d9f0bbd3-7aed-4e6d-a807-54a683922192 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-843/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49054-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3.; 2.4.7.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Gritei, išteisintajam J.

K., iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Sergejui Milovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valentino Gritės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas A. J. (A. J.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, tačiau dėl Å¡io asmens apeliacinis skundas nėra paduotas. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. J. K. pareikÅ¡ti kaltinimai 1. I. J. K. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 1.1. jis, 2017 m. rugsėjo 18 d., apie 13.55 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , atėjo į UAB „Norfos mažmena“ priklausančiÄ parduotuvę "Norfa", esančiÄ Vilniuje, Nidos g. 1, alkoholio skyriuje nuo lentynų paėmė 2 vnt. vyno spirito „Hennessy VS“, 0.7 l talpos, 1 vnt. vertė 38,99 eurų, bendros 77,98 eurų vertės, įsidėjo prekes į maiÅ¡Ä ir išėjo iÅ¡ parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs už prekes. 1.2.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ jis 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 18.02 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , atėjo į UAB „Norfos mažmena“ priklausančiÄ parduotuvę "Norfa", esančiÄ Vilniuje, Nidos g. 1, alkoholio skyriuje nuo lentynų paėmė 1 vnt. vyno spirito „Hennessy VS“, 0.7 l talpos, 38.99 eurų vertės, 1 vnt. viskio „Glencadam 15YO“, 0.7 l talpos, 63,79 eurų vertės, bendros 102,78 eurų vertės, įsidėjo prekę į maiÅ¡Ä ir išėjo iÅ¡ parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs už prekes, tokiu bÅ«du tyčia pagrobė nedidelės vertės svetimÄ UAB "Norfos mažmena" priklausantį, 180,76 eurų vertės turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria J. K. iÅ¡teisintas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo J. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir skirti jam 45 paras areÅ¡to. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmę sumažinti 1/3 ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinti visiÅ¡kai sudedant, tai yra prie atliekamos bausmės pridėti 1 mėnesio areÅ¡to bausmę.

Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti 180,76 eurų sumoje. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino J. K. teisme duotus parodymus kaip patikimus ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. BÅ«tent tuose parodymuose kaltinamasis neatsiminė įvykio aplinkybių ir aiÅ¡kiai nurodė, kad vagystes vykdė savo reikmėms, nesiekė su niekuo dalintis, tai darė ketindamas įsigyti sau narkotinių medžiagų. Teisme duotų jo parodymų melagingumÄ patvirtina filmuota medžiaga, kuri patvirtina, kad vagystės buvo daromos greta kitų pažįstamų asmenų, neatsitiktinai, o aiÅ¡kiai kryptingai, suvokiant, kad galimybė įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Å¡ios parduotuvės 2017-08-18 ir 2017-08-21 buvo dėkingiausia.

J. K. veiksmai buvo pagrįsti vieningos tyčios įvykdyti tos pačios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ to paties Å¡altinio, darant žalÄ tam pačiam savininkui. Kaltininkas vogė vienam tikslui – narkotikams, ir tik tam tikrÄ kiekį daiktų (alkoholio), kurį lengva realizuoti ir pakanka narkotinių medžiagų poreikiui tam tikram laikotarpiui patenkinti. Kaltinamojo kryptingumas grobti tam tikrÄ kiekį alkoholio rodo vieningÄ jo tyčiÄ . Skunde nurodoma, jog nėra pagrindo tapatinti J. K. ir A.

J. padarytas veikas, nes kiekvienas asmuo vogė individualiai, savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino iÅ¡teisintojo naudai ir ne visiÅ¡kai vertino duomenis, paneigiančius J. K. parodymų versijÄ . Prokuroro nuomone, iÅ¡teisintojo veiksmai yra tapatÅ«s, vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ ir žalÄ tam pačiam savininkui.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis J. K. praÅ¡o atmesti prokuroro skundÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atsiliepime nurodoma, kad iÅ¡teisintasis neatsiminė padarytų veikų, todėl negalėjo duoti nuoseklių parodymų. J. K. nurodo, jog tik peržiÅ«rėjęs parduotuvės vaizdo kamerų įraÅ¡us atsiminė tikslesnes aplinkybes, todėl jo parodymų, duotų teisme, negalima laikyti tuo metu sugalvota versija. Jis teigia, jog vogdavo įvairioms reikmėms, iÅ¡ ten, kur papuola, todėl J. K. nemano, kad jo padarytÄ veikÄ bÅ«tų galima laikyti tęstine.

4. Kitų atsiliepimų negauta.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis J. K. ir jo gynėjas – atmesti.

6. Teismo posėdyje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklaustas išteisintasis J. K.. Posėdyje jis nurodė, jog iš parduotuvių vogdavo nuolat, tačiau konkrečių parduotuvių nesirinkdavo. Vogdavo įvairiems tikslams: benzinui, maistui, narkotikams, kad sumokėti už darželį. Rugsėjo 21 d. užėjo į parduotuvę Nidos gatvėje nusipirkti atsigerti, joje apsaugos nebuvo, todėl spontaniškai pavogė. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, tai yra laikydamasis apeliaciniuose skunduose apibrėžtų nagrinėjimo ribų bei nepablogindamas nuteistųjų padėties, ir padarė Å¡ias iÅ¡vadas.

8. Dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu iÅ¡girstus parodymus, teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su ginčijamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, kad byloje yra pagrindas konstatuoti, jog J. K. nepadarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos.

9. Pagal teismų praktikÄ tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatÅ«s ar vienarÅ«Å¡iai, laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ kaltininko sumanymÄ dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010).

Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas Å¡iuos savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, darydamas pirmÄ veiksmÄ , jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K–605/2007, 2K-717/2007, 2K-671/2001). Vieningas kaltininko sumanymas yra vienas iÅ¡ pagrindinių tęstinės nusikalstamos veikos požymių, skiriančių jÄ nuo pavienio nusikaltimo.

Todėl siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Subjektyviuosius požymius apibÅ«dina kaltė, tikslas, motyvas.

10. Analizuojant subjektyvųjį nusikalstamos veikos padarymo požymį – kaltę, yra svarbu iÅ¡analizuoti faktinių aplinkybių visumÄ ir asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , parodymus. Teismų praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018).

11. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. K. 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 13.55 val. iÅ¡ parduotuvės „Norfa“, esančios Nidos g. 1, Vilniuje, pavogė 2 alkoholio butelius, bendrai 77,98 Eur vertės. 2017 m. rugsėjo 21 d. apie 18.02 val., jis iÅ¡ tos pačios parduotuvės „Norfa“ antrÄ kartÄ pavogė 2 alkoholio butelius, bendrai 102,78 Eur vertės. Å ie J. K. veiksmai atitinka dalį tęstinei nusikalstamai veikai bÅ«dingų požymių, tai yra asmuo vogė alkoholio butelius iÅ¡ tos pačios parduotuvės iÅ¡ esmės analogiÅ¡ku bÅ«du – įsidėdamas į maiÅ¡Ä ir praeidamas pro kasas nesumokėjęs. Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡iuos veiksmus jungė jo vieningas sumanymas veikti vieninga tiesiogine apibrėžta tyčia, tai yra, kad J.

K. turėjo pradinį sumanymÄ pavogti iÅ¡ tos pačios parduotuvės 4 alkoholio butelius bendrai 180,76 Eur vertės ir sÄ moningai pasirinko veikti dviem etapais, kaskart pavogdamas tik po 2 alkoholio butelius.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas J. K. kaltės turinį, rėmėsi iÅ¡teisintojo duotais parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga. Pats J. K. savo parodymais kategoriÅ¡kai paneigė turėjęs aukščiau minėtÄ pradinį sumanymÄ . Jis teismui patvirtino, kad abu kartus jis apsisprendė vogti spontaniÅ¡kai, po to, kai užėjęs į parduotuvę nepamatydavo apsaugos. Tuo laikotarpiu buvo priklausomas nuo narkotikų, vogdavo iÅ¡ daugelio parduotuvių, visad stengdavosi, kad pavogtų prekių vertė neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės. Kai pinigai baigdavosi, vėl vykdydavo vagystę.

Vieningo sumanymo nepatvirtina ir kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet J. K. nurodė, kad nepamena jam inkriminuotų vagysčių, nieko dėl jų negali pasakyti, tuo laikotarpiu jis vartojo narkotines medžiagas, vogdavo iÅ¡ daugelio parduotuvių įvairias prekes, kurias po to bÅ«tų lengva parduoti. Pardavęs prekes pinigus iÅ¡leisdavo narkotikams. Visad vogdavo už sumÄ , neužtraukiančiÄ baudžiamosios atsakomybės. Jam inkriminuotas vagystes jis galėjo padaryti, nes yra užfiksuotas vaizdo įraÅ¡uose.

Minėti iÅ¡teisintojo parodymai nėra paneigti. PrieÅ¡ingai, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina J. K. parodymus ir nepatvirtina, kad abu kartus vogdamas iÅ¡ tos pačios parduotuvės jis veikė esant vieningam sumanymui. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrÄ inkriminuotÄ vagystę J. K. įvykdė praėjus trims dienoms nuo pirmosios. Å is laikas esant nustatytai situacijai laikytinas pernelyg nutolusiu nuo pirmosios vagystės, kad galima bÅ«tų spręsti, jog asmuo veikė esant vieningam sumanymui.

Å i iÅ¡vada padaryta įvertinus ne tik laiko tarpÄ , bet ir kitas aplinkybes. J. K., sėkmingai įvykdęs pirmÄ jÄ vagystę, turėjo pagrindÄ spręsti, kad bÅ«tent tuo metu parduotuvėje buvusi apsauga nėra pakankama, kad užkardyti vagystes, tad vogimui laikas buvo pats palankiausias, tačiau, nežiÅ«rint to, jis iÅ¡ karto ar bent tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ parduotuvę negrįžo ir savo veiksmų netęsė, kas bÅ«tų logiÅ¡ka esant vieningam sumanymui pavogti 4 butelius alkoholinių gėrimų.

Ä® minėtÄ parduotuvę jis sugrįžo ir vėl įvykdė vagystę praėjus trims dienoms, kas patvirtina iÅ¡teisintojo teiginius, kad pavogtas prekes jis parduodavo, pinigus iÅ¡leisdavo ir tik tada nuspręsdavo vėl vogti. Vogti antrÄ kartÄ nusprendė spontaniÅ¡kai, nes užėjęs į parduotuvę nematė apsaugos. Tai tuo pačiu patvirtina, kad jo apsisprendimas vėl vogti 2017-09-21 iÅ¡ tos pačios parduotuvės susiformavo iÅ¡ naujo ir jį sÄ lygojo ne pradinis sumanymas pavogti konkretų kiekį alkoholio butelių, o pasibaigę pinigai ir apsaugos parduotuvėje nebuvimas.

Å ias iÅ¡vadas patvirtina ir byloje esantys duomenys apie iÅ¡teisintojo patraukimÄ administracinėn atsakomybėn (t. 2, b. l. 162-164). 2017 metais J. K. buvo 11 kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias svetimo turto vagystes, jis jas vykdė kas kelias-keliolika dienų ir kaskart iÅ¡ skirtingų parduotuvių.

13. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

14. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog J. K. nusikalstamas veikas padarė turėdamas vieningÄ tyčiÄ . Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog J. K. padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ .

15. Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2019 m. vasario 21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Valentino Gritės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai: ArÅ«nas Bartkus AuÅ¡ra Bielskė Nijolė Žimkienė