2020-03-10 Nr. AB-5472-4-45-3-00023-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3772-629/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00023-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. (I. K.), jo atstovui advokatui K. M.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriame prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. balandžio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Užsienietis 2019 m. spalio 24 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) iš Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – ir Vokietija) pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III Reglamentas). Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo. Iš Vokietijos Migracijos skyriaus 2019 m. spalio 24 d. gautas pranešimas apie tai, kad buvo planuota grąžinti visą (duomenys neskelbtini) piliečių šeimą: F. N. ir Užsienietį kartu su mažamečiais vaikais, tačiau ši šeima prieš išvykdama užsakomuoju reisu į Lietuvą, paslėpė vieną iš savo vaikų, vaiko buvimo vietos pareigūnams neatskleidė, tokiu būdu Užsienietis ir F. N. sutrukdė Vokietijos kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą, atsisakė pasirašyti paaiškinamajame dokumente. Užsienietis į Lietuvą grąžintas vienas užsakomuoju reisu su pareigūnų palyda. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 27 d. nutarimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. sausio 25 d. Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatęs, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10 punkte, Užsieniečio skundo netenkino. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Užsieniečio elgesys Vokietijoje laikytinas nebendradarbiavimu, pasižymėjo ir tyčiniais veiksmais. Užsieniečių registracijos centras teigė, jog Užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnykę, nes prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas, Užsienietis ir toliau nebendradarbiauja su pareigūnais, nenurodydamas šeimos buvimo vietos.

3. Užsienietis prašė paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes pažeidimų nepadarė, jei padarė – dėl to apgailestauja. Užsienietis nurodė, jog turi penkis vaikus, su šeima palaiko ryšį, niekur nebėgtų, lauktų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimo.

4. Užsieniečio atstovas nurodė, kad su Užsieniečių registracijos centro teikimu sutinka iš dalies. Užsieniečio atstovas teigė, jog galimai egzistavo tam tikros prielaidos spręsti dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindų buvimo, tačiau šiuo metu nėra pagrindo vertinti, kad prieglobsčio prašymo motyvų negalima būtų išsiaiškinti nesulaikius Užsieniečio. Užsieniečio atstovas nurodė, kad nėra duomenų, jog užsienietis, būdamas prieglobsčio prašytoju, nebendradarbiauja su institucijomis, nes jokių veiksmų, kuriais trukdytų pareigūnams, neatliko, teikia teismui paaiškinimus. Užsieniečio atstovas akcentavo, kad pareiškėjas vertina Užsieniečio veiksmus, atliktus iki prašymo dėl prieglobsčio pateikimo, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriame šie Užsieniečio veiksmai aptarti, tačiau neatsižvelgia į tai, kad veiksmai buvo atlikti iki prašymo suteikti prieglobstį, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip turintis prejudicinę galią šioje byloje. Užsieniečio atstovas nurodė, jog Užsienietis supranta, kad išvykęs iš Lietuvos, jis vis tiek būtų grąžintas atgal, todėl pasiryžęs laukti Migracijos departamento sprendimo.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 27 d. nutarimu paskirto Užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. balandžio 25 d.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 24 d. Lietuvai iš Vokietijos pagal Dublino III Reglamentą grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis Užsienietis. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, šis prašymas dar neišnagrinėtas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 27 d. nutarimu Užsienietis sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje iki 2020 m. sausio 25 d. Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris konstatavo, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir Užsieniečio skundo netenkino.

7. Teismas nustatė, kad šiuo metu Užsieniečio teisinė padėtis tokia pati kaip ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, todėl vertino, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra aiškūs, byloje negauta duomenų apie tai, kad išnyko faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir yra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas nusprendė, kad Užsieniečio atstovo nurodyta aplinkybė, jog pateikęs prašymą dėl prieglobsčio, Užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nepagrįsta, kadangi Užsienietis ir toliau nenurodo savo šeimos konkrečios buvimo vietos. Teismas darė išvadą, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, todėl pratęsė Užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje terminą iki 2020 m. balandžio 25 d.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

9. Užsienietis pažymi, jog jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 10 punkto nuostatas. Užsienietis teigia, kad prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju.

10. Užsienietis akcentuoja, kad nėra ginčo, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų (visų ar dalies), vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Užsienietis pažymi, kad turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos.

11. Užsienietis nurodo, kad prašymų dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo nagrinėjimas yra priskirtas Migracijos departamento kompetencijai (Įstatymo 76 str. 2 d.). Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų ir / ar įrodymų, kad Migracijos departamentas būtų kreipęsis į pareiškėją ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti Užsienietį, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo grįsti Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

12. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pareiškėjo teikime nurodytos aplinkybės apie Užsieniečio tariamą nebendradarbiavimą su kompetentingomis valstybės institucijomis yra susijusios su veiksmais, buvusiais iki Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Užsienietis po prašymo dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir tokiais veiksmais trukdytų jo prašymo nagrinėjimui, taigi pareiškėjas savo teikimą nepagrįstai grindžia Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostata, kadangi tokios aplinkybės byloje nėra įrodytos.

13. Užsienietis pažymi, kad teismo išvada, jog tokie veiksmai, kaip savo šeimos konkrečios buvimo vietos neįvardijimas, gali būti prilyginami nebendradarbiavimui, yra nepagrįsta. Teismas, padarydamas tokią išvadą, nepagrindė, kokį ryšį nurodytos aplinkybės neatskleidimas kompetentingos institucijoms, turi su aplinkybę, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos. Užsienietis akcentuoja, kad jo šeimos buvimo vieta buvo ir yra žinoma.

14. Užsienietis nurodo, kad jo tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, jis teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

15. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Užsieniečių registracijos centras teigia, jog teismas pagrįstai, atsižvelgęs į Užsieniečio elgesį, t. y. į tai, jog jis sąmoningai vengė savo ir savo šeimos grąžinimo į Lietuvą, paslėpė vaiką, dėl ko jo žmona su vaikais nebuvo grąžinti, nusprendė, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog bandydamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos ir Europos Sąjungos teritorijos, Užsienietis gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe bei pasislėpti, ko pasekoje Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos ir tinkamai išnagrinėti prašymą, priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

17. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Užsieniečio sutuoktinė F. N. 2019 m. vasario 6 d. (be Užsieniečio) su vaikais atvyko į Lietuvą bei pasiprašė prieglobsčio sau ir savo mažamečiams vaikams. Šeimai buvo išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimai, jos nariai buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau jie iš Lietuvos išvyko. Migracijos departamentas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu sustabdė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad VRIS duomenų bazėje nėra duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą, Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje duomenų apie išduotas vizas nėra. Užsieniečių registracijos centras nustatė, kad 2017 m. liepos 5 d. Užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą Italijos konsulinėje įstaigoje Maskvoje. Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą Vokietijoje, kai tos šalies kompetentingoms institucijoms pateikė prieglobsčio prašymą. Lietuvai prisiėmus atsakomybę už Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, jis buvo perduotas Lietuvai, į kurią atvykęs pateikė prieglobsčio prašymą. Užsieniečių registracijos centras akcentuoja, kad Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, ir toliau sąmoningai klaidina pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl įvykio, susijusio su savo vaiko paslėpimu, tikslu sutrukdyti šeimos perdavimui pagal Dublino III Reglamentą. Užsieniečių registracijos centas pabrėžia, kad Užsienietis nepripažįsta savo neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko tyčia siekdamas išvengti perdavimo į Lietuvą, nors visos aplinkybės ir įrodymai, esantys asmens byloje, įrodo jų buvimą.

18. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad spręsdamas klausimą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo bei sulaikymo pratęsimo, bendradarbiauja su Migracijos departamentu, tačiau užsieniečių sulaikymo pagrindus numato Įstatymas, o ne Migracijos departamentas.

19. Užsieniečių registracijos centras teigia, jog Užsieniečio atžvilgiu negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi jo elgesio Vokietijoje negalima vadinti bendradarbiavimu, tai neigiamai charakterizuoja Užsieniečio asmenybę, kaip linkusią vengti atlikti savo pareigas ir pasitelkiant neteisėtus veiksmus trukdyti kompetentingoms institucijoms vykdyti savo funkcijas.

20. Užsienietis ir jo atstovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti.

21. Užsieniečių registracijos centro įgaliota atstovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą išdėstytą poziciją ir prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečių registracijos centro teikimo pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2020 m. balandžio 25 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 10 punkto nuostatomis, Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. balandžio 25 d.

24. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 10 punkto nuostatas, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis galėtų pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos ar, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

26. Teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 2 dalimi ir 116 straipsnio 1 dalimi dėl užsieniečio sulaikymo ilgiau kaip 48 valandoms pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno teikimą turi teisę spręsti tik teismas, t. y. tik teismas turi diskreciją nuspręsti, ar yra pagrindas sulaikyti užsienietį ilgiau kaip 48 valandoms Įstatyme įtvirtintais pagrindais ir tam nereikia gauti jokių kitų institucijų (įstaigų) (tarp jų – Migracijos departamento) pozicijų (nurodymų).

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau ir prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos.

28. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

29. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5915-415/2019, kurioje buvo spręstas to paties Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Užsienietis, bandydamas išvengti jo galimo išsiuntimo iš Lietuvos ir Europos Sąjungos teritorijos, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis ir jo žmona yra pateikę prieglobsčio prašymus Vokietijoje, į kurią pareiškėjas ir vyko maršrutu Maskva–Lenkija–Vokietija, jo šeima likusi Vokietijoje, į jo elgesį Vokietijoje, kai turėjusio įvykti šeimos grąžinimo į Lietuvą dieną paslėpė vieną iš vaikų ir atsisakė atskleisti jo buvimo vietą, tokiu būdu siekdamas sutrukdyti Vokietijos kompetentingoms institucijoms įvykdyti šeimos grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą (už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga Lietuva, šeimą nuspręsta grąžinti į Lietuvą prieglobsčio procedūrai vykdyti), tokį Užsieniečio elgesį vertino kaip nebendradarbiavimą su Vokietijos kompetentingais pareigūnais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatęs, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje ir neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ilgisi savo šeimos ir vaikų, todėl gali pasislėpti, taip pat konstatavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 27 d. nutarimu pagrįstai nusprendė taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimą.

30. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad dar nėra išaiškinti Užsieniečio prieglobsčio suteikimo motyvai. Bylos medžiaga patvirtina, kad Migracijos departamentas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 43PR-15 nusprendė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams. Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 27 d. nutarimu paskirtas sulaikymas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nepasikeitė – Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje neišnagrinėtas ir dėl to gali kilti papildomas poreikis tikslinti informaciją dėl motyvų, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsienietis nepagrįstai teigia, jog neturėtų būti vadovaujamasi informacija apie Užsieniečio veiksmus iki Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, o atsisakymas nurodyti vaiko buvimo vietą negali būti prilyginamas nebendradarbiavimui. Tokio pobūdžio informacija yra labai svarbi, siekiant nustatyti tikruosius Užsieniečio ketinimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais duomenimis rėmėsi skundžiamame sprendime. Užsieniečių registracijos centro atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, toliau sąmoningai klaidina pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl įvykio, susijusio su savo vaiko paslėpimu, tikslu sutrukdyti šeimos perdavimui pagal Dublino III Reglamentą, leidžia prieiti prie išvados, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, Užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių įstatymus. Apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu Užsieniečio ir jo atstovo išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su Užsieniečio sulaikymo pagrįstumu ir sulaikymo pratęsimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju proporcingumo principas ir teisinga valstybės, visuomenės ir Užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra buvo užtikrinta.

32. Dėl galimybės užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Įvertinus aptartą teisės normą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, yra proporcinga, o skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika minėtų tikslų nepasiekti.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 10 punkte įtvirtintą pagrindą iki 2020 m. balandžio 25 d., t. y. pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė