Legislator Case Law & Legislation
d9f82163-a687-4386-a7fb-d0f8a4dddaef AI generated

d9f82163-a687-4386-a7fb-d0f8a4dddaef · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d9f82163-a687-4386-a7fb-d0f8a4dddaef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-1058/2023 Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00016-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.2.1; 1.2.22.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistajai R.

Legislator headnote

AI generated

d9f82163-a687-4386-a7fb-d0f8a4dddaef · Vilniaus apygardos teismas: atžvilgiu gresiančiÄ baudÄ ; teiktų Vokietijos Federacinei Respublikai teigiamus duomenis, kad V. K. jokių finansinių nusikaltimų nevykdė Lietuvos Respublikoje; anuliuotų įraÅ¡us, esančius duomenų bazėse dėl V. K. sÅ«naus ginklo laikymo ir neÅ¡iojimo mokykloje. Å iais veiksmais V. K. ir R. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-1058/2023 Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00016-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.2.1; 1.2.22.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistajai R.

L., jos gynėjui advokatui Kazimierui Baranauskui, nuteistajai V. K., jos gynėjai advokatei Laimai Žukauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. L. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista: - pagal BK 226 straipsnio 2 dalį – 180 MGL (9 000 EUR) dydžio bauda; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 140 MGL (7 000 EUR) dydžio bauda.

Å ios bausmės subendrintos jas visiÅ¡kai sudedant ir R. L. skirta 320 MGL (16 000 eurų) dydžio bauda. Ä® bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, ir R. L. skirta galutinė 318 MGL (15 900 eurų) dydžio bauda, įpareigojant R. L. Å¡iÄ baudÄ sumokėti per deÅ¡imt mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 590 EUR.

Pistoletas „Walther“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui. V. K. pripažinta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista: - pagal BK 226 straipsnio 2 dalį – 180 MGL (9 000 EUR) dydžio bauda; - pagal BK 226 straipsnio 2 dalį – 180 MGL (9 000 EUR) dydžio bauda.

Å ios bausmės subendrintos jas visiÅ¡kai sudedant ir V. K. skirta 360 MGL (18 000 EUR) dydžio bauda. Ä® bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paros), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, ir V. K. paskirta galutinė 356 MGL (17 800 eurų) dydžio bauda, įpareigojant V. K. Å¡iÄ baudÄ sumokėti per deÅ¡imt mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 780 EUR.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. K. nuteista už tai, kad ji 2020 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu iÅ¡ V. K. (V. K.) tiesiogiai savo naudai provokavo ir reikalavo duoti baudžiamojo proceso metu nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 500 EUR kyšį, žadėdama V. K., jog pasinaudodama savo pažintimis bei turima tariama įtaka valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims ji paveiks Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad Å¡ie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kad FNTT bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal V. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kimÄ .

Å iais veiksmais V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.

2. V. K. ir R. L. nuteistos už tai, kad jos, veikdamos kartu, pasinaudodamos savo pažintimis, kita tariama įtaka valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai provokavo ir reikalavo, pažadėjo ir susitarė priimti iš V. K. kyšį ir tiesiogiai priėmė 5 000 EUR vertės kyšį, pažadėjusios paveikti valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus: 2020 m. lapkričio 14 d. parduotuvėje „D. P.“, esančioje (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu, 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2020 m. gruodžio 7 d.

SMS žinutėmis bei 2020 m. gruodžio 9 d. susitikimo, vykusio parduotuvėje „D. P.“, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, 2020 m. gruodžio 11 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 20 d., 2020 m. gruodžio 22 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 4 d. SMS žinutėmis, 2020 m. gruodžio 29 d., 2020 m. gruodžio 30 d., 2021  m.  sausio 4 d., 2021 m. sausio 7 d. pokalbių programa „Viber“ metu bei 2020 m. gruodžio 17  d. vykusio susitikimo parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), antrame aukšte metu V.

K. iš V. K. tiesiogiai savo ir R. L. naudai pareikalavo duoti kyšį – 5 000 EUR, žadėdama V. K., jog pasinaudodama savo pažintimis bei turima tikėtina ar tariama įtaka neįvardintiems Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valstybės pareigūnams, kitiems teisėsaugos pareigūnams ar jiems prilygintiems asmenims paveiks valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus: anuliuotų tyrimus, atliekamus V. K. atžvilgiu dėl pinigų pasisavinimo iš Ukrainos Respublikos piliečio; sumažintų arba panaikintų Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamuose tyrimuose V.

K. atžvilgiu gresiančiÄ baudÄ ; teiktų Vokietijos Federacinei Respublikai teigiamus duomenis, kad V. K. jokių finansinių nusikaltimų nevykdė Lietuvos Respublikoje; anuliuotų įraÅ¡us, esančius duomenų bazėse dėl V. K. sÅ«naus ginklo laikymo ir neÅ¡iojimo mokykloje. Tęsdama nusikalstamÄ sumanymÄ V. K., veikdama kartu su R. L., 2021 m. sausio 13 d., 12.59 val. vykusio susitikimo parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje metu savo ir R.

L. naudai tiesiogiai iš V. K. priėmė 5 000 EUR vertės kyšį už tai, kad V. K., veikdama kartu su R. L., pasinaudodama savo pažintimis bei turima tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus: anuliuotų tyrimus, atliekamus V. K. atžvilgiu dėl pinigų pasisavinimo iš Ukrainos Respublikos piliečio; sumažintų arba panaikintų Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamuose tyrimuose V.

K. atžvilgiu gresiančiÄ baudÄ ; teiktų Vokietijos Federacinei Respublikai teigiamus duomenis, kad V. K. jokių finansinių nusikaltimų nevykdė Lietuvos Respublikoje; anuliuotų įraÅ¡us, esančius duomenų bazėse dėl V. K. sÅ«naus ginklo laikymo ir neÅ¡iojimo mokykloje. Å iais veiksmais V. K. ir R. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.

3. R. L. nuteista už tai, kad ji nuo 2011 m. kovo 1 d., įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcijai Nr. XI-1146, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm kalibro PP modelio dujinį pistoletÄ â€žWalther“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais pistoletiniais Å¡oviniais, bei tris Å¡audyti tinkamus Å¡ovinius – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius pistoletinius Å¡ovinius su PV užtaisu, skirtus Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais pistoletais, kurie priskirtini C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, kol 2021 m. sausio 15 d. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu minėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis rado ir paėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos pareigÅ«nai.

Å iais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. L. praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį, o bÅ«tent dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisinti, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡o sumažinti paskirtas pinigines baudas. 4.1. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neaptartas, nevertintas ir neanalizuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės turinys. R. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad buvo įsitikinusi, jog ji padeda V. K. atgauti paskolÄ iÅ¡ V. K.. R. L. skundėsi savo pažįstamai O. S., kad V. K. negrÄ Å¾ina paskolos. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga, nes dar prieÅ¡ pradedant reikalauti pinigų iÅ¡ V.

K., R. L. buvo įsitikinusi, kad jis negrÄ Å¾ina paskolos V. K., todėl sutiko jai padėti. Apylinkės teismas nenustatė visų BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. 4.2. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. dujinį pistoletÄ Ä¯sigijo, kai leidimas jam laikyti nebuvo reikalingas, Å¡iuo ginklu ji nesinaudojo, su savimi nesineÅ¡iojo, padėjo jį į spintelės stalčių ir pamirÅ¡o apie ginklo turėjimÄ , į tai, kad ginklas ne kovinis, į jo savybes, pavojingumo laipsnį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas keletÄ kartų buvo keičiamas, paaiÅ¡kėjus, kad dujiniam pistoletui Å¡iuo metu reikalingas leidimas, siekė gauti minėtÄ leidimÄ , todėl jai taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos ir ji dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės. 4.3.

Asmuo padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 37 straipsnį atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. R. L. nurodo, kad įsigijo dujinį pistoletÄ , kuomet leidimo jam nereikėjo, Å¡iuo ginklu nesinaudojo, su savimi nesineÅ¡iojo, prieÅ¡ daug metų padėjo į spintelės stalčių ir pamirÅ¡o. PraÅ¡o atsižvelgti, kad ginklas ne kovinis, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas keletÄ kartų buvo keičiamas, paaiÅ¡kėjus, kad dujiniam pistoletui reikalingas leidimas, ji to leidimo siekė, žala nenustatyta, nusikaltimas nesunkus, todėl mano, kad yra visi įstatyme numatyti reikalavimai, kad R.

L. atžvilgiu galėtų bÅ«ti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos. 4.4. R. L. nurodo, kad yra neteista, viena iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ , todėl paskyrus tokiÄ didelę piniginę baudÄ bÅ«tų pažeistas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes, neatsižvelgė į nuteistųjų materialinę padėtį, į Å¡iuo metu esančias ekonomines sÄ lygas, infliacijos lygį.

5. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį, kuriuo V. K. pripažinta kalta padariusi, nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡o sumažinti paskirtÄ baudÄ . 5.1. BK 226 straipsnyje numatyta nuskalstama veika (prekyba poveikiu) padaroma tik tiesiogine tyčia. V. K. susitarimas nerealizuotas objektyviais veiksmais, todėl nesudaro BK 226 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

V. K. atsiėmė skolÄ (tai matosi ir jÄ sulaikant filmuotoje medžiagoje, kai į pareigÅ«no klausimÄ V. K. atsakė, kad turi atiduotÄ skolÄ ). V. K. buvo priversta atlikti tam tikrus veiksmus tik siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus. V. K. suklydo dėl „tarpininko“, t. y. V. K. ketinimų ir galimybių. 5.2. Pirmosios instancijos teismas rengimusi laikė nusikalstamo veikimo plano sudarymÄ , kuris pasireiÅ¡kė V. K. ir R. L. bendravimu su liudytoju V. K., tokie veiksmai nesudaro BK 21 straipsnio 1 dalies požymių.

Nusikaltimu gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks rengimasis, kai kartu realizuojami tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji tokios parengtinės veikos požymiai. Prekyba poveikiu laikoma baigtu nusikaltimu, atlikus vien formalius veiksmus, t. y. susitarimÄ , siÅ«lymÄ , reikalavimÄ ar provokavimÄ . Dažniausiai Å¡ie veiksmai laikomi nusikalstamais, kai nurodytos veikos padarytos tarp kyÅ¡io davėjo ir gavėjo, o tarp kitų asmenų Å¡ie formalÅ«s veiksmai nusikaltimo nesudaro. 5.3. Byloje esantys protokolai, kuriuose fiksuoti telefoniniai pokalbiai, nėra pakankami įrodinėjant susitarimÄ arba reikalavimÄ ar provokavimÄ duoti kyšį.

Å ie duomenys neatskleidžia tyčios. Vien tai, kad asmuo pritaria jam pateiktam pasiÅ«lymui, neįrodo, kad jis su gautu pasiÅ«lymu sutinka ar kad pasiektas susitarimas veikti bendrai, o juo labiau nusikalstamai. V. K. niekada nėra dirbusi valstybės tarnyboje, prokuratÅ«roje, policijoje, ji net neturėjo duomenų apie liudytojÄ V. K.. Vienintelis V. K. tikslas buvo atgauti iÅ¡ jo skolÄ . Visus duomenis pateikė R. L., gavusi juos iÅ¡ O. S., net planÄ ranka surašė R. L., dalyvaujant V. K.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirtas ir vertintas V.

K. tiesioginės tyčios klausimas. 5.4. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl prekybos poveikiu, reikia nustatyti, ar pažadai paveikti atitinkamus subjektus buvo realaus pobÅ«džio. BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika negali bÅ«ti padaroma netiesiogine tyčia. Gaunantis kyšį tarpininkas jį priima ne atsitiktinai, bet sÄ moningai ir jo valia taip veikti iÅ¡plaukia iÅ¡ intelektinio kriterijaus, savo veikos pavojingumo ir kitų aplinkybių suvokimo. Pirmosios instancijos teismas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė V.

K. siekio gauti kyšį. Reikalavimas gauti kyšį nėra savitikslis dalykas. Aplinkybė, kad nei V. K., nei R. L. jokių realių veiksmų neatliko, parodo tikrÄ jų tyčios turinį ir kryptingumÄ , t. y. kad nebuvo jokio realaus ketinimo daryti nusikalstamÄ veikÄ . 5.5. Žmogaus kalbos negali bÅ«ti baudžiamos, kol jis nieko nepadaro siekdamas bent pasirengti realizuoti Å¡iuos sumanymus. Tai, kad pokalbių tarp V. K. ir V. K. metu buvo kalbama apie galimybę paveikti prokuratÅ«ros ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojus, net ir vertinant, kad abu kalbėjo rimtai ir turėjo ketinimų elgtis nusikalstamai, yra tik minčių atskleidimas, kuris visiÅ¡kai nepalengvino nusikaltimo darymo ir nesudarė bÅ«tinų nusikaltimo padarymo sÄ lygų.

V. K. susitikimai su V. K. neįrodo, kad buvo rengiamasi daryti nusikaltimÄ , nes Å¡ių pokalbių metu nei V. K., nei R. L. konkrečiai neįvardijo nei vieno pareigÅ«no, institucijos. 5.6. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta ir byloje nėra duomenų, jog pažadas paveikti prokuratÅ«ros ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojus buvo žinomas (perduotas), t. y. nėra visų bÅ«tinųjų BK 226 straipsnio 2 dalies sudėties požymių. Nei V. K., nei R. L. nebendravo, nesusitikinėjo su jokiais prokurorais ar kitais teisėsaugos pareigÅ«nais.

Susitikimų tarp V. K. ir V. K. metu neužfiksuota, kokius veiksmus atliks V. K., neaptarta konkreti jos veika, nebuvo jokio susitarimo ir dėl pažado paveikti, kÄ konkrečiai paveikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo veikiama V. K. naudai ir jo interesais, siekiant paveikti tyrimo pareigÅ«nus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratÅ«roje bÅ«tų pateikti dokumentai iÅ¡ Vokietijos Federacinės Respublikos dėl V. K.. 5.7. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad V.

K. ir V. K. susitikimas prekybos centro „M.“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo gana ilgas, kad V. K. iÅ¡dėstytų V. K. visÄ informacijÄ kam iÅ¡ pareigÅ«nų turėtų bÅ«ti perduoti pinigai, V. K. gana aktyviai provokavo V. K., kÄ patvirtina vaizdo ir garso įraÅ¡as, tačiau neatskleistas nei paskutinio, nei kitų susitikimų turinys. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad V. K., R. L. bei V. K. buvo sekami, todėl jų susitikimai buvo įraÅ¡inėjami ir fiksuojami. Pirmosios instancijos teismas, nevertino, kad V.

K., R. L. ir V. K. bendravimas buvo grįstas melavimu vienas kitam, todėl jų pokalbių turinys ne visada atkinko tikrÄ sias aplinkybes. 5.8. Nors prekybos poveikiu sudėtis apima ir atvejus, kai kyÅ¡io davėjas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimu paveikti atitinkama subjektÄ yra apgaunamas, V. K. tokių galimybių ir ketinimų V. K. atžvilgiu neturėjo. Tik 2021 m. sausio 19 d. tyrėja surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad liudytojas V. K. parodė, jog V. K. reikalavo kažkam sumokėti pinigus. 5.9.

V. K. atžvilgiu buvo pažeistos jos teisės: jai nebuvo leista paskambinti teisininkei I. B., kuri dalyvavo parengtinio tyrimo metu; neišaiškinta teisė duoti parodymus prieš save. 5.10. Apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirtos bausmės dydžiu. Nuteistosios V. K. materialinė padėtis sunki, ji gyvena su vyru, kurio pensija sudaro 351,24 EUR, pačios V. K. pajamos yra nepastovios ir labai mažos, per 2022 metų rugpjūčio – spalio mėnesius sudarė 477,22 EUR. Kitų pajamų ir turto neturi, todėl 18 000 EUR dydžio bauda jai yra nepakeliama našta.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistosios V. K. ir R. L. bei jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . I. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistųjų R. L. ir V. K. apeliaciniai skundai atmestini. Dėl BK 266 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacine tvarka bylÄ nagrinėjantis teismas patikrina jÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

9. Apeliaciniais skundais nuteistosios ginčija subjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos, už kuriÄ buvo nuteistos, pusę. Nurodo, kad jų veiksmuose nėra BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nebuvo tyčios padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , savo veiksmais siekė tik atgauti iÅ¡ V. K. skolÄ . Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį bei įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad sutikti su apeliančių argumentais nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, konstatuodamas apeliančių kaltę, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡analizuodamas kiekvienÄ jų atskirai, juos gretindamas ir jungdamas į vientisÄ loginę grandinę. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

Nagrinėjamoje byloje esminių BPK nuostatų pažeidimų nenustatyta.

10. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

11. Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ arba jų valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį. Nusikalstamos veikos baigtumui, be kita ko, bÅ«tina nustatyti ir tarpininko pažadÄ kyÅ¡io davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytÄ subjektÄ , kad Å¡is atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus.

Toks pažadas turi būti realus ir tai yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti pagrįsta prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).??? Šios rūšies prekybos poveikiu nusikalstamos veikos subjektui nekeliami jokie specialūs reikalavimai, t. y. juo gali būti tiek valstybės tarnautojas, tiek bet kuris kitas pakaltinamas asmuo, kuriam suėjo 16 metų amžius.

12. Pirmiausia pasisakytina dėl apeliančių argumento, susijusio su tyčios jų veiksmuose nebuvimu, t. y., kad jokių realių poveikio valstybės tarnautojams ar jiems prilyginamiems asmenims veiksmų jos neatliko, kad tai tebuvo skolos atsiėmimas iÅ¡ V. K.. IÅ¡ tiesų baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad V. K. ar R. L. bÅ«tų bandžiusios paveikti kokį nors valstybės tarnautojÄ veikti V. K. naudai. IÅ¡ R. L. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kuriuos patvirtina liudytojų L. S. ir A. N. parodymai, vieninteliai veiksmai, susiję su valstybės tarnautojais ar jiems prilyginamais asmenimis, kuriuos jos atliko – per R. L. draugę L. S. gavo FNTT pareigÅ«no A. N. telefono numerį ir perdavė jį V. K., Å¡ių pareigÅ«nų nieko neprašė ir neįtakojo, dėl V. K. pareiÅ¡kimo nesitarė. NežiÅ«rint į tai, nuteistųjų atsakomybės tai niekaip neÅ¡alina.

13. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 226 straipsnio teisinius požymius, tarpininko įtaka gali bÅ«ti tikėtina ar tariama, o tai reiÅ¡kia, kad tarpininkas realios įtakos gali ir neturėti, kaip ir ketinimų įvykdyti duotÄ pažadÄ paveikti adresatÄ , o papirkėjas dėl jo galimybių ir ketinimų gali klysti, bÅ«ti apgautas. Be to, kaltininko veiksmams kvalifikuoti neturi reikÅ¡mės tai, kam jis konkrečiai ketino skirti kyšį (pažadui įgyvendinti ar sau). Svarbu, kad papirkėjui susidarytų įspÅ«dis, jog kaltininkas paveiks subjektÄ , dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2014, 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016).

IÅ¡ aptarto seka, kad BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti visiÅ¡kai nesvarbu, ar nuteistosios turėjo tyčiÄ tarpininkauti V. K. ir kokiu tikslu reikalavo iÅ¡ jo pinigų. Kaip minėta, kaltės pagrindimui bÅ«tina nustatyti, kad reikalavimas duoti kyšį buvo, kaip ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas pažadas paveikti valstybės tarnautojÄ ar kitÄ jam prilyginamÄ asmenį, kuriuo V. K. neturėjo pagrindo abejoti. Nei V. K., nei R. L. neginčijo, kad iÅ¡ V. K. buvo praÅ¡oma sumokėti pinigus, t. y. reikalavimas duoti kyšį nebuvo ginčijamas, taip pat iÅ¡ byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų matyti, jog abiem atvejais V.

K. buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad nuteistosios turi galimybių paveikti valstybės tarnautojus jo naudai, o V. K. veiksmai liudija, kad jis tokiomis galimybėmis buvo įtikintas.

14. V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad maždaug nuo 2016 m. yra pažįstamas su V. K., ji gyrėsi visur turinti pažįstamų. Susitikęs jis pasiskundė V. K. dėl „komplikacijų“ su O. S. ir ji pasakė, kad gali jam padėti, nurodė paduoti pareiÅ¡kimÄ , o paskui pažiÅ«rės, davė jam telefonÄ konsultacijoms. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes ir patvirtino parodymus, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį planavo kreiptis FNTT, atsitiktinai sutikęs V. K. (duomenys neskelbtini), jai apie tai papasakojo ir V.

K. pažadėjo jam surasti „geriau negu advokatÄ , kuris padės dėl minėto reikalo“. Po 2 savaičių V. K. pasakė, kad pietaus su žmogumi, kuris jam gali padėti. To susitikimo kavinėje metu jis papasakojo, kad iÅ¡ jo įmonės buvo pagrobtas fasavimo įrenginys ir pakavimo medžiagos, tada V. K. pažįstama pasakė, kad jo pareiÅ¡kimo greitai neiÅ¡spręs ir kad V. K. jam pati toliau viskÄ paaiÅ¡kins. 2020 m. rugsėjo 8 d. V. K. davė jam pareigÅ«no numerį (duomenys neskelbtini), kuris turėjo paaiÅ¡kinti, kÄ toliau daryti, liepė neprisistatyti, kad skambina nuo V..

Su tuo pareigÅ«nu jis susitiko ir jam buvo pasakyta raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ FNTT. V. K. telefoninio pokalbio metu taip pat sakė, kad reikia raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ FNTT. Jis taip ir padarė. Po pareiÅ¡kimo FNTT pateikimo (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio su V. K. metu ji pasakė, kad už tai, jog pagal jo pareiÅ¡kimÄ FNTT bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji sumokėjo 1 500 EUR. Jis atsisakė jai atiduoti pareikalautus 1 500 EUR, o V. K. pasakė, kad už dykÄ jam niekas nepadės. Po kurio laiko jis gavo atsakymÄ , kad FNTT atsisakė pradėti tyrimÄ pagal jo praneÅ¡imÄ .

V. K. jam pakartojo, kad už dykÄ niekas nepadės. Prie jo paskambino kitai moteriai, kuri pasakė, jog „reikėjo greičiau spręsti su V., o dabar praėjo laikas ir buvo priimtas atsisakymas“. Minėta moteris pokalbio metu pasakė, kad gali pasiÅ«lyti kreiptis į Ekonominę policijÄ ir informuoti apie tai V. K.. Jis taip pat girdėjo, kaip V. K. kalbantis telefonu su minėta moterimi ji sakė „pasakyk jam atvirai, kad reikia sumokėti dėl to, kad jai reikia rytoj paduoti vokÄ â€œ. Po Å¡io pokalbio V.

K. pasakė jam paduoti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ Ekonominę policijÄ , o moteris, su kuria jis kalbėjo telefonu, prakontroliuos, kad viskas bÅ«tų gerai, liepė atneÅ¡ti 1 500 EUR, kuriuos kaip avansÄ ji kažkam už jį sumokėjo. Jis parašė pareiÅ¡kimÄ ir į Ekonominę policijÄ , tačiau ir ten atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Pinigų nemokėjo.

15. V. K. parodymų nedavė nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau aptarti V. K. parodymai atitinka liudytojos L. S. parodymus, kad ji dirba FNTT ir 2020 m. rudens pradžioje jos pažįstama R. L. pasakė, kad „vienÄ bachurėlį metė ant pinigų“, klausė, ar FNTT tirtų tokį atvejį. Ji pasiklaususi kolegos A., davė Å¡io numerį R. L.. Po kurio laiko A. sakė, kad buvo susitikęs su asmeniu, bet detalių neminėjo. R. L. neprašė jos padėti, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

IÅ¡ V. K. ir R. L. susiraÅ¡inėjimo „WhatsApp“ programėlėje žinučių matyti, kad R. L. 2020 m. rugsėjo 9 d. nusiuntė V. K. telefono numerį „(duomenys neskelbtini) A.“ (3 t., b. l. 195). FNTT pareigÅ«nas A. N. apylinkės teisme parodė, kad kolegė L. S. pasakė apie žmogų, kuris galbÅ«t turi informacijos apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ finansinėje sistemoje, jam, kaip kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nui, buvo įdomu su juo susitikti. Susitikimo metu informacija pasirodė nekonkreti, todėl pasiÅ«lė asmeniui kreiptis su oficialiu pareiÅ¡kimu, kuriame nurodyti visas aplinkybes, taip pat rekomendavo kreiptis į ekonominę policijÄ .

Nuteistoji R. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad pažįsta L. S., jai sakė, kad žmogui bėda ir klausė, kur kreiptis, kÄ daryti. L. S. atsakė užpildyti praÅ¡ymÄ kaip ir visi. Apie tai ji informavo V. K. ir pasakė perduoti V. K.. 2020 m. rugsėjo 8-14 d. laikotarpio V. K. ir V. K. bendravimÄ telefonu liudija Å¡ių asmenų telefonų numerių iÅ¡klotinė ir jos apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 105-108). Kaip matyti iÅ¡ FNTT ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pateiktų dokumentų, V.

K. 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į FNTT ir 2020 m. spalio 14 d. – į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybÄ (2 t., b. l. 132-200, 3 t., b. l. 1-23).

16. Be V. K. parodymų, jog V. K. reikalavo iÅ¡ jo sumokėti 1 500 EUR už tai, kad pagal jo pareiÅ¡kimÄ FNTT bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kitų įrodymų byloje nėra, tačiau Å¡io liudytojo parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu ir visiÅ¡kai atitinka aptartus kitus baudžiamosios bylos įrodymus, todėl pagrindo jais abejoti nėra ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė juos patikimais bei vadovavosi priimdamas procesinį sprendimÄ .

17. Vadovaujantis minėtais įrodymais nustatyta, kad V. K., sužinojusi apie V. K. problemas, sudarė jam įspÅ«dį, kad turi pažįstamų, kurie galėtų priimti liudytojui naudingus sprendimus, Å¡iam įspÅ«džiui sustiprinti, pasinaudodama pažintimi su R. L., per jÄ gavo ir perdavė V. K. realiai egzistuojančio FNTT pareigÅ«no telefono numerį, su kuriuo liudytojas susitiko ir bendravo jam rÅ«pimais klausimais, V. K. rekomendacijos paduoti pareiÅ¡kimÄ FNTT ir Ekonominei policijai sutapo su pareigÅ«no A. N. rekomendacijomis, be to, buvo suorganizavusi V.

K. susitikimÄ su nenustatyta moterimi, su kuria jis aptarė savo teisines problemas, žadėjo, jog padavus pareiÅ¡kimÄ Ä¯ Ekonominę policijÄ jos pažįstama prakontroliuos, kad viskas bÅ«tų gerai. Taigi, V. K. žodžiai apie turimus ryÅ¡ius buvo patvirtinti realiais veiksmais, todėl buvo pakankamai įtikinami. Tai, jog V. K. patikėjo V. K. deklaruojamomis pažintimis ir galimybėmis liudija jo veiksmai – atvykimas į susitikimÄ su V. K. ir jos pažįstama, susitikimas su pareigÅ«nu bei pareiÅ¡kimų padavimas pagal gautas rekomendacijas.

V. K. taip pat parodė, kad nebuvo linkęs daugiau investuoti į savo problemas, todėl neketino sumokėti V. K. reikalaujamo kyÅ¡io, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jos pažadÄ paveikti reikalingus asmenis laikė nepakankamai realiu, jis patvirtino girdėjęs V. K. ir nenustatytos moters pokalbį apie tai, kad reikia sumokėti, jam buvo tvirtinama, kad FNTT tyrimo pagal jo pareiÅ¡kimÄ nepradėjo, nes jis nesumokėjo, garantuojama, kad viskas bus prižiÅ«rima pateikus pareiÅ¡kimÄ Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai, abiejų pareiÅ¡kimų padavimo atvejais praÅ¡oma sumokėti 1 500 EUR už pagalbÄ .

Tai, jog V. K. reikalaujamo kyÅ¡io nesumokėjo, nusikalstamos veikos sudėčiai įtakos neturi, kadangi atsakomybei pagal BK 226 straipsnio 2 dalį kilti pakanka reikalavimo duoti kyšį. IÅ¡ aptarto teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog tiek V. K. reikalavimas duoti kyšį, tiek ir pažadas už atitinkamÄ atlygį paveikti subjektus galinčius priimti liudytojui naudingus sprendimus V. K. buvo suprantami, realÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s.

18. R. L. teisme parodė, kad V. K. turėjo aiÅ¡kų ir konkretų tikslÄ â€“ gauti iÅ¡ V. K. pinigus (įvardino juos kaip skolos atgavimÄ ), teigė, kad bÅ«tent tuo tikslu ir teikė jai pagalbÄ . Ä®vertinus tai, bei aplinkybę, kad vos po mėnesio, kuomet Ekonominė policija atsisakė pradėti tyrimÄ pagal V. K. pareiÅ¡kimÄ , V. K. ėmė reikalauti kyÅ¡io nauju pagrindu, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmojoje veikoje nustatytos V. K. realaus ketinimo gauti iÅ¡ V. K. pinigus. Kaip minėta, tai, jog ji neketino niekam tų pinigų perduoti ir, kaip teigė R.

L., tik apgaudinėjo liudytojÄ dėl savo ketinimų, V. K. atsakomybei įtakos neturi, kadangi BK 266 straipsnio 2 dalis atsakomybę numato už reikalavimÄ duoti kyšį ir esant tariamai įtakai. Atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas realus reikalavimas sumokėti už deklaruojamÄ poveikį. BÅ«tent toks reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra neabejotinai nustatytas, todėl skundžiamu nuosprendžiu V. K. pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal BK 266 straipsnio 2 dalį (pirma veika).

19. Antrosios nusikalstamos veikos atveju V. K. savo kaltę taip pat neigė ir parodymų nedavė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu peržiÅ«rėjusi vaizdo ir garso įraÅ¡us nurodė, kad pilnai pripažįsta 2021 m. sausio 13 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ (inkriminuotas kartu su R. L. padarytas nusikaltimas) nurodytas faktines aplinkybes. R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad atliko jai inkriminuotus veiksmus, tačiau taip pat neigė nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę – tyčiÄ .

Pirmosios instancijos teisme parodė, kad su V. K. sukÅ«rė planÄ , kaip jai atsiimti iÅ¡ V. K. skolÄ . Ji turėjo kalbėti su liudytoju telefonu „visokias nesÄ mones“ apie neegzistuojančius pareigÅ«nus. Jos sugalvojo ir ji parašė 7 punktų sÄ raÅ¡Ä , kas bus padaryta, jei V. K. sumokės V. K. 5 000 EUR, tuo pačiu taip norėdamos parodyti, kad žino apie V. K. problemas su teisėsauga. Duomenis gavo iÅ¡ O. S. ir paties V. K. pasakojimų V. K.. O. S. apylinkės teisme patvirtino, kad yra kalbėjusi su R.

L. apie V. K., jo asmeninius ir verslo reikalus, davė jai iÅ¡ Vokietijos Federacinės Respublikos gautų dokumentų, pagal kuriuos V. K. kaltinamas sukčiavimu ir tyčiniu bankrotu, kopijÄ . Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodžius keturis lapus su užraÅ¡u „ProkuratÅ«ra Miunchenas“, patvirtino, kad tai gali bÅ«ti tie patys lapai, kuriuos davė R. L.. R. L. parodymai iÅ¡ esmės sutampa su liudytojo V. K. parodymais ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta informacija, todėl abejonių dėl jų patikimumo teisėjų kolegijai nekyla.

20. V. K. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį pasikvietusi V. K. davė dokumentus, kuriuose buvo paraÅ¡yta pagal kokius straipsnius ir kur pradėtos bylos bei paaiÅ¡kino, kad dėl Vokietijoje jo turimos įmonės prieÅ¡ jį pradėtos kelios bylos, kad jam gali kilti labai daug problemų ir didelių baudų. Pasakė, kad dokumentus gavo iÅ¡ pažįstamų prokuratÅ«roje ir jei jam reikia pagalbos, gali padėti prokuratÅ«roje, kur niekas nebus pradėta, o jei bus pradėta – bus paraÅ¡ytas atsiliepimas į Vokietijos Federacinę RespublikÄ .

Jis į nuteistosios siÅ«lymus nereagavo, tačiau ji dar kelis kartus siÅ«lė jam pagalbÄ raÅ¡ydama žinutes „Viber“ programėlėje. Vėliau jis bankroto procese pamatė tuos pačius dokumentus, atsiųstus iÅ¡ UAB „B.“, kuriai vadovauja O. S., ir supratęs, jog V. K. ir O. S. veikia bendrai, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiÅ¡kus parodymus bei pateikė 2020 m. gruodžio 9 d. savarankiÅ¡kai padaryto savo ir V. K. pokalbio įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota, kaip V.

K. klausia, kiek sumokėjo baudos pagal jos duotus dokumentus iÅ¡ Vokietijos, kad juo domisi „ekonominė, FNTT“, kad padarė užklausÄ iÅ¡ Vokietijos, kad „atėjo antras dokumentas ir gan rimtai iÅ¡dėstytas faktas apie V. K. iÅ¡ Vokietijos ekonominių nusikaltimų valdybos <...> va ieÅ¡kinys didelis, domisi abi Å¡alys gan stipriai“, kad jis kol kas tų dokumentų negavo, bet ji jau gavo, nors jis galvoja, kad ji nieko nedaro“, kad „galima kalbėti dėl sumažinimo. Lietuva duotų atsakymÄ teigiamÄ <...> teigiamas, tai geras.

E e ... atsiliepimas“, taip pat nurodo, kad tai vokiÅ¡ko teismo nutartis. Klausia, ar V. K. žino apie ieÅ¡kinį, o jam papraÅ¡ius sužinoti, sako, kad jau žino – 220 000 EUR. V. K. klausia: „Gerai. O ko nori? <...> ir kÄ siÅ«lo?“, V. K.: „siÅ«lo, gerai siÅ«lo <...> ieÅ¡kinio jie, Å¡itÄ , neatsisakys, tik eeee... teigiamÄ atsakymÄ duos iÅ¡ čia <...> Kad tu nusikaltimų nepadarei, kad tu to nepadarei <...> Ji man iÅ¡ karto paskambino ir iÅ¡ karto pasakė <...> perduoti“. V. K.:

„Na gerai, tu sakyk, kÄ daryti“. V. K.: „aÅ¡ su ja susiraÅ¡ysiu ir tada... ir tada spręsime. AÅ¡ tau sakau, aÅ¡ nemeluoju <...> aÅ¡ tau viskÄ iÅ¡ eilės suraÅ¡ysiu ir tau pasakysiu. Kaip, kas, po kiek“ (1 t., b. l. 72-73). Vėlesni V. K. susitikimai ir pokalbiai su V. K. buvo kontroliuojami kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nų, atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus. 2020 m. gruodžio 17 d. susitikimo parduotuvės „M.“, (duomenys neskelbtini), 2 aukÅ¡te metu V. K. balsu perskaitė V.

K. 7 punktų sÄ raÅ¡Ä (priedas prie baudžiamosios bylos, laikomas rudame voke, kurį O. S. patvirtino perdavusi R. L., o pastaroji – V. K.) ir pasakė: „na, viskÄ ji užrašė, visÄ Å¡itÄ , suriÅ¡o su prokuratÅ«ra. Ji juk, jie ten visi vieni kitus <...> jeigu jis startuoja, teisinė kredito istorija balta, Å¡vari. Pirmadienį dirba iÅ¡ namų, sutvarkys iki Å¡venčių pareiÅ¡kimÄ ir anuliuos“. V. K.: „Gerai. KÄ aÅ¡ turiu daryti?“, V. K.: „Money, money, 5 000 ir viskas.

Tai juk maži pinigai. Va, ji sakė. Ir viskÄ sutvarko“. V. K.: „ Na, Å¡itÄ prokuratÅ«roje, ar kur, aÅ¡ nesupratau, sutvarko?“, V. K.: „KÄ , Å¡itÄ prokurat... ViskÄ nuims. Ir net aÅ¡ tau paraÅ¡iau, tu skaityk. AÅ¡ tau viskÄ papasakojau <...> tai rimti žmonės <...> 100 procentų garantijos“. Ä® V. K. klausimÄ , kaip jis sužinos, kad viskas „švaru“, V. K. atsako: „aÅ¡ tau viskÄ atneÅ¡iu, aÅ¡ tave suvesiu su ja ir tau viskÄ iÅ¡dėstys“ (1 t., b. l. 84-91). 2020 m. gruodžio 30 d. 11.10 val. pokalbio telefonu metu V.

K. sakė V. K., kad jam reikia pasiaiÅ¡kinti dėl tų 7 punktų, bet V. K. pasako, kad niekas jam neaiÅ¡kins, kad ji papraÅ¡ys, kad jam paraÅ¡ytų viskÄ ir ji pati viskÄ jam perduos“. V. K. nurodo, kad kaip nors surinks reikiamÄ sumÄ , o V. K. : „Tai krapÅ¡tyk, krapÅ¡tyk, greičiau krapÅ¡tyk“ (1 t., b. l. 92-99). 2020 m. gruodžio 30 d. 16.22 val. V. K. telefonu informuoja: „Dabar manęs klausyk. AÅ¡ su ja kalbėjau. Ir su ja, ir su juo, ir su visu kuo. Tai reiÅ¡kia. Ukraina bus panaikinta.

Vokietijai nebus iÅ¡duoti jokie dokumentai, kas liečia tave, o pareiÅ¡kimas nebus priimtas ir... Jis paraÅ¡ytas. Nebus priimtas ir nebus nagrinėtas. Va visos trys bylos“. V. K. taip pat pasakė, kad su juo niekas nesusitikinės ir dokumentų neduos, kad jis susitikinės tik su ja (1 t., b. l. 106-110). 2021 m. sausio 13 d. susitikimo su V. K. metu V. K. pasako, kad turi surinkęs pinigus, bet jam reikia, kad žmogus paaiÅ¡kinimų. V. K. pažada tokį susitikimÄ . Å io susitikimo metu V. K. paskambinusi kitam asmeniui sako:

„JÅ«s jam paaiÅ¡kinkit. Nu trumpam, nors pora žodžių paaiÅ¡kinkite jÅ«s jam“. Toliau fiksuotas V. K. pokalbis su R. L., kalbama apie 7 punktuose suraÅ¡ytus duomenis, kad Vokietijos teismas praÅ¡o iÅ¡duoti teisinę informacijÄ apie jį ir kad jam reikia padaryti taip, kad Lietuva neiÅ¡duotų tos informacijos, „pasakytų, kad pas jus jokių nusikaltimų Lietuvoje nėra. Jokios finansinės bylos Lietuvoje pas jus nėra. Ir tada jum bus viskas nutraukta“, kelis kartus R. L. pakartoja, kad visa informacija apie jį bus iÅ¡trinta ir nurodo toliau bendrauti su V.

K.. V. K. pasiteiravus su kuo jis kalbėjo, V. K. atsako: „virÅ¡ininkė <...> Å¡ita teta labai didelė <...> iÅ¡ FNTT <...> viskÄ ji pati padarys. Ir viskÄ iÅ¡trauks. AÅ¡ tau atveÅ¡iu visus dokumentus <...> aÅ¡ tau garantuoju“. Pokalbio pabaigoje V. K. perduoda pinigus (1 t., b. l. 127-152). 2021 m. liepos 13 d. slapto sekimo protokole užfiksuota kaip 2021 m. sausio 13 d. susitikimo su V. K. metu V. K. į atvertÄ jos rankinę įdeda pinigų kupiÅ«ras ir atsisveikinę iÅ¡siskiria (1 t., b. l. 175-176).

21. Taigi, aptarti garso įrašai bei slapto sekimo protokolas, patvirtina V. K. parodymus, kad V. K. už poveikį sprendimus galintiems priimti asmenims reikalavo iš V. K. pinigų. Tai, jog pokalbių metu nuteistoji V. K. neatskleidė liudytojui konkrečių asmenų, kurie panaikins apie jį prokuratūroje/FNTT turimus įrašus, nenurodė, kokiu būdu tai bus daroma ar net neketino to daryti, nei jos, nei R. L. atsakomybės neįtakoja, kadangi atsakomybei pagal BK 226 straipsnio 2 dalį pakanka vien tarpininko išsakyto pažado, kas šiuo atveju neginčytinai įrodyta.

22. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantės, aptarti telefoniniai bei susitikimų su V. K. fiksuoti pokalbiai kartu su R. L. parodymais neabejotinai atskleidžia nuteistųjų tyčiÄ bei suderintus veiksmus. Taip pat situacijos V. K. akimis realumÄ . R. L. parodė, kad nuteistosios iÅ¡ anksto buvo aptarusios veiksmų planÄ , pasinaudodamos iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (iÅ¡ O. S. pasakojimų R. L. ir V. K. pasakojimų V. K.) gauta informacija kartu surašė 7 punktų sÄ raÅ¡Ä apie prokuratÅ«roje apie V. K. turimus duomenis, kurie galės bÅ«ti panaikinti pastarajam sumokėjus kyšį, t. y.

V. K. buvo nurodomi realÅ«s apie jį egzistuojantys duomenys. R. L. bendravo su V. K. telefonu kaip įtakingas asmuo iÅ¡ FNTT. Tai, kad ji jokių ryÅ¡ių su Å¡ia tarnyba neturi, buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, V. K. buvo pateiktas realus su juo ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje esančia jo įmone susijęs dokumentas, kuris ankstesnių V. K. veiksmų kontekste taip pat galėjo sudaryti įspÅ«dį apie jos turimų ryÅ¡ių realumÄ . V. K. tik vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino tikrÄ jÄ Å¡io dokumento kilmę, tačiau dar iki tol V.

K. jau buvo iÅ¡reiÅ¡kusi pasiÅ«lymÄ tarpininkauti, kad atsakingi asmenys priimtų V. K. palankius sprendimus.

23. Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog nuteistųjų veiksmai buvo tarpusavyje suderinti ir jos veikė bendrai bei neabejotinai suprato savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti siekdamos finansinės naudos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip minėta, BK 266 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta ir apgaunat kyÅ¡io davėjÄ , todėl Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nesvarbus nuteistųjų akcentuojamas veiksmų motyvas – skolos atgavimas. Juo labiau, kad byloje jokių V. K. skolÄ V. K. patvirtinančių įrodymų nėra.

24. Nors nuteistųjų veiksmuose galima įžvelgti apgaulės požymių, tačiau Å¡i aplinkybė veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Å iuo atveju tinkamam V. K. ir R. L. veiksmų kvalifikavimui, jų atribojimui nuo BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, esminę reikÅ¡mę turi tai, kad iÅ¡ V. K. pinigų buvo reikalaujama ir gauta žadant paveikti specialius įgaliojimus turinčius valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, be to, situacijos realumui patvirtinti naudojamasi realiai egzistavusiais faktais, pasitelkiant ir apie nusikalstamÄ veikÄ nežinančius pareigÅ«nus, t. y. situacija nebuvo visiÅ¡kai iÅ¡galvota, kas paprastai bÅ«dinga sukčiavimo atveju.

25. R. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rengimusi laikė nusikalstamo veikimo plano sudarymÄ , kuris pasireiÅ¡kė V. K. ir R. L. bendravimu su liudytoju V. K., teigia, kad tokie veiksmai nesudaro BK 21 straipsnio 1 dalies požymių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų veiksmai buvo vertinti ne kaip pasirengimas daryti nusikalstamÄ veika, o jau kaip baigtas nusikaltimas, t. y. jos nuteistos už tai, kad reikalavo kyÅ¡io pažadant pasinaudojus savo tariama įtaka paveikti valstybės tarnautojus ar jam prilyginamus asmenis.

26. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniuose skunduose yra akcentuojama V. K. provokacijos versija. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį, atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV) draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Provokacija suprantama, kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, EŽTT jurisprudencija, yra ne kartÄ konstatuota, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmai turi bÅ«tų atliekami iÅ¡ esmės pasyviu bÅ«du, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – ir NVIM), naudojamÄ pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymÄ , negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad provokavimo faktas turi bÅ«ti konstatuojamas, kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog atitinkama nusikalstama veika nebÅ«tų buvusi padaryta be valstybės pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo.

IÅ¡vada, kad valstybės pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turėjo esminę įtakÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonės, veiksmams.

Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigÅ«nai sukurstė jį padaryti nusikaltimÄ , t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigÅ«nų žinios nebÅ«tų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2010, 2K-530/2012, 2K- 434/20132K-238-139/2015).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai argumentuodamas paneigė apeliančių versijÄ dėl provokacijos atlikti nusikalstamus veiksmus, atkreipdamas dėmesį, jog iÅ¡ pokalbių garso įrašų matyti, kad V. K. pati iniciavo pokalbius apie V. K. teisines problemas, pasakojo apie gresiančius nemalonumus, jei nebus sumokėtas reikalaujamas kyÅ¡is. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog nuteistosios kokiu nors bÅ«du buvo skatinamos atlikti veiksmus, kurių pačios neketino daryti, prieÅ¡ingai, R.

L. parodymai patvirtina, kad jos veikė pagal iÅ¡ anksto apgalvotÄ planÄ apgauti V. K.. NVIV buvo atlikti jau po to, kai V. K. reikalavo iÅ¡ V. K. 1 500 EUR kyÅ¡io už tai, kad pagal jo apreiÅ¡kimÄ bÅ«tų pradėtas FNTT tyrimas, ir gavus V. K. garso įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas V. K. pasiÅ«lymas tarpininkauti V. K. teisiniais reikalais už atlygį, t. y. nusikaltimas, už kurį nuteistos kaltinamosios, buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo.

28. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jos teisės: jai neleista paskambinti teisininkei I. B., neiÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų prieÅ¡ save. Kaip matyti iÅ¡ pirmojo 2021 m. sausio 13 d. praneÅ¡imo apie įtarimÄ V. K. turinio, jame nuteistajai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos įtariamojo teisės, įskaitant ir teisę atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save ( 4 t., b. l. 109-111). AnalogiÅ¡kas teisių įšaiÅ¡kinimas yra ir 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. liepos 2 d. praneÅ¡imuose apie įtarimÄ . Pastebėtina, kad Å¡ia savo teise nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ir pasinaudojo, kadangi parodymus duoti atsisakė.

29. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 17 d. V. K. sudarė teisinių paslaugų sutartį su teisininke I. B. bei pasirašė notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ I. B. atstovauti V. K. FNTT, susipažinti su jos atžvilgiu pradėtų bylų medžiaga, dalyvauti jos vardu atliekant procesinius veiksmus ir pan. (4 t., b. l. 151-158). Taigi, iÅ¡ aptartų duomenų matyti, jog I. B. nesiverčia advokato praktika. BPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos Å¡altinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbÄ Å¡iems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.

Taigi įstatyme nenumatyta galimybė įtariamajam turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , todėl prokuroro 2021 m. vasario 18 d. nutarimu pagrįstai buvo atsisakyta leisti I. B. dalyvauti procese, kaip V. K. atstovei. Atsisakymas leisti paskambinti Å¡iam asmeniui niekur nėra užfiksuotas. Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

30. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. taip pat nuteista už Å¡aunamojo ginklo – 9 mm kalibro PP modelio dujinio pistoleto „Walther“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei trijų Å¡audyti tinkamų pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių pistoletinių Å¡ovinių su PV užtaisu, kurie priskirtini C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, neteisėto, neturint leidimo laikymo. Apeliaciniame skunde R. L. praÅ¡o BK 37 straipsnio pagrindu atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl jos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Teigia, kad įsigijo dujinį pistoletÄ , kuomet leidimo jam nereikėjo, Å¡iuo ginklu nesinaudojo, su savimi nesineÅ¡iojo, prieÅ¡ daug metų padėjo į spintelės stalčių ir pamirÅ¡o. Prašė atsižvelgti, kad ginklas ne kovinis, o Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas keletÄ kartų buvo keičiamas, paaiÅ¡kėjus, kad dujiniam pistoletui reikalingas leidimas, ji to leidimo siekė. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodymai Å¡iek tiek skyrėsi, ji teigė, jog yra padavusi praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ laikyti dujinį pistoletÄ , o vėlesnės apklausos metu teigė, kad nežinojo, jog toks leidimas reikalingas.

Buvo įsitikinusi, kad turint leidimÄ B kategorijos ginklui, atskiro leidimo C kategorijos ginklui nereikia. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie nuteistosios parodymai liudija kaltės neigimÄ .

31. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas neįžvelgė pagrindo R. L. veiksmus vertinti kaip mažareikšmius. Teisėjų kolegija su tokioms apylinkės teismo išvadomis nesutikti neturi pagrindo.

32. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamÄ veikÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu. Pagal teismų praktikÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022).

33. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formaliųjų nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 271- 648/2015). Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo įgijimo ar laikymo pradžios momento. 34.

Nors R. L., siekdama sumenkinti savo veiksmų pavojingumÄ pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas jÄ rastÄ ginklÄ prieÅ¡ 20 m. jai padovanojo Rusijos Federacijos pilietis ir ji manė, kad to ginklo pas jÄ nėra, nes prieÅ¡ 11 m. jos bute taip pat buvo atliekama krata ir pareigÅ«nai buvo paėmę ginklÄ , teisėjų kolegija Å¡iÄ nuteistosios versijÄ laiko neįtikinama. Kratos metu Å¡aunamasis ginklas su dėtuve ir joje esančiais 3 Å¡oviniais buvo rastas R. L. miegamajame kambaryje esančioje spintelėje, t. y. lengvai prieinamoje vietoje, todėl per 11 m. nuteistoji negalėjo nepastebėti ten laikomo ginklo.

35. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos praneÅ¡ime nurodant, jog R. L. leidimas įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus nėra iÅ¡duotas, pažymėta, kad nuteistoji 2020 m. spalio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl tokio leidimo iÅ¡davimo, tačiau praÅ¡ymo nagrinėjimas nebaigtas (2 t., b. l. 135). Pirmosios instancijos teisme apklausta J. V. parodė, kad iki 2011 m. kovo 1 d. nereikėjo leidimų „C“ kategorijos ginklams priskiriamiems dujiniams pistoletams, tačiau vėliau reikėjo gauti leidimÄ ir ginklus, įgytus iki 2014 m., įregistruoti į neterminuotÄ leidimÄ . R. L. kratos metu rastam dujiniam pistoletui leidimo neturėjo. 2021 m. jai buvo iÅ¡duotas leidimas „B“ kategorijos ginklui.

36. Taigi, iÅ¡ aptarto matyti, jog R. L. buvo žinoma, jog ginklų ir Å¡audmenų laikymas yra reguliuojamas teisės aktais ir pasižymi specialia tvarka, t. y. kad norint juos laikyti bÅ«tina gauti leidimÄ . Taip pat aplinkybė, jog ji dar 2020 m. spalio mėn. ėmėsi veiksmų gauti leidimÄ laikyti „B“ kategorijos ginklÄ , paneigia jos gynybinę versijÄ , kad buvo visiÅ¡kai pamirÅ¡usi apie namuose laikomÄ â€žC“ kategorijos ginklÄ .

37. Ginklas buvo veikiantis, rastas su jame įdėta dėtuve, kurioje buvo trys Å¡oviniai, t. y. paruoÅ¡tas naudojimui. Nuteistoji ilgÄ laikÄ pažeidė ginklų apyvartos reglamentavimÄ , kuriuo siekiama užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , bei sudarė prielaidas kilti pavojingiems padariniams, kadangi pistoletas laikytas ne seife, o lengvai ir nuteistosios vaikui prieinamoje vietoje – miegamojo spintelės apatiniame stalčiuje. Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad R. L. neteisėti veiksmai yra nusikalstamai pavojingi BK 253 straipsnio 1 dalies prasme, todėl negali bÅ«ti pripažinti mažareikÅ¡miais. Dėl R. L. bei V. K. paskirtų bausmių.

38. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)Â nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų paskirta teisinga bausmė, kuria bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

39. Apeliaciniuose skunduose nuteistosios nesutinka ir su joms paskirtų bausmių dydžiais. Nuteistoji V. K. nurodo, kad jos materialinė padėtis sunki, gyvena su vyru, kurio gaunama pensija sudaro 351,24 EUR, jos pačios pajamos taip pat yra mažos ir nepastovios, 2022 m. rugpjūčio – spalio mėn. sudarė 477,22 EUR. Kitų pajamų ir turto neturi, todėl 18 000 EUR dydžio bauda jai yra nepakeliama naÅ¡ta. R. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas didelę baudÄ pažeidė teisingumo principÄ , neatsižvelgė į tai, kad ji neteista, viena iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ , jos materialinę padėtį, Å¡iuo metu esančias ekonomines sÄ lygas, infliacijos lygį. Teisėjų kolegija dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes pagrindo Å¡ioje dalyje tenkinti apeliančių skundus taip pat neįžvelgia.

40. Visos nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ už apysunkį nusikaltimÄ galima skirti nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio baudÄ . Å ios bausmės vidurkį sudaro 2 050 MGL, kas Å¡iuo atveju atitinka 102 500 EUR. Be to, BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už Å¡io kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas (patenka ir BK 226 straipsnis) skiriama bauda negali bÅ«ti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.

Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tÄ , kurio vertė, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis Å¡ioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinė teismo paskirta bauda už Å¡io kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali virÅ¡yti Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali bÅ«ti mažesnė negu Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalÅ«s baudos dydžiai.

41. Pirmosios instancijos teismas už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas abiem nuteistosioms paskyrė vienodo dydžio – 180 MGL, baudas, R. L. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ 140 MGL dydžio baudÄ . Taigi, skirtų baudų dydžiai yra tik nežymiai didesni už Å¡ios bausmės galimÄ skirti minimalų dydį. Be to, pastebėtina, kad už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ yra numatytos tik areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės, nežiÅ«rint į tai, skundžiamame nuosprendyje R.

L. nemotyvuotai už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ buvo paskirta Å¡io straipsnio sankcijoje nesanti baudos bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo pagrindu prokuroro skundas negautas ir apeliacinės instancijos teismas negali pasunkinti nuteistosios teisinės padėties, R. L. už BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta baudos bausmė nekeistina, tačiau vertintina kaip ypatingai nuteistajai palanki, todėl dar labiau jÄ Å¡velninti nėra jokio pagrindo.

42. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, individualizuodamas bausmes apylinkės teismas įvertino nuteistųjų padarytų nusikalstamų viekų kiekį ir pavojingumÄ (R. L. ir V. K. padarė po dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , abiem nuteistosioms konstatavo vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat atsižvelgė į nuteistÄ sias charakterizuojančius duomenis – skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad abi nuteistosios neteistos, R. L. už administracinius nusižengimus nebausta, V. K. – bylos duomenimis paskutinį kartÄ administracine tvarka bausta 2019 m. birželio 18 d. Apygardos teismas pakartotinai įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, papildomai pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog V. K. 2016 m. sausio 12 d. vis tik buvo teista už 2012 m. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , asmenys, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, laikomi teistais bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, nors skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad V. K. yra neteista, tačiau ankstesnis teistumas ir jo pobÅ«dis laikytini neigiamai nuteistÄ jÄ charakterizuojančiais duomenimis, kurie jos padarytų administracinių nusižengimų kontekste rodo bÅ«dingÄ teisei prieÅ¡ingÄ elgesį. Atitinkamai, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo mažinti V.

K. skirtos baudos dydžio už pirmÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.

43. Antrojoje nusikalstamoje veikoje V. K. ir R. L. nuteistos už kartu padarytÄ nusikaltimÄ , t. y. veikiant bendrininkų grupėje, todėl pagrįstai joms abiems nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jų abiejų veiksmai vykdant prekybos poveikiu nusikalstamÄ veikÄ buvo pakankamai intensyvÅ«s. Kaip matyti iÅ¡ nuteistosios R. L. parodymų, jos abi sukÅ«rė planÄ kaip gauti iÅ¡ V. K. pinigus ir abi jį vykdė – R. L. parengė/gavo raÅ¡tus, kuriuos V. K. perdavė V. K., abi su Å¡iuo liudytoju bendravo, todėl nusikalstamos veikos atžvilgiu abiejų įtaka laikytina vienoda, atitinkamai joms pagrįstai buvo paskirta vieno dydžio bausmė, kuri atitinka tiek nusikalstamos veikos, tiek ir pačių nuteistųjų pavojingumÄ , yra adekvati nusikalstamomis veikomis siektos naudos dydžiui.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistosios nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl joms reikėtų sumažinti skirtus baudų dydžius, jų pateikti duomenys apie dukrÄ ir gautas pajamas nėra niekuo iÅ¡skirtiniai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo nekeičia. Nuteistosios yra dirbančios, duomenų apie nustatytÄ nedarbingumÄ ar turimus didelius finansinius įsipareigojimus byloje nėra, todėl jų situacija nėra tokia beviltiÅ¡ka, kad galėtų bÅ«ti pagrindu skirti mažesnę, nei apylinkės teismo nustatyta, baudÄ .

Pažymėtina, jog bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ . Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir, vis dėlto, pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustam ženklia baudos bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

45. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Jame nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę; skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti, tačiau baudžiamasis įstatymas nenustato atvejų, kuomet skiriamos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos dalinio, o kada visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du. Å is klausimas paliekamas bausmę skiriančio teismo diskrecijai, tačiau teismo sprendimas parinkti mažiau kaltinamajam palankų bausmių bendrinimo bÅ«dÄ turėtų bÅ«ti labiau motyvuotas.

46. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. ir R. L. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, tačiau toks pasirinktas bausmių bendrinimo būdas visiškai nemotyvuotas. Tai laikytina nuosprendžio trūkumu. Vis dėl to, šis trūkumas nėra esminis, juo labiau, kad keisti bendrinimo būdo šiuo atveju netikslinga. Kaip minėta, pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, iš dalies sudedant bausmes pridedamos bausmės dydis negali būti mažesnis už minimalų jos dydį, tačiau tai nereiškia, jog pridedamas bausmės dydis visais atvejais turi būti minimalus.

Å iuo atveju nuteistosioms skirti bausmių dydžiai tik nežymiai virÅ¡ija minimalų baudos dydį, todėl įvertinus nusikaltimų pobÅ«dį, trukmę, pavojingumÄ ir kitas jau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo taikytas visiÅ¡kas bausmių sudėjimo bÅ«das parinktas teisingai, atitinka BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl galutinės bausmės apeliantėms nustatytos teisingai, jas keisti nėra pagrindo.

47. Skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuteistosioms paskirtos bausmės teisingos, todėl apeliaciniai skundai atmestini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistųjų V. K. ir R. L. apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ugnė Gailiūnienė Mindaugas Povilanskas Giedrė Telksnienė