CPK) 71 straipsnio pagrindu – tos pačios sudėties teismas pakartotinai iÅ¡nagrinėjo bylÄ â€“ kuris yra laikomas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. 10.3. BylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Teismas be pagrindo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikė atsakovės turtui laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – areÅ¡tÄ , o 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi padidino Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės mastÄ .

Teismas preziumavo, kad egzistuoja grėsmė ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieÅ¡kinio suma yra didelė. Atsakovė pateiktuose atskiruosiuose skunduose nurodė, kad teismų praktika, pagal kuriÄ , esant didelei ieÅ¡kinio sumai grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra preziumuojama, galiojo iki 2015 metų, be to, minėta prezumpcija nebuvo absoliuti, o atsakovė pateikė įrodymus, kad turi pakankamai turto. Atsakovė nurodė, kad pagal aktualiÄ teismų praktikÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė byloje tokių duomenų.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo pats panaikinti savo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų masto padidinimo, tačiau to nepadarė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2-268-516/2019 ir Nr. e2-290-516/2019 akivaizdžiai neteisėtos teismo nutartys buvo panaikintos, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestas. 10.4. GalimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžia teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių, patirtų dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, priteisimo.

Teismas nurodė neva atsakovės pareikÅ¡ti reikalavimai nėra susiję su nagrinėjama byla. Atsakovė nesutiko su tokia teismo nutartimi, tačiau, siekdama kuo operatyviau iÅ¡spręsti ginÄÄ , neteikė dėl jos atskirojo skundo ir pateikė teismui atskirÄ ieÅ¡kinį. 10.5. Teismo tendencingas akivaizdžiai nepagrįstų ieÅ¡kovės procesinių praÅ¡ymų tenkinimas, neproporcingi atsakovės teisių suvaržymai ir nepagrįstas jos praÅ¡ymų netenkinimas kelia pagrįstų abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Atsakovė reiÅ¡kė teismui nuÅ¡alinimÄ , tačiau teisėja nenusiÅ¡alino ir nebuvo nuÅ¡alinta. 10.6. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs kitÄ civilinę bylÄ Nr. e2-1417-730/2017, be kita ko, iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisė jai iÅ¡ atsakovės 10 785,94 Eur pelno palÅ«kanų. KitÄ ieÅ¡kovės reikalavimų dalį, įskaitant jos reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 86 886 Eur paskolos, teismas atmetė. Nagrinėjama byla yra tapati minėtai Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtai bylai, todėl teismas turėjo jÄ nutraukti.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į šį atsakovės argumentÄ ir nepateikė dėl jo motyvų.

11. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 11.1. Atsakovė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo, kurį grindė aplinkybėmis dėl, jos nuomone, nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų masto padidinimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriėmimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, iÅ¡nagrinėjusi atsakovės argumentus, jo netenkino. Priimdama nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį teisėja nepateikė savo pozicijos dėl ginčo esmės, todėl negalima teigti, kad nagrinėdama bylÄ ji buvo Å¡aliÅ¡ka. 11.2.

Atsakovė nepagrindė, kad nagrinėjama byla ir kita tos pačios teisėjos iÅ¡nagrinėta byla, kurioje atsakovė reiÅ¡kė reikalavimus ieÅ¡kovei dėl žalos atlyginimo, yra pagrįstos tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tvirtindama taikos sutartį teisėja atliko tik procesinį veiksmÄ ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonės dėl ginčo esmės. 11.3. Atsakovės argumentas, kad prievolė baigėsi dėl jos Å¡alių sutapimo, atmestinas. Å alys vykdė dvi atskiras sutartis – rangos ir paskolos, todėl negalima teigti, kad jas siejo prievolė, kylanti iÅ¡ vieno teisinio santykio.

Asmeniui turint pareigÄ sumokėti pinigų sumÄ pagal vienÄ prievolę ir teisę gauti atitinkamÄ pinigų sumÄ pagal kitÄ prievolę, kiekvienoje prievolėje Å¡alys nesutampa. 11.4. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė tapačių ieÅ¡kinių. Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ ir palÅ«kanas pagal paskolos sutartį, remdamasi paskolos sutarties 6.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad paskolos davėja turi teisę nutraukusi sutartį pareikalauti, kad paskolos gavėja grÄ Å¾intų visÄ negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ , paaiÅ¡kėjus bent vienai iÅ¡ aplinkybių, nustatytų 6.2.1 ir 6.2.2 papunkčiuose.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo pasibaigus skolos grÄ Å¾inimo terminui, be to, ieÅ¡kovė nurodė kitokiÄ reikalavimo sumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės 13. IeÅ¡kovė ir atsakovė 2012 m. lapkričio 20 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 474 997 Lt (137 568,64 Eur) paskolÄ (paskolos sutarties 1.1 papunktis). Paskolos sutarties 2.1 papunktyje Å¡alys susitarė, kad galutinis paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra 2018 m. kovo 1 d. Iki Å¡io termino atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei visÄ paskolos sumÄ (paskolos sutarties 3.1 papunktis), taip pat atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 4 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo likusios nesumokėtos paskolos sumos (paskolos sutarties 1.2 papunktis). 2014 m. vasario 27 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė susitarimÄ , kuriuo pakeitė paskolos sutartį, padidindamos paskolos sumÄ iki 855 000 Lt (247 625,12 Eur).

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovę ir atsakovę siejo ne tik paskolos teisiniai santykiai. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl 101 179,30 Eur nuostolių, atsiradusių netinkamai atlikus darbus pagal rangos sutartį, atlyginimo. 2015 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė (atsakovė minėtoje byloje) įsipareigojo atlyginti atsakovei 86 886 Eur nuostolių.

Sudariusios taikos sutartį, ieÅ¡kovė ir atsakovė atliko tarpusavio reikalavimų, kylančių iÅ¡ paskolos ir rangos teisinių santykių, įskaitymÄ , tokiu bÅ«du sumažindamos atsakovės pagal paskolos sutartį mokėtinÄ sumÄ 86 886 Eur suma, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Å¡alių susitarimas dėl reikalavimų įskaitymo buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista.

Teismai nustatė, kad Å¡alims sudarius susitarimÄ dėl prievolių įskaitymo, buvo pažeisti nemokios ieÅ¡kovės kreditorių interesai – atsakovė patenkino savo reikalavimÄ pirmiau už kitus kreditorius ir įgijo teisę negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pinigų sumos, kuri turėjo bÅ«ti panaudota kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

15. Tarp Å¡alių taip pat buvo kilęs teisminis ginčas dėl paskolos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ ir įsiskolinimo pagal Å¡iÄ sutartį priteisimo. Atsakovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame pareiÅ¡kė reikalavimus atleisti jÄ nuo prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 88 886 Eur paskolos dalį, pripažinti ieÅ¡kovės vienaÅ¡aliÅ¡kai atliktÄ paskolos sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir įpareigoti ieÅ¡kovę atnaujinti paskolos sutarties galiojimÄ , o ieÅ¡kovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 108 274,82 Eur skolos ir 10 785,94 Eur palÅ«kanų pagal vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutrauktÄ paskolos sutartį.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu tiek ieÅ¡kinys, tiek ir prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkinti iÅ¡ dalies. Teismas patenkino atsakovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovės atliktÄ vienaÅ¡alį paskolos sutarties nutraukimÄ ir ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovės 10 785,94 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

16. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 108 274,82 Eur negrÄ Å¾intos paskolos ir 5 760,22 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus ir priteisė jai iÅ¡ atsakovės pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, nes, pirma, nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; antra, tapatÅ«s ieÅ¡kovės reikalavimai jau yra iÅ¡nagrinėti ir dėl jų yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas; trečia, atsakovės prievolė ieÅ¡kovei baigėsi sutapus kreditorei ir skolininkei.

Dėl atsakovės argumentų, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas 17. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismo sudėtis yra laikoma neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis).

Teismo sudėtis taip pat gali bÅ«ti neteisėta pažeidus teisėjų skyrimo arba bylų paskirstymo tvarkÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219). Aplinkybė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sudaro absoliutų ir besÄ lygiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016).

18. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes jis buvo Å¡aliÅ¡kas –teismas tenkino nepagrįstus ieÅ¡kovės praÅ¡ymus ir atmetė jos (atsakovės) praÅ¡ymus. Grįsdama galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , atsakovė nurodo konkrečius atvejus, kai teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atsisakė priimti atsakovės pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

19. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos atsakovės argumentus, visų pirma, pažymi, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sÄ lyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ir vadovaujantis Å¡ia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skiriami du teismo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektai. Visų pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ , peticijos Nr. 42095/98, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93).

LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 33958/96).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

22. Å iuo atveju atsakovė teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su sprendimais, priimtais nagrinėjant procesinio pobÅ«džio klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas jÄ arba trečiuosius asmenis, nustatydamas, kad turto areÅ¡to mastas neturi virÅ¡yti 90 433,86 Eur. 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį ir padidino iÅ¡ atsakovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , padidino atsakovės turtui pritaikyto areÅ¡to mastÄ iki 114 035,04 Eur.

Tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, teismas, be kita ko, rėmėsi aplinkybėmis, kad praÅ¡oma priteisti suma yra didelė ir yra reikÅ¡minga lyginant jÄ su atsakovės turimo turto verte. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų masto padidinimo, 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė dėl jų atskiruosius skundus, o Lietuvos apeliacinis teismas, juos iÅ¡nagrinėjęs, 2019 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis ir netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė atsakovės argumentams, kad pagal teismų praktikÄ didelė ieÅ¡kinio suma savaime neleidžia preziumuoti, jog egzistuoja grėsmė ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra įrodytas atsakovės nesÄ Å¾iningumas.

23. IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės ir jos bankroto administratorės 11 378,74 Eur žalai atlyginti. Atsakovė nurodė, kad kitoje Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje, kurioje atsakovė buvo pareiÅ¡kusi reikalavimus pripažinti vienaÅ¡alį paskolos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, o ieÅ¡kovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti jai iÅ¡ atsakovės net 110 059,48 Eur, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atsakovės turtui buvo pritaikytas areÅ¡tas, kurio mastas (areÅ¡tuoto turto vertė atitiko ieÅ¡kovės reikalavimų sumÄ ) žymiai virÅ¡ijo minėtoje byloje ieÅ¡kovei priteistÄ 10 785,94 Eur sumÄ .

Atsakovės teigimu, dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ji be pagrindo negalėjo naudotis 99 273,54 Eur vertės turtu, todėl ji skaičiavo nuo šios sumos 8 proc. metines palūkanas kaip savo minimalius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, konstatavęs, kad ieškinys ir priešieškinis nėra tarpusavyje susiję.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės nepagrindžia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus. Nors pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis atsakovės turtui buvo pritaikytas areÅ¡tas ir buvo padidintas jo mastas, buvo panaikintos apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad teismas neteisingai vertino galimÄ grėsmę ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡ios nutartys buvo priimtos teismui sÄ moningai neobjektyviai vertinant situacijÄ .

Nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimas galėjo bÅ«ti nulemtas klaidos, netinkamo ar neiÅ¡samaus įrodymų įvertinimo, netinkamo teisės aktų nuostatų ar faktinių aplinkybių suvokimo, o ne procesinį sprendimÄ priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumo. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad teismas atsisakė priimti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, neapsunkina atsakovės teisinės padėties ir neužkerta jai kelio pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus atskiroje civilinėje byloje, todėl taip pat nepatvirtina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja buvo neigiamai, neobjektyviai nusiteikusi atsakovės atžvilgiu, juo labiau kad atsakovė neįrodė, jog Å¡iuo atveju iÅ¡ tikrųjų egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyti prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo pagrindai.

25. Atsakovė, įrodinėdama galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nepateikė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja galimai elgėsi tendencingai, buvo suinteresuota jos baigtimi, turėjo susidariusi iÅ¡ankstinę nuomonę ir pan. Atsakovė remiasi iÅ¡imtinai tik aptartais bylos nagrinėjimo metu priimtais jai nepalankiais teismo procesiniais sprendimais, tačiau tokios aplinkybės, kaip minėta (žr. Å¡ios nutarties 21 punktÄ ), savaime nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Pažymėtina, kad atsakovė, vadovaudamasi analogiÅ¡kais pagrindais, buvo pareiÅ¡kusi nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai, tačiau Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Atsakovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nuÅ¡alinimo pagrindas.

Nepaisant to, įrodinėdama teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , atsakovė ir vėl nenurodė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių jos pozicijÄ ir rėmėsi tik aplinkybėmis, susijusiomis su teismo procesinių sprendimų priėmimu.

26. Be aptartų aplinkybių, anot atsakovės, pagrindžiančių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, atsakovė apeliaciniame skunde papildomai nurodė, jog Å¡iuo atveju buvo pažeistas draudimas tos pačios sudėties teismui pakartotinai nagrinėti bylÄ . Atsakovė nurodo, kad Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėja buvo anksčiau iÅ¡nagrinėjusi kitÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės ginÄÄ , susidariusi nuomonę dėl Å¡alių tarpusavio santykių ir iÅ¡reiÅ¡kusi jÄ tvirtindama Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, todėl ji negalėjo nagrinėti Å¡ios bylos.

27. Draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant tas pačias bylas yra nustatytas CPK 71 straipsnyje. Vadovaujantis aptariama nuostata, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant (CPK 71 straipsnio 1 dalis); teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tÄ bylÄ kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme (CPK 71 straipsnio 2 dalis); teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylÄ kasaciniame teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tÄ bylÄ apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme (CPK 71 straipsnio 3 dalis).

Aplinkybė, kad teisėjas dalyvavo priimant sprendimÄ byloje žemesniosios ar aukÅ¡tesniosios instancijos teisme, sudaro privalomÄ pagrindÄ teisėjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo (CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 71 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kartu su kitomis CPK nuostatomis ir turi bÅ«ti suprantamas taip, kad teisėjas negali nagrinėti bylos iÅ¡ naujo, apeliacine ar kasacine tvarka, kai bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , žemesniosios ar aukÅ¡tesniosios instancijos teisme jis iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę dėl bylos esmės. Å is draudimas netaikomas, kai teisėjas, neiÅ¡dėstydamas nuomonės dėl Å¡alių ginčo esmės, iÅ¡sprendžia atskiros bylos dalies atskirÄ procesinį klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015).

Taigi, CPK 71 straipsnyje įtvirtintas principas galioja nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad situacija, kai tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant ir kitÄ su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijusiÄ bylÄ , iÅ¡keltÄ kitu teisiniu pagrindu, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo sritį ir pati savaime nepatvirtina teisėjo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

29. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo teisėja, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ , anksčiau nagrinėjo kitÄ civilinę bylÄ , kurioje buvo sprendžiamas ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio ginčas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistas draudimas teismui pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ . Visų pirma, nurodytose bylose ginčai yra kilę iÅ¡ skirtingų Å¡alis siejusių teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo, kurioje atsakovė savo reikalavimus ieÅ¡kovei kildino iÅ¡ Å¡alių sudarytos rangos sutarties.

Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies netinkamai atliko autoserviso statybos darbus, todėl buvo nustatyti Å¡ių darbų trÅ«kumai, o ieÅ¡kovė, nors Å¡ių trÅ«kumų iÅ¡ esmės neginčijo, tačiau nepaÅ¡alino jų per nustatytÄ terminÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės paskolos sutarties pagrindu mokėtinas pinigų sumas. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo nėra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su Å¡alis siejusiais rangos teisiniais santykiais, bet yra kildinamas iÅ¡ jų sudarytos paskolos sutarties.

Ä®vertinus aptariamose bylose pareikÅ¡tus reikalavimus, negalima daryti iÅ¡vados, kad bylų nagrinėjimo dalykai yra glaudžiai susiję, o tai, kad bylose dalyvavo tos pačios Å¡alys, nesudaro pagrindo susiklosčiusiÄ situacijÄ vertinti kaip patenkančiÄ Ä¯ CPK 71straipsnio reguliavimo sritį.

30. Antra, pirmiau minėta atsakovės inicijuota byla nebuvo užbaigta teismo sprendimu, bet buvo nutraukta teismo nutartimi patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas nevertina Å¡alių iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumo ir nepriima sprendimo dėl ginčo esmės, tačiau tik patikrina, ar taikos sutartis atitinka Å¡alių valiÄ , ar jos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, teismas neiÅ¡nagrinėjo pirmiau minėto Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijos dėl jo aplinkybių ir baigties, bet tik įvertino, ar yra pagrindas tvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį.

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar buvo iÅ¡nagrinėjęs kitÄ su nagrinėjama byla susijusį Å¡alių ginÄÄ ir turėjo suformuotÄ iÅ¡ankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl atsakovės nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Dėl skirtingose bylose pareikštų reikalavimų (ne)tapatumo 32. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, laikomos prejudiciniais faktais ir neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas), šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tik apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, revizuodamas konkrečioje iÅ¡nagrinėtoje byloje priimtÄ Å¾emesnės instancijos teismo sprendimÄ , galėtų konstatuoti, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir (ar) taikė teisės aktų nuostatas, kad priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra neteisėtas ir nepagrįstas.

33. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Å ios teisės normos tikslas – iÅ¡vengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. IÅ¡kėlus bylÄ teisme pripažįstama, kad teise pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikÅ¡ti dar vienÄ tapatų ieÅ¡kinį neleidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Jeigu teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nustato, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį, teismas atsisako priimti tokį ieÅ¡kinį, o tuo atveju, jeigu Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėja kai ieÅ¡kinys jau priimtas, nutraukia bylÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas).

34. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti Å¡iÄ civilinę bylÄ vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, kadangi tapatÅ«s ieÅ¡kovės reikalavimai jau yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovės keliamas ginčas dėl įsiskolinimo priteisimo buvo iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1417-730/2017 ir ieÅ¡kovės reikalavimai minėtoje byloje buvo atmesti. Siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas nagrinėjamoje byloje, yra tapatus ieÅ¡kiniui, kurį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė kitoje atsakovės nurodytoje byloje, turi bÅ«ti įvertinta, ar nagrinėjamu atveju sutampa trys ieÅ¡kinių tapatumÄ apibÅ«dinantys elementai, t. y. ginčo Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas ir jo pagrindas.

35. Å ioje nutartyje jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo iÅ¡nagrinėta atsakovės inicijuota civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo pagal paskolos sutartį priteisimo. Grįsdama savo reikalavimus minėtoje byloje, ieÅ¡kovė rėmėsi paskolos sutarties 6.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad paskolos davėja turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti paskolos sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti paskolos gavėjos grÄ Å¾inti visÄ negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ paaiÅ¡kėjus bent vienai iÅ¡ aplinkybių, nustatytų paskolos sutarties 6.2.1 ir 6.2.2 papunkčiuose. Teikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė buvo nutraukusi paskolos sutartį prieÅ¡ terminÄ , todėl ji vertino, kad pagal nurodytÄ paskolos sutarties nuostatÄ turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ terminÄ sumokėti visÄ negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ ir palÅ«kanas.

36. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių pareikÅ¡tus reikalavimus, 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pripažino, kad ieÅ¡kovė neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukė paskolos sutartį. Atitinkamai, pripažinęs, kad paskolos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, teismas konstatavo, kad Å¡alys turi pareigÄ ir toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus paskolos sutartyje nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad pagal paskolos sutartį, galutinis paskolos grÄ Å¾inimo terminas yra 2018 m. kovo 1 d., Å¡ioje sutartyje nėra nustatytas reikalavimas atsakovei atlikti periodinius mokėjimus, todėl, esant galiojančiai paskolos sutarčiai, teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 108 274,82 Eur negrÄ Å¾intos paskolos.

Teismas vertino, kad pagal paskolos sutarties sÄ lygas, prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti tik palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolintomis lėšomis ir tenkino šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu vienaÅ¡alį paskolos sutarties nutraukimÄ ir netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti likusiÄ nesumokėtÄ paskolos sumos dalį.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu paskola ieÅ¡kovei nebus grÄ Å¾inta pasibaigus galutiniam paskolos sutartyje nurodytam jos grÄ Å¾inimo terminui, ieÅ¡kovei nėra užkertamas kelias ginti savo teises teisme.

37. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė taip pat reiÅ¡kia atsakovei reikalavimus dėl paskolos sutarties pagrindu perduotos ir negrÄ Å¾intos paskolos sumos ir palÅ«kanų priteisimo. Tai reiÅ¡kia, kad tiek minėtoje civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, tiek ir Å¡ioje byloje dalyvauja tos pačios Å¡alys ir yra pareikÅ¡ti tapatÅ«s reikalavimai. Tačiau aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia skirtingose bylose pareikÅ¡tus reikalavimus, nėra tapačios.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nepraÅ¡o teismo priteisti jai pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas prieÅ¡ terminÄ ir savo reikalavimų negrindžia aplinkybėmis, susijusiomis su Å¡ios sutarties nutraukimu. Å iuo atveju kreipimosi į teismÄ faktinis pagrindas – paskolos sutartyje nustatyto termino įvykdyti prievolę pasibaigimas. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl paskolos sumos ir palÅ«kanų priteisimo, kadangi atsakovė nesumokėjo ieÅ¡kovei Å¡ių sumų suėjus galutiniam paskolos grÄ Å¾inimo terminui.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjama byla yra tapati kitai teismo jau anksčiau išnagrinėtai bylai ir turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.

38. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ atsakovės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo jos argumentų dėl ieÅ¡kinių tapatumo ir skundžiamame sprendime neiÅ¡dėstė savo pozicijos Å¡iuo klausimu. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas nesutiko su atsakovės reikalavimu nutraukti civilinę bylÄ dėl jos tapatumo kitai teismo jau iÅ¡nagrinėtai bylai, nustatęs, kad ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti reikalavimai yra grindžiami kitokiu faktiniu pagrindu, nei anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje (žr.

Å¡ios nutarties 7 punktÄ ). Dėl prievolės pasibaigimo sutapus kreditoriui ir skolininkui 39. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes atsakovės prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas baigėsi sutapus kreditorei ir skolininkei. Atsakovės teigimu, sudariusios taikos sutartį, patvirtintÄ Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, Å¡alys patvirtino abipusius 86 886 Eur piniginius reikalavimus.

Tokiu bÅ«du tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė tapo ir skolininke, ir kreditore, todėl atsakovės prievolė ieÅ¡kovei pagal Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį yra laikoma pasibaigusia. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti.

40. CK 6.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , yra nurodęs, kad Å¡alių sutaptis prievolėje – tai dėl tam tikro juridinio fakto viename prievoliniame santykyje įvykstantis prievolės Å¡alies pasikeitimas, kurio pagrindu skolininkas įgyja kreditoriaus reikalavimo teisę, t. y. toje pačioje prievolėje tampa ir skolininkas, ir kreditorius. Prievolės Å¡alys gali sutapti, jeigu nelieka vienos iÅ¡ prievolės Å¡alių, t. y. kai mirus fiziniam asmeniui arba reorganizavus juridinį asmenį, skolininkui atitenka kreditoriaus teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ tos pačios prievolės (pavyzdžiui, kai mirus kreditoriui skolininkas tampa vieninteliu jo įpėdiniu arba sujungus du juridinius asmenis).

Teisė nereglamentuoja protingumo kriterijų neatitinkančių santykių, įskaitant vieno asmens prievolinių santykių su pačiu savimi, nes nėra protingai paaiÅ¡kinamo asmens intereso bÅ«ti tokių vieno asmens „santykių“ dalyviu, todėl, sutapus skolininkui ir kreditoriui viename asmenyje, kuris turi ir reikalavimo teisę, ir pareigÄ vykdyti prievolę, daroma iÅ¡vada, kad prievolinio teisinio santykio neliko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).

41. Taigi, iÅ¡ aptariamos CK nuostatos formuluotės ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų matyti, kad prievolė pasibaigia dėl jos Å¡alių sutapimo tik tuo atveju, kai asmuo vienoje prievolėje tampa pats savo kreditoriumi ir skolininku, t. y. kai dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių asmuo įgyja reikalavimo teisę ir kartu pareigÄ Ä¯vykdyti prievolę savo, o ne kito asmens, atžvilgiu. Teisinis santykis, kuriame sutampa ir kreditorius, ir skolininkas, netenka prasmės, todėl tokia prievolė laikoma pasibaigusia.

Tuo atveju, jeigu du teisinių santykių subjektai vienas kitam turi prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, t. y. tuo pačiu metu vienoje prievolėje yra savo kontrahento kreditoriumi, o kitoje – jo skolininku, jų tarpusavio prievolės negali bÅ«ti pripažįstamos pasibaigusiomis CK 6.126 straipsnio pagrindu, nes kiekvieno iÅ¡ jų reikalavimai ir įsipareigojimai yra nukreipti ne jų pačių, bet kito asmens atžvilgiu. Å alys, įgijusios viena kitai prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, gali realizuoti savo prievoles atskirai (kiekviena iÅ¡ Å¡alių gali sumokėti kontrahentui mokėtinÄ sumÄ , atlikti turimus atlikti darbus ir pan.) arba įstatyme nustatytais atvejais užbaigti savo prievoles panaudodamos kitÄ savarankiÅ¡kÄ prievolių užbaigimo bÅ«dÄ â€“ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

42. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo sudariusios ne tik paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ priteisti įsiskolinimÄ ir palÅ«kanas, bet ir rangos sutartį. GinÄÄ , kilusį dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, Å¡alys iÅ¡sprendė sudarydamos taikos sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo atlyginti atsakovei 86 886 Eur nuostolių. PrieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, taikos sutartimi Å¡alys nepatvirtino abipusių 86 886 Eur reikalavimų, taip pat taikos sutartyje nėra sÄ lygų, susijusių su paskolos sutarties vykdymu ar iÅ¡ jos kylančių prievolių modifikavimu.

Teismui patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, atsakovė įgijo 86 886 Eur piniginį reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ rangos teisinių santykių, nukreiptÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, o ieÅ¡kovė paskolos sutarties pagrindu turi reikalavimÄ atsakovei. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė viena kitai turi prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, kylančius iÅ¡ skirtingų Å¡alis siejančių teisinių santykių (rangos ir paskolos). Tokia situacija, kaip jau minėta anksčiau, negali bÅ«ti vertinama kaip skolininko ir kreditoriaus sutapimas prievolėje – nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė toje pačioje prievolėje neįgijo reikalavimų sau pačioms, bet kiekviena iÅ¡ jų turi iÅ¡ skirtingų prievolių kylančius įsipareigojimus ir reikalavimus kontrahentei.

43. Nors galiojančios ir vykdytinos vienarūšės prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės vienos iÅ¡ Å¡alių pareiÅ¡kimu gali bÅ«ti užbaigtos įskaitymu, tačiau nagrinėjamu atveju toks prievolių užbaigimo bÅ«das negali bÅ«ti taikomas. IeÅ¡kovei yra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl, siekiant apsaugoti visų jos kreditorių interesus ir nesudaryti vienam iÅ¡ jų palankesnių, nei kitiems kreditoriams, sÄ lygų patenkinti savo reikalavimus, prievolėms, kuriose dalyvauja ieÅ¡kovė, yra draudžiama taikyti įskaitymÄ (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Å iuo atveju iÅ¡ skirtingų prievolių kylantys ieÅ¡kovės ir atsakovės reikalavimai turi bÅ«ti realizuojami atskirai – ieÅ¡kovė, siekdama įvykdyti savo reikalavimÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, o atsakovės reikalavimas galėtų bÅ«ti įvykdytas jai įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kus kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje.

44. Å iame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, po taikos sutarties sudarymo ieÅ¡kovė ir atsakovė jau buvo sudariusios susitarimÄ dėl prieÅ¡prieÅ¡inių 86 886 Eur reikalavimų įskaitymo, tačiau jis teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu (žr. Å¡ios nutarties 14 punktÄ ). Vėliau Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl vienaÅ¡alio paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsiskolinimo pagal paskolos sutartį priteisimo (žr.

Å¡ios nutarties 15 punktÄ ), atsakovė, remdamasi aplinkybe, kad ieÅ¡kovė turi jai atlyginti 86 886 Eur nuostolių, prašė teismo atleisti jÄ nuo prievolės sumokėti 86 886 Eur paskolos dalį įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu tokį atsakovės reikalavimÄ kvalifikavo kaip reikalavimÄ Ä¯skaityti prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdami į tai, kai ieÅ¡kovei yra iÅ¡kelta bankroto byla, vertino, jog patenkinus atsakovės reikalavimÄ Ä¯skaityti prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles, atsakovei nepagrįstai bÅ«tų suteiktas pranaÅ¡umas prieÅ¡ kitus bankrutavusios ieÅ¡kovė kreditorius.

Taigi, atsakovė jau ne kartÄ kėlė klausimÄ dėl to, kad ji turėtų bÅ«ti atleista nuo prievolės sumokėti ieÅ¡kovei 86 886 Eur pagal paskolos sutartį įvykdymo, ir jai ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tokie reikalavimai yra nepagrįsti ir pažeidžia kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesus. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 45. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra grÄ Å¾inusi ieÅ¡kovei jos praÅ¡omÄ priteisti paskolos sumÄ , neginčijo aritmetinio skolos bei palÅ«kanų apskaičiavimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pritaikė teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ bei palÅ«kanas. Atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė pateikė teismui 2020 m. kovo 4 d. sÄ skaitÄ ir 2020 m. kovo 5 d. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurių matyti, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ (juridinio asmens kodas 300117273) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ (juridinio asmens kodas 302680167) 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Egidija Tamošiūnienė Jūratė Varanauskaitė