d9f06f02-e369-4efb-8883-e5e08f184735 · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Virginijus Kalkauskas                                            Baudž. byla Nr. 1A-728-579-2013Pranešėjas Evaldas Gražys                                                         (Proceso Nr. 1-65-1-01178-2012-5)                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2013 m. rugsėjo 16 d.  Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam K.

L., gynėjui advokatui Irenai Sabaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. nuteistas pagal LR BK 246 straipsnio 1 dalį 60 MGL, tai yra 7800 Lt (septynių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų litų) dydžio bauda.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              K.

L. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-04-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pareigÅ«nams kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nais, atlikus patikrinimÄ (duomenys neskelbtini) kaime, K. L. priklausančiose patalpose, patikrinimo metu radus tris pilnas 1000 litrų talpos talpyklas ir penkias 200 litrų talpos metalinės talpyklas su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapÄ , minėtos talpos buvo apraÅ¡ytos, užplombuotos ir paliktos saugojimui K.

L.. K. L. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nų 2012-03-04 faktų fiksavimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-05 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ytinai buvo įpareigotas saugoti jam paliktas užplombuotas tris pilnas 1000 litrų talpos talpyklas ir penkias 200 litrų talpos metalinės talpyklas su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapÄ , iki atskiro Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo, tačiau jam patikėto turto - 4000 litrų dyzelino, 2012-08-17 atvykusiems Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nams, nepateikė, kadangi neiÅ¡saugojo.Apeliaciniame skunde K.

L. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jÄ nuosprendį, K. L. iÅ¡teisinti nepadarius veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje. Teigia, jog nusikaltimo nepadarė, todėl kaltės nepripažino. Nurodo, jog Å«kio paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso buvusiai žmonai ir jos tėvui J. T.. Ten veiklÄ vykdo UAB (duomenys neskelbtini), kuri teikia krovinių pervežimo bei traktorių remonto paslaugas. Apeliantas tik dirbo Å¡ioje bendrovėje. 2012-04-03 atvykę Finansinių nusikaltimų tyrimo pareigÅ«nai patikrinimo metu rado tris 1000 litrų ir penkias 200 litrų talpos statines, kuriose buvo ne dyzelinas, o vandens, tepalo ir dyzelino miÅ¡inys, kuris atsirado iÅ¡ remontuojamų vilkikų ir traktorių variklių.

Vėliau FNTT pareigÅ«nai iÅ¡kvietė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigÅ«nus, kurie surašė faktų fiksavimo pažymÄ , kurioje pasirašė apeliantas. Buvo suraÅ¡yta ir operatyvaus aptikrinimo pažyma. 2012-04-03 faktų fiksavimo pažymoje apeliantas buvo įpareigotas saugoti talpose esantį skystį, tačiau skundo autorius teigia to nesupratęs. Patalpos buvo nerakinamos. Teigia talpų kamščių nepažeidęs, skysčio iÅ¡ talpų neiÅ¡leido ir dažų ant jų nepurÅ¡kė.

Byloje esantis apelianto paraÅ¡as, kur buvo nurodyta saugoti iki atskiro nurodymo, nepatvirtina bÅ«tinojo nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio. Apelianto teigimu, byloje nenustatytas objektas, nes turtas, kuris nepriklauso kaltinamajam, jam negali bÅ«ti perduotas saugoti. Jis perduodamas valstybės institucijos žinion. Objektas, kuris buvo užfiksuotas faktų fiksavimo pažymoje ir operatyvaus patikrinimo pažymoje, apeliantui nepriklausė. Be to, bÅ«tina sÄ lyga kilti baudžiamajai atsakomybei pagal minėtÄ straipsnį yra tai, jog turto patikėjimas turi bÅ«ti atliktas teisėtai, tačiau iÅ¡ 2012-04-03 faktų fiksavimo pažymos ir 2012-04-05 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad apeliantui svetimas turtas perduotas tik su formaliu nurodymu jį saugoti.

Dokumente, kuriuo perduodama saugoti turtas, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kas turi bÅ«ti turto saugotojas, kokiais atvejais perduodama saugoti, kokia tvarka ir pan., tik tada toks apraÅ¡ytas turtas gali bÅ«ti traktuojamas, kaip nurodyta BK 246 str. Jeigu laikyti, kad tai buvo Kauno Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymas ir tikėti tuo, kad paraÅ¡yta, jog dėl jo nevykdymo gali atsirasti administracinė atsakomybė, tai apeliantas kaip netinkamas subjektas, paskirtas jį saugoti, negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. 2012-04-05 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡yta prisilaikant FR 1042 patvirtintos formos, kurioje turi bÅ«ti užfiksuotas nurodymas, už kurio nevykdymÄ atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 1723 str. t. y.

Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymas, tačiau apeliantas pagal tai administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo. Jeigu turtas būtų CPK 678 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka areštuotas, turėjo būti nurodyta turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas, kiti su turto areštu susiję teisių apribojimai, jeigu jie taikomi, taip pat, kad turto saugotojui, šiuo atveju K. L., išaiškintos su saugojimu susijusios pareigos ir atsakomybė, numatyta Lietuos Respublikos CPK 619 ir 683 straipsniuose.Apelianto teigimu, byloje taip pat nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia.

Teismas nenustatė, kad bÅ«tent apeliantas sugadino talpų kamščius, iÅ¡tepliojo talpas dažais, iÅ¡leido skystį, turintį dyzelino kvapÄ . Byloje esantis pasižadėjimas savaime nepatvirtina bÅ«tino nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apelianto teigimu, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 246 straipsnio 1 dalį, bÅ«tent objektyviuosius Å¡ios veikos – patikėto turto ir subjekto, kuriam toks turtas patikėtas, požymius.

Nenustačius Å¡ių požymių apelianto veiksmuose, pripažintina, kad nėra ir BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties, todėl baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad turtas (skystis, turintis dyzelino kvapÄ ) nebuvo patikėtas įstatymo nustatyta tvarka, todėl apeliantas negaliu bÅ«ti laikomas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnyje, subjektu. Nesant bÅ«tinojo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 str., sudėties požymio – specialaus subjekto, apeliantas pagal BK 246 str. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Nenustačius vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, žala įstatymo saugomoms vertybėms nepadaryta ir nesukelia pavojaus tokiai žalai atsirasti, todėl tokia veika negali bÅ«ti traktuojama kaip nusikalstama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė skundÄ tenkinti.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, K. L. iÅ¡ esmės neigia savo kaltę ir praÅ¡o apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, o jį iÅ¡teisinti. Skunde tvirtinama, kad dyzelinas apeliantui saugoti buvo perduotas neteisėtai, nenurodant jo pareigų, atsakomybės ribų ir todėl K. L. už dyzelino neiÅ¡saugojimÄ negalėjo bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 str. 1 d.

IÅ¡ tiesų, kaltinime apsiribota nurodymu, kad K. L. neiÅ¡saugojo jam priklausančiose patalpose rasto, apraÅ¡yto, užplombuoto ir apeliantui patikėto saugoti turto – 4000 litrų dyzelino. Ir bÅ«tent už tokiÄ veikÄ K. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Tačiau vien konstatavimo, jog apraÅ¡ytas turtas neiÅ¡saugotas nepakanka. Kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., asmuo turi padaryti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių Å¡iame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų: paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ ir kaltininkui patikėtÄ turtÄ ar turtÄ , kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas arba tokį turtÄ neteisėtai perleisti kitam asmeniui.

Kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį, todėl bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 246 str. 1 d. Tačiau apraÅ¡ant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek įtarime, tiek ir kaltinamajame akte turi bÅ«ti konkrečiai nurodoma, koks (vienas ar keli) iÅ¡ dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikos požymių (turtÄ paslėpė, sunaikino, sugadino ar neteisėtai parleido kitiems asmenims) asmeniui inkriminuojamas.

Tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte K. L. nei vienas iÅ¡ BK 246 str. 1 d. dispozicijoje iÅ¡vardintų (alternatyvių) veikos požymių nebuvo nurodytas. Nors apeliantas tiesiogiai skunde Å¡ios aplinkybės ir neginčija, tačiau kaip matyti iÅ¡ paties skundo turinio, neigdamas savo kaltę nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 1 d. padarymu, jis tame tarpe tvirtina, kad nėra Å¡ios nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės. Pažymėtina ir tai, jog nurodymas, kad turtas buvo neiÅ¡saugotas, iÅ¡ esmės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog veika padaryta dėl neatsargumo, o Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia.Baudžiamojo proceso kodekso 219 str. nurodo, koks turi bÅ«ti kaltinamojo akto turinys.

Å io straipsnio 3 punktas numato, kad jame be kita ko turi bÅ«ti nurodomas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 5 punktas numato, jog turi bÅ«ti tiksliai nurodyti visi kaltinimo formulavimui reikÅ¡mingi BK bendrosios ir specialiosios dalių straipsniai, jų dalys ir punktai, pažymint kokiÄ BK nuostatÄ kaltinamasis pažeidė (tame tarpe ir kuriÄ alternatyvinės dispozicijos dalį). Tuo tarpu Å¡ioje byloje prokuroras, nenurodydamas nei vieno iÅ¡ dispozicijoje iÅ¡vardintų veikos požymių, surašė K.

L. minėtų BPK 219 straipsnio punktų iÅ¡ esmės neatitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ . Tuo jis ne tik nesilaikė BPK reikalavimų, bet ir pažeidė kaltinamojo (įtariamojo) teisę žinoti kuo yra įtariamas ir duoti parodymus (BPK 21 str. 4 d.), žinoti kuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma paminėto asmens teisė į gynybÄ , o tai trukdo pasiruoÅ¡ti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, Å¡is procesinis dokumentas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas iÅ¡samiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, kad reikia atkreipti ypatingÄ dėmesį į praneÅ¡imÄ kaltinamajam apie kaltinimÄ .

Detali informacija apie nusikaltimÄ baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raÅ¡tu praneÅ¡ta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindÄ (Europos Žmogaus teisių teismo sprendimų santraukos (Teismų praktika Nr. 24, 274-275 psl.). Teismas, pripažindamas K. L. kaltu ir nuteisdamas jį už BK 246 str. 1 d. veikos padarymÄ , byloje taip pat privalėjo nustatyti bent vienos iÅ¡ alternatyvių veikų padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

BPK 326 str. 1 d. 5 p. numato, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio jis yra panaikinamas ir byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Å io trÅ«kumo teismas negalėjo iÅ¡taisyti, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių prokuroras neprašė, o savo iniciatyva teismas to padaryti negali, nes bÅ«tų pažeistos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnis).Visa tai įvertinus, kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, sukliudęs pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013-06-06 nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui nurodytiems pažeidimams paÅ¡alinti (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, kiti apeliacinio skundo motyvai iÅ¡ esmės nenagrinėjami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas                              n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ Kauno apylinkės vyr. prokurorui. Kolegijos pirmininkas                                                       Evaldas Gražys                   Teisėjai :                                                                            Jurgis KiÅ¡kis                                                                                           Algirdas remeika