2015-10-21 Nr. AB-20396-3-61-3-04085-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1216-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04085-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos piktnaudžiavimo tarnyba teisėtumo nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. T. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos piktnaudžiavimo tarnyba teisėtumo nustatymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), kuris numato, jog administracinėse bylose asmenų pateikiami skundai (prašymai) turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, ABTĮ 3 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalimi, kuri expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti ginčus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų), susijusių su teisingumo vykdymu, bylos tyrimu. Teismas konstatavo, jog pareiškėja skundžia veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, todėl skundas nėra nagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 16 str. 2 d.).

II. Pareiškėja A. K. T. atskiruoju skundu prašo išreikalauti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos skundą su nusikalstama veika ir įpareigoti atlikti veiksmus (atlikti pareigą dirbti). Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus specialiųjų tyrimų tarnyba tiria skundus pagal statusą, pažintis, suklastotas bylas, tai rašė spauda, neįgaliųjų skundai netiriami, padedant teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos A. K. T. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pagal ABTĮ, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas šios nuostatos atitiktį tam tikroms Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Pareiškėja skundu reikalauja nustatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos piktnaudžiavimo tarnyba teisėtumą. Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos netenkina šios tarnybos veiksmai, susiję su pareiškėjos 2015-07-08 ir 2015-07-10 skundų nagrinėjimu. Šie skundai buvo paduoti dėl pareiškėjos netenkinančios kitų Lietuvos Respublikos institucijų veiklos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaip teisingai įvertinęs pareiškėjos skundą nustatė pirmosios instancijos teismas, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ginčus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų), susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Iš pareiškėjos skundo turinio darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu pareiškėja siekia skųsti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes pareiškėjos skunde reiškiami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimą išreikalauti jos prašomą medžiagą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė pakankamai argumentų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius