d9f001f0-9cdb-429c-86cd-817427ea136f · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-535-903/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01332-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.10.4.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant pareiškėjai S. M. ir jos atstovui advokato padėjėjui G. D.,

vieÅ¡ajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) 2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-3820-2020 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 31-ANR_P-6317-2020 S. M. už tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), namo bendrame kieme buvo paleistas S. M. priklausantis Å¡uo, kuris lakstė be pavadėlio, taip pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtinto GyvÅ«nų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 39 punkto reikalavimus.

Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3820-2020 S. M. už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudÄ - įspėjimÄ .

Skundu S. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 7 d. nutarimÄ Nr. 31-ANR_N-3820-2020 ir pradėtÄ administracinę teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad piliečio asmeninė nuosavybė nelaikoma vieÅ¡Ä ja vieta. PaÅ¡aliniai asmenys į M. nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ be savininkų leidimo patekti negali. AnalogiÅ¡kai yra pasisakoma ir teismų praktikoje. Taigi norint asmenį traukti administracinėn atsakomybėn už administracinį pažeidimÄ , reikia įrodyti tai, kad jis neleistinus veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje. Nors vieÅ¡osios vietos sÄ voka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta pažeidimo vieta - bendras kiemas, įvardintas kaip vieÅ¡a vieta, tačiau byloje nėra jokių duomenų kam priklauso teritorija, kurioje galimai padarytas administracinis nusižengimas, ar jame turėjo teisę lankytis kiti asmenys. RiÅ¡ti Å¡uns savame žemės sklype, prie įėjimo į pastatÄ , kuris taip pat priklauso S. M. tėvams, manytina, Å¡uns Å¡eimininkas pareigos neturi.

Teismo posėdžio metu S. M. skundÄ palaikė bei parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 16.00 val., jos mama grįžo į namus, jos tuo metu nebuvo, automobilį pasistatė savo įprastoje vietoje. Kaimyno su jo Å¡unimi lauke nesimatė, todėl jos mama iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio iÅ¡kėlė Å¡unį ir jį pastatė ant grindinio. Mamai vos spėjus pasiimti iÅ¡ automobilio rankinukÄ , atbėgo kaimyno Å¡uo ir nusivijo jų Å¡unį į kaimyno pusę. Mama iÅ¡girdo Å¡uns cypimÄ . Kaimynų Å¡uo sužalojo jos Å¡unį. Jos Å¡uo nėra aktyvus. Nori pabrėžti, kad jie savo Å¡unį visada neÅ¡iojamas ant rankų, t. y. jie jį iÅ¡neÅ¡a į laukÄ atlikti gamtinius reikalus. Jų Å¡unį kur pastatyti ten jį ir rasi, jis nebėgioja. Nutarimas suraÅ¡ytas jai, nes ji yra Å¡uns Å¡eimininkė. Jų žemė yra iÅ¡pirkta. Jos tėvai ten turi butÄ ir jie visi kartu gyvena. Ji asmeniÅ¡kai jokios nuosavybės teisės į butÄ neturi. Namas yra padalintas į du aukÅ¡tus, pirmame aukÅ¡te gyvena jie, o kaimynai antrame aukÅ¡te. Kaimynams Å«kinio pastato priklauso viena antroji. Kaimynui priklauso vienas sandėliukas, o žemė, kuria kaimynas naudojasi, yra valstybės. Jie žemę yra iÅ¡sipirkę ir nusistatę naudojimosi tvarkÄ . Savo žemės sklypo yra neatsitvėrę. MaÅ¡ina yra statoma prie Å«kinio namo sienos. Å iltnamis stovi kaimynų deÅ¡inėje pusėje. Ūkinis pastatas turi tris įėjimus, bet jis nėra atidalintas. Du įėjimai yra jų priklausančiai valdai, o trečias yra valstybinėje žemėje, kuria naudojasi kaimynas. Jie žemę yra iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirkę. Name yra koridoriukas, kuriuo gali naudotis ir kaimynas. Å unimi rÅ«pinasi visi Å¡eimos nariai, nes jie gyvena vienoje patalpoje, viename name. Å uns savininkė yra tik ji, taip nurodyta ir Å¡uns dokumentuose. Ji yra mamai davusi leidimÄ rÅ«pintis Å¡unimi. Ji nesijaučia nusižengusi, nes taip visada elgiasi, t. y. parvažiavę iÅ¡kelia Å¡unį, o paskui paima ant rankų ir nusineÅ¡a į namus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas netenkintas.

Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktus. Minėta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (toliau – Ä®statymo) 2 straipsnio 14 punkte numatyta, kad gyvÅ«no savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvÅ«nÄ . Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad savininkai privalo garantuoti, jog gyvÅ«nų ir pavojingų gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo pačiu pažymėtina, kad Ä®sakymo 5 straipsnio 3 punktas numato, kad laikyti Å¡unis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios Å¡eimos, leidžiama tik turint raÅ¡tiÅ¡kÄ visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimÄ .

ApraÅ¡e nurodyta, kad vieÅ¡oji vieta – aikÅ¡tė, parkas, skveras, paplÅ«dimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, Å¡vietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiÅ«ros, prekybos, vieÅ¡ojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis. ApraÅ¡o 38 punkte numatyta, kad žemės valdoje Å¡unys gali bÅ«ti laikomi nepririÅ¡ti, jei užtikrinama, kad Å¡unys iÅ¡ jos neiÅ¡eis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad Å¡unys iÅ¡ žemės valdos neiÅ¡eis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi bÅ«ti įspėjamasis ženklas su ar be užraÅ¡o, pvz., „Atsargiai, Å¡uo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. ApraÅ¡o 39 punkte numatyta, kad <...> „kiti Å¡unys bendrojo naudojimo patalpose, vieÅ¡ojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) Å¡unis Å¡alia yra žmonių ar gyvÅ«nų, pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpinamas tiek, kad Å¡unys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvÅ«nų ir nekeltų jiems grėsmės“. Nors vieÅ¡osios vietos sÄ voka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vieÅ¡Ä ja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Tam tikrais atvejais vieÅ¡Ä ja vieta gali bÅ«ti laikomas ir privatus asmens kiemas, kai asmens elgesys bÅ«nant jame pažeidžia kitų asmenų, esančių už to kiemo ribų, rimtį, trukdo jiems, tai yra kai nustatomas atitinkamas Å¡io nusižengimo veikos (veiksmų) pobÅ«dis bei dėl jų kilę padariniai.

Teismo posėdžio metu S. M. pripažino, kad ji yra čihuahua veislės Å¡uns savininkė, o įvykio metu jos Å¡unį prižiÅ«rėjo jos mama V. M. jai papraÅ¡ius, taigi nekyla abejonių, kad Å¡iuo atveju atsakomybė už gyvÅ«nų laikymo taisyklių pažeidimÄ tenka bÅ«tent S. M..

Tiek iÅ¡ pačios S. M. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, tiek iÅ¡ V. M. 2020 m. rugsėjo 18 d. paaiÅ¡kinimo matyti, kad S. M. priklausantis Å¡uo be pavadėlio buvo paleistas (duomenys neskelbtini), namo kieme (V. M. Å¡unį iÅ¡kėlė iÅ¡ automobilio ir jį pastatė ant žemės) ir tada Å¡is Å¡uo, pasak V. M., buvo užpultas ir sužalotas Å¡uns, kuris priklauso kaimynui K. M.. Nors teismo posėdžio metu S. M. nurodė, kad jai priklausantis Å¡uo buvo paleistas toje kiemo vietoje, kuri pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ priklauso jos tėvams ir tik jų naudojama, tačiau taip pat nurodė, kad Å¡i kiemo dalis nuo kitų kiemo dalių nėra aptverta ir yra atvira. Vėlgi tiek iÅ¡ S. M. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, tiek iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame stovintis namas priklauso keliems bendrasavininkams, vienas iÅ¡ kurių yra ir kito Å¡uns savininkas K. M.. IÅ¡ to seka, kad minėtas žemės sklypas - namo kiemas yra Å¡iems asmenims bendro naudojimo vieÅ¡a vieta.

Taigi S. M. mama, kuriai S. M. davė leidimÄ rÅ«pintis jos Å¡unimi, žinodama, jog kaimynas turi Å¡unį bei kad dalis namų valdos yra bendro naudojimo ir neaptverta, privalėjo užtikrinti, jog minėtose vietose, Å¡uo bÅ«tų vedamas su pavadėliu, tačiau pasielgė prieÅ¡ingai, parvažiavusi namo, pirmiausia iÅ¡kėlė iÅ¡ automobilio Å¡unį, kuris buvo be pavadėlio, bei pastatė ant grindinio ir tik paskui pasiėmė asmeninius daiktus.

Å ioje situacijoje Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir skundžiamu nutarimu visiÅ¡kai pagrįstai S. M. paskyrė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Å¡velniausiÄ administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ â€“ ji yra aiÅ¡kiai ne per griežta, atitinka ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjÄ , bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl naikinti Klaipėdos AVPK 2020 m. spalio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3820-2020 S. M. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3820-2020 nepakeistÄ ir S. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus