d9f533ea-a238-4bfd-bb3d-cf88b52caac6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr.e2A-184-330/2018Teisminio proceso Nr.2-57-3-00546-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.20; 2.4.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 24 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės P. D.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-657-163/2017 pagal ieÅ¡kovės P. D. M. ieÅ¡kinį atsakovėms akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Energetikos ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė P. D.

M. teismui pateiktu ieškiniu prašė: pripažinti, kad atsakovės Lietuvos Respublika ir AB „Klaipėdos nafta“ piktnaudžiavo savo teisėmis bei dominuojančia padėtimi ir pažeidė ieškovės teises, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokole (toliau – Protokolas); pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esančiuose žemės sklypuose (0,5159 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,60668 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2310 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2285 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2146 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2151 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2156 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu ieÅ¡kovei nustatyti servitutai prilygsta žemės paėmimui ir įpareigoti atsakoves Lietuvos RespublikÄ bei AB „Klaipėdos nafta“ iÅ¡pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iuos sklypus už 247 249,23 Eur; ieÅ¡kovės naudai priteisti iÅ¡ atsakovių 424,65 Eur turtinę žalÄ ; ieÅ¡kovės naudai priteisti iÅ¡ atsakovių 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2000 m. gruodžio 13 d. jai buvo atkurta nuosavybės teisė į tėvo valdytÄ Å¾emės sklypÄ , perduodant lygiavertį 14,2114 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovės organizavo Suskystintų gamtinių dujų terminalo, su tuo susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengimÄ . Å is planas patvirtintas Energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.1-130. Remiantis Specialiojo plano sprendiniais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr.12 VÄ®-( 14.12.2)-1110 1.1 punktu ieÅ¡kovės turimo sklypo 1,3589 ha plote nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę: tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas; naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas.

Å io įsakymo 2.1 punkte nurodyta, jog vieÅ¡pataujantis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai. Ä®sakymo 2.4 punkte nustatytas nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimas, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei 8 652,58 Lt (2 505,96 Eur) vienkartinę piniginę kompensacijÄ . Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. AV-1433 ieÅ¡kovės žemės sklypo pagrindinė paskirtis buvo pakeista iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į gyvenamosios teritorijos, kurios pobÅ«dis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba.

Taip pat Å¡iuo įsakymu buvo patvirtintas detalusis žemės sklypo planas, kuriuo sklypas buvo padalintas į 56 sklypus. Tokiu bÅ«du nustatytasis žemės servitutas atsirado septyniuose naujai suformuotuose ieÅ¡kovės žemės sklypuose. IeÅ¡kovės teigimu, nutiesus dujotiekį, septynių žemės sklypų naudoti pagal paskirtį bus neįmanoma, dėl nustatytų ribojimų taip pat nėra galimybės rasti Å¡iems sklypams pirkėjÄ , tad nors formaliai ieÅ¡kovei iÅ¡lieka nuosavybės teisė į sklypus, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės nuosavybės teisė netenka savo turinio – galimybės valdyti sklypus, jais naudotis ir disponuoti.

Nustatytas servitutas apimtimi ir pasekmėmis prilygsta nuosavybės paėmimui, savo žinion perimant žemės nuosavybę, tačiau iÅ¡vengiant teisingo atlyginimo už jÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad ir kompensacija už servitutÄ buvo apskaičiuota netinkamai – neatsižvelgus į tai, jog žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista. Nurodė, kad teisminėje praktikoje yra suformuota taisyklė, jog galimi nuosavybės teisės pažeidimai turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į detalųjį planÄ .

Atsakovės, siekdamos iÅ¡vengti teisingo atlyginimo ieÅ¡kovei, vadovavosi ne teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe – pakeista žemės paskirtimi, o formaliomis Å¡io įvykusio fakto vėlesnio registravimo procedÅ«romis, nors žemės mokestį ieÅ¡kovė moka už gyvenamÄ jÄ teritorijÄ , kurios paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose ginčo sklypų vertė nurodyta 247 642 Eur, už Å¡iuos sklypus ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta 392,77 Eur vienkartinė kompensacija, todėl nurodytus žemės sklypus atsakovės turėtų iÅ¡pirkti už 247 249,23 Eur.

IeÅ¡kovė nurodė patyrusi ir neturtinę 10 000 Eur žalÄ , nes iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. pagrįstai manė turinti neribotÄ nuosavybės teisę nurodytų žemės sklypų atžvilgiu ir turėjo teisėtų bei pagrįstų lÅ«kesčių savo nuosavybe disponuoti pagal pakeistÄ Å¾emės paskirtį, tačiau Å¡ie lÅ«kesčiai buvo pažeisti. Dėl atsakovių veiksmų ieÅ¡kovė patyrė netikrumÄ dėl ateities, sumažėjo pasitikėjimas valstybės institucijomis ir teisine valstybės sistema.

Atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Energetikos ministerijos, su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad servituto nustatymo metu ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis buvo žemės Å«kio, todėl ir kompensacija buvo apskaičiuota pagal tokius sklypo parametrus. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė tiek įsakymÄ dėl specialiojo plano patvirtinimo, tiek įsakymÄ dėl servituto nustatymo skundė administraciniam teismui, tačiau skundai teismine tvarka buvo atmesti.

Teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, turi res judicata galiÄ ir negali bÅ«ti revizuojami. Administracinėse bylose sprendžiant servituto teisėtumo klausimÄ , buvo pasisakyta ir dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo atitikties Konstitucijos 23 straipsniui bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimams bei pripažinta, kad Å¡is įsakymas nei Konstitucijos nei Konvencijos nepažeidžia. IeÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡pirkti žemės sklypus pažeidžia pamatinius sutarčių sudarymo laisvės principus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl pagrindų taikyti žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams nebuvimo, todėl Å¡is klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas pakartotinai. Nurodė, kad terminalo dujotiekis priskirtinas bendro naudojimo inžinerinėms komunikacijoms, kurioms servitutas gali bÅ«ti nustatomas administraciniu aktu. Žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos ieÅ¡kovės teisių nevaržo labiau nei nustatytas servitutas, už kurio sukeliamus suvaržymus patiriami nuostoliai jau yra paskaičiuoti ir atlyginti žemės sklypo savininkei.

Servitutas buvo nustatytas visam 14,2114 ha ploto žemės sklypui, o ne septyniems vėliau nuo jo atidalintiems atskiriems sklypams. IeÅ¡kovė, žinodama apie servitutÄ , savo valia nusprendė tokiu bÅ«du sklypÄ padalinti į atskirus mažesnius sklypus, kurie iki Å¡iol neparduoti ir juose nevykdomos jokios statybos ar kiti darbai. Be to, žemės sklypui nustatytomis specialiosiomis naudojimo sÄ lygomis nėra ribojama Å«kinė - komercinė veikla. IeÅ¡kovė neįrodė bei nepagrindė turtinės ir neturtinės žalos fakto ir dydžio.

Atsakovės taip pat nurodo, kad žemės sklypo plėtros galimybes riboja ne tik nustatytas servitutas ar žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos, bet ir kiti apribojimai (pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos, melioracijos sistemos ir pan.). Servitutas buvo nustatytas laikantis proporcingumo principo, atitiko siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais administracinėse bylose konstatuota, kad specialiojo plano sprendiniai, nustatytas servitutas ir paskaičiuota kompensacija yra teisėti bei pagrįsti. Teismas pažymėjo neturįs pagrindo iÅ¡ naujo vertinti tų pačių aplinkybių ir spręsti tokių pačių reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl ginčytų teisės aktų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad administracinėje byloje teismas esÄ nevertino, kokiu mastu nustatyti ribojimai daro poveikį ieÅ¡kovės nuosavybės teisei, ar Å¡iais ribojimais nėra paneigiama nuosavybės teisės esmė ir paskirtis.

Pažymėjo, kad, nustačius servitutÄ , nuosavybės teisė į žemės sklypÄ iÅ¡lieka jo savininkui. Akcentavo aplinkybę, jog servitutas buvo nustatytas vienam 14,2114 ha ploto žemės sklypui. Tai, kad ieÅ¡kovės iniciatyva buvo pakeista sklypo paskirtis, kad tas žemės sklypas buvo padalintas į 57 atskirus sklypus, teismo vertinimu, patvirtina, jog servituto nustatymas netrukdė ieÅ¡kovei naudotis savo teisėmis ir teisėtais interesais. Aplinkybė, kad norint verstis atitinkama veikla, tÄ bÅ«tina suderinti su atsakove, nereiÅ¡kia, jog dėl to nebegalima naudoti sklypų pagal paskirtį.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog ji dėl veiklos suderinimo bÅ«tų kreipusis į atsakovę, o Å¡i bÅ«tų nedavusi sutikimo tai veiklai. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovės piktnaudžiavo savo teisėmis ir dominuojančia padėtimi bei pažeidė ieÅ¡kovės teises, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje bei Protokolo 1 straipsnyje, padarydamos turtinę ir neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti du privačios nuosavybės ribojimo bÅ«dai: administraciniu aktu nustatant privačios žemės sklypuose servitutÄ ir privačios žemės sklypus paimant visuomenės poreikiams.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose bylose buvo analizuoti ieÅ¡kovės argumentai tiek dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tiek dėl servituto, tačiau ieÅ¡kovės skundai nebuvo patenkinti. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei taikomi ribojimai atitinka servituto instituto esmę ir paskirtį, todėl ieÅ¡kovės reikalavimo dėl žemės sklypų iÅ¡pirkimo netenkino. Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad nustačius servitutÄ , žemės sklypas lieka savininko nuosavybėje, todėl savininkas privalo valstybei mokėti žemės mokestį.

Akcentavo, kad ginčo servitutas buvo nustatytas tuomet, kai žemės sklypo paskirtis buvo žemės Å«kio, kad žemės paskirties pakeitimÄ inicijavo pati ieÅ¡kovė. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo, jog jai turėtų bÅ«ti kompensuojama pagal naujÄ Å¾emės sklypų paskirtį.Teismas nepagrįstais pripažino ieÅ¡kovės argumentus dėl neturtinės žalos padarymo, jog jos nuosavybės teisės esÄ buvo paneigtos du kartus: pirmÄ kartÄ â€“ nacionalizavus tėvo žemę, o antrÄ kartÄ â€“ nuosavybės teisę į dalį grÄ Å¾into turto apribojus taip, kad buvo paneigta nuosavybės teisės esmė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovei buvo atkurta nuosavybė į didesnį žemės plotÄ nei nacionalizuotas žemės plotas. Nuosavybė atkurta strategiÅ¡kai daug geresnėje vietoje nei buvo. Be to, žemės sklype, į kurį atkurta nuosavybė, ieÅ¡kovė turėjo galimybę pakeisti žemės paskirtį ir padidinti žemės vertę, ko nebÅ«tų galėjusi padaryti nacionalizuotame žemės sklype. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nustačius servitutÄ ieÅ¡kovė nei ekonomiÅ¡kai, nei moraliai nenukentėjo.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog terminalo dujotiekis bei naftotiekis negali bÅ«ti prilyginami Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklams, todėl servitutas esÄ negalėjo bÅ«ti nustatytas.

Teismas nurodė, kad tokie ieÅ¡kovės argumentai grindžiami prielaidomis. 2013 m. birželio 13 d. patvirtintame Specialiajame plane nurodyta, kad terminalo dujotiekis ir naftotiekis yra suprantami kaip centralizuoti (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklai. Å iame plane taip pat nurodoma, kad remiantis plano sprendiniais bus nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas ieÅ¡kovės skundÄ dėl servituto nustatymo, įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra konstatavęs, kad buvo pagrindas nustatyti ieÅ¡kovės žemės sklype servitutÄ Å½emės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė P. D. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas iÅ¡ esmės neanalizavo, ar ieÅ¡kovės turtui taikomi apribojimai yra teisėti Konstitucijos 23 straipsnio ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme. Administracinėse bylose tokio pobÅ«džio klausimai nebuvo sprendžiami.

Administraciniai teismai pasisakė tik dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas neatkleidė ginčo servituto turinio, kuris nebuvo vertinamas ir administracinėse bylose. Konvencijos pažeidimas konstatuojamas, kai nustatoma, jog nebuvo laikytasi bent vieno iš šių imperatyvų: teisės ribojimas nustatytas įstatymu, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo, teisės ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra proporcingas. Nagrinėjamu atveju teisės ribojimas nenustatytas įstatymu ir nėra proporcingas.

Po servituto nustatymo ieškovė tik formaliai turi teisę į nuosavybę, ji turi daugiau pareigų nei teisių. Įstatymai negali numatyti galimybės iš žemės savininko atimti visas teises, jas faktiškai perduodant viešpataujančio daikto savininkui. Aplinkybę, kad nustatyti ribojimai neatitinka servituto požymių, patvirtina prof. habil. dr. V. N. mokslinė išvada. Teismas šio įrodymo nevertino. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė teiginių dėl jai taikomų ribojimų.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovė septynių žemės sklypų negali naudoti pagal paskirtį. Nustatytas ribojimas neproporcingas, kadangi atsakovei tenka visos teisės, o ieÅ¡kovei – tik pareiga mokėti žemės mokestį. Ribojimas pripažintinas neproporcingu nustačius, kad bendrÄ jį visuomenės interesÄ siekiama užtikrinti asmens pagrindinių teisių sÄ skaita, kad valstybė pažeidė sÄ Å¾iningo įgijėjo teisėtÄ lÅ«kestį netrukdomai naudotis nuosavybe, kad valstybės institucijos pažeidė pareigÄ veikti tinkamai ir nuosekliai, kad grÄ Å¾inama žemės sklypo vertė yra nepakankama panaÅ¡iam žemės sklypui įsigyti.

IeÅ¡kovė yra sÄ Å¾ininga žemės sklypo įgijėja, valdžiusi apribojimais neapsunkintÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame buvo leidžiamos įvairios veiklos, įskaitant gyvenamÄ jÄ statybÄ . IeÅ¡kovė dar iki servituto nustatymo pradėjo realizuoti savo lÅ«kesčius, susijusius su žemės sklypu. Aplinkybę, kad valstybės institucijos pažeidė pareigÄ veikti tinkamai ir nuosekliai, patvirtina 2013 m. rugpjūčio 19 d. dviejų institucijų priimti vienas kitam prieÅ¡taraujantys sprendimai.

IeÅ¡kovei apskaičiuota kompensacija nesudaro galimybės įsigyti kito žemės sklypo. Kompensacija 100 kartų mažesnė už žemės sklypų vertę. Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovės nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pagal aktualius kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, spręsdamas dėl servituto teisėtumo teismas turėtų vertinti: abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingÄ jų derinimÄ ; kokiam daiktui nustatomas servitutas; visam ar jo daliai; koks servituto turinys; koks servituto pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo.Atsakovės piktnaudžiavo savo teisėmis ir įgaliojimais.

Atsakovei AB „Klaipėdos nafta“, kuri buvo tiesiogiai suinteresuota Å¡alimi, buvo perduoti spręsti visi klausimai, susiję su projekto įgyvendinimu. Atsakovė iki projekto specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo sÄ moningai siekė užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei ir kitiems suinteresuotiems asmenims susipažinti su atsakovės ketinimais. Aplinkybė, kad septyni ginčo sklypai iÅ¡ ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai buvo paimti ne taikant įstatymais nustatytas žemės paėmimo procedÅ«ras, o piktnaudžiaujant servituto institutu, yra laikytina valstybės institucijų klaidomis.

Teismo iÅ¡vados dėl neturtinės žalos padarymo grindžiamos aplinkybėmis, kuriomis Å¡alys bylos nagrinėjimo metu nesirėmė. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo iÅ¡vadas Å¡iuo klausimu. Atsakovėms priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos net 52 proc. virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus dydžius. Teismas nepasisakė dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Teismas negalėjo visiÅ¡kai patenkinti atsakovių praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Energetikos ministerijos, atsiliepimais į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ grindžiami tokiais argumentais:Servitutas nustatytas vadovaujantis įstatymu, yra teisėtas, o tai konstatuota administracinėse bylose.Servitutas nustatytas vadovaujantis iÅ¡imtinai vieÅ¡uoju interesu, to neginčija ir ieÅ¡kovė.

Servitutas yra proporcingas, kadangi nustatytas tik daliai žemės sklypo – 1,3589 ha plote ir sudaro apie 9,56 procentus viso žemės sklypo ploto; servitutas nustatytas žemės Å«kio paskirties sklypui; žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, galima žemės Å«kio veikla, o gavus VÄ® „Klaipėdos naftos“ pritarimÄ â€“ ir kita veikla; likusia dalimi žemės sklypo, kurioje nėra nustatytas servitutas, ieÅ¡kovė gali naudotis ir naudojasi, kÄ patvirtina žemės sklypo paskirties keitimas.

Administracinėje byloje konstatuota, kad pagal patvirtintÄ metodikÄ iÅ¡mokėta kompensacija atlygina minimalius ieÅ¡kovės nuostolius. IeÅ¡kovė neįrodė patyrusi nuostolių, kurie nebuvo atlyginti. Servitutas nepažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio, Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatų. Atsakovės nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir įgaliojimais. Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas įgyvendintas griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų.Teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi žalos atsiradimÄ lėmė pačios ieÅ¡kovės veiksmai.

PareiÅ¡kusi reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovė neįrodė jo įstatyminio pagrindo, nepagrindė žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaIeÅ¡kovė P. D. M. (apeliantė) apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliantė žodinio proceso bÅ«tinumÄ grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kuria apeliantė rėmė pareikÅ¡tus reikalavimus, neanalizavo didžiosios dalies byloje esančių įrodymų, kuriais apeliantė grindė savo pozicijÄ .Remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odiniame procese. Kolegijos vertinimu, apeliantė nenurodė svarių argumentų, kodėl bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliantė žodinio proceso bÅ«tinumÄ Â grindžia tuo, jog tam tikros jos nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos arba dėl jų nebuvo pasisakyta teismo sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir raÅ¡ytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylÄ apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar pirmosios instancijos teismas juos įvertino, ar ne. BÅ«tina akcentuoti ir tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, Å¡alims aktyviai realizuojant procesines teises, o Å¡alių argumentai dėl ginčo esmės grindžiami iÅ¡samiais procesiniais dokumentais bei raÅ¡ytiniais įrodymais.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nagrinėjant bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, apeliantės procesinės teisės nebus suvaržytos, todėl jos praÅ¡ymas netenkinamas.Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo dalykoIÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 55/6676 ieÅ¡kovei P. D. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo P. P. nuosavybės teise valdytÄ 11,77 ha ploto žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), perduodant ieÅ¡kovei lygiavertį turėtajam nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ (duomenys neskelbtini) esantį 14,2114 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ .Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. 1-130 buvo patvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros bei dujotiekio statybos specialusis planas (toliau – specialusis planas), kuriuo taip pat suformuoti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines) komunikacijas, jais naudotis ir juos aptarnauti. Specialiojo plano pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. rugpjūčio 19 d. priėmė įsakymÄ dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovės žemės sklype.

Žemės sklypui buvo nustatyti servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines) komunikacijas, jais naudotis ir juos aptarnauti. 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu ieÅ¡kovei buvo paskaičiuota 8 652,58 Lt (2 505,96 Eur) dydžio kompensacija už servitutu nustatytus žemės sklypo naudojimo apribojimus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 atmetė ieÅ¡kovės skundÄ , kuriuo ji prašė panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d.

įsakymÄ dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros bei dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014 atmetė ieÅ¡kovės skundÄ , kuriuo ji prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymÄ dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovės žemės sklype.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ ieškovės žemės sklypas buvo padalintas į 57 atskirus žemės sklypus, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (56 sklypuose) ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų (1 sklype).

Servitutas patenka į septynis naujai suformuotus žemės sklypus. Padalinto žemės sklypo detalusis planas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ai dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo bÅ«do pakeitimo padaryti 2014 m. kovo 28 d. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti, kad atsakovės Lietuvos Respublika ir AB „Klaipėdos nafta“ piktnaudžiavo savo teisėmis bei dominuojančia padėtimi ir pažeidė ieÅ¡kovės teises, nustatytas Konstitucijos 23 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokole; pripažinti, kad ieÅ¡kovės žemės sklypuose nustatyti servitutai prilygsta žemės paėmimui ir įpareigoti atsakoves Lietuvos RespublikÄ ir AB „Klaipėdos nafta“ iÅ¡pirkti Å¡iuos sklypus už 247 249,23 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės naudai 424,65 Eur turtinę žalÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neteisėtais ieÅ¡kovės atžvilgiu  įvardijami atsakovių veiksmai buvo įvertinti teismų sprendimais administracinėse bylose, Å¡iai nagrinėjamai bylai turinčiuose prejudicinę galiÄ .

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovės piktnaudžiavo savo teisėmis ir dominuojančia padėtimi bei pažeidė ieÅ¡kovės teises, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje bei Protokolo 1 straipsnyje, jog padarė jai turtinę ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutikimÄ su teismo iÅ¡vadomis grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nesprendė, ar ieÅ¡kovės turtui taikomi apribojimai yra teisėti Konstitucijos 23 straipsnio ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme, nes administracinėse bylose tokio pobÅ«džio klausimai nebuvo sprendžiami.

IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismui nevertinus servituto turinio, Å¡iÄ pareigÄ turės įvykdyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis).

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų iÅ¡taisymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo kartoti pirmosios instancijos teisme įvykusio bylos nagrinėjimo visa apimtimi, todėl Å¡iuo atveju vertintina, ar pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų yra pagrįstos.Dėl galimybės vertinti servituto nustatymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas nustato suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGD terminalas) įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus bei reikalavimus, taip pat sudaro teisines, finansines ir organizacines sÄ lygas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui įgyvendinti.

Å iuo įstatymu nustatomas specialusis teisinis reguliavimas taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu įgyvendinamam suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. Teisiniams santykiams, kylantiems Å¡io įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklÄ , taikomi tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja Å¡iam įstatymui (įstatymo 1 straipsnis). Pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, teritorijai, kurioje turi bÅ«ti įrengta SGD terminalo infrastruktÅ«ra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis nustatomas žemės servitutas.

Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktÅ«ra suprojektuojami projekto specialiajame plane.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi bÅ«ti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio Å¡alis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai.Servituto turinį pagal įstatymÄ sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės; jeigu nustatant servitutÄ nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sÄ lygoja vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalys).

Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo iÅ¡aiÅ¡kino, kad servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su vieÅ¡pataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ .

Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties bÅ«tina įvertinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. rugpjūčio 19 d. priėmė įsakymÄ dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovės žemės sklypui.

Žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti. 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu ieÅ¡kovei buvo paskaičiuota 8 652,58 Lt (2 505,96 Eur) dydžio kompensacija už servitutu nustatytus žemės sklypo naudojimo apribojimus. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmetė, rėmėsi administracinėse bylose teismų nustatytomis aplinkybėmis, taigi iÅ¡ esmės nesprendė, ar ieÅ¡kovės turtui taikomi apribojimai yra teisėti Konstitucijos 23 straipsnio ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme.

Apeliantės teigimu, administracinėse bylose tokio pobūdžio klausimai nebuvo sprendžiami, administraciniai teismai pasisakė tik dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatkleidė ginčo servituto turinio, kuris nebuvo nagrinėjamas ir administracinėse bylose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administracinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kindamas prejudicinių faktų instituto turinį ir tikslÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka individualios bylos atžvilgiu.

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 atmetė ieÅ¡kovės skundÄ , kuriuo ji prašė panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymÄ dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros bei dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo, o administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014 atmetė ieÅ¡kovės skundÄ , kuriuo ji prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymÄ dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovės žemės sklype. Å iose administracinėse bylose, kuriose dalyvavo ieÅ¡kovė ir atsakovės, priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, kad specialiojo plano sprendiniai, ieÅ¡kovės sklype nustatytas servitutas ir paskaičiuota kompensacija yra teisėti ir pagrįsti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos iÅ¡ esmės nevertinti ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių dėl atsakovių veiksmų, esÄ pažeidžiančių ieÅ¡kovės interesus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog nagrinėjamos bylos tyrimo objektas nesÄ s tapatus administracinėse bylose vertintoms aplinkybėms. Nėra pagrįstų prielaidų sutikti su apeliantės nuostata, jog administracinio teismo iÅ¡vados nėra tapačios teisiniam tyrimui, kurio metu analizuojama, ar atsakovės nepažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintų ieÅ¡kovės teisių.Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų motyvavimo vadovaujantis iÅ¡ esmės vien administracinėse bylose nustatytomis (prejudicinėmis) aplinkybėmis pakankamumo, bÅ«tina sugretinti bei įvertinti tiek civilinės ir administracinės bylų dalykÄ , tiek tirtas esmines faktines aplinkybes.

Apibendrinus nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ sudarančias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė civilinėje byloje siekia jos žemės sklypui (pakeitus žemės naudojimo paskirtį ir jį padalinus – septyniems sklypams) 2013 m. rugpjūčio 19 d. administraciniu aktu nustatyto servituto teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Å iuo tikslu ieÅ¡kovė įrodinėja, kad ginčo servitutas dėl ieÅ¡kovei taikomų apribojimų masto yra neproporcingas, neatitinka įstatymo reikalavimų ir sÄ lygų, pažeidžia ieÅ¡kovės teises, o sukeliamomis pasekmėmis iÅ¡ esmės atitinka žemės sklypų paėmimÄ .

IeÅ¡kovė įrodinėja, kad tokiÄ situacijÄ lėmė neteisėti atsakovių veiksmai piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje siekia (neatsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimus dėl pažeidimų konstatavimo), kad jos sklypams nustatytas servitutas bÅ«tų pripažintas (faktiniu) žemės paėmimu visuomenės poreikiams, o už paimtÄ turtÄ bÅ«tų teisingai atlyginta (be kita ko, atsižvelgiant į pakeistÄ Å¾emės naudojimo paskirtį). Administracinėse bylose ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimus panaikinti skundžiamus administracinius aktus, kuriais buvo patvirtintas SDG terminalo, infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialusis planas, o ieÅ¡kovės žemės sklypui nustatytas servitutas.

Apeliantės nuostata, jog administracinių bylų objektas buvo tik administracinių aktų teisėtumo vertinimas, iÅ¡ esmės yra pagrįsta. Tačiau iÅ¡ administracinėse bylose priimtų teismo procesinių sprendimų turinio matyti, kad ieÅ¡kovės teisėms įtakÄ darantys administraciniai aktai jos buvo ginčijami remiantis iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriais ieÅ¡kovė grindžia savo pozicijÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Nors administracinėse bylose buvusios nurodytos ir teismo įvertintos aplinkybės sudarė pagrindÄ formaliajam administracinių aktų vertinimui (dėl atitikties kitiems teisės aktams), tačiau ieÅ¡kovės argumentacijoje buvo pateiktos ir tokios aplinkybės dėl jos teisių pažeidimo, kuriomis grindžiama jos pozicija Å¡ioje civilinėje byloje.

Tokiu bÅ«du administracinėse bylose ieÅ¡kovės buvo nurodytos, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡ esmės įvertintos aplinkybės bei argumentai dėl atsakovių piktnaudžiavimo, kiek tai susiję su planavimo veiksmais, ieÅ¡kovės teisės ribojimu dalyvauti planavimo procese, dėl planavimo proceso atitikties Konstitucijos reikalavimams (žr. administracinę bylÄ dėl ginčijamo specialiojo plano). Taip pat buvo iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos aplinkybės bei argumentai dėl servituto nustatymo bÅ«do atitikties teisiniam reguliavimui, dėl servituto proporcingumo (pagal ieÅ¡kovės pateiktus argumentus įvertintas servituto ir žemės paėmimo teisinių institutų santykis, spręstas abiejų teisių ribojimo priemonių prioritetų ginčo atveju klausimas), pasisakyta dėl servituto atlygintinumo, įvertinus ribojimų apimtis, žemės naudojimo paskirties, sklypo padalijimo aplinkybes, spręsta dėl poreikio vertinti ginčijamo administracinio akto atitiktį Konstitucijai (žr. administracinę bylÄ dėl servituto nustatymo).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje vadovavosi prejudinę reikÅ¡mę turinčiomis aplinkybėmis, nustatytomis administracinėse bylose, ir tuo pagrindu iÅ¡ dalies apribojo ieÅ¡kovės galimybes iÅ¡ naujo įrodinėti ir (ar) kitaip vertinti kitose bylose nustatytus faktus ir aplinkybes. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamoje ir administracinėse bylose ieÅ¡kinių (skundų) dalykai (reikalavimai) nėra tapatÅ«s, tačiau atsižvelgiant į jų (ieÅ¡kinių, skundų) pagrindų panaÅ¡umÄ (iÅ¡ esmės – tapatumÄ ), tas negali paneigti administracinėse bylose nustatytų aplinkybių prejudicinės reikÅ¡mės. Todėl vien tai, jog nagrinėjamoje byloje servituto nustatymo, kaip ir kitų atsakovių veiksmų, teisinis vertinimas ieÅ¡kovės „įspraudžiamas“ į konkrečių Konstitucijos ir Konvencijos normų ribas, nesudaro pagrindo tų nustatytų aplinkybių naujam teisiniam vertinimui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo ne kartÄ buvo nurodyta, jog ieÅ¡kinio pagrindas yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 3 straipsnis). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001, 2005 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005; 2008 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008).

Taigi ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė administracinėse bylose tiesiogiai nereikalavo vertinti, ar atsakovių veiksmai, be kita ko, ir nustatant servitutÄ , atitinka Konstitucijoje ir Konvencijoje apibrėžtas asmens teisių ir laisvių ribas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog servituto teisėtumo klausimas nebuvo įvertintas, arba buvo įvertintas tik iÅ¡ dalies, t. y. įvertinus tik administracinių aktų atitiktį įstatymams, tačiau paliekant bendrosios kompetencijos teismams vertinti, ar servituto turinys neprieÅ¡tarauja jo (servituto) esmei, ar nepažeidžia asmens teisių.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, atsakovių veiksmų ir ginčijamo servituto (be kita ko, įskaitant ir jo turinį) vertinimas buvo atliktas administracinėse bylose. Tokia susidariusi teisinė situacija lemia, jog nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti kvestionuojamos net ir remiantis tokiu (kitu) teisiniu reguliavimu, kuris ieÅ¡kovės nebuvo nurodytas arba akcentuotas ankstesnių teisminių procesų metu. Prejudicinę reikÅ¡mę turinčioje administracinėje byloje ieÅ¡kovės nurodytų argumentų pagrindu atlikus ieÅ¡kovės žemės sklypui nustatyto servituto turinio įvertinimÄ , kurio pagrindu konstatuotas servituto teisėtumas, pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas nebėra galimas.

Apeliantė, net ir remdamasi kitokiu (administracinėse bylose nenurodytu) teisiniu reguliavimu, reikÅ¡dama kitokio turinio reikalavimus (ne panaikinti servitutÄ , o jį pripažinti žemės paėmimu, įpareigoti iÅ¡pirkti žemę, kurioje nustatytas servitutas), negali kvestionuoti ar paneigti prejudicinę galiÄ turinčiose bylose nustatytų aplinkybių. PrieÅ¡ingas vertinimas lemtų iÅ¡likimÄ galimybės, jog skirtinguose teismuose nagrinėtose bylose tarp tų pačių asmenų tos pačios aplinkybės bÅ«tų vertinamos skirtingai, taigi galėtų bÅ«ti priimti skirtingi procesiniai sprendimai dėl tų pačių aplinkybių.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje dėl ginčo servituto, įvertinęs argumentus, kuriomis paremta apeliantės pozicija ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , kad servitutas yra mažesnio nuosavybės ribojimo laipsnio priemonė už nuosavybės paėmimÄ , kuris taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pažymėta, kad servituto taikymo apimtis tarnaujančiam daiktui (ieÅ¡kovės žemės sklypui) turi bÅ«ti vertinama per ekvivalentinės naudos kriterijų, t. y. ar ieÅ¡kovė, atsižvelgiant į taikomus ribojimus, nepraranda teisės į teisingÄ , ekvivalentinį atlyginimÄ . Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu apskaičiuota kompensacija nebÅ«tinai kompensuoja dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, tačiau jos atžvilgiu atliktas kompensacijos apskaičiavimas neužkerta kelio reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius, kai nagrinėjamu atveju žemės sklypo savininkės teisė į nepakankamÄ kompensavimÄ grindžiama vien preliminariais skaičiavimais.

Administracinėje byloje taip pat konstatuota, kad kompensacija apskaičiuota pagrįstai vadovaujantis ta žemės sklypo tiksline naudojimo paskirtimi, kuri buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre, kuomet buvo nustatomas servitutas. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovės piktnaudžiavo savo teisėmis bei dominuojančia padėtimi ir pažeidė ieškovės teises, nustatytas Konstitucijos 23 straipsnyje ir Konvencijos 1 protokole. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovių veiksmuose piktnaudžiavimo fakto.

Kolegija akcentuoja aplinkybę, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 (joje buvo vertinamas Energetikos ministro įsakymo patvirtinti SGD terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialųjį planÄ teisėtumas), pripažinti nepagrįstais argumentai, jog AB „Klaipėdos nafta“ negalėjo bÅ«ti paskirta teritorijų planavimo organizatoriumi, jog buvo ribojamos žemės savininkų teisės dalyvauti teritorijų planavimo procese (kuo nagrinėjamoje byloje buvo grindžiama apeliantės pozicija dėl atsakovių piktnaudžiavimo teisėmis ir dominuojančia padėtimi).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytos administracinėje byloje priimtos nutarties turinys patvirtina, kad visi apeliantės argumentai, kuriais grindžiama jos pozicija ir šioje byloje, jau yra įvertinti. Civilinėje byloje apeliantė šias aplinkybes kvestionuoja, iš esmės siekdama įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų aplinkybių naujo peržiūrėjimo ir jų įvertinimo paneigimo.Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti, kad jai priklausančiuose žemės sklypuose (kurie sudaro iki padalijimo jai priklausiusio žemės sklypo dalį) nustatyti servitutai prilygsta žemės paėmimui ir įpareigoti atsakoves išpirkti šiuos sklypus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėse bylose konstatuota, jog administraciniu aktu pagrįstai nustatytas ginčo servitutas yra teisėtas. Galiojant teisėtam administraciniam aktui dėl servituto nustatymo, nėra pagrindo svarstyti dėl alternatyvaus teisių ribojimo bÅ«do – žemės paėmimo taikymo. Nagrinėjamu atveju žemės paėmimo procedÅ«ra nebuvo pradėta ar vykdoma, todėl nėra ir prielaidų svarstyti galimybę nustatytÄ servitutÄ modifikuoti, jam suteikiant žemės paėmimo priemonės požymius ir (ar) pasekmes.

Juolab kad, kaip jau minėta, administracinėje byloje buvo įvertinti apeliantės argumentai dėl servituto ir žemės paėmimo institutų taikymo, alternatyvų ir tarpusavio santykio. Administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog žemės savininkei taikomų ribojimų apimtys vertintinos per ekvivalentinės naudos kriterijų. Tačiau nagrinėjamu atveju, nepaisant hipotetinio pobÅ«džio argumentacijos dėl servituto keliamų apribojimų neproporcingumo, kuri (argumentacija) buvo pateikta ir administracinėje byloje, apeliantė nereiÅ¡kia reikalavimų, susijusių su servituto atlygintinumo klausimu, o iÅ¡ esmės kvestionuoja teismine tvarka jau įvertinto servituto pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovių turtinę ir neturtinę žalÄ grindžiami atsakovių neteisėtais veiksmais, kai atsakovės, piktnaudžiaudamos savo teisėmis bei dominuojančia padėtimi, nustatė esminių požymių neatitinkantį servitutÄ , pasekmėmis atitinkantį neatlygintiniam žemės paėmimui, ir tokiu bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovės teises. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovių veiksmų, ieÅ¡kovės žemės sklype nustatant servitutÄ , neteisėtumas nebuvo įrodytas, todėl nebuvo pagrindo byloje spręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Taigi ir Å¡iuo aspektu nurodyti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai neanalizuotini. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikÅ¡mės Å¡io ginčo iÅ¡sprendimo rezultatui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .Patikrinusi apskųstÄ teismo sprendimo dalį dėl Konstitucijos ir Konvencijos 1 protokolo pažeidimo, įpareigojimo iÅ¡pirkti žemės sklypus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija apibendrinančiai konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti Å¡ios teismo sprendimo dalies neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ , todėl nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai, Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.      Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismeAtmetęs ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas atsakovės AB „Klaipėdos nafta“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 6 167,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliantė nurodė, kad priteistos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti virÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nustatytus dydžius. Apeliantė nurodė, kad sprendžiant dėl atlygintinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, bÅ«tina įvertinti ir kitus kriterijus – bylos sudėtingumÄ , bylos apimtį, advokato darbo sÄ naudas.

Atsakovė atsikirtimų į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus nepateikė.CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria apeliantei, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iÅ¡laidas, kurių dydis virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus dydžius, nėra motyvuotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Kolegija, pritardama apeliantės skaičiavimui dėl Å¡ioje byloje pagal atsakovės pateiktÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindimÄ maksimaliai priteistinų iÅ¡laidų dydžio, įvertinusi bylos sudėtingumÄ , aplinkybę, jog esminiai ieÅ¡kinyje iÅ¡kelti klausimai buvo sprendžiami ir administraciniuose teismuose, suteiktų teisinių paslaugų kokybę ir apimtį, sprendžia, kad Å¡iuo atveju teisinga ir protinga atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ atlyginti 3 000 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , todėl nepagrįstai atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, virÅ¡ijančias Rekomendacijose nurodytus dydžius, tokio sprendimo nemotyvuodamas.

Dėl Å¡ios priežasties apskųsto sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeičiama, priteistas 6 167,56 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡laidas sumažinant iki 3 000 Eur sumos.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ apeliantės priteisti 1 931 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytÄ maksimalų dydį (8.11 punktas). Kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytÄ užmokesčio dydį, įvertinusi bylos sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, sprendžia, jog teisinga ir protinga atsakovei AB „Klaipėdos nafta“ atlyginti 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:      Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria P. D.

M. ieÅ¡kinys atmestas, palikti nepakeistÄ .      Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumažinant atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės P. D. M. priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 3 000 Eur sumos.      Priteisti iÅ¡ P. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ (j.a.k. 110648893) 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                 Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                               Romualda Janovičienė                                                                  Gintaras Pečiulis