d9f82163-a687-4386-a7fb-d0f8a4dddaef · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-1058/2023 Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00016-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.2.1; 1.2.22.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų UgnÄs GailiÅ«nienÄs, Mindaugo Povilansko, GiedrÄs TelksnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistajai R.
Legislator headnote
AI generatedd9f82163-a687-4386-a7fb-d0f8a4dddaef · Vilniaus apygardos teismas: atžvilgiu gresianÄiÄ baudÄ ; teiktų Vokietijos Federacinei Respublikai teigiamus duomenis, kad V. K. jokių finansinių nusikaltimų nevykdÄ Lietuvos Respublikoje; anuliuotų įraÅ¡us, esanÄius duomenų bazÄse dÄl V. K. sÅ«naus ginklo laikymo ir neÅ¡iojimo mokykloje. Å iais veiksmais V. K. ir R. L. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-1058/2023 Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00016-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.2.1; 1.2.22.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų UgnÄs GailiÅ«nienÄs, Mindaugo Povilansko, GiedrÄs TelksnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistajai R.
L., jos gynÄjui advokatui Kazimierui Baranauskui, nuteistajai V. K., jos gynÄjai advokatei Laimai Žukauskaitei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. L. ir V. K. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 226 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista: - pagal BK 226 straipsnio 2 dalį â 180 MGL (9 000 EUR) dydžio bauda; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį â 140 MGL (7 000 EUR) dydžio bauda.
Å ios bausmÄs subendrintos jas visiÅ¡kai sudedant ir R. L. skirta 320 MGL (16 000 eurų) dydžio bauda. Ä® bausmÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, ir R. L. skirta galutinÄ 318 MGL (15 900 eurų) dydžio bauda, įpareigojant R. L. Å¡iÄ baudÄ sumokÄti per deÅ¡imt mÄnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, kas mÄnesį iki kiekvieno mÄnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 590 EUR.
Pistoletas âWaltherâ, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, nuosprendžiui įsiteisÄjus perduotas Turto valdymo ir Å«kio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui. V. K. pripažinta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista: - pagal BK 226 straipsnio 2 dalį â 180 MGL (9 000 EUR) dydžio bauda; - pagal BK 226 straipsnio 2 dalį â 180 MGL (9 000 EUR) dydžio bauda.
Å ios bausmÄs subendrintos jas visiÅ¡kai sudedant ir V. K. skirta 360 MGL (18 000 EUR) dydžio bauda. Ä® bausmÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas (dvi paros), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, ir V. K. paskirta galutinÄ 356 MGL (17 800 eurų) dydžio bauda, įpareigojant V. K. Å¡iÄ baudÄ sumokÄti per deÅ¡imt mÄnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, kas mÄnesį iki kiekvieno mÄnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 1 780 EUR.
TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. V. K. nuteista už tai, kad ji 2020 metų rugsÄjo â lapkriÄio mÄnesiais prie pastato esanÄio (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu iÅ¡ V. K. (V. K.) tiesiogiai savo naudai provokavo ir reikalavo duoti baudžiamojo proceso metu nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 500 EUR kyšį, žadÄdama V. K., jog pasinaudodama savo pažintimis bei turima tariama įtaka valstybÄs tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims ji paveiks Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â ir FNTT) valstybÄs tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad Å¡ie neteisÄtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kad FNTT bÅ«tų pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal V. K. 2020 m. rugsÄjo 22 d. pareiÅ¡kimÄ .
Å iais veiksmais V. K. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.
2. V. K. ir R. L. nuteistos už tai, kad jos, veikdamos kartu, pasinaudodamos savo pažintimis, kita tariama įtaka valstybÄs tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai provokavo ir reikalavo, pažadÄjo ir susitarÄ priimti iÅ¡ V. K. kyšį ir tiesiogiai priÄmÄ 5 000 EUR vertÄs kyšį, pažadÄjusios paveikti valstybÄs tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad Å¡ie neteisÄtai veiktų vykdydami įgaliojimus: 2020 m. lapkriÄio 14 d. parduotuvÄje âD. P.â, esanÄioje (duomenys neskelbtini), vykusio susitikimo metu, 2020 m. lapkriÄio 20 d., 2020 m. lapkriÄio 27 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2020 m. gruodžio 7 d.
SMS žinutÄmis bei 2020 m. gruodžio 9 d. susitikimo, vykusio parduotuvÄje âD. P.â, esanÄioje (duomenys neskelbtini), metu, 2020 m. gruodžio 11 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 20 d., 2020 m. gruodžio 22 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 4 d. SMS žinutÄmis, 2020 m. gruodžio 29 d., 2020 m. gruodžio 30 d., 2021  m.  sausio 4 d., 2021 m. sausio 7 d. pokalbių programa âViberâ metu bei 2020 m. gruodžio 17  d. vykusio susitikimo parduotuvÄs âM.â, esanÄios (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te metu V.
K. iÅ¡ V. K. tiesiogiai savo ir R. L. naudai pareikalavo duoti kyšį â 5 000 EUR, žadÄdama V. K., jog pasinaudodama savo pažintimis bei turima tikÄtina ar tariama įtaka neįvardintiems Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros valstybÄs pareigÅ«nams, kitiems teisÄsaugos pareigÅ«nams ar jiems prilygintiems asmenims paveiks valstybÄs tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad Å¡ie neteisÄtai veiktų vykdydami įgaliojimus: anuliuotų tyrimus, atliekamus V. K. atžvilgiu dÄl pinigų pasisavinimo iÅ¡ Ukrainos Respublikos pilieÄio; sumažintų arba panaikintų Vokietijos FederacinÄje Respublikoje atliekamuose tyrimuose V.
K. atžvilgiu gresianÄiÄ baudÄ ; teiktų Vokietijos Federacinei Respublikai teigiamus duomenis, kad V. K. jokių finansinių nusikaltimų nevykdÄ Lietuvos Respublikoje; anuliuotų įraÅ¡us, esanÄius duomenų bazÄse dÄl V. K. sÅ«naus ginklo laikymo ir neÅ¡iojimo mokykloje. TÄsdama nusikalstamÄ sumanymÄ V. K., veikdama kartu su R. L., 2021 m. sausio 13 d., 12.59 val. vykusio susitikimo parduotuvÄs âM.â, esanÄios (duomenys neskelbtini), automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje metu savo ir R.
L. naudai tiesiogiai iÅ¡ V. K. priÄmÄ 5 000 EUR vertÄs kyšį už tai, kad V. K., veikdama kartu su R. L., pasinaudodama savo pažintimis bei turima tikÄtina ar tariama įtaka valstybÄs tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks valstybÄs tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad Å¡ie neteisÄtai veiktų vykdydami įgaliojimus: anuliuotų tyrimus, atliekamus V. K. atžvilgiu dÄl pinigų pasisavinimo iÅ¡ Ukrainos Respublikos pilieÄio; sumažintų arba panaikintų Vokietijos FederacinÄje Respublikoje atliekamuose tyrimuose V.
K. atžvilgiu gresianÄiÄ baudÄ ; teiktų Vokietijos Federacinei Respublikai teigiamus duomenis, kad V. K. jokių finansinių nusikaltimų nevykdÄ Lietuvos Respublikoje; anuliuotų įraÅ¡us, esanÄius duomenų bazÄse dÄl V. K. sÅ«naus ginklo laikymo ir neÅ¡iojimo mokykloje. Å iais veiksmais V. K. ir R. L. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.
3. R. L. nuteista už tai, kad ji nuo 2011 m. kovo 1 d., įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolÄs įstatymo redakcijai Nr. XI-1146, savo gyvenamojoje vietoje â bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), neteisÄtai, neturÄdama leidimo, laikÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â pramoninÄs gamybos 9 mm kalibro PP modelio dujinį pistoletÄ âWaltherâ, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais pistoletiniais Å¡oviniais, bei tris Å¡audyti tinkamus Å¡ovinius â pramoninÄs gamybos 9 mm kalibro dujinius pistoletinius Å¡ovinius su PV užtaisu, skirtus Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais pistoletais, kurie priskirtini C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, kol 2021 m. sausio 15 d. kratos bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), metu minÄtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis rado ir paÄmÄ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos pareigÅ«nai.
Å iais savo veiksmais R. L. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. L. praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį, o bÅ«tent dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡teisinti, o dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.
Netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡o sumažinti paskirtas pinigines baudas. 4.1. ApeliantÄ nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neaptartas, nevertintas ir neanalizuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusÄs turinys. R. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodÄ, kad buvo įsitikinusi, jog ji padeda V. K. atgauti paskolÄ iÅ¡ V. K.. R. L. skundÄsi savo pažįstamai O. S., kad V. K. negrÄ Å¾ina paskolos. Å i aplinkybÄ yra reikÅ¡minga, nes dar prieÅ¡ pradedant reikalauti pinigų iÅ¡ V.
K., R. L. buvo įsitikinusi, kad jis negrÄ Å¾ina paskolos V. K., todÄl sutiko jai padÄti. ApylinkÄs teismas nenustatÄ visų BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties požymių. 4.2. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. dujinį pistoletÄ Ä¯sigijo, kai leidimas jam laikyti nebuvo reikalingas, Å¡iuo ginklu ji nesinaudojo, su savimi nesineÅ¡iojo, padÄjo jį į spintelÄs stalÄių ir pamirÅ¡o apie ginklo turÄjimÄ , į tai, kad ginklas ne kovinis, į jo savybes, pavojingumo laipsnį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolÄs įstatymas keletÄ kartų buvo keiÄiamas, paaiÅ¡kÄjus, kad dujiniam pistoletui Å¡iuo metu reikalingas leidimas, siekÄ gauti minÄtÄ leidimÄ , todÄl jai taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos ir ji dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybÄs. 4.3.
Asmuo padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 37 straipsnį atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu dÄl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. R. L. nurodo, kad įsigijo dujinį pistoletÄ , kuomet leidimo jam nereikÄjo, Å¡iuo ginklu nesinaudojo, su savimi nesineÅ¡iojo, prieÅ¡ daug metų padÄjo į spintelÄs stalÄių ir pamirÅ¡o. PraÅ¡o atsižvelgti, kad ginklas ne kovinis, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolÄs įstatymas keletÄ kartų buvo keiÄiamas, paaiÅ¡kÄjus, kad dujiniam pistoletui reikalingas leidimas, ji to leidimo siekÄ, žala nenustatyta, nusikaltimas nesunkus, todÄl mano, kad yra visi įstatyme numatyti reikalavimai, kad R.
L. atžvilgiu galÄtų bÅ«ti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos. 4.4. R. L. nurodo, kad yra neteista, viena iÅ¡laiko nepilnametÄ dukrÄ , todÄl paskyrus tokiÄ didelÄ piniginÄ baudÄ bÅ«tų pažeistas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes, neatsižvelgÄ Ä¯ nuteistųjų materialinÄ padÄtį, į Å¡iuo metu esanÄias ekonomines sÄ lygas, infliacijos lygį.
5. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį, kuriuo V. K. pripažinta kalta padariusi, nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡o sumažinti paskirtÄ baudÄ . 5.1. BK 226 straipsnyje numatyta nuskalstama veika (prekyba poveikiu) padaroma tik tiesiogine tyÄia. V. K. susitarimas nerealizuotas objektyviais veiksmais, todÄl nesudaro BK 226 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudÄties.
V. K. atsiÄmÄ skolÄ (tai matosi ir jÄ sulaikant filmuotoje medžiagoje, kai į pareigÅ«no klausimÄ V. K. atsakÄ, kad turi atiduotÄ skolÄ ). V. K. buvo priversta atlikti tam tikrus veiksmus tik siekdama apsaugoti savo teisÄtus interesus. V. K. suklydo dÄl âtarpininkoâ, t. y. V. K. ketinimų ir galimybių. 5.2. Pirmosios instancijos teismas rengimusi laikÄ nusikalstamo veikimo plano sudarymÄ , kuris pasireiÅ¡kÄ V. K. ir R. L. bendravimu su liudytoju V. K., tokie veiksmai nesudaro BK 21 straipsnio 1 dalies požymių.
Nusikaltimu gali bÅ«ti pripažįstamas tik toks rengimasis, kai kartu realizuojami tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji tokios parengtinÄs veikos požymiai. Prekyba poveikiu laikoma baigtu nusikaltimu, atlikus vien formalius veiksmus, t. y. susitarimÄ , siÅ«lymÄ , reikalavimÄ ar provokavimÄ . Dažniausiai Å¡ie veiksmai laikomi nusikalstamais, kai nurodytos veikos padarytos tarp kyÅ¡io davÄjo ir gavÄjo, o tarp kitų asmenų Å¡ie formalÅ«s veiksmai nusikaltimo nesudaro. 5.3. Byloje esantys protokolai, kuriuose fiksuoti telefoniniai pokalbiai, nÄra pakankami įrodinÄjant susitarimÄ arba reikalavimÄ ar provokavimÄ duoti kyšį.
Å ie duomenys neatskleidžia tyÄios. Vien tai, kad asmuo pritaria jam pateiktam pasiÅ«lymui, neįrodo, kad jis su gautu pasiÅ«lymu sutinka ar kad pasiektas susitarimas veikti bendrai, o juo labiau nusikalstamai. V. K. niekada nÄra dirbusi valstybÄs tarnyboje, prokuratÅ«roje, policijoje, ji net neturÄjo duomenų apie liudytojÄ V. K.. Vienintelis V. K. tikslas buvo atgauti iÅ¡ jo skolÄ . Visus duomenis pateikÄ R. L., gavusi juos iÅ¡ O. S., net planÄ ranka suraÅ¡Ä R. L., dalyvaujant V. K.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirtas ir vertintas V.
K. tiesioginÄs tyÄios klausimas. 5.4. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybÄn dÄl prekybos poveikiu, reikia nustatyti, ar pažadai paveikti atitinkamus subjektus buvo realaus pobÅ«džio. BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika negali bÅ«ti padaroma netiesiogine tyÄia. Gaunantis kyšį tarpininkas jį priima ne atsitiktinai, bet sÄ moningai ir jo valia taip veikti iÅ¡plaukia iÅ¡ intelektinio kriterijaus, savo veikos pavojingumo ir kitų aplinkybių suvokimo. Pirmosios instancijos teismas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindÄ V.
K. siekio gauti kyšį. Reikalavimas gauti kyšį nÄra savitikslis dalykas. AplinkybÄ, kad nei V. K., nei R. L. jokių realių veiksmų neatliko, parodo tikrÄ jų tyÄios turinį ir kryptingumÄ , t. y. kad nebuvo jokio realaus ketinimo daryti nusikalstamÄ veikÄ . 5.5. Žmogaus kalbos negali bÅ«ti baudžiamos, kol jis nieko nepadaro siekdamas bent pasirengti realizuoti Å¡iuos sumanymus. Tai, kad pokalbių tarp V. K. ir V. K. metu buvo kalbama apie galimybÄ paveikti prokuratÅ«ros ir kitų teisÄsaugos institucijų darbuotojus, net ir vertinant, kad abu kalbÄjo rimtai ir turÄjo ketinimų elgtis nusikalstamai, yra tik minÄių atskleidimas, kuris visiÅ¡kai nepalengvino nusikaltimo darymo ir nesudarÄ bÅ«tinų nusikaltimo padarymo sÄ lygų.
V. K. susitikimai su V. K. neįrodo, kad buvo rengiamasi daryti nusikaltimÄ , nes Å¡ių pokalbių metu nei V. K., nei R. L. konkreÄiai neįvardijo nei vieno pareigÅ«no, institucijos. 5.6. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta ir byloje nÄra duomenų, jog pažadas paveikti prokuratÅ«ros ir kitų teisÄsaugos institucijų darbuotojus buvo žinomas (perduotas), t. y. nÄra visų bÅ«tinųjų BK 226 straipsnio 2 dalies sudÄties požymių. Nei V. K., nei R. L. nebendravo, nesusitikinÄjo su jokiais prokurorais ar kitais teisÄsaugos pareigÅ«nais.
Susitikimų tarp V. K. ir V. K. metu neužfiksuota, kokius veiksmus atliks V. K., neaptarta konkreti jos veika, nebuvo jokio susitarimo ir dÄl pažado paveikti, kÄ konkreÄiai paveikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo veikiama V. K. naudai ir jo interesais, siekiant paveikti tyrimo pareigÅ«nus. Byloje nÄra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratÅ«roje bÅ«tų pateikti dokumentai iÅ¡ Vokietijos FederacinÄs Respublikos dÄl V. K.. 5.7. Pirmosios instancijos teismas neatkreipÄ dÄmesio į tai, kad V.
K. ir V. K. susitikimas prekybos centro âM.â automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje buvo gana ilgas, kad V. K. iÅ¡dÄstytų V. K. visÄ informacijÄ kam iÅ¡ pareigÅ«nų turÄtų bÅ«ti perduoti pinigai, V. K. gana aktyviai provokavo V. K., kÄ patvirtina vaizdo ir garso įraÅ¡as, taÄiau neatskleistas nei paskutinio, nei kitų susitikimų turinys. Teismas neatkreipÄ dÄmesio į tai, kad V. K., R. L. bei V. K. buvo sekami, todÄl jų susitikimai buvo įraÅ¡inÄjami ir fiksuojami. Pirmosios instancijos teismas, nevertino, kad V.
K., R. L. ir V. K. bendravimas buvo grįstas melavimu vienas kitam, todÄl jų pokalbių turinys ne visada atkinko tikrÄ sias aplinkybes. 5.8. Nors prekybos poveikiu sudÄtis apima ir atvejus, kai kyÅ¡io davÄjas dÄl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimu paveikti atitinkama subjektÄ yra apgaunamas, V. K. tokių galimybių ir ketinimų V. K. atžvilgiu neturÄjo. Tik 2021 m. sausio 19 d. tyrÄja suraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodÄ, kad liudytojas V. K. parodÄ, jog V. K. reikalavo kažkam sumokÄti pinigus. 5.9.
V. K. atžvilgiu buvo pažeistos jos teisÄs: jai nebuvo leista paskambinti teisininkei I. B., kuri dalyvavo parengtinio tyrimo metu; neiÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ duoti parodymus prieÅ¡ save. 5.10. Apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirtos bausmÄs dydžiu. Nuteistosios V. K. materialinÄ padÄtis sunki, ji gyvena su vyru, kurio pensija sudaro 351,24 EUR, paÄios V. K. pajamos yra nepastovios ir labai mažos, per 2022 metų rugpjÅ«Äio â spalio mÄnesius sudarÄ 477,22 EUR. Kitų pajamų ir turto neturi, todÄl 18 000 EUR dydžio bauda jai yra nepakeliama naÅ¡ta.
6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
7. Teismo posÄdžio metu nuteistosios V. K. ir R. L. bei jų gynÄjai apeliacinius skundus palaikÄ ir praÅ¡Ä tenkinti. Prokuroras praÅ¡Ä nuteistųjų skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . I. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistųjų R. L. ir V. K. apeliaciniai skundai atmestini. DÄl BK 266 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacine tvarka bylÄ nagrinÄjantis teismas patikrina jÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
9. Apeliaciniais skundais nuteistosios ginÄija subjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos, už kuriÄ buvo nuteistos, pusÄ. Nurodo, kad jų veiksmuose nÄra BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties, nes nebuvo tyÄios padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , savo veiksmais siekÄ tik atgauti iÅ¡ V. K. skolÄ . TeisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį bei įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinÄs instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad sutikti su apelianÄių argumentais nÄra pagrindo.
ApylinkÄs teismas, konstatuodamas apelianÄių kaltÄ, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡analizuodamas kiekvienÄ jų atskirai, juos gretindamas ir jungdamas į vientisÄ loginÄ grandinÄ. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.
NagrinÄjamoje byloje esminių BPK nuostatų pažeidimų nenustatyta.
10. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padÄtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikÄtina arba tariama įtaka valstybÄs ar savivaldybÄs institucijai ar įstaigai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, jų valstybÄs tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pažadÄjo ar susitarÄ priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priÄmÄ kyšį, pažadÄjÄs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad Å¡ie teisÄtai ar neteisÄtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.
11. Å io nusikaltimo sudÄtis yra formalioji, todÄl jis laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadÄjÄs paveikti atitinkamÄ institucijÄ , įstaigÄ ar organizacijÄ arba jų valstybÄs tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį, kad jie atitinkamai teisÄtai (neteisÄtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadÄjo ar susitarÄ priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priÄmÄ kyšį. Nusikalstamos veikos baigtumui, be kita ko, bÅ«tina nustatyti ir tarpininko pažadÄ kyÅ¡io davÄjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytÄ subjektÄ , kad Å¡is atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus.
Toks pažadas turi bÅ«ti realus ir tai yra įrodinÄtina aplinkybÄ, kuri negali bÅ«ti pagrįsta prielaidomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).??? Å ios rūšies prekybos poveikiu nusikalstamos veikos subjektui nekeliami jokie specialÅ«s reikalavimai, t. y. juo gali bÅ«ti tiek valstybÄs tarnautojas, tiek bet kuris kitas pakaltinamas asmuo, kuriam suÄjo 16 metų amžius.
12. Pirmiausia pasisakytina dÄl apelianÄių argumento, susijusio su tyÄios jų veiksmuose nebuvimu, t. y., kad jokių realių poveikio valstybÄs tarnautojams ar jiems prilyginamiems asmenims veiksmų jos neatliko, kad tai tebuvo skolos atsiÄmimas iÅ¡ V. K.. IÅ¡ tiesų baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad V. K. ar R. L. bÅ«tų bandžiusios paveikti kokį nors valstybÄs tarnautojÄ veikti V. K. naudai. IÅ¡ R. L. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, kuriuos patvirtina liudytojų L. S. ir A. N. parodymai, vieninteliai veiksmai, susijÄ su valstybÄs tarnautojais ar jiems prilyginamais asmenimis, kuriuos jos atliko â per R. L. draugÄ L. S. gavo FNTT pareigÅ«no A. N. telefono numerį ir perdavÄ jį V. K., Å¡ių pareigÅ«nų nieko nepraÅ¡Ä ir neįtakojo, dÄl V. K. pareiÅ¡kimo nesitarÄ. NežiÅ«rint į tai, nuteistųjų atsakomybÄs tai niekaip neÅ¡alina.
13. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 226 straipsnio teisinius požymius, tarpininko įtaka gali bÅ«ti tikÄtina ar tariama, o tai reiÅ¡kia, kad tarpininkas realios įtakos gali ir neturÄti, kaip ir ketinimų įvykdyti duotÄ pažadÄ paveikti adresatÄ , o papirkÄjas dÄl jo galimybių ir ketinimų gali klysti, bÅ«ti apgautas. Be to, kaltininko veiksmams kvalifikuoti neturi reikÅ¡mÄs tai, kam jis konkreÄiai ketino skirti kyšį (pažadui įgyvendinti ar sau). Svarbu, kad papirkÄjui susidarytų įspÅ«dis, jog kaltininkas paveiks subjektÄ , dÄl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyÅ¡io davÄjo interesai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2014, 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016).
IÅ¡ aptarto seka, kad BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄÄiai konstatuoti visiÅ¡kai nesvarbu, ar nuteistosios turÄjo tyÄiÄ tarpininkauti V. K. ir kokiu tikslu reikalavo iÅ¡ jo pinigų. Kaip minÄta, kaltÄs pagrindimui bÅ«tina nustatyti, kad reikalavimas duoti kyšį buvo, kaip ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas pažadas paveikti valstybÄs tarnautojÄ ar kitÄ jam prilyginamÄ asmenį, kuriuo V. K. neturÄjo pagrindo abejoti. Nei V. K., nei R. L. neginÄijo, kad iÅ¡ V. K. buvo praÅ¡oma sumokÄti pinigus, t. y. reikalavimas duoti kyšį nebuvo ginÄijamas, taip pat iÅ¡ byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų matyti, jog abiem atvejais V.
K. buvo siekiama sudaryti įspÅ«dį, kad nuteistosios turi galimybių paveikti valstybÄs tarnautojus jo naudai, o V. K. veiksmai liudija, kad jis tokiomis galimybÄmis buvo įtikintas.
14. V. K. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad maždaug nuo 2016 m. yra pažįstamas su V. K., ji gyrÄsi visur turinti pažįstamų. SusitikÄs jis pasiskundÄ V. K. dÄl âkomplikacijųâ su O. S. ir ji pasakÄ, kad gali jam padÄti, nurodÄ paduoti pareiÅ¡kimÄ , o paskui pažiÅ«rÄs, davÄ jam telefonÄ konsultacijoms. Liudytojas nurodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminÄ visas aplinkybes ir patvirtino parodymus, kad 2020 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį planavo kreiptis FNTT, atsitiktinai sutikÄs V. K. (duomenys neskelbtini), jai apie tai papasakojo ir V.
K. pažadÄjo jam surasti âgeriau negu advokatÄ , kuris padÄs dÄl minÄto reikaloâ. Po 2 savaiÄių V. K. pasakÄ, kad pietaus su žmogumi, kuris jam gali padÄti. To susitikimo kavinÄje metu jis papasakojo, kad iÅ¡ jo įmonÄs buvo pagrobtas fasavimo įrenginys ir pakavimo medžiagos, tada V. K. pažįstama pasakÄ, kad jo pareiÅ¡kimo greitai neiÅ¡sprÄs ir kad V. K. jam pati toliau viskÄ paaiÅ¡kins. 2020 m. rugsÄjo 8 d. V. K. davÄ jam pareigÅ«no numerį (duomenys neskelbtini), kuris turÄjo paaiÅ¡kinti, kÄ toliau daryti, liepÄ neprisistatyti, kad skambina nuo V..
Su tuo pareigÅ«nu jis susitiko ir jam buvo pasakyta raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ FNTT. V. K. telefoninio pokalbio metu taip pat sakÄ, kad reikia raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ FNTT. Jis taip ir padarÄ. Po pareiÅ¡kimo FNTT pateikimo (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio su V. K. metu ji pasakÄ, kad už tai, jog pagal jo pareiÅ¡kimÄ FNTT bÅ«tų pradÄtas ikiteisminis tyrimas, ji sumokÄjo 1 500 EUR. Jis atsisakÄ jai atiduoti pareikalautus 1 500 EUR, o V. K. pasakÄ, kad už dykÄ jam niekas nepadÄs. Po kurio laiko jis gavo atsakymÄ , kad FNTT atsisakÄ pradÄti tyrimÄ pagal jo praneÅ¡imÄ .
V. K. jam pakartojo, kad už dykÄ niekas nepadÄs. Prie jo paskambino kitai moteriai, kuri pasakÄ, jog âreikÄjo greiÄiau sprÄsti su V., o dabar praÄjo laikas ir buvo priimtas atsisakymasâ. MinÄta moteris pokalbio metu pasakÄ, kad gali pasiÅ«lyti kreiptis į EkonominÄ policijÄ ir informuoti apie tai V. K.. Jis taip pat girdÄjo, kaip V. K. kalbantis telefonu su minÄta moterimi ji sakÄ âpasakyk jam atvirai, kad reikia sumokÄti dÄl to, kad jai reikia rytoj paduoti vokÄ â. Po Å¡io pokalbio V.
K. pasakÄ jam paduoti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ EkonominÄ policijÄ , o moteris, su kuria jis kalbÄjo telefonu, prakontroliuos, kad viskas bÅ«tų gerai, liepÄ atneÅ¡ti 1 500 EUR, kuriuos kaip avansÄ ji kažkam už jį sumokÄjo. Jis paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ ir į EkonominÄ policijÄ , taÄiau ir ten atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ . Pinigų nemokÄjo.
15. V. K. parodymų nedavÄ nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, taÄiau aptarti V. K. parodymai atitinka liudytojos L. S. parodymus, kad ji dirba FNTT ir 2020 m. rudens pradžioje jos pažįstama R. L. pasakÄ, kad âvienÄ bachurÄlį metÄ ant pinigųâ, klausÄ, ar FNTT tirtų tokį atvejį. Ji pasiklaususi kolegos A., davÄ Å¡io numerį R. L.. Po kurio laiko A. sakÄ, kad buvo susitikÄs su asmeniu, bet detalių neminÄjo. R. L. nepraÅ¡Ä jos padÄti, kad bÅ«tų pradÄtas ikiteisminis tyrimas.
IÅ¡ V. K. ir R. L. susiraÅ¡inÄjimo âWhatsAppâ programÄlÄje žinuÄių matyti, kad R. L. 2020 m. rugsÄjo 9 d. nusiuntÄ V. K. telefono numerį â(duomenys neskelbtini) A.â (3 t., b. l. 195). FNTT pareigÅ«nas A. N. apylinkÄs teisme parodÄ, kad kolegÄ L. S. pasakÄ apie žmogų, kuris galbÅ«t turi informacijos apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ finansinÄje sistemoje, jam, kaip kriminalinÄs žvalgybos pareigÅ«nui, buvo įdomu su juo susitikti. Susitikimo metu informacija pasirodÄ nekonkreti, todÄl pasiÅ«lÄ asmeniui kreiptis su oficialiu pareiÅ¡kimu, kuriame nurodyti visas aplinkybes, taip pat rekomendavo kreiptis į ekonominÄ policijÄ .
Nuteistoji R. L. pirmosios instancijos teismo posÄdyje patvirtino, kad pažįsta L. S., jai sakÄ, kad žmogui bÄda ir klausÄ, kur kreiptis, kÄ daryti. L. S. atsakÄ užpildyti praÅ¡ymÄ kaip ir visi. Apie tai ji informavo V. K. ir pasakÄ perduoti V. K.. 2020 m. rugsÄjo 8-14 d. laikotarpio V. K. ir V. K. bendravimÄ telefonu liudija Å¡ių asmenų telefonų numerių iÅ¡klotinÄ ir jos apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 105-108). Kaip matyti iÅ¡ FNTT ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pateiktų dokumentų, V.
K. 2020 m. rugsÄjo 22 d. pareiÅ¡kimu kreipÄsi į FNTT ir 2020 m. spalio 14 d. â į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybÄ (2 t., b. l. 132-200, 3 t., b. l. 1-23).
16. Be V. K. parodymų, jog V. K. reikalavo iÅ¡ jo sumokÄti 1 500 EUR už tai, kad pagal jo pareiÅ¡kimÄ FNTT bÅ«tų pradÄtas ikiteisminis tyrimas, kitų įrodymų byloje nÄra, taÄiau Å¡io liudytojo parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu ir visiÅ¡kai atitinka aptartus kitus baudžiamosios bylos įrodymus, todÄl pagrindo jais abejoti nÄra ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikÄ juos patikimais bei vadovavosi priimdamas procesinį sprendimÄ .
17. Vadovaujantis minÄtais įrodymais nustatyta, kad V. K., sužinojusi apie V. K. problemas, sudarÄ jam įspÅ«dį, kad turi pažįstamų, kurie galÄtų priimti liudytojui naudingus sprendimus, Å¡iam įspÅ«džiui sustiprinti, pasinaudodama pažintimi su R. L., per jÄ gavo ir perdavÄ V. K. realiai egzistuojanÄio FNTT pareigÅ«no telefono numerį, su kuriuo liudytojas susitiko ir bendravo jam rÅ«pimais klausimais, V. K. rekomendacijos paduoti pareiÅ¡kimÄ FNTT ir Ekonominei policijai sutapo su pareigÅ«no A. N. rekomendacijomis, be to, buvo suorganizavusi V.
K. susitikimÄ su nenustatyta moterimi, su kuria jis aptarÄ savo teisines problemas, žadÄjo, jog padavus pareiÅ¡kimÄ Ä¯ EkonominÄ policijÄ jos pažįstama prakontroliuos, kad viskas bÅ«tų gerai. Taigi, V. K. žodžiai apie turimus ryÅ¡ius buvo patvirtinti realiais veiksmais, todÄl buvo pakankamai įtikinami. Tai, jog V. K. patikÄjo V. K. deklaruojamomis pažintimis ir galimybÄmis liudija jo veiksmai â atvykimas į susitikimÄ su V. K. ir jos pažįstama, susitikimas su pareigÅ«nu bei pareiÅ¡kimų padavimas pagal gautas rekomendacijas.
V. K. taip pat parodÄ, kad nebuvo linkÄs daugiau investuoti į savo problemas, todÄl neketino sumokÄti V. K. reikalaujamo kyÅ¡io, taÄiau tai nereiÅ¡kia, jog jos pažadÄ paveikti reikalingus asmenis laikÄ nepakankamai realiu, jis patvirtino girdÄjÄs V. K. ir nenustatytos moters pokalbį apie tai, kad reikia sumokÄti, jam buvo tvirtinama, kad FNTT tyrimo pagal jo pareiÅ¡kimÄ nepradÄjo, nes jis nesumokÄjo, garantuojama, kad viskas bus prižiÅ«rima pateikus pareiÅ¡kimÄ Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai, abiejų pareiÅ¡kimų padavimo atvejais praÅ¡oma sumokÄti 1 500 EUR už pagalbÄ .
Tai, jog V. K. reikalaujamo kyÅ¡io nesumokÄjo, nusikalstamos veikos sudÄÄiai įtakos neturi, kadangi atsakomybei pagal BK 226 straipsnio 2 dalį kilti pakanka reikalavimo duoti kyšį. IÅ¡ aptarto teisÄjų kolegijai nekyla abejonių, jog tiek V. K. reikalavimas duoti kyšį, tiek ir pažadas už atitinkamÄ atlygį paveikti subjektus galinÄius priimti liudytojui naudingus sprendimus V. K. buvo suprantami, realÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s.
18. R. L. teisme parodÄ, kad V. K. turÄjo aiÅ¡kų ir konkretų tikslÄ â gauti iÅ¡ V. K. pinigus (įvardino juos kaip skolos atgavimÄ ), teigÄ, kad bÅ«tent tuo tikslu ir teikÄ jai pagalbÄ . Ä®vertinus tai, bei aplinkybÄ, kad vos po mÄnesio, kuomet EkonominÄ policija atsisakÄ pradÄti tyrimÄ pagal V. K. pareiÅ¡kimÄ , V. K. ÄmÄ reikalauti kyÅ¡io nauju pagrindu, teisÄjų kolegijai nekyla abejonių dÄl pirmojoje veikoje nustatytos V. K. realaus ketinimo gauti iÅ¡ V. K. pinigus. Kaip minÄta, tai, jog ji neketino niekam tų pinigų perduoti ir, kaip teigÄ R.
L., tik apgaudinÄjo liudytojÄ dÄl savo ketinimų, V. K. atsakomybei įtakos neturi, kadangi BK 266 straipsnio 2 dalis atsakomybÄ numato už reikalavimÄ duoti kyšį ir esant tariamai įtakai. Atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas realus reikalavimas sumokÄti už deklaruojamÄ poveikį. BÅ«tent toks reikalavimas nagrinÄjamoje byloje yra neabejotinai nustatytas, todÄl skundžiamu nuosprendžiu V. K. pagrįstai buvo pripažinta kalta pagal BK 266 straipsnio 2 dalį (pirma veika).
19. Antrosios nusikalstamos veikos atveju V. K. savo kaltÄ taip pat neigÄ ir parodymų nedavÄ, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu peržiÅ«rÄjusi vaizdo ir garso įraÅ¡us nurodÄ, kad pilnai pripažįsta 2021 m. sausio 13 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ (inkriminuotas kartu su R. L. padarytas nusikaltimas) nurodytas faktines aplinkybes. R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad atliko jai inkriminuotus veiksmus, taÄiau taip pat neigÄ nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusÄ â tyÄiÄ .
Pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad su V. K. sukÅ«rÄ planÄ , kaip jai atsiimti iÅ¡ V. K. skolÄ . Ji turÄjo kalbÄti su liudytoju telefonu âvisokias nesÄ monesâ apie neegzistuojanÄius pareigÅ«nus. Jos sugalvojo ir ji paraÅ¡Ä 7 punktų sÄ raÅ¡Ä , kas bus padaryta, jei V. K. sumokÄs V. K. 5 000 EUR, tuo paÄiu taip norÄdamos parodyti, kad žino apie V. K. problemas su teisÄsauga. Duomenis gavo iÅ¡ O. S. ir paties V. K. pasakojimų V. K.. O. S. apylinkÄs teisme patvirtino, kad yra kalbÄjusi su R.
L. apie V. K., jo asmeninius ir verslo reikalus, davÄ jai iÅ¡ Vokietijos FederacinÄs Respublikos gautų dokumentų, pagal kuriuos V. K. kaltinamas sukÄiavimu ir tyÄiniu bankrotu, kopijÄ . Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodžius keturis lapus su užraÅ¡u âProkuratÅ«ra Miunchenasâ, patvirtino, kad tai gali bÅ«ti tie patys lapai, kuriuos davÄ R. L.. R. L. parodymai iÅ¡ esmÄs sutampa su liudytojo V. K. parodymais ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs metu gauta informacija, todÄl abejonių dÄl jų patikimumo teisÄjų kolegijai nekyla.
20. V. K. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad jį pasikvietusi V. K. davÄ dokumentus, kuriuose buvo paraÅ¡yta pagal kokius straipsnius ir kur pradÄtos bylos bei paaiÅ¡kino, kad dÄl Vokietijoje jo turimos įmonÄs prieÅ¡ jį pradÄtos kelios bylos, kad jam gali kilti labai daug problemų ir didelių baudų. PasakÄ, kad dokumentus gavo iÅ¡ pažįstamų prokuratÅ«roje ir jei jam reikia pagalbos, gali padÄti prokuratÅ«roje, kur niekas nebus pradÄta, o jei bus pradÄta â bus paraÅ¡ytas atsiliepimas į Vokietijos FederacinÄ RespublikÄ .
Jis į nuteistosios siÅ«lymus nereagavo, taÄiau ji dar kelis kartus siÅ«lÄ jam pagalbÄ raÅ¡ydama žinutes âViberâ programÄlÄje. VÄliau jis bankroto procese pamatÄ tuos paÄius dokumentus, atsiųstus iÅ¡ UAB âB.â, kuriai vadovauja O. S., ir supratÄs, jog V. K. ir O. S. veikia bendrai, kreipÄsi į Specialiųjų tyrimų tarnybÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davÄ analogiÅ¡kus parodymus bei pateikÄ 2020 m. gruodžio 9 d. savarankiÅ¡kai padaryto savo ir V. K. pokalbio įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota, kaip V.
K. klausia, kiek sumokÄjo baudos pagal jos duotus dokumentus iÅ¡ Vokietijos, kad juo domisi âekonominÄ, FNTTâ, kad padarÄ užklausÄ iÅ¡ Vokietijos, kad âatÄjo antras dokumentas ir gan rimtai iÅ¡dÄstytas faktas apie V. K. iÅ¡ Vokietijos ekonominių nusikaltimų valdybos <...> va ieÅ¡kinys didelis, domisi abi Å¡alys gan stipriaiâ, kad jis kol kas tų dokumentų negavo, bet ji jau gavo, nors jis galvoja, kad ji nieko nedaroâ, kad âgalima kalbÄti dÄl sumažinimo. Lietuva duotų atsakymÄ teigiamÄ <...> teigiamas, tai geras.
E e ... atsiliepimasâ, taip pat nurodo, kad tai vokiÅ¡ko teismo nutartis. Klausia, ar V. K. žino apie ieÅ¡kinį, o jam papraÅ¡ius sužinoti, sako, kad jau žino â 220 000 EUR. V. K. klausia: âGerai. O ko nori? <...> ir kÄ siÅ«lo?â, V. K.: âsiÅ«lo, gerai siÅ«lo <...> ieÅ¡kinio jie, Å¡itÄ , neatsisakys, tik eeee... teigiamÄ atsakymÄ duos iÅ¡ Äia <...> Kad tu nusikaltimų nepadarei, kad tu to nepadarei <...> Ji man iÅ¡ karto paskambino ir iÅ¡ karto pasakÄ <...> perduotiâ. V. K.:
âNa gerai, tu sakyk, kÄ darytiâ. V. K.: âaÅ¡ su ja susiraÅ¡ysiu ir tada... ir tada sprÄsime. AÅ¡ tau sakau, aÅ¡ nemeluoju <...> aÅ¡ tau viskÄ iÅ¡ eilÄs suraÅ¡ysiu ir tau pasakysiu. Kaip, kas, po kiekâ (1 t., b. l. 72-73). VÄlesni V. K. susitikimai ir pokalbiai su V. K. buvo kontroliuojami kriminalinÄs žvalgybos pareigÅ«nų, atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojanÄius veiksmus. 2020 m. gruodžio 17 d. susitikimo parduotuvÄs âM.â, (duomenys neskelbtini), 2 aukÅ¡te metu V. K. balsu perskaitÄ V.
K. 7 punktų sÄ raÅ¡Ä (priedas prie baudžiamosios bylos, laikomas rudame voke, kurį O. S. patvirtino perdavusi R. L., o pastaroji â V. K.) ir pasakÄ: âna, viskÄ ji užraÅ¡Ä, visÄ Å¡itÄ , suriÅ¡o su prokuratÅ«ra. Ji juk, jie ten visi vieni kitus <...> jeigu jis startuoja, teisinÄ kredito istorija balta, Å¡vari. Pirmadienį dirba iÅ¡ namų, sutvarkys iki Å¡venÄių pareiÅ¡kimÄ ir anuliuosâ. V. K.: âGerai. KÄ aÅ¡ turiu daryti?â, V. K.: âMoney, money, 5 000 ir viskas.
Tai juk maži pinigai. Va, ji sakÄ. Ir viskÄ sutvarkoâ. V. K.: â Na, Å¡itÄ prokuratÅ«roje, ar kur, aÅ¡ nesupratau, sutvarko?â, V. K.: âKÄ , Å¡itÄ prokurat... ViskÄ nuims. Ir net aÅ¡ tau paraÅ¡iau, tu skaityk. AÅ¡ tau viskÄ papasakojau <...> tai rimti žmonÄs <...> 100 procentų garantijosâ. Ä® V. K. klausimÄ , kaip jis sužinos, kad viskas âÅ¡varuâ, V. K. atsako: âaÅ¡ tau viskÄ atneÅ¡iu, aÅ¡ tave suvesiu su ja ir tau viskÄ iÅ¡dÄstysâ (1 t., b. l. 84-91). 2020 m. gruodžio 30 d. 11.10 val. pokalbio telefonu metu V.
K. sakÄ V. K., kad jam reikia pasiaiÅ¡kinti dÄl tų 7 punktų, bet V. K. pasako, kad niekas jam neaiÅ¡kins, kad ji papraÅ¡ys, kad jam paraÅ¡ytų viskÄ ir ji pati viskÄ jam perduosâ. V. K. nurodo, kad kaip nors surinks reikiamÄ sumÄ , o V. K. : âTai krapÅ¡tyk, krapÅ¡tyk, greiÄiau krapÅ¡tykâ (1 t., b. l. 92-99). 2020 m. gruodžio 30 d. 16.22 val. V. K. telefonu informuoja: âDabar manÄs klausyk. AÅ¡ su ja kalbÄjau. Ir su ja, ir su juo, ir su visu kuo. Tai reiÅ¡kia. Ukraina bus panaikinta.
Vokietijai nebus iÅ¡duoti jokie dokumentai, kas lieÄia tave, o pareiÅ¡kimas nebus priimtas ir... Jis paraÅ¡ytas. Nebus priimtas ir nebus nagrinÄtas. Va visos trys bylosâ. V. K. taip pat pasakÄ, kad su juo niekas nesusitikinÄs ir dokumentų neduos, kad jis susitikinÄs tik su ja (1 t., b. l. 106-110). 2021 m. sausio 13 d. susitikimo su V. K. metu V. K. pasako, kad turi surinkÄs pinigus, bet jam reikia, kad žmogus paaiÅ¡kinimų. V. K. pažada tokį susitikimÄ . Å io susitikimo metu V. K. paskambinusi kitam asmeniui sako:
âJÅ«s jam paaiÅ¡kinkit. Nu trumpam, nors pora žodžių paaiÅ¡kinkite jÅ«s jamâ. Toliau fiksuotas V. K. pokalbis su R. L., kalbama apie 7 punktuose suraÅ¡ytus duomenis, kad Vokietijos teismas praÅ¡o iÅ¡duoti teisinÄ informacijÄ apie jį ir kad jam reikia padaryti taip, kad Lietuva neiÅ¡duotų tos informacijos, âpasakytų, kad pas jus jokių nusikaltimų Lietuvoje nÄra. Jokios finansinÄs bylos Lietuvoje pas jus nÄra. Ir tada jum bus viskas nutrauktaâ, kelis kartus R. L. pakartoja, kad visa informacija apie jį bus iÅ¡trinta ir nurodo toliau bendrauti su V.
K.. V. K. pasiteiravus su kuo jis kalbÄjo, V. K. atsako: âvirÅ¡ininkÄ <...> Å¡ita teta labai didelÄ <...> iÅ¡ FNTT <...> viskÄ ji pati padarys. Ir viskÄ iÅ¡trauks. AÅ¡ tau atveÅ¡iu visus dokumentus <...> aÅ¡ tau garantuojuâ. Pokalbio pabaigoje V. K. perduoda pinigus (1 t., b. l. 127-152). 2021 m. liepos 13 d. slapto sekimo protokole užfiksuota kaip 2021 m. sausio 13 d. susitikimo su V. K. metu V. K. į atvertÄ jos rankinÄ Ä¯deda pinigų kupiÅ«ras ir atsisveikinÄ iÅ¡siskiria (1 t., b. l. 175-176).
21. Taigi, aptarti garso įraÅ¡ai bei slapto sekimo protokolas, patvirtina V. K. parodymus, kad V. K. už poveikį sprendimus galintiems priimti asmenims reikalavo iÅ¡ V. K. pinigų. Tai, jog pokalbių metu nuteistoji V. K. neatskleidÄ liudytojui konkreÄių asmenų, kurie panaikins apie jį prokuratÅ«roje/FNTT turimus įraÅ¡us, nenurodÄ, kokiu bÅ«du tai bus daroma ar net neketino to daryti, nei jos, nei R. L. atsakomybÄs neįtakoja, kadangi atsakomybei pagal BK 226 straipsnio 2 dalį pakanka vien tarpininko iÅ¡sakyto pažado, kas Å¡iuo atveju neginÄytinai įrodyta.
22. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantÄs, aptarti telefoniniai bei susitikimų su V. K. fiksuoti pokalbiai kartu su R. L. parodymais neabejotinai atskleidžia nuteistųjų tyÄiÄ bei suderintus veiksmus. Taip pat situacijos V. K. akimis realumÄ . R. L. parodÄ, kad nuteistosios iÅ¡ anksto buvo aptarusios veiksmų planÄ , pasinaudodamos iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (iÅ¡ O. S. pasakojimų R. L. ir V. K. pasakojimų V. K.) gauta informacija kartu suraÅ¡Ä 7 punktų sÄ raÅ¡Ä apie prokuratÅ«roje apie V. K. turimus duomenis, kurie galÄs bÅ«ti panaikinti pastarajam sumokÄjus kyšį, t. y.
V. K. buvo nurodomi realÅ«s apie jį egzistuojantys duomenys. R. L. bendravo su V. K. telefonu kaip įtakingas asmuo iÅ¡ FNTT. Tai, kad ji jokių ryÅ¡ių su Å¡ia tarnyba neturi, buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, V. K. buvo pateiktas realus su juo ir Vokietijos FederacinÄje Respublikoje esanÄia jo įmone susijÄs dokumentas, kuris ankstesnių V. K. veiksmų kontekste taip pat galÄjo sudaryti įspÅ«dį apie jos turimų ryÅ¡ių realumÄ . V. K. tik vÄliau iÅ¡siaiÅ¡kino tikrÄ jÄ Å¡io dokumento kilmÄ, taÄiau dar iki tol V.
K. jau buvo iÅ¡reiÅ¡kusi pasiÅ«lymÄ tarpininkauti, kad atsakingi asmenys priimtų V. K. palankius sprendimus.
23. Aptartos aplinkybÄs atskleidžia, jog nuteistųjų veiksmai buvo tarpusavyje suderinti ir jos veikÄ bendrai bei neabejotinai suprato savo veiksmų esmÄ ir norÄjo taip veikti siekdamos finansinÄs naudos, t. y. veikÄ tiesiogine tyÄia. Kaip minÄta, BK 266 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaryta ir apgaunat kyÅ¡io davÄjÄ , todÄl Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nesvarbus nuteistųjų akcentuojamas veiksmų motyvas â skolos atgavimas. Juo labiau, kad byloje jokių V. K. skolÄ V. K. patvirtinanÄių įrodymų nÄra.
24. Nors nuteistųjų veiksmuose galima įžvelgti apgaulÄs požymių, taÄiau Å¡i aplinkybÄ veikos kvalifikavimui reikÅ¡mÄs neturi. Å iuo atveju tinkamam V. K. ir R. L. veiksmų kvalifikavimui, jų atribojimui nuo BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudÄties, esminÄ reikÅ¡mÄ turi tai, kad iÅ¡ V. K. pinigų buvo reikalaujama ir gauta žadant paveikti specialius įgaliojimus turinÄius valstybÄs tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, be to, situacijos realumui patvirtinti naudojamasi realiai egzistavusiais faktais, pasitelkiant ir apie nusikalstamÄ veikÄ nežinanÄius pareigÅ«nus, t. y. situacija nebuvo visiÅ¡kai iÅ¡galvota, kas paprastai bÅ«dinga sukÄiavimo atveju.
25. R. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rengimusi laikÄ nusikalstamo veikimo plano sudarymÄ , kuris pasireiÅ¡kÄ V. K. ir R. L. bendravimu su liudytoju V. K., teigia, kad tokie veiksmai nesudaro BK 21 straipsnio 1 dalies požymių. Atkreiptinas apeliantÄs dÄmesys, jog skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų veiksmai buvo vertinti ne kaip pasirengimas daryti nusikalstamÄ veika, o jau kaip baigtas nusikaltimas, t. y. jos nuteistos už tai, kad reikalavo kyÅ¡io pažadant pasinaudojus savo tariama įtaka paveikti valstybÄs tarnautojus ar jam prilyginamus asmenis.
26. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniuose skunduose yra akcentuojama V. K. provokacijos versija. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį, atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojanÄius veiksmus (toliau â ir NVIV) draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Provokacija suprantama, kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvÄ, jeigu dÄl to asmuo padaro ar kÄsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti (Lietuvos Respublikos kriminalinÄs žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
PažymÄtina, kad teismų praktikoje, remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužÄs 8 d. nutarimu, EŽTT jurisprudencija, yra ne kartÄ konstatuota, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmai turi bÅ«tų atliekami iÅ¡ esmÄs pasyviu bÅ«du, t. y. asmuo, atliekantis NVIV pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ ar veikiantis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau â ir NVIM), naudojamÄ pagal Lietuvos Respublikos kriminalinÄs žvalgybos įstatymÄ , negali skatinti, įtikinÄti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkreÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad provokavimo faktas turi bÅ«ti konstatuojamas, kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybÄs leidžia, t. y. jomis remiantis galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog atitinkama nusikalstama veika nebÅ«tų buvusi padaryta be valstybÄs pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo.
IÅ¡vada, kad valstybÄs pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinÄjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jo buvo galima sprÄsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turÄjo esminÄ Ä¯takÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonÄs, veiksmams.
Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengÄ daryti nusikaltimo, o teisÄsaugos pareigÅ«nai sukurstÄ jį padaryti nusikaltimÄ , t. y. kai nusikaltimo be teisÄsaugos pareigÅ«nų žinios nebÅ«tų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2010, 2K-530/2012, 2K- 434/20132K-238-139/2015).
27. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai argumentuodamas paneigÄ apelianÄių versijÄ dÄl provokacijos atlikti nusikalstamus veiksmus, atkreipdamas dÄmesį, jog iÅ¡ pokalbių garso įrašų matyti, kad V. K. pati iniciavo pokalbius apie V. K. teisines problemas, pasakojo apie gresianÄius nemalonumus, jei nebus sumokÄtas reikalaujamas kyÅ¡is. Byloje nÄra jokių duomenų, galinÄių patvirtinti, jog nuteistosios kokiu nors bÅ«du buvo skatinamos atlikti veiksmus, kurių paÄios neketino daryti, prieÅ¡ingai, R.
L. parodymai patvirtina, kad jos veikÄ pagal iÅ¡ anksto apgalvotÄ planÄ apgauti V. K.. NVIV buvo atlikti jau po to, kai V. K. reikalavo iÅ¡ V. K. 1 500 EUR kyÅ¡io už tai, kad pagal jo apreiÅ¡kimÄ bÅ«tų pradÄtas FNTT tyrimas, ir gavus V. K. garso įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas V. K. pasiÅ«lymas tarpininkauti V. K. teisiniais reikalais už atlygį, t. y. nusikaltimas, už kurį nuteistos kaltinamosios, buvo pradÄtas ir tÄsiamas be teisÄsaugos institucijų įsikiÅ¡imo.
28. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jos teisÄs: jai neleista paskambinti teisininkei I. B., neiÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ neduoti parodymų prieÅ¡ save. Kaip matyti iÅ¡ pirmojo 2021 m. sausio 13 d. praneÅ¡imo apie įtarimÄ V. K. turinio, jame nuteistajai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos įtariamojo teisÄs, įskaitant ir teisÄ atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save ( 4 t., b. l. 109-111). AnalogiÅ¡kas teisių įšaiÅ¡kinimas yra ir 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. liepos 2 d. praneÅ¡imuose apie įtarimÄ . PastebÄtina, kad Å¡ia savo teise nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ir pasinaudojo, kadangi parodymus duoti atsisakÄ.
29. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 17 d. V. K. sudarÄ teisinių paslaugų sutartį su teisininke I. B. bei pasiraÅ¡Ä notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ I. B. atstovauti V. K. FNTT, susipažinti su jos atžvilgiu pradÄtų bylų medžiaga, dalyvauti jos vardu atliekant procesinius veiksmus ir pan. (4 t., b. l. 151-158). Taigi, iÅ¡ aptartų duomenų matyti, jog I. B. nesiverÄia advokato praktika. BPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentÄjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davÄjo, asmens, kurio nuosavybÄs teisÄs laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos Å¡altinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinÄ pagalbÄ Å¡iems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisÄtus interesus.
Taigi įstatyme nenumatyta galimybÄ Ä¯tariamajam turÄti įgaliotÄ jį atstovÄ , todÄl prokuroro 2021 m. vasario 18 d. nutarimu pagrįstai buvo atsisakyta leisti I. B. dalyvauti procese, kaip V. K. atstovei. Atsisakymas leisti paskambinti Å¡iam asmeniui niekur nÄra užfiksuotas. DÄl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
30. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. taip pat nuteista už Å¡aunamojo ginklo â 9 mm kalibro PP modelio dujinio pistoleto âWaltherâ, Nr. (duomenys neskelbtini), bei trijų Å¡audyti tinkamų pramoninÄs gamybos 9 mm kalibro dujinių pistoletinių Å¡ovinių su PV užtaisu, kurie priskirtini C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, neteisÄto, neturint leidimo laikymo. Apeliaciniame skunde R. L. praÅ¡o BK 37 straipsnio pagrindu atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ dÄl jos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.
Teigia, kad įsigijo dujinį pistoletÄ , kuomet leidimo jam nereikÄjo, Å¡iuo ginklu nesinaudojo, su savimi nesineÅ¡iojo, prieÅ¡ daug metų padÄjo į spintelÄs stalÄių ir pamirÅ¡o. PraÅ¡Ä atsižvelgti, kad ginklas ne kovinis, o Ginklų ir Å¡audmenų kontrolÄs įstatymas keletÄ kartų buvo keiÄiamas, paaiÅ¡kÄjus, kad dujiniam pistoletui reikalingas leidimas, ji to leidimo siekÄ. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodymai Å¡iek tiek skyrÄsi, ji teigÄ, jog yra padavusi praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ laikyti dujinį pistoletÄ , o vÄlesnÄs apklausos metu teigÄ, kad nežinojo, jog toks leidimas reikalingas.
Buvo įsitikinusi, kad turint leidimÄ B kategorijos ginklui, atskiro leidimo C kategorijos ginklui nereikia. TeisÄjų kolegijos vertinimu tokie nuteistosios parodymai liudija kaltÄs neigimÄ .
31. Skundžiamame nuosprendyje apylinkÄs teismas neįžvelgÄ pagrindo R. L. veiksmus vertinti kaip mažareikÅ¡mius. TeisÄjų kolegija su tokioms apylinkÄs teismo iÅ¡vadomis nesutikti neturi pagrindo.
32. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padarÄs nusikalstamÄ veikÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu dÄl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudÄties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu. Pagal teismų praktikÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisÄ, bet ne pareiga, todÄl teisÄjas, ad hoc (konkreÄioje situacijoje) įvertinÄs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinÄius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs tikslingumÄ ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs nurodytu pagrindu (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
Konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos â objektyviųjų ir subjektyviųjų â požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkreÄiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybÄs pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilÄ padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta, kaltininko kaltÄs turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybÄmis, kiekvienu konkreÄiu atveju sprendžia teismas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022).
33. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiÅ¡kia, jog tokia veika kÄsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dÄl to Å¡ioms vertybÄms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grÄsmÄ. Formaliųjų nusikaltimų sudÄÄių atveju reali žala saugomoms vertybÄms gali bÅ«ti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grÄsmÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 271- 648/2015). PažymÄtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudÄtis yra formalioji, todÄl nusikaltimas yra baigtas nuo Å¡aunamojo ginklo įgijimo ar laikymo pradžios momento. 34.
Nors R. L., siekdama sumenkinti savo veiksmų pavojingumÄ pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad pas jÄ rastÄ ginklÄ prieÅ¡ 20 m. jai padovanojo Rusijos Federacijos pilietis ir ji manÄ, kad to ginklo pas jÄ nÄra, nes prieÅ¡ 11 m. jos bute taip pat buvo atliekama krata ir pareigÅ«nai buvo paÄmÄ ginklÄ , teisÄjų kolegija Å¡iÄ nuteistosios versijÄ laiko neįtikinama. Kratos metu Å¡aunamasis ginklas su dÄtuve ir joje esanÄiais 3 Å¡oviniais buvo rastas R. L. miegamajame kambaryje esanÄioje spintelÄje, t. y. lengvai prieinamoje vietoje, todÄl per 11 m. nuteistoji negalÄjo nepastebÄti ten laikomo ginklo.
35. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos praneÅ¡ime nurodant, jog R. L. leidimas įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus nÄra iÅ¡duotas, pažymÄta, kad nuteistoji 2020 m. spalio 16 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl tokio leidimo iÅ¡davimo, taÄiau praÅ¡ymo nagrinÄjimas nebaigtas (2 t., b. l. 135). Pirmosios instancijos teisme apklausta J. V. parodÄ, kad iki 2011 m. kovo 1 d. nereikÄjo leidimų âCâ kategorijos ginklams priskiriamiems dujiniams pistoletams, taÄiau vÄliau reikÄjo gauti leidimÄ ir ginklus, įgytus iki 2014 m., įregistruoti į neterminuotÄ leidimÄ . R. L. kratos metu rastam dujiniam pistoletui leidimo neturÄjo. 2021 m. jai buvo iÅ¡duotas leidimas âBâ kategorijos ginklui.
36. Taigi, iÅ¡ aptarto matyti, jog R. L. buvo žinoma, jog ginklų ir Å¡audmenų laikymas yra reguliuojamas teisÄs aktais ir pasižymi specialia tvarka, t. y. kad norint juos laikyti bÅ«tina gauti leidimÄ . Taip pat aplinkybÄ, jog ji dar 2020 m. spalio mÄn. ÄmÄsi veiksmų gauti leidimÄ laikyti âBâ kategorijos ginklÄ , paneigia jos gynybinÄ versijÄ , kad buvo visiÅ¡kai pamirÅ¡usi apie namuose laikomÄ âCâ kategorijos ginklÄ .
37. Ginklas buvo veikiantis, rastas su jame įdÄta dÄtuve, kurioje buvo trys Å¡oviniai, t. y. paruoÅ¡tas naudojimui. Nuteistoji ilgÄ laikÄ pažeidÄ ginklų apyvartos reglamentavimÄ , kuriuo siekiama užtikrinti žmogaus, visuomenÄs ir valstybÄs saugumÄ , bei sudarÄ prielaidas kilti pavojingiems padariniams, kadangi pistoletas laikytas ne seife, o lengvai ir nuteistosios vaikui prieinamoje vietoje â miegamojo spintelÄs apatiniame stalÄiuje. Visos Å¡ios aplinkybÄs sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad R. L. neteisÄti veiksmai yra nusikalstamai pavojingi BK 253 straipsnio 1 dalies prasme, todÄl negali bÅ«ti pripažinti mažareikÅ¡miais. DÄl R. L. bei V. K. paskirtų bausmių.
38. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmÄ pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į:
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltÄs formÄ ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)Â nusikalstamos veikos stadijÄ ;
5) kaltininko asmenybÄ;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;
7) atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmÄ, visoms Å¡ioms aplinkybÄms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinÄ reikÅ¡mÄ, nÄ vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinÄ dominuojanti reikÅ¡mÄ (pavyzdžiui, kasacinÄs nutartys Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Teismas, skirdamas bausmÄ, privalo užtikrinti, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų paskirta teisinga bausmÄ, kuria bÅ«tų pasiekti bausmÄs tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybÄ, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni.
BausmÄs skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinÄs instancijos teismas bausmÄ suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmÄ.
39. Apeliaciniuose skunduose nuteistosios nesutinka ir su joms paskirtų bausmių dydžiais. Nuteistoji V. K. nurodo, kad jos materialinÄ padÄtis sunki, gyvena su vyru, kurio gaunama pensija sudaro 351,24 EUR, jos paÄios pajamos taip pat yra mažos ir nepastovios, 2022 m. rugpjÅ«Äio â spalio mÄn. sudarÄ 477,22 EUR. Kitų pajamų ir turto neturi, todÄl 18 000 EUR dydžio bauda jai yra nepakeliama naÅ¡ta. R. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas didelÄ baudÄ pažeidÄ teisingumo principÄ , neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ji neteista, viena iÅ¡laiko nepilnametÄ dukrÄ , jos materialinÄ padÄtį, Å¡iuo metu esanÄias ekonomines sÄ lygas, infliacijos lygį. TeisÄjų kolegija dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes pagrindo Å¡ioje dalyje tenkinti apelianÄių skundus taip pat neįžvelgia.
40. Visos nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ už apysunkį nusikaltimÄ galima skirti nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio baudÄ . Å ios bausmÄs vidurkį sudaro 2 050 MGL, kas Å¡iuo atveju atitinka 102 500 EUR. Be to, BK 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už Å¡io kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas (patenka ir BK 226 straipsnis) skiriama bauda negali bÅ«ti mažesnÄ negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinÄs žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinÄs naudos sau ar kitam asmeniui dydis.
Kai yra keli baudos dydžio apskaiÄiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaiÄiuojamas pagal tÄ , kurio vertÄ, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis Å¡ioje dalyje nustatytomis taisyklÄmis, galutinÄ teismo paskirta bauda už Å¡io kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali virÅ¡yti Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, taÄiau negali bÅ«ti mažesnÄ negu Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalÅ«s baudos dydžiai.
41. Pirmosios instancijos teismas už BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas abiem nuteistosioms paskyrÄ vienodo dydžio â 180 MGL, baudas, R. L. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â 140 MGL dydžio baudÄ . Taigi, skirtų baudų dydžiai yra tik nežymiai didesni už Å¡ios bausmÄs galimÄ skirti minimalų dydį. Be to, pastebÄtina, kad už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ yra numatytos tik areÅ¡to arba laisvÄs atÄmimo iki penkerių metų bausmÄs, nežiÅ«rint į tai, skundžiamame nuosprendyje R.
L. nemotyvuotai už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ buvo paskirta Å¡io straipsnio sankcijoje nesanti baudos bausmÄ. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo pagrindu prokuroro skundas negautas ir apeliacinÄs instancijos teismas negali pasunkinti nuteistosios teisinÄs padÄties, R. L. už BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta baudos bausmÄ nekeistina, taÄiau vertintina kaip ypatingai nuteistajai palanki, todÄl dar labiau jÄ Å¡velninti nÄra jokio pagrindo.
42. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, individualizuodamas bausmes apylinkÄs teismas įvertino nuteistųjų padarytų nusikalstamų viekų kiekį ir pavojingumÄ (R. L. ir V. K. padarÄ po dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nebuvimÄ , abiem nuteistosioms konstatavo vienÄ atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ â nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarÄ veikdamos bendrininkų grupÄje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taip pat atsižvelgÄ Ä¯ nuteistÄ sias charakterizuojanÄius duomenis â skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad abi nuteistosios neteistos, R. L. už administracinius nusižengimus nebausta, V. K. â bylos duomenimis paskutinį kartÄ administracine tvarka bausta 2019 m. birželio 18 d. Apygardos teismas pakartotinai įvertinÄs bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, papildomai pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog V. K. 2016 m. sausio 12 d. vis tik buvo teista už 2012 m. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kurios vykdymas atidÄtas vieneriems metams.
Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , asmenys, kuriems bausmÄs vykdymas atidÄtas, laikomi teistais bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu. Taigi, nors skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad V. K. yra neteista, taÄiau ankstesnis teistumas ir jo pobÅ«dis laikytini neigiamai nuteistÄ jÄ charakterizuojanÄiais duomenimis, kurie jos padarytų administracinių nusižengimų kontekste rodo bÅ«dingÄ teisei prieÅ¡ingÄ elgesį. Atitinkamai, teisÄjų kolegija neįžvelgia pagrindo mažinti V.
K. skirtos baudos dydžio už pirmÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 226 straipsnio 2 dalyje.
43. Antrojoje nusikalstamoje veikoje V. K. ir R. L. nuteistos už kartu padarytÄ nusikaltimÄ , t. y. veikiant bendrininkų grupÄje, todÄl pagrįstai joms abiems nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ. Jų abiejų veiksmai vykdant prekybos poveikiu nusikalstamÄ veikÄ buvo pakankamai intensyvÅ«s. Kaip matyti iÅ¡ nuteistosios R. L. parodymų, jos abi sukÅ«rÄ planÄ kaip gauti iÅ¡ V. K. pinigus ir abi jį vykdÄ â R. L. parengÄ/gavo raÅ¡tus, kuriuos V. K. perdavÄ V. K., abi su Å¡iuo liudytoju bendravo, todÄl nusikalstamos veikos atžvilgiu abiejų įtaka laikytina vienoda, atitinkamai joms pagrįstai buvo paskirta vieno dydžio bausmÄ, kuri atitinka tiek nusikalstamos veikos, tiek ir paÄių nuteistųjų pavojingumÄ , yra adekvati nusikalstamomis veikomis siektos naudos dydžiui.
44. TeisÄjų kolegijos vertinimu nuteistosios nenurodÄ Ä¯tikinamų argumentų, kodÄl joms reikÄtų sumažinti skirtus baudų dydžius, jų pateikti duomenys apie dukrÄ ir gautas pajamas nÄra niekuo iÅ¡skirtiniai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo nekeiÄia. Nuteistosios yra dirbanÄios, duomenų apie nustatytÄ nedarbingumÄ ar turimus didelius finansinius įsipareigojimus byloje nÄra, todÄl jų situacija nÄra tokia beviltiÅ¡ka, kad galÄtų bÅ«ti pagrindu skirti mažesnÄ, nei apylinkÄs teismo nustatyta, baudÄ .
PažymÄtina, jog bausmÄ neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžianÄiuose tam tikras veikas bei numatanÄiuose atitinkamas sankcijas â bausmes už jų padarymÄ . Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todÄl asmuo, žinodamas apie gresianÄiÄ bausmÄ ir, vis dÄlto, pasirinkÄs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybÄ bÅ«ti nubaustam ženklia baudos bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkanÄios bausmÄs paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmÄs paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
45. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Jame nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmÄ už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinÄ subendrintÄ bausmÄ; skirdamas galutinÄ subendrintÄ bausmÄ, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudÄti, taÄiau baudžiamasis įstatymas nenustato atvejų, kuomet skiriamos bausmÄs turi bÅ«ti bendrinamos dalinio, o kada visiÅ¡ko bausmių sudÄjimo bÅ«du. Å is klausimas paliekamas bausmÄ skirianÄio teismo diskrecijai, taÄiau teismo sprendimas parinkti mažiau kaltinamajam palankų bausmių bendrinimo bÅ«dÄ turÄtų bÅ«ti labiau motyvuotas.
46. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. ir R. L. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmÄs tarpusavyje subendrintos visiÅ¡ko bausmių sudÄjimo bÅ«du, taÄiau toks pasirinktas bausmių bendrinimo bÅ«das visiÅ¡kai nemotyvuotas. Tai laikytina nuosprendžio trÅ«kumu. Vis dÄl to, Å¡is trÅ«kumas nÄra esminis, juo labiau, kad keisti bendrinimo bÅ«do Å¡iuo atveju netikslinga. Kaip minÄta, pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, iÅ¡ dalies sudedant bausmes pridedamos bausmÄs dydis negali bÅ«ti mažesnis už minimalų jos dydį, taÄiau tai nereiÅ¡kia, jog pridedamas bausmÄs dydis visais atvejais turi bÅ«ti minimalus.
Å iuo atveju nuteistosioms skirti bausmių dydžiai tik nežymiai virÅ¡ija minimalų baudos dydį, todÄl įvertinus nusikaltimų pobÅ«dį, trukmÄ, pavojingumÄ ir kitas jau aptartas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo taikytas visiÅ¡kas bausmių sudÄjimo bÅ«das parinktas teisingai, atitinka BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, todÄl galutinÄs bausmÄs apeliantÄms nustatytos teisingai, jas keisti nÄra pagrindo.
47. Skundžiamas nuosprendis teisÄtas ir pagrįstas, nuteistosioms paskirtos bausmÄs teisingos, todÄl apeliaciniai skundai atmestini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistųjų V. K. ir R. L. apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisÄja nuo jos paskelbimo dienos. TeisÄjai UgnÄ GailiÅ«nienÄ Mindaugas Povilanskas GiedrÄ TelksnienÄ